Įtariama, kad galimas grupuotės lyderis, 42 metų Lietuvos pilietis, galėjo dalyvauti vykdant 27 nusikalstamas veikas Vokietijos teritorijoje, Heilbrono apskrityje. Bendra padaryta žala siekia apie 1,8 milijonus eurų, penktadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Ikiteisminį tyrimą Heilbrono kriminalistai pradėjo dar 2019 metais, kai Vokietijoje smarkiai išaugo automobilių vagysčių skaičius.

Tyrėjams pavyko identifikuoti Lietuvos pilietį, kuris vairavo 2019 metų vasarį Vokietijoje pavogtą automobilį.

Dar du tą pačią naktį pavogtus automobilius Czeladz mieste esančiame garaže surado Lenkijos pareigūnai. Vienas automobilis jau buvo išardytas dalimis.

Klaipėdos VPK nuotr. 

Pareigūnai sulaikė kelis asmenis iš Baltarusijos, kurie, kaip įtariama, ten dirbo mechanikais. Minėtas lietuvis buvo sulaikytas 2020 metų rugpjūčio mėnesį.

Sulaikymo metu jo naudotame automobilyje buvo rasta įranga, kaip įtariama, skirta automobilių apsaugos (Keyless-Go) sistemoms blokuoti.

Šis Lietuvos pilietis buvo teisiamas dėl 14 vagysčių, veikiant grupėje, įvykdymo. Heilbrono apylinkės teismo sprendimu, jam buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė.

Glaudžiai bendradarbiaujant Vokietijos Heilbrono miesto ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnams, Heilbrono ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorams, Europolo ir Eurojusto pareigūnams, buvo išaiškinta tarptautiniu mastu veikusi, automobilių vagystes ir galimai kitas nusikalstamas veikas vykdžiusi nusikalstama grupuotė.

Gruodžio 19 dieną bendros, keliuose Lietuvos miestuose vykusios operacijos, kurioje dalyvavo Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskričių kriminalinės policijos, bei specialiosios parengties skyrių pareigūnai, taip pat Vokietijos ir Europolo pareigūnai, metu buvo sulaikyti ir suimti du Lietuvos piliečiai, įtariami vadovavę minėtos nusikalstamos grupuotės veiklai.

Klaipėdos VPK nuotr. 

Per kratas su įtariamaisiais susijusiose vietose rasta įvairių pramoninių skaitmeninių spausdintuvų, lazerinių graviravimo mašinų, cheminių medžiagų, presų, metalo apdirbimo dirbtuvių su įranga, kitos, kaip įtariama, automobilių valstybinių numerio ženklų gamybai bei klastojimui skirtos įrangos, automobilių dokumentų.

Įtariama, kad sulaikyti įtariamieji galėjo organizuoti ir vykdyti ne tik automobilių vagystes, bet ir kitus nusikaltimus.

Vokietijos pareigūnai 2020 metų spalį dar du pavogtus automobilius rado Bühl mieste, ten esančiame nuomojamų garažų masyve. Garažas buvo išnuomotas pasinaudojus jau mirusio Lietuvos piliečio asmens duomenimis ir buvo naudojamas vogtiems automobiliams slėpti. Intensyvių, viešai neskelbtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų dėka pareigūnams pavyko nustatyti galimą įtariamąjį, kuris nuomojosi šį ir minėtą Lenkijoje esantį garažą.

Klaipėdos VPK nuotr. 

Siekdami išardyti šią tarptautiniu mastu veikiančią nusikalstamą grupuotę Heilbrono kriminalistai į pagalbą pasitelkė Europolo ir Klaipėdos apskrities  kriminalinės policijos pareigūnus.

Šiemet sausį buvo sudaryta tarptautinė operatyvinė tyrimo grupė „Keyless-Go“, kurios nariams atlikus išsamią, kelių šimtų tūkstančių duomenų vienetų šifruoto susirašinėjimo analizę, kitus tyrimo veiksmus, pavyko identifikuoti ne tik galimus grupuotės lyderius, bet ir nusikalstamų veikų vykdytojus, lokalizuoti klastotojų dirbtuvių vietas.

Apie tai penktadienį pranešė bendrą tyrimą atlikę 15min ir britų nacionalinis transliuotojas BBC.

D. Grochiatskis šiuo metu atlieka 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Rusijos pilietis Artiomas Terzianas pasiųstas už grotų 17-kai metų.

Nors britų teisėsauga skelbė sudavusi rimtą smūgį tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui, tačiau didžiosios dalies išgrobstytų milijonų nepavyko rasti.

Su 100 puslapių apimties byla susipažino buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. Šiuo metu bendrovėje „Amlyze“ kriminalinių nusikaltimų prevencijos padaliniui vadovaujančio ekspareigūno manymu, milijonai eurų lietuvio ir ruso greičiausiai laukia užsienyje esančiose sąskaitose.

Britų pareigūnai šį tyrimą vadina didžiausia pinigų plovimo byla šalies istorijoje.

Pirmą kartą lietuvis ir rusas už pinigų plovimą buvo suimti 2018 metais. Įtarta, kad 2016–2018 metais jų tarptautinė grupuotė per fiktyvias įmones išplovė daugiau nei 40 mln. eurų (36 mln. svarų).

Jungtinės Karalystės teismas 2018 metais vyrus paleido į laisvę už užstatą. Kol vyko tyrimas, būdami laisvėje vyrai toliau vadovavo tarptautiniam nusikaltėlių tinklui ir 2018–2021 metais sugebėjo išplauti dar apie 39 mln. eurų (34 mln. svarų).

Kaip skelbiama tyrime, dalis šių pinigų – 11 mln. eurų (10 mln. svarų) – įgyti apgaulingai pasisavinus Jungtinės Karalystės valstybės remiamų paskolų lėšas. Paskolos buvo skiriamos smulkiajam verslui gaivinti per COVID-19 pandemiją.

Britų tyrėjų duomenimis, lietuvio ir ruso valdoma grupuotė buvo pasaulinio lygio nusikaltėlių tinklas, turėjęs ryšių įvairiose Europos, Azijos bei Amerikos šalys.

Kriminalistų surinktais duomenimis, Deivio ir Artiomo butus rytų Londone nusikaltėliai buvo pavertę grynųjų saugyklomis. Milijonai „juodųjų“ svarų čia buvo saugojami, skaičiuojami, kol mažomis sumomis lietuvių ir jų bendrininkų buvo paskirstomi ir išgabenami į Londono bankus, įnešant į gausių fiktyvių įmonių sąskaitas.

Didžioji dalis įmonių, į kurių sąskaitas nusikaltėliai įnešė pinigus, buvo įsteigtos ne Deivio ir Artiomo vardais. Įmonių steigėjai, direktoriai ir bankų sąskaitų valdytojai buvo kiti asmenys – Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių piliečiai. Nusikaltėlių „verslai“ nedalyvavo jokioje teisėtoje prekyboje, neteikė pelno ataskaitų, nemokėjo mokesčių, daugelis jų, nepaisant milijoninių įplaukų, buvo registruotos gyvenamosiose patalpose, todėl teismas padarė išvadą, jog įmonių pagrindinis tikslas buvo paslėpti nusikalstamu būdu gautas lėšas.

Bylos duomenimis, didžiausios sumos buvo pradangintos būtent per Deivio artimojo rato – giminių ar draugų iš Lietuvos – valdytas Londone registruotas įmones.

Penktadienį teismo sprendimą šioje byloje išgirdo dar du lietuviai, kaltinami bendrininkavimu – Aurimas Bielskis ir Nedas Kiviliauskas.

15min duomenimis, iš viso byloje minimi 30 lietuvių. Daugelis jų buvo pinigų plovimo schemose veikusių fiktyvių įmonių „direktoriai“.

Grupuotė taip pat užsiėmė nelegalia tabako produkcijos gamyba bei realizavimu tarptautiniu mastu, antradienį pranešė policija.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad per tarptautinę operaciją praeitą savaitę buvo sulaikyta dvylika asmenų – lietuviai, ukrainiečiai, lenkai. Vienas asmuo, grupuotės lyderis, sulaikytas Vilniuje, visi kiti – užsienyje.

Tarptautinės operacija vyko Lietuvoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, tarp sulaikytų dvylikos įtariamųjų – organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis ir aktyviausi nariai.

Kratos Lietuvoje

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai Lietuvoje minėtų įtariamųjų gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, automobiliuose atliko dvylika kratų.

Per jas buvo rasta ir paimta dešimtys tūkstančių eurų grynųjų pinigų, narkotinės medžiagos ir kiti civilinėje apyvartoje draudžiami daiktai.

Pasak policijos, per tyrimą nustatyta, kad Lietuvos pilietis subūrė nusikalstamą grupuotę, kuriai vadovaudamas, organizuodavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kokaino, hašišo, marihuanos) kontrabandą labai dideliais kiekiais iš Ispanijos, Afrikos, Pietų Amerikos valstybių ir tolesnę prekybą Europos šalyse (tarp jų – ir Lietuvoje), taip pat vykdė neteisėtų piniginių lėšų legalizavimą.

Gautos piniginės lėšos buvo legalizuojamos investuojant į nekilnojamąjį turtą, verslą Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Organizuota nusikalstama grupė Belgijoje aktyviai vykdė nelegalią tabako gaminių gamybą bei realizavo juos į Europos valstybes labai dideliais kiekiais. Narkotinėms medžiagoms gabenti grupuotės nariai naudojo jūros, oro ir sausumos transportą, teigiama pranešime.

2020 metų pavasarį Ispanijoje, Malagos mieste, buvo sulaikyti Lietuvos piliečiai su 210 pomidorų skardinių, jose buvo paslėpta 207 kilogramai hašišo.

Keli asmenys už šį nusikaltimą jau nuteisti Ispanijoje, taip pat 2021 metų pavasarį Ispanijoje buvo sulaikytas vilkikas, kurį vairavo Lietuvos pilietis.

Jame buvo rasta ir paimta 200 kilogramų marihuanos, lietuvis Ispanijoje taip pat nuteistas už šį nusikaltimą.

„Pagrindiniai minėtų nusikaltimų organizatoriai yra ką tik tarptautiniu mastu sutriuškintos organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, o Ispanijoje buvo sulaikyti ir nuteisti tik vykdytojai“, – teigia policija.

Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Ispanijoje buvo sulaikyti vienuolika įtariamųjų. Keturiems iš jų Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderius.

Belgijoje veikė nelegalūs rūkalų fabrikai

Per operacijas Belgijoje dalyvavo daugiau kaip 100 muitinės, policijos ir specialiųjų pajėgų pareigūnų, atlikta dešimtys kratų gyvenamosiose vietose, sandėliuose, įmonėse, automobiliuose.

Per kratas, dalyvaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, Belgijoje buvo neutralizuoti du visiškai įrengti ir veikiantys nelegalūs cigarečių gaminimo fabrikai, o iš nelegalios apyvartos išimta pagamintų bei skirtų realizuoti daugiau kaip 48 mln. cigarečių vienetų bei paruoštos 32 tonos tabako.

Nustatyta, kad bendrai tarptautinės operacijos metu Europos Sąjungos valstybėse iš nelegalios apyvartos buvo išimta apie 150 mln. pagamintų bei skirtų realizuoti cigarečių „Marlboro“, „Winston“, „Richmond“ ir „Lambert&Butler“.

Policija teigia, kad, realizavus tokį produkcijos kiekį, Belgijos valstybei būtų padaryta daugiau kaip 76 mln. eurų žala. Žinoma, kad neteisėtai gautas pajamas organizuota grupė investuodavo ir Lietuvoje į tam tikrus verslus bei nekilnojamąjį turtą.

Po sėkmingo bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Prancūzijos, Italijos, Monako bei Europolo pareigūnų, Prancūzijoje buvo sulaikytas organizuotos nusikalstamos grupės lyderis – Lietuvos pilietis, kuriam Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.

Griežčiausia bausmė, galinti grėsti organizuotos grupuotės nariams – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja didelę patirtį tokiose bylose turintys Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Užsispyrimą vainikavo pasidavimas

Tokia pozicija buvo išsakyta pirmadienį – vėl atėjus laikui spręsti klausimą, ar pratęsti jau daugiau kaip ketverius metus už grotų be teismo nuosprendžio laikomų šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo 46-erių metų lyderio Giedriaus Janonio bei dviejų jo parankinių – bendraamžio Deivido Čereškos ir 48-erių Tomo Gaidankos suėmimo pratęsimą. T.Gaidanka, kaip paaiškėjo, paskutinę minutę taip pat apskundė šį sprendimą.

Kaip jau rašyta, toks sprendimas buvo priimtas gegužės viduryje, Kauno apygardos teismui, savo iniciatyva surengus specialiuosius posėdžius dar nepradėtoje nagrinėti Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje.

Tačiau Apeliacinis teismas, kuriam buvo apskųstos šių posėdžių nutartys pratęsti nuo 2018-ųjų balandžio už grotų esančių jau minėtų Kamuolinių bei 59-erių metų jų sėbro Genadijaus Borisovo suėmimą dar trims mėnesiams, šį terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių, kuris baigiasi šią savaitę.

Apeliacinis teismas savo sprendimą argumentavo jau ir anksčiau išsakyta nuomone, kad šie Kamuolinių atstovai, kuriems pagal pareikštus kaltinimus gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises.

Vilmanto Raupelio nuotr./Redakcijos montažas

Vienas jau paleidžiamas

Prokurorai teigia į Apeliacinio teismo nuomonę atsižvelgę ir pasiūlę pakeisti G.Janoniui, D.Čereškai bei T.Gaidankai skirtą suėmimą – į piniginį užstatą, intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Toks pats siūlymas buvo išsakytas praėjusią savaitę ir dėl G.Borisovo.

Skyrėsi tik siūlytų užstatų dydžiai.

G.Janonį ir T.Gaidanką pasiūlyta paleisti į laisvę už 500 tūkst. eurų užstatus. D.Čerešką ir G.Borisovą – už šiek tiek mažesnius, tačiau taip pat įspūdingus – 350 tūkst. eurų.

Šiandien Kauno apygardos teismo teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija jau paskelbė savo nutartį dėl G.Borisovo. Jis nuo liepos 13-osios paleidžiamas į laisvę už 10 tūkst. eurų užstatą, kurį privalo sumokėti per tris dienas nuo šios nutarties įteikimo, skiriant intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję, bei paimant dokumentus.

Ankstesniais atvejais, kai buvo sprendžiama, ar pratęsti minėto ketverto suėmimą, sprendimų G.Borisovo atžvilgiu esmė paprastai būdavo tokia pati, kaip ir dėl G.Janonio, T.Gaidankos ir D.Čereškos. Sprendimai dėl pastarųjų planuojami penktadienį.

Rizikuota ir anksčiau

Kaip jau rašyta, prieš porą mėnesių prokurorui siūlant paleisti šį Kamuolinių ketvertą į laisvę kitoje byloje už 50 tūkst. eurų užstatą, labiausiai šio dydžiu buvo nepatenkintas G.Janonis, tikinęs, kad neturi tokių pinigų. Tuo tarpu jo kolegos buvo linkę derėtis dėl mažesnių sumų.

Giedrius Janonis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Visa tai vyko Kamuolinių byloje, kuri buvo perduota tam pačiam Kauno apygardos teismui dar 2019-ųjų spalį, išskyrus ją iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylos, jau tada stengiantis išlaikyti jo branduolį už grotų.

Ši byla skubiai išskirta iš didžiosios, nes laikyti įtariamuosius suimtus ikiteisminio tyrimo metu daugiau kaip pusantrų metų draudžiama. Todėl teismui ir buvo perduota minėta išskirta jos dalis, kurioje septyniolika su Kamuoliniais siejamų asmenų kaltinami tik šešiais nusikalstamos veikos epizodais. Tačiau jie apėmė 63 pastarosios bylos tomus.

Pabaigos dar nematyti

Jau tuoj trys metai Kauno apygardos teisme įstrigusioje minėtoje Kamuolinių byloje jau ne vieną mėnesį su nesibaigiančiais trikdžiais, tarp kurių dažniausios – ligos, tęsiasi kaltinamųjų, sutikusių duoti parodymus tik po visų liudytojų, apklausos.

Dėl nesibaigiančių kaltinamųjų bei jų advokatų ligų buvo atšaukti net keli pastarieji šios sunkiai girgždančios bylos posėdžiai. O artimiausias numatytas tik rugsėjo pabaigoje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo tarpu Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, kurią sudarė 424 tomai ir kurioje buvo 59 kaltinamieji 51 nusikaltimu, kurią Kauno apygardos teismas gavo kovą, jau išskaidyta į šešias dalis: keturias bylas nagrinės Kauno apygardos teismas, likusias – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai.

Kauno apygardos teisme liko ir pagrindinė – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, tačiau tik su 27 kaltinamaisiais vietoj buvusių 59. Šios bylos posėdis dar nėra paskirtas.

Netikėta atomazga

Kaip jau rašyta, Kauno apygardos teismo teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija, atrinkta šios rezonansinės bylos nagrinėjimui kompiuterinės programos, susipažinusi su ja, priėmė nutartį grąžinti bylą ją rengusiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui Zdislavui Tuliševskiui kaltinamojo akto trūkumų pašalinimui. Tam jam duotas trijų mėnesių terminas – iki liepos pradžios, nes šis kaltinamasis aktas apima net 12 šios bylos tomų.

Tačiau Z.Tuliševskis, palaikęs kaltinimus ir „Daktarų“, ir „Agurkinių“ nusikalstamų susivienijimų bylose, kurias vainikavo ne tik jų vadeivų, bet ir būrio parankinių įkalinimas ilgiems metams, ir prieš kelis metus buvęs pripažintu šalies „Metų prokuroru“, pasinaudojo savo teise šią Kauno apygardos teismo nutartį apskųsti.

Zdislavas Tuliševskis/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jo skundą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Lino Šiukštos kolegija šiandien paskelbė, kad savo kolegų iš Kauno apygardos teismo nutartį panaikina ir grąžina jiems nagrinėti Kamuolinių bylą su tokiu kaltinamuoju aktu, koks yra surašytas.

Suimtas tik kas dešimtas

Kaip jau rašyta, šioje, kaip teigta Generalinės prokuratūros pranešime, perduodant ją teismui, išskirtinio dydžio ir sudėtingumo byloje, patikslintais duomenimis, yra 59 kaltinamieji įvairiais labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais, kurių – net 51, galimai padarytais 1999-2018 metais.

Viena iš jų – moteris. Tai – į ketvirtą dešimtį jau įkopusi Irma Meilutė, kuriai yra pareikštas kaltinimas kartu su kitais šio nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda.

Teismo I.Meilutė laukia nesuimta. Šioje byloje yra suimtas tik vienas asmuo – ketvirtą dešimtį bebaigiantis, kaip jau rašyta, prieš pusantrų metų Suomijoje, kur slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos, įkliuvęs Valerijus Kolobovas. Jis kaltinamas daugiau kaip dešimčia nusikaltimų, tarp kurių – ir nužudymas iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, bei sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, taip pat kankinant ar itin žiauriai.

Minėtas V.Kolobovui inkriminuojamas nužudymas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais. Jie – taip pat šios bylos kaltinamieji. Vienas jų – Tomas Gaidanka yra suimtas kitoje Kamuolinių byloje, kuri įstrigusi tame pačiame Kauno apygardos teisme jau beveik pustrečių metų. Kaip jau ne kartą rašyta, ši 63 tomų byla buvo išskirta iš didžiosios ir perduota teismui su septyniolika kaltinamųjų, dalis kurių figūruoja abiejose bylose.

Valerijus Kolobovas/Policijos nuotr.

Minėtoje pirmojoje Kamuolinių byloje be T.Gaidankos dar yra suimti ir šio nusikalstamo susivienijimo vadeiva Giedrius Janonis bei Deividas Čereška ir Genadijus Borisovas.

Spąstų netrūksta

Kaip jau ne kartą rašyta, perduodant teismui pirmąją Kamuolinių bylą, joje buvo suimta perpus daugiau kaltinamųjų. Tačiau, bylai įstrigus, beveik pusė jų buvo paleisti į laisvę už piniginį užstatą bei skiriant namų areštą.

Taigi, šiuo metu abiejų bylų kaltinamuosius, tebelaukiančius nuosprendžių už grotų, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau jie yra suimti jau daugiau kaip ketverius metus. Kaip jau rašyta, taip pat plačiai išreklamuota, kaip tada teigta, iš esmės šį nusikalstamą susivieniją sunaikinusi viso jo branduolio sulaikymo operacija įvyko 2018-ųjų balandį.

Minėtas už grotų jų jau praleistas laikas ne tik bus įskaičiuotas į teismo skirtas bausmes, jeigu jie bus nuteisti, automatiškai šias sutrumpindamas. Remiantis teismų praktika, atsižvelgiant į labai kategorišką Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomonę apie ilgą įkalinimą dar iki nuosprendžio, tai turi įtakos ir skiriamos bausmės dydžiui, taip pat ją skiriant švelnesnę nei būtų galima.

Tam jam buvo duotas trijų mėnesių terminas. Tačiau prokuroras šią Kauno apygardos teismo nutartį apskundė Apeliaciniam teismui. Šis dar šio skundo nenagrinėjo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, apskųstos ir dar dvi minėtos teisėjų kolegijos jau priimtos nutartys dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo į dviem kaltinamiesiems priklausantį turtą pratęsimo. Vienu atveju tai padarė Kamuolinių vadeiva laikomo Giedriaus Janonio advokatas, kitu atveju – vieno iš šiam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui priskiriamo kaltinamojo sutuoktinė. Tačiau jos tarp, patikslintais duomenimis, 59 šios bylos kaltinamųjų nėra. Panašu, kad galimai šioje byloje yra areštuotas kažkoks jai priklausantis turtas.

Tačiau viena moteris su Kamuoliniais bus teisiama. Tai – į ketvirtą dešimtį jau įkopusi Irma Meilutė, kuriai yra pareikštas kaltinimas kartu su kitais šio nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda.

Kaip jau rašyta, Generalinė prokuratūra, informuodama apie šios, kaip teigta, išskirtinio dydžio ir sudėtingumo baudžiamosios bylos perdavimą teismui, rašė, kad ją sudaro kaltinimai padarius įvairius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, galimai padarytus 1999-2018 metais. Iš viso – 51 nusikaltimą. 12 tomų sudarančiame šios bylos kaltinamajame akte nurodoma, kad Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo dalyviai, kaltinami ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, nužudymu, pasikėsinimu nužudyti, mažiausiai septynių asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir kitais labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais, kurie pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir fizinio smurto panaudojimu. Be šių nusikaltimų, taip pat gausu duomenų apie Kamuolinių vykdytą ilgametį verslinio pobūdžio disponavimą labai dideliais kiekiais narkotikų ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabandą ir prekybą jais tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o taip pat duomenų – apie disponavimą nusikaltimams vykdyti skirtu dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, sprogmenų, šaudmenų bei jų kontrabandą.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kuriems vadovavo Generalinės prokuratūros prokurorai. Pranešime apie bylos perdavimą teismui teigta, kad jie detaliai atkūrė net ir prieš daugelį metų padarytų nusikaltimų eigą, faktines aplinkybes, nustatė įtariamuosius, surinko išsamius duomenis apie susivienijimo dalyvius, jų pasiskirstymą vaidmenimis ir funkcijomis, apie su nusikalstamu susivienijimu bendrai nusikaltimus dariusius asmenis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, susivienijimas veikė kaip gerai organizuota kelių pakopų struktūra – vadovai periodiškai rengė pasitarimus, per juos aptarinėjo bendrus nusikalstamo susivienijimo planus ir konkrečius nusikaltimus, sprendė dėl bendro nusikalstamo susivienijimo pinigų fondo („kasos“) ir jį tvarkančių asmenų, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimo, narių paklusnumo, disciplinos, lojalumo, konfliktų ir kontaktų su užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir kitus organizacinius klausimus.

Kaip jau ne kartą rašyta, viena iš šio ikiteisminio tyrimo išskirta byla, kurią sudaro daugiau kaip 60 tomų, o kaltinimai joje pareikšti septyniolikai Kamuolinių, tarp kurių – ir pats G.Janonis, yra įstrigusi tame pačiame Kauno apygardos teisme jau beveik pustrečių metų, nepaisant to, kad pandemijos sąlygomis teismo posėdžiai joje buvo rengiami net per dvi posėdžių sales.

Gautomis žiniomis, aštuoni žmonės buvo suimti vasario 9 d., kur konkrečiai – nenurodoma. Prieš tai po vieną žmogų buvo suimta Belgijoje ir Maltoje.

„2020 metais nusikaltėlių atakų aukomis tapo tūkstančiai žmonių, tarp jų – įtakingi tinklaraštininkai, žinomi sportininkai, muzikantai ir jų šeimos Jungtinėse Valstijose, – informavo Europolo atstovai. – Programišiai pavogė iš jų daugiau kaip 100 mln. dolerių kriptovaliutomis, neteisėtai gavę prieigą prie jų telefonų“.

Grupuotės nariai taip pat vogė asmeninio pobūdžio duomenis bei pinigus ir skelbė informaciją socialiniuose tinkluose savo aukų vardu.

Šis tyrimas, kuriame, be JAV ir Kanados, dalyvavo Belgija, Didžioji Britanija ir Malta, buvo pradėtas prieš maždaug metus. Prie jo prisidėjo Europolas, kuris koordinavo suinteresuotų šalių pareigūnų veiksmus.

Pasak FNTT, vykdant šį ikiteisminį tyrimą buvo atliktos aštuonios kratos, jų metu pareigūnai rado daugiau nei 25 tūkst. eurų grynųjų, dvigubą buhalteriją patvirtinančius dokumentus, juodraščius, kompiuterius, telefonus ir vienos Latvijos įmonės apskaitos dokumentus.

Taip pat pranešama, kad buvo sulaikyti trys įtariamieji, kuriems pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, du iš jų įtariami ir dėl neteisingų mokestinių deklaracijų pateikimo.

Manoma, kad grupėje veikę asmenys manipuliavo dviejų juridinių asmenų vardu ir įrašus fiksavo juodojoje buhalterijoje, taip siekdami nuslėpti mokesčius.

Pasak FNTT, įtempiamų lubų verslą vykdę asmenys iš trečiųjų šalių įveždavo gamybai skirtas medžiagas, o joms perdirbti ir montuoti nelegaliai samdė darbuotojus. Vėliau ta pat produkcija buvo parduodama Lietuvos rinkoje.

Anot FNTT, tokiu būdu įmonė per dvejus metus galėjo išvengti apie 80 tūkst. eurų mokesčių.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Jei įtariamųjų kaltė bus įrodyta teisme, už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą jiems gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už neteisingų mokestinių deklaracijų pateikimą gresia iki aštuonerių metų nelaisvės.