-
Profesinės odos ligos. Kaip jų išvengti?
Serga jauni ir darbingi
"Jei darbo aplinkoje yra kenksmingų ir pavojingų veiksnių, tai profesine odos liga gali susirgti bet kurios profesijos atstovas. Tačiau dažniausiai šiomis ligomis serga kirpėjai, virėjai, kepėjai, valytojai, statybininkai, dažytojai, metalo ir maisto pramonės darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir tekstilės pramonės darbuotojai", – sako gydytoja dermatovenerologė Greta Valančienė.
Taip pat pastebima, kad šiomis ligomis dažniau serga jauni ir darbingi žmonės. Profesinė liga – tai liga, išsivystanti darbo aplinkoje, kai yra kenksmingų arba pavojingų veiksnių. Pasak gydytojos, profesinėmis odos ligomis susergama nebūtinai dėl to, kad nesilaikoma saugos reikalavimų. "Dažniau suserga jautresni žmonės, kažkada anksčiau, galbūt vaikystėje sirgę atopiniu dermatitu. Net ir naudodami apsaugos priemones tokie žmonės dažniau suserga dermatitais arba odos uždegimais, iš kurių dažniausi būna vadinamieji iritaciniai dermatitai", – G.Valančienės žodžiais, tai dermatitai, sukelti tiesioginio sąlyčio su darbo aplinkoje esančiomis dirginančiomis medžiagomis.
Jei darbe alergizuojančio komponento nepavyksta išvengti, vienintelis būdas pasveikti yra keisti profesiją.
Tokius dermatitus gali sukelti tiesioginis sąlytis su dirginančia medžiaga. Tai gali būti įvairūs detergentai (chemikalai, kurių vandeniniu tirpalu plaunami užteršti paviršiai), konservantai, tirpikliai, klijai ir panašios medžiagos, net dulkės, purvas.
Kenksmingam veiksniui veikiant ilgesnį laiką, gali išsivystyti alerginės kilmės dermatitas. Gydytojos teigimu, visi dermatitai gali atrodyti panašiai, nes oda parausta, paburksta, niežti, gali atsirasti bėrimų ar mikroįtrūkimų. O nustatyti, ar tai alerginės kilmės dermatitas, nelengva. Tam, be abejo, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar galima visiškai išsigydyti alergines odos ligas, jei darbe neįmanoma išvengti kontakto su alergenais? Gydytojos dermatovenerologės atsakymas sergančių tokiomis ligomis nepradžiugins. "Jei alerginį dermatitą sukelia darbo aplinkoje esantys kenksmingi ar pavojingi veiksniai, žmogus nepasveiks tol, kol dirbs tą darbą, – gydytojos žodžiais, pakartotinai veikiantis alergenas tokiam darbuotojui vėl sukels alerginį dermatitą, ir alerginė reakcija bėgant laikui tik stiprės. – Pavyzdžiui, jei dažytojas nuolatos kontaktuos su alergizuojančiais dažų komponentais ar statybininkas – su metalų, kirpėjas – su kažkuriuo dažų komponentu, išvengti alerginių reakcijų bus labai sunku. Jei darbe alergizuojančio komponento nepavyksta išvengti, vienintelis būdas pasveikti yra keisti profesiją. Juk net ir naudojant visas įmanomas apsaugos priemones, alerginių reakcijų ne visada pavyks išvengti. Nes mikrodulkelės, tam tikros medžiagos mikrodalelės gali patekti į kvėpavimo takus ar ant odos."
Į gydytojus kreipiasi retai
Dermatologai sutaria, kad, siekiant išvengti profesinių odos ligų, labai svarbi yra jų prevencija. Tačiau nemaža problema Lietuvoje yra tai, jog daugeliu atvejų darbuotojai net nežino apie jų darbo aplinkoje esančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius, neįtaria apie profesinių ligų grėsmę.
"Jei darbdavys žino, kad toje darbo aplinkoje tokių veiksnių yra, turėtų apie tai informuoti darbuotoją, siekti, kad darbuotojai dalyvautų mokymuose, kuriuose jie būtų informuojami, kokie veiksniai toje darbo aplinkoje yra, kaip jie veikia ir kaip nuo jų apsisaugoti", – G.Valančienės teigimu, kitaip darbdavys rizikuoja, kad daliai darbuotojų arba reikės rimtai gydytis, arba keisti darbo vietą.
Greta Valančienė
Tačiau dėl profesinių odos ligų į gydytojus mūsų šalyje kreipiamasi dar labai retai. Lietuvoje atlikti statistiniai tyrimai rodo, kad tik vienu atveju iš 60-ies į dermatologus kreipiamasi dėl profesinių odos ligų. "Vakaruose darbuotojai yra geriau informuoti – supranta, kad tam tikra medžiaga galėjo sukelti odos ligas, ir nebijo pakovoti už savo teises. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Nyderlanduose, iritacinis arba kontaktinis alerginis dermatitas yra vienos dažniausiai pasitaikančių profesinių ligų. O Lietuvoje darbuotojai kartais dėl to bijo kreiptis į darbdavį, vengiama ir eiti pas gydytojus. Deja, mūsų žmonės neretai patys bando gydytis", – pastebi pašnekovė ir įspėja, kad odos ligų gydymasis, remiantis liaudies metodais ar draugų, interneto patarimais, gresia ligų komplikacijomis.
Alerginiam kontaktiniam dermatitui gydyti taikomas antialerginis gydymas. Tais atvejais, kai sudirgintą odą niežti, skiriami geriamieji vaistai nuo alergijos. "Tačiau prevencijos ir gydymo pagrindas yra vadinamieji emolientai. Tai yra odos barjerinę funkciją atkuriantys drėkinantys ir minkštinantys losjonai, kremai ar tepalai. Jie padeda ir apsisaugoti – sukuria tam tikrą barjerą tarp dirginančios medžiagos ir odos, ir, jei odos pažeidimas jau atsiradęs, gydo, – pasak G.Valančienės, emolientų sudėtyje yra įvairių medžiagų, mažinančių uždegimą, paraudimą, sudirgimą. – Daug galima padaryti naudojant vien emolientus. Tačiau, jei odos pažeidimo procesas išplinta, tenka gydyti ir hormoniniais tepalais, kartais ir geriamaisiais hormoniniais vaistais."
Kilus odos problemų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytojus. Pašnekovė įspėja: jei odos problemos įsisenėja, jų atsikratyti tampa sunku. Tuomet oda sustorėja, atsiranda sunkiai išnaikinami specifiniai bėrimo elementai.
Prevencija labai svarbi
Jei darbe nuolatos kontaktuojama su dirginančiomis medžiagomis, tampa labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą. "Ypač svarbu, kad tie, kurie dirbdami liečiasi tiesiogiai prie galinčių odą dirginti medžiagų ar objektų, nuolat odą teptųsi kremais. Jei dirginančios medžiagos gali patekti ant veido, svarbu, kad darbuotojas dėvėtų skydelį", – gydytojos žodžiais, sudirgusioms, sudiržusioms rankoms, tapusioms beveik statybininkų vizitine kortele, reikėtų naudoti emolientus.
Jei oda paraudusi, niežti, atsiranda bėrimų, jei būklė blogėja darbo metu ir po darbo, o per atostogas pagerėja, tikėtina, kad darbo aplinkoje yra veiksnių, sukeliančių odos pažeidimus. Tačiau tam, kad odos liga būtų pripažinta profesine, neužtenka dermatologo įrašo asmens sveikatos kortelėje, kad dirbdamas tam tikrą darbą žmogus nuolatos serga odos ligomis, kad jam įtariama profesinė liga. Su dermatologo siuntimu toks darbuotojas turi kreiptis į darbo medicinos gydytoją. "Šis turi atlikti tyrimą, kuriuo turi būti nustatyta, kad odos ligas žmogui sukelia būtent darbo aplinkoje esantys veiksniai ar medžiagos. Tik tada odos liga gali būti pripažinta", – procesą paaiškina G.Valančienė.
Tyrimų duomenimis, daugiau nei 50 proc. respondentų pažymi, kad jų gyvenimo kokybė, kaip ir nuotaika, susirgus profesine odos liga, suprastėjo. Apie 9 proc. suserga lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Jie jaučia nerimą, juos ima erzinti matomas negalavimas, kartais nepakeliamas niežėjimas. Arba toks bėrimas, dėl kurio tampa sudėtinga net apsirengti drabužius.
"Apibendrindama galiu pasakyti, kad labai svarbu nepraleisti pradžios: kai tik prasideda bėrimai, kitos odos problemos, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. O priemonių apsisaugoti nuo tiesioginio kontakto su dirginančiomis medžiagomis šiais laikais yra tikrai daug. Tiek visokiausių emolientų, tiek vaistų, kuriuos naudojant pradinius bėrimus galima gana lengvai išgydyti", – sako gydytoja dermatovenerologė.
Pasak gydytojos, tose darbovietėse, kur darbo aplinkoje yra dirginančių medžiagų, labai svarbu ne tik tai, kad būtų padėtas specialus prausiklis ar emolientas. Svarbu, kad darbuotojai suprastų, jog reikia jį naudoti, kad tai naudinga.
Investicijos į darbuotojų sveikatą atsiperka
Didelę patirtį darbų saugos srityje turintis bendrovės "Danis sauga" vadovas Dainius Stulgys ragina įmones daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų sveikatai. "Profesinės odos ligos labai ilgai ir sunkiai gydomos, todėl svarbu laiku imtis prevencijos. Man pritars visi, kad į darbuotojus investuoti verta, nes laimingas ir sveikas darbuotojas – lojalus darbuotojas. Mes rekomenduojame naudoti specialiai darbui sukurtą vokišką PHYSIODERM kosmetiką. Tai pasižymintys aukšta kokybe, efektyvūs gaminiai. Šią kosmetiką verta naudoti ne tik darbe, bet ir namuose", – sakė D.Stulgys.
PHYSIODERM kosmetikos galima įsigyti internetu: eshop.danis.lt.
-
Lengvi patarimai, padėsiantys kovoti su žvyneline 2
Kaip jis teigia, kovojant su psoriaze dera laikytis tam tikrų patarimų, pavyzdžiui, mažinti stresą ar nevartoti alkoholio.
Pasaulyje psoriaze serga net 3 proc. gyventojų. Sergantiems šia liga padidėja ir kitų ligų rizika, pavyzdžiui, depresijos, diabeto, širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, vėžio, sako A. Unikauskas.
Pasak mediko, kovojant su psoriaze, pravers keli patarimai. „Pirmiausia – mažinkite stresą. Bet kuri lėtinės psoriazės būklė gali būti streso priežastis. Į kasdienius užsiėmimus reikėtų įtraukti tai, kas mažintų stresą – meditaciją, jogą ir pan.“, – aiškina A. Unikauskas.
Taip pat gydytojas pataria vengti alkoholio, nes tai skatina psoriazės požymių aktyvėjimą. JAV esanti Brigham moterų ligoninė su Harvardo medicinos mokykla atliko tyrimą su psoriaze sergančiomis moterimis. Psoriazės požymiai mažiau pasireiškė alkoholio nevartojusioms moterims.
Anot A. Unikausko, reikėtų vengti rūkymo, nes tabakas didina susirgimo psoriaze riziką, o ja sergantiems dar labiau suaktyvina požymius.
Sergantiems psoriaze turėtų būti aktualu vartoti ciberžolę. „Nustatyta, kad ji padeda mažinti psoriazės paūmėjimus. Ciberžolė gali būti vartojama kaip prieskonis, kartu su maistu“, – teigia A. Unikauskas.
-
Aknės ir kitos odos ligų išvengsite atsisakę vieno produkto 2
„Oda yra didžiausias kūno organas, atsakingas už temperatūros reguliavimą, apsaugą ir toksinų išskyrimą. Oda – tarsi sudėtinga nervų, liaukų ir ląstelių sistema, nuo kurios labai priklauso jūsų sveikata“, – primena A. Unikauskas.
Taigi, priduria jis, jei norite apsaugoti odą, atrodyti jauniau ir sumažinti odos problemų, laikas imti ja rūpintis taip pat, kaip rūpinatės širdimi ar kontroliuojate savo svorį. „Kviečiai (miltai) yra populiariausia grūdinė kultūra perdirbtuose maisto produktuose, duonos gaminiuose, kepiniuose. Ir jie neretai daro įtaką odos ligoms, tokioms kaip žvynelinė ar egzema“, – teigia medikas.
Kaip aiškina profesorius, žmogaus žarnynas nesugeba iki galo suvirškinti glitimo, kuris skiriasi nuo kitų baltymų: „Mūsų imuninė sistema puola nesuvirškintą glitimo baltymą – tuomet organizme ir prasideda uždegimai. Šiandien jautrumas glitimui pasireiškia 6–7 kartus daugiau žmonių negu celiakija. O po 15 metų jų gali būti jau keliolika kartų daugiau“, – pabrėžia A. Unikauskas.
Profesoriaus teigimu, tik vienam iš aštuonių ligonių gliuteno netoleravimas pasireiškia kaip virškinimo sutrikimas. Likusiems septyniems tai gali būti skydliaukės, sąnarių, raumenų, odos ir kitos ligos. Netgi yra terminas – gliuteno sindromas (neurologinė liga, kai labiausiai pažeidžiamos smegenys ir nervai).
Taigi, sako A. Unikauskas, yra penkios odos būklės, kurias sukelia glitimas.
Aknė paveikia beveik 80 proc. visų Vakarų kultūros 11–30 metų žmonių. Ji suaugusiesiems gali pasireikšti dėl jautrumo glitimui.
Atopinis dermatitas tris kartus dažnesnis žmonėms, sergantiems celiakija, ir du kartus dažnesnis šeimose, kur nors vienas iš tėvų sirgo celiakija.
Psoriazė ir egzema. Egzema iš dalies susijusi su alerginiu atsaku ir dažnai susijusi su kitomis alerginėmis reakcijomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas. Psoriazė dažnai paveikia didelius odos plotus. Tai – imuninė reakcija, kuri gali būti susijusi su glitimu.
Baltmė pasireiškia odos pigmento praradimu, dėl to atsiranda baltų dėmių. Nors tai nėra pavojinga, tokia būklė turi didelę įtaką gyvenimo kokybei. Vieno atlikto tyrimo metu merginoms, kurioms buvo nesėkmingai taikomas medicininis gydymas, buvo paskirta dieta be glitimo. Per pirmą mėnesį buvo pastebėta dalinė, tačiau gana sparti repigmentacija, būklė stabilizavosi po keturių mėnesių beglitimės dietos.
Plačiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.