„Praėjusią vasarą jai buvo diagnozuota ankstyva krūties vėžio forma, o dabar Jorko kunigaikštienei Sarai nustatyta piktybinė melanoma, – sakoma atstovo pareiškime.

Vėžys buvo aptiktas 64 metų kunigaikštienei atlikus dermatologo paskirtus tyrimus prieš pat numatytą krūtų rekonstrukcijos operaciją po mastektomijos.

S. Ferguson buvo pašalinti ir ištirti keli apgamai, iš kurių vienas buvo vėžinis, sakė atstovas spaudai, pridurdamas, kad kunigaikštienė jaučiasi dėkinga ją palaikiusiai medikų komandai.

„Jai atliekami tolesni tyrimai, siekiant užtikrinti, kad visa tai būtų aptikta ankstyvoje stadijoje“, – pridūrė jis.

„Aišku, kad dar viena diagnozė taip greitai po krūties vėžio gydymo sukėlė nerimą, tačiau kunigaikštienė išlieka geros nuotaikos, – sakė atstovas spaudai. – Ji tiki, kad jos patirtis pabrėžia, kaip svarbu tikrinti naujų apgamų dydį, formą, spalvą ir tekstūrą, nes tai gali būti melanomos požymis“.

Didžiojoje Britanijoje meiliai vadinama Fergie, S. Ferguson tebegyvena netoli Vindzoro pilies esančiame tame pačiame dvare kaip ir jos buvęs vyras Andrew.

Jis pasitraukė iš karališkųjų pareigų po seksualinio išnaudojimo skandalo, susijusio su mirusiu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.

Nors S. Ferguson taip pat nebeturi vaidmens karališkojoje šeimoje, ši žinia pasirodė tokiu metu, kai kitus šios šeimos narius užklupo sveikatos problemos.

Kitą savaitę karaliui Karoliui III bus atlikta prostatos operacija, dėl kurios jis bus priverstas atšaukti viešus įsipareigojimus.

Tuo pat metu jo 42 metų marti Velso princesė Kate atsigauna ligoninėje po pilvo operacijos. Jos vyras, sosto įpėdinis 41 metų princas Williamas dėl to atidėjo kai kuriuos savo įsipareigojimus.

Kodėl išsivysto melanoma?

I. L. Melanoma gali išsivystyti iš anksčiau atsiradusio pigmentinio apgamo (įgimto ar atipinio) ar kaip naujas darinys sveikoje odoje. 95 proc. atvejų išsivysto odoje, kur kas rečiau pirminė melanoma diagnozuojama akies, ryklės, lytinių organų, tiesios žarnos ar galvos smegenų srityse. Odos melanoma dažniausiai atsiranda labiausiai saulės veikiamose kūno vietose.

Kokie požymiai gali išduoti, kad sergate melanoma?

I. L. Dažnai klaidingai manoma, kad odos vėžys turi būti skausmingas, jautrus, tačiau dažniausiai jis nekelia jokių papildomų nusiskundimų. Dėl to ypatingai svarbi kiekvieno žmogaus individuali odos darinių savistaba. Jeigu pigmentinis darinys staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, tai – ženklas nelaukti ir kreiptis konsultacijai pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatovenerologą. Svarbu prisiminti, kad moterims melanoma dažniau diagnozuojama blauzdų odoje, vyrams – liemens srityje. Rausvos spalvos (be pigmento) didėjantis darinys taip pat turėtų kelti susirūpinimą. Nors nemelanominis odos vėžys mažiau agresyvus, retais atvejais diagnozuojama amelanotinė melanoma (forma be pigmento).

Kauno klinikų nuotr.

Kokie yra melanomos rizikos veiksniai?

I. L. Ultravioletiniai (UV) spinduliai, stiprūs nudegimai nuo saulės ir soliariumai didina melanomos atsiradimo riziką. Ypač atidiems reikėtų būti, jeigu turite šviesią odą, lengvai nudengančią, strazdanas, šviesios spalvos akis, raudonus plaukus ir kūne turite daugiau nei 50 apgamų.

Didesnė melanomos išsivystymo rizika asmenims, kuriems transplantuoti organai, vartojantiems imunosupresantus (pavyzdžiui, ciklosporiną, sirolimuzą). Iki šiol nustatyti keli šeiminiai genai (CDKN2A, CDK4), kuriems esant padidėja rizika sirgti šeimine melanoma. Pastebėta, kad asmenų, kurių šeimoje diagnozuota melanoma ar displastinių apgamų sindromas, rizika susirgti melanoma ženkliai padidėja.

Kaip galima apsisaugoti nuo melanomos?

I. L. Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo sėkmingesnis paciento gydymas ir geresnės išgyvenamumo prognozės. Neignoruokite nelygių kraštų, nesimetriškų, neįprastos spalvos ar kelių spalvų, didesnių nei 6 mm, greitai besikeičiančių ar išopėjusių odos darinių.

Melanomos prevencijai svarbu nebūti saulėje be apsaugos nuo saulės priemonių, nesideginti soliariumuose. Ypatingai saulės venkite nuo 11:00 iki 16:00 val. Būnant lauke naudoti vandeniui atsparius apsauginius kremus su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF 50), apsaugančius tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Svarbu nepamiršti natūralių apsaugos nuo saulės priemonių: skėčio nuo saulės, apsaugančių rūbų, galvos apdangalų, akinių nuo saulės.

Kauno klinikų nuotr.

Koks išgyvenamumo rodiklis, sergant melanoma?

I. L. Anksti diagnozavus ir po radikalaus chirurginio gydymo, melanoma sergančiojo prognozė būna gera, todėl labai svarbi šios ligos prevencija. Tęsiant tarptautines tradicijas Lietuvoje nuo 2008 metų organizuojamos akcijos, skirtos paminėti Euromelanomos dieną. Jų metu gydytojai dermatovenerologai savanoriams žmonėms atlieka odos darinių patikrą ir suteikia informaciją, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio.

Kaip Kauno klinikų daugiadalykė komanda įsitraukia į melanomos gydymą?

S. V. Lietuvos vėžio registro straipsnio duomenimis, per paskutinius 15 metų Lietuvoje diagnozuoti 6024 nauji melanomos atvejai (vidutiniškai 400 naujų atvejų per metus). Per šį laikotarpį naujų atvejų skaičius 4 kartus padidėjo tarp vyrų ir 2 kartus tarp moterų, standartizuotas pagal amžių mirtingumas padidėjo 1,3 kartus. Didžiausias naujų atvejų skaičius nustatomas tarp vyresnių nei 60 m. asmenų ir retai asmenims iki 39 m.\

Prof. Skaidra Valiukevičienė. Kauno klinikų nuotr.

Kauno klinikose, Patologijos klinikos duomenimis, 2022 m. diagnozuoti 166 nauji melanomos atvejai (didžioji dalis I ir II stadijos). Tai parodo, kad Kauno klinikos – svarbus daugiadalykės melanomos centras Lietuvoje. Teikiant pagalbą tokiems pacientams dalyvauja gydytojas dermatovenerologas – atlieka neaiškaus odos darinio ištyrimą dermatoskopu, įtariamos melanomos gylio matavimą ultragarsu prieš operaciją, paciento stebėseną po gydymo. Po to pacientas siunčiamas plastikos chirurgui melanomos operacijai su sarginio limfmazgio biopsija. Patologai patvirtina melanomos diagnozę patologiniais tyrimais, nustato BRAF ir KIT mutacijas, radiologai – atlieka pozitronų emisijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, invazinius ultragarso ar kitus radiologinius tyrimus, onkologas – skiria melanomos taikinių terapiją ar imunoterapiją. Laboratorinės medicinos klinikoje melanoma sergantiems aukštos rizikos pacientams nustatomas melanomos baltymas – S100. Visi pirminiai melanomos atvejai ir progresuojančios ligos stadijos pacientai aptariami per daugiadalykį konsiliumą. Tokių konsiliumų organizuojame 200 per metus.

Ieva Lingytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Birželio 16-ąją dieną Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre gydytojai dermatovenerologai ir gydytojai rezidentai atliko nemokamą odos darinių patikrą ir švietė visuomenę, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio. Per tris valandas trukusią akciją ištirti daugiau nei 300 žmonių, dviem iš jų diagnozuota melanoma, šešiems – nemelanominės odos karcinomos. Jie nukreipti registracijai detalesniam ištyrimui. Tokios akcijos kaip ši leidžia užtikrinti ankstyvą odos vėžio diagnostiką, o tai padeda sėkmingai gydyti klastingą ligą.

Milijonai naujų atvejų

Vien 2021 m. daugiau nei 100 tūkst. ES gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai ji nustatoma 45–69 metų pacientams. Pastaraisiais metais auga ir jaunų žmonių sergamumas šia liga. Vyrams ji dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – kojų srityje. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvose stadijose, kai galimas efektyvus lokalus gydymas, mirštamumas nuo melanomos išlieka didelis – 2021 m. ES fiksuota beveik 20 tūkst. mirčių. Tačiau Lietuvoje dėl dažnai diagnozuojamos vėlyvos stadijos melanomos išgyvenamumo rodikliai yra vieni blogiausių ES.

Šiais laikais daug dažniau nustatoma ir kitų odos vėžio tipų – bazinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms (daugiau kaip 60 metų amžiaus).

Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 mln. naujų bazinių ląstelių ir 3 mln. plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Bazinių ląstelių karcinoma yra pats dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje.

Dėl reto metastazavimo šie odos vėžiai yra mažiau pavojingi nei melanoma, o 5-erių metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc. Dėl didelio paplitimo jie lemia apie 16 800 mirčių kiekvienais metais, dariniui augant gali sukelti lokalią deformaciją (dažnai – veide) ir yra didelė našta sveikatos apsaugos sistemoms.

Vyksta visoje Europoje

Gydytojai pabrėžia savistabos ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą, kadangi, laiku pastebėjus piktybinį darinį, jį galima sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu arba taikant kitą gydytojo dermatovenerologo parinktą gydymą.

Siekiant nustatyti kuo daugiau ankstyvo odos vėžio atvejų, daugelyje Europos valstybių organizuojama Euromelanomos diena. Visame Senajame žemyne vyksta nemokamos profilaktinės patikros, kurių metu gydytojai dermatovenerologai apžiūri atvykstančių apgamus, odos darinius.

Tokios akcijos Lietuvoje rengiamos nuo 2008 m. Šiemet nemokamos patikros rengiamos keturiuose Lietuvos miestuose. Vien patikrose Vilniuje žmones konsultuos apie 20 Santaros klinikų gydytojų ir rezidentų.

Galvojama, kad iš viso geriau neiti pas gydytojus, nes jeigu tą odos darinį pajudinsi – liga išplis. Šis mitas labai gajus.

„Dėl odos vėžio galima pasitikrinti ne tik akcijos metu, bet ir visus metus kreipiantis į gydytojus dermatovenerologus. Tačiau visi žinome, kad eilės patekti pas gydytojus – didelės, o birželio 16 d. bus sudaryta proga patekti pas gydytojus greitai, tik pastovėjus gyvoje eilėje. Konsultacija bus suteikta lygiai taip pat kokybiškai kaip gydytojo kabinete, – Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovo Tado Raudonio teigimu, kasmet akcijos metu nustatoma apie 10 melanomos atvejų ir keliasdešimt ikivėžinių ligų. – Šiems pacientams nėra amžiaus cenzo. Pernai, jei neklystu, ir 20, ir 30 metų pacientams buvo įtartos piktybinės odos ligos. Taigi, jaunoji karta turėtų atkreipti dėmesį į savo odą.“

Remiantis pasauline statistika, eiliniam baltaodžiui rizika susirgti odos vėžiu siekia apie 30 proc. „Kitaip tariant, kas trečias iš mūsų kažkada gyvenime susirgs vienos ar kitos rūšies odos vėžiu. Tiesa, Australijoje ši rizika kur kas didesnė: australams ši tikimybė siekia apie 70 proc.“, – palygino T. Raudonis.

Jaunimui skirta žinutė

Euromelanomos pradininkė ir koordinatorė Lietuvoje, Europos onkodermatologijos asociacijos valdybos narė, Vilniaus universiteto prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pastebėjo, kad vasaros pradžioje žmonės dažnai užsimiršta – neria tiesiai į poilsį, atostogas, pamiršdami pasirūpinti savo oda.

„Didžiausia odos pažaida įvyksta vaikystėje, jaunystėje, kai daug laiko praleidžiama lauke, kai sportuojama, žaidžiama lauke. Mūsų tikslinė auditorija šiemet – jaunimas, Z karta. Jie žymiai labiau nei ankstesnioji karta rūpinasi savo sveikata. Žymiai mažiau jų rūko, net 20 proc. mažiau vartoja alkoholį, net 60 proc. daugiau jų renkasi sportą, o ne barą ar klubą. Džiaugiamės, kad atgimsta noras sportuoti lauke, tačiau neretai pamirštama, kad ir tada reikia saugotis kenksmingų saulės spindulių. Be to, kai kurie žmonės mėgsta degintis. Neretai žiemą jie vyksta į šiltuosius kraštus, o paskui įdegiui palaikyti eina į soliariumus, kurie yra be galo žalingi odai“, – teigė profesorė.

Ji kreipėsi ne tik į jaunimą, bet ir visus kitus: dabar, prasidedant vasarai, laikas pasitikrinti, apžiūrėti apgamus, o vasarai pasibaigus – vėl pasitikrinti, pažiūrėti, ar apgamai nepakitę.

T. Raudonis atkreipė dėmesį, kad šiemečiame Euromelanomos dienos plakate pavaizduotas vyras su prezervatyvu: „Tuo norima pasakyti, kad jei rūpinamės savo sveikata, saugomės nuo infekcijų, turėtume saugotis ir nuo saulės. Seniai moksliškai įrodyta, kad saulė – kancerogenas mūsų odai.“

Jis pabrėžė, kad sveiko įdegio nebūna.

Paneigė gajų mitą

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad sergant odos vėžiu nieko neskauda.

„Dėl to žmonės, susirgę šia liga, paprastai nesikreipia į gydytojus. Net pastebėjus, kad kažkas negerai, neretai galvojama, kad iš viso geriau neiti pas gydytojus, nes jeigu tą odos darinį pajudinsi – liga išplis. Šis mitas labai gajus. Tačiau iš tiesų taip nėra. Be to, žmonės paprastai galvoja, kad melanoma – tai kažkoks bjaurus juodas taškas, šlakas, todėl, pamatę kitos spalvos greitai augantį darinį, nekreipia dėmesio. Tačiau mums, dermatovenerologams, daug rūpesčių kelia greitai augantys tamsūs dariniai arba rožinio atspalvio dariniai“, – M. Bylaitės-Bučinskienės žodžiais, tai gali būti klastingoji amelanotinė melanoma, kartais apgaunanti net specialistą.

Gydytojos teigimu, pastebėjus labai greitai augančių darinių, kurie neišnyksta, arba šlapiuojančiai žaizdelei, kuri per 2 mėnesius ne mažėja, o didėja, kraujuoja ir dedasi šašas, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.

Lietuvoje dėl dažnai diagnozuojamos vėlyvos stadijos melanomos išgyvenamumo rodikliai yra vieni iš blogiausių ES.

„Džiaugiamės, kai žmonės kreipiasi anksčiau, kai galime juos nuraminti, o ne tada, kai ateina ir matai, kad žmogus jau sirgdamas 2–3 metus delsė. Juk jei odos vėžį kuo anksčiau diagnozuojame ir pašaliname chirurginiu būdu, tuo geresnis rezultatas. Ypač tai pasakytina apie melanomas, kurios gali labai greitai progresuoti, išplisti ir turėti labai skaudžių padarinių, – M. Bylaitė-Bučinskienė pastebėjo, kad melanoma diagnozuojama vis jaunesniems. – Jaunimas aktyviai keliauja po tropines šalis, užsimiršta, nusvyla odą ir pamiršta. Sulaukus 35-erių, odos vėžio rizika apskritai išauga. Tai susiję su silpnesniu imunitetu.“

Teigiama, kad tam tikros imuninės būklės, gretutiniai susirgimai, dideli išgyvenimai pažeidžia neuroendokrininę sistemą ir susidaro palankesnės sąlygos atsirasti vėžiui.

Kam skirtos patikros?

Profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad patikrinimai – neskausmingi, jų metu bus užtikrinamas asmens privatumas: „Bus sudarytos sąlygos patikros metu žmonėms išsirengti iki apatinių ir bus apžiūrėta visa oda, ir skalpo sritis, užausiai, pažastys, rankų tiesiamieji paviršiai, kur pastebime labai daug odos pakitimų, apgamų. Jie bus apžiūrimi dermatoskopu, be kurio mes, dermatovenerologai, neįsivaizduojame savo darbo. Visi dariniai bus registruojami ir siūloma atvykti į artimiausias gydymo įstaigas, kad būtų suteikta pagalba, dariniai būtų pašalinti chirurginiu būdu.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė ir Onkodermatologijos sektoriaus vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė kvietė pasitikrinti ir žmones po organų transplantacijos.

„Dėl imunosupresinių vaistų vartojimo odos vėžys ir melanomos atvejai šioje grupėje yra labai dažni. Labai kviečiu pasitikrinti tuos asmenis, kurių šeimoje yra buvę melanomos atvejų, taip pat tuos, kurie turi labai daug pigmentinių apgamų, ypač pakitusių. Be to, svarbu pasitikrinti bjauriojo ančiuko tipo žmonėms, kurių oda labai švari, graži, bet atsiranda vienas, tačiau smarkiai besikeičiantis ar pakitęs apgamas, atrodantis kitaip nei įprastai, ir jis didėja“, – profesorės teigimu, tai tiksliniai pacientai, kurių gydytojai labai laukia.

Gydytojai dermatovenerologai kviečia ir jaunimą, ir vyresnius žmones reguliariai pasitikrinti net tada, kai žmogus pats nepastebi jokio pakitusio apgamo ar odos darinio. Ypač vizito pas gydytoją neatidėlioti tuo atveju, jei odoje pastebima pakitimų.

T. Raudonio teigimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į apgamus: pakitusius, asimetriškus, neaiškiais karštais, kelių spalvų ar didesnius odos darinius ant kūno. Net ir jų nepastebint, bent kartą gyvenime kiekvienas žmogus turėtų atvykti pas onkodermatologą pirminės apžiūros.

„Kviečiame įsitraukti ir artimuosius, ypač moteris, kurios pastebi vyrų odos darinių ar pakitusių apgamų. Prisideda ir kitų sričių gydytojai, taip pat kirpėjai, masažo specialistai, pedikiūrininkai – visi tie, kurie mato apnuogintą kūną. Juk tų darinių gali atsirasti ir nugaroje, šlaunų srityje, viršugalvyje. Melanoma gali atsirasti ir genitalijose, pėdų srityje, tarpupirščiuose, net akių dugne“, – pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, akiniai nuo saulės būtini siekiant išvengti ankstyvos kataraktos ir pažaidų akių dugne.

Jaunus žmones S. Valiukevičienė kvietė pasinaudoti Kauno klinikose taikoma teledermatologijos paslauga: „Per pacientų portalą žmonės gali registruotis į dermatologo konsultaciją su sąlyga, kad pateiks savo darinio foto. Per artimiausias 3–5 dienas bus susisiekta, prireikus bus surasta vieta skubiai pasitikrinti. Patikros skubumas priklausys nuo to, kaip atrodo paciento darinys.“

Odos vėžio rizikos veiksniai

Reikėtų atidžiau stebėti savo odą, jeigu:

- Jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose);

- Jūsų oda labai šviesi arba strazdanota, lengvai nudega, tačiau neįdega;

- Turite daugiau kaip 50 apgamų;

- Vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje;

- Jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų;

- Vartojate imunosupresinius vaistus.

Net jei ir turite tam tikrų rizikos veiksnių, kurių pakeisti negalite (pvz., odos tipas, apgamų skaičius), jūs galite reikšmingai sumažinti odos vėžio riziką apsisaugodami nuo saulės spindulių.

Kaip apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką:

- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50+) kas 2 valandas.

- Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.

- Venkite būti saulėje intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.).

- Venkite soliariumų.

- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir, kilus mažiausiai abejonei, kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinės patikros.

Kaip atpažinti piktybinius odos darinius?

Bent kartą per mėnesį reikėtų prieš veidrodį apžiūrėti visą savo kūno odą, nepamirštant galvos odos, kūno raukšlių, pėdų ir tarpupirščių odos.

Ypač atkreipkite dėmesį į šiuos darinius:

- Apgamus, kurie yra asimetriški, nelygiais kraštais, įvairiaspalviai, didesni nei 6 mm arba kurie pastaruoju metu augo arba keitėsi jų spalva arba forma.

- Rausvos spalvos darinius, kurie kraujuoja, blizga arba atrodo kaip žaizdelė, tačiau ilgą laiką nesugyja.

Ar įdegis gali būti sveikas?

- Ne! Įdegis yra jūsų kūno atsakas į UV sukeltą žalą, dėl to tai nėra sveika.

- Tinkamu metu ir naudojant apsaugos priemones gydytojai dermatovenerologai rekomenduoja kažkiek laiko pabūti saulėje, tačiau lankytis soliariumuose jie apskritai nerekomenduoja.

- Vanduo minimaliai apsaugo nuo saulės spindulių, vandens atspindys gali netgi padidinti jūsų gaunamą UV spindulių kiekį.

- Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų, todėl kremus su SPF reikia naudoti visus metus.

- UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to net ir nejaučiant karščio odoje arba esant vėjuotam orui reikia nepamiršti saugotis nuo žalingų spindulių.

Nemokamos profilaktinės patikros

Nemokama odos vėžio profilaktinė patikra be išankstinės registracijos birželio 16 d. Vilniuje ir Kaune, Panevėžyje ir Širvintose. Patikrą vykdys ir informaciją apie odos vėžio prevenciją tą dieną teiks gydytojai dermatovenerologai.

Kaune:

Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre, Eivenių g. 2, Kaunas – nuo 9 iki 12 val.

Vilniuje:

• Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastate, Konstitucijos pr. 3, Vilnius – nuo 10 iki 16 val.

• Bendrosios ir estetinės dermatologijos klinikoje CLINIC IN, S. Konarskio g. 2, Vilnius – nuo 14 iki 16 val.

• Sapiegos klinikoje Paupio aikštėje, Aukštaičių g. 12, Vilnius – nuo 10 iki 14 val.

Susirgimų skaičius auga

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovės gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, sergamumas melanoma kiekvienais metais didėja.

„Melanomos patikrą organizuojame jau 14 metų ir kaskart nustatome vis daugiau odos vėžio atvejų. Šiemet daugiau kaip 30 proc. patikrintų pacientų aptikome paviršiumi plintančias melanomas ar atipinius apgamus – gerybinius pakitusius odos darinius. Visi šie atvejai nukreipti chirurginiam gydymui ir histologiniam tyrimui, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį. Pacientų amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausias asmuo, kuriam nustatytas įtartinas darinys – 24 metų. Nors anksčiau tokią diagnozę dažniausiai išgirsdavo žmonės nuo 50 metų, dabar šios ligos nustatomos ir labai jauniems asmenims“, – patikros rezultatus apžvelgė medikė.

Padidėjęs susirgimų skaičius, pasak J. Česienės, siejamas ne tik su geresne diagnostika, prieinamesne informacija, tačiau ir su didesniu pačių žmonių atidumu.

Tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti onkologinė liga.

Nėra mirties nuosprendis

Kuo anksčiau melanoma diagnozuojama, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Esant ankstyvoms stadijoms pakanka pašalinti darinį iš sveikų audinių. Vėlesnėse stadijose reikalinga ir limfmazgių biopsija, operacinis jų šalinimas, chemoterapija ar kitas gydymas.

„Melanoma nėra mirties nuosprendis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia suvaldyti net metastazvusias šio vėžio formas“, – atkreipia dėmesį J. Česienė. Pasak medikės, prie sėkmės istorijų labai prisideda ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Melanoma turi daugybę veidų, todėl ją suvaldyti gali tik darni dermatologų, patologų, onkologų chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, plastikos chirurgų ir kitų specialistų komanda.

Medikai akcentuoja, kad svarbus ir pacientų indėlis: rekomendacijų ir gydymo plano laikymasis bei reguliarus tikrinimasis net ir pasveikus.

„Klaipėdos universiteto ligoninėje taikome ne tik pažangiausią gydymą, bet ir diagnostiką. Apgamų pokyčių stebėjimą atliekame su moderniu skaitmeniniu dermatoskopu. Kūno apgamai skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas apgamų žemėlapis. Jame sistema pažymi įtartinus pakitusius darinius ar naujai atsiradusius“, – naujoves vardija gydytoja. Atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, duomenis lygina su archyve esančiais ir labai tiksliai nustato apgamų pokyčius.

Jolanta Česienė. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ nuotr.

Nebyli vėžio forma

Melanoma – tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Klaipėdos universiteto ligoninės dermatovenerologės J. Česienės teigimu, pacientai nejaučia jokio skausmo, silpnumo ar kitų simptomų, pakitimų neatskleidžia net ir atliekami kraujo tyrimai.

„Tai nebyli vėžio forma, diagnozuojama dažniausiai netikėtai vizito pas dermatologą metu. Tad vienintelė prevencinė priemonė, ką gali padaryti patys žmonės: reguliariai ir atidžiai stebėti savo kūną ir naujai atsiradusius ar pakitusius apgamus“, – sako gydytoja.

Melanoma gali būti ir plokščia, ir mazginė, ir rožinė, vadinamoji amelanotinė melanoma. Stebint apgamus svarbu įvertinti, ar nepasikeitė apgamo forma; ar apgamas tolygus, ar „neaptrupėjęs“, nepakitęs krašto kontūras; ar spalva vienalytė, ar neatsirado juodų dėmių; ar apgamas nėra padidėjęs.

Jeigu pigmentinis darinys, apgamas, staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, jį pradėjo niežėti, atsirado mazgeliai ar atsirado naujas įtartinas tamsus odos darinys, tai – ženklas sunerimti ir kreiptis į dermatologą.

Pasak J. Česienės, melanomos priežastys nėra konkrečiai apibrėžiamos, tačiau vienas didžiausių vėžinių odos ligų rizikos veiksnių – ultravioletiniai saulės spinduliai. Taip pat įtakos turi genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaodžiai), silpna imuninė sistema.

Gydytoja primena, kad prasidėjus šiltajam sezonui reiktų atsakingai būti saulėje ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač jų aktyvumo piko metu, 10–16 valandomis, naudoti nuo saulės spindulių poveikio apsaugantį kremą (kuo stipresnį ir teptis kas dvi valandas) ir nesinaudoti soliariumu. Didžiausią riziką sukelia vienkartinis stiprus nudegimas nei ilgalaikis nuolatinis deginimasis.

Ypač aktuali ši patikra buvo žmonėms, kurie turi daug apgamų, ilgai būna lauke, lankosi soliariumuose, yra vyresni nei 65 metų amžiaus, turėjo nudegimų saulėje, serga ar sirgo odos ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais.

Ankstesniais metais norinčiųjų nemokamai pasitikrinti buvo tiek daug, kad ilga eilė rikiavosi palei gatvę kelias valandas.

Šiemet klinika trečią kartą pakvietė atlikti nemokamą odos vėžio patikrą. Šįkart laikas rikiuotis eilėje buvo ribotas, trys gydytojos dermatovenerologės priėmė žmones apžiūrai iki vidurdienio.

„SG klinikos“ nuotr.

Prie „SG klinikos“ įrengtoje palapinėje gydytojos apžiūrėjo norinčiuosius pasitikrinti ir negailėjo patarimų, kaip elgtis su turimais odos dariniais bei prižiūrėti ją, kad nieko blogo neatsitiktų.

Klaipėdos krašte labai didelis odos vėžio sergamumas, per savaitę mes diagnozuojame tris–keturis naujus atvejus.

„Per porą valandų patikrinome kiek daugiau nei 100 žmonių. Nustatėme du vėžio atvejus ir 11 ikivėžinių įtarimų, tai reiškia, pacientai užregistruoti biopsiniam tyrimui. Maždaug pusė patikrintų žmonių turi nemažą saulės pažaidą – lėtinio saulės nudegimo požymius, tai reiškia, kad mūsų žmonės nemoka saugotis saulės. Mūsų akcijos tikslas ir buvo mokyti žmones suprasti, kokių būna grėsmių. Kas antras paklaustas prisipažino, kad per savo gyvenimą nėra tikrinęsis odos darinių. Daugelis nesuvokia, kaip odos vėžys atrodo“, – pasakojo akcijos iniciatorė, gydytoja dermatovenerologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė.

Gydytoja džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių nori pasitikrinti, tai leidžia tikėtis, kad kasmet odos vėžio atvejų bus diagnozuojama vis mažiau.

„SG klinikos“ nuotr.

Pasak gydytojos, dauguma gana ramiai reagavo į pirminę diagnozę, gal labiau išsigando jauni žmonės, kuriems nustatyti ikivėžiniai dariniai. Vyresnis santūriau priėmė žinią ir suprato, kad liga yra lokali bei pasiduoda gydymui.

„Klaipėdos krašte labai didelis odos vėžio sergamumas, per savaitę mes diagnozuojame tris–keturis naujus atvejus. Bazinių ląstelių vėžio skaičiai auga, nes žmonės keliauja į šiltus kraštus, lankosi soliariumuose, pernelyg ilgai kaitinasi mūsų paplūdimiuose. Todėl norime, kad žmonės kuo dažniau tikrintųsi ir labiau išmanytų apie odos apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių“, – kalbėjo gydytoja.

Ką slepia genai?

„Kai pacientas ateina apgamų patikrai, įprastai klausiama, ar koks nors apgamas buvo operuotas, ar nustatytas vėžinis susirgimas, ar kas nors šeimoje serga melanoma, odos ar kitų lokalizacijų vėžiu. Šito klausiama neatsitiktinai, nes tie patys genai atsakingi už odos ir kitų – inkstų, šviesiųjų ląstelių, centrinės nervų sistemos – vėžius“, – paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Pasak gydytojos, kai jaunam pacientui iki 50 metų nustatoma melanoma – pavojinga odos vėžio forma, labai svarbu išsiaiškinti šeimos anamnezę, nes galbūt tą patį geną paveldėjo vaikai ar kiti paciento artimieji. Būtent tokiais atvejais itin svarbiu tampa bendradarbiavimas su gydytoju genetiku, kuris pacientui ar jo artimiesiems atlieka genetinius tyrimus ir nustato genus, atsakingus už kitų lokalizacijų vėžį.

KUL Diagnostikos departamento Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė dr. Jūratė Gruodė atkreipia dėmesį, kad jei tarp šeimos narių iki 50 metų yra sergančiųjų ne tik odos, bet ir kitų lokalizacijų vėžiu, ypač kiaušidžių ar krūties, gydytojui dermatologui tai – kaip signalas suklusti, nes galbūt šios šeimos nariams reikalingi genetiniai tyrimai.

Pasak genetikės, sergant melanoma taip pat svarbu atlikti naviko molekulinius tyrimus, padedančius parinkti tolesnį gydymą.

Gerina ankstyvąją diagnostiką

Gydytoja J. Česienė genetiko konsultacijai siunčia apie ketvirtadalį savo pacientų. „Atlikti reikiamus tyrimus ir sužinoti prognozę svarbu ir pačiam pacientui. Turint vienos lokalizacijos vėžį, gali išsivystyti ir kito organo onkologinė liga. Genetiniai tyrimai leidžia prognozuoti paciento sveikatos būklę, jo paties ir artimųjų galimas ligas ateityje“, – paaiškino dermatologė.

Glaudus bendradarbiavimas su genetiku praplečia prevencinės ir ankstyvosios diagnostikos galimybes dėl onkologinių ligų. KUL gydytojai chemoterapeutai su genetikais bendradarbiauja daugelį metų. Įprasta, kad gydytojai krūties ar kiaušidžių vėžiu sergančias pacientes siunčia genetiniam ištyrimui. Apsilankymas pas genetiką po dermatologo konsultacijos – dar naujas dalykas.

„Daugelis kolegų girdėjo apie gydytojus genetikus, tačiau gal ne visi žino, kada pacientą galima siųsti genetiko konsultacijai. Jei siuntimas atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus, genetiko konsultacija ir tyrimai pacientui nekainuoja. Mūsų ligoninėje galimybės bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, gydant onkologinius pacientus, yra didesnės ir patogesnės, nes visi gydytojai: chemoterapeutai, radioterapeutai, genetikai, dermatologai – dirbame tame pačiame ligoninės korpuse. Jei kyla abejonių dėl konsultacijos būtinybės, galima paklausti kolegos“, – paaiškina J. Česienė.

Kitose gydymo įstaigose, kur nėra tokios komandos, gal ne visada aišku, kada pacientą reikia siųsti genetiko konsultacijai arba trūksta reikiamos informacijos apie šią specialybę.

Jūratė Gruodė. Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Šeiminės mutacijos paveldėjimo tikimybė – 50 proc.

Gydytoja J. Česienė pastebi, kad piktybinių odos ligų kasmet daugėja, nepaisant to, kokie vasaros orai. Kalta būna ne tik kaitri saulė. Didžiausias pacientų antplūdis prasideda vėlyvą pavasarį, o vienas dažniausiai gydytojai užduodamų klausimų – ar galiu degintis?

Genetikė J. Gruodė paaiškino, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis sirgti, tai yra aplinkos veiksniai – melanomos atveju – UV spinduliuotė, apgamo traumavimas – kelia daug didesnę riziką sirgti melanoma nei žmonėms be genetinio polinkio. Konsultuojant asmenis dėl pakitusio apgamo ar padidėjusio jų skaičiaus, tikslinga paklausti, ar yra šeimoje sergančių melanoma, ypač jauname amžiuje. Taip pat svarbu pasiteirauti, ar yra piktybinių susirgimų šeimoje jauname amžiuje. Esant teigiamai šeiminei anamnezei, tikslingas intensyvus paciento sekimas, tam tikrais atvejais – genetiko konsultacija ir ištyrimas.

Remiantis literatūros duomenimis, 8 proc. pacientų, kuriems nustatoma melanoma jauname amžiuje (iki 50 metų amžiaus), nustatomi genetiniai pokyčiai, didinantys riziką sirgti piktybinėmis ligomis. Priklausomai nuo to, koks genas pakitęs, vienais atvejais didėja rizika sirgti melanoma (kitų lokalizacijų piktybiniai susirgimai artimi bendrapopuliacinei rizikai), kitais atvejais didėja rizika sirgti krūties, kiaušidžių, prostatos vėžiu. Turint tokią informaciją, tikslingas intensyvus sekimas ar kitos prevencinės priemonės.

„Nustačius genų pokyčius, rekomenduojama tirti pirmos eilės gimines – tėvus, brolius, seseris ir vaikus. Kiekvienam iš jų tikimybė turėti genetinę klaidą yra 50 proc. Jeigu nustatoma šeiminė mutacija, sudaromas sekimo planas, aptariamos prevencinės priemonės“, – atkreipė dėmesį J. Gruodė.

Bendras dermatologo ir genetiko darbas neapsiriboja tik melanoma, nes yra daugybė kitų odos ligų, kurių požymiai yra specifiniai odos pakitimai. Viena tokių – neurofibromatozė, kai vaikystėje atsiranda netaisyklingos, penkių centų monetos dydžio balintos kavos dėmės, strazdanos pažastyse ir kirkšnyse. Ateityje tokiems žmonėms didėja rizika sirgti smegenų navikų, moterims – krūties vėžiu.

Sveikatos patikra – sąmoningesnė

Nustačius konkrečių genų pokyčius, genetikė rekomenduoja dermatologo konsultaciją dėl odos melanomos ar nemelanoninio vėžio bei kitų specifinių odos pokyčių vertinimui ir stebėsenai.

„Taip, tokiais atvejais melanomos ar kitos ligos diagnozė pasitvirtina. Šeimos nariai kartais pastebi pakitusius apgamus, tačiau jų nesureikšmina. Pro gydytojo akis tokie pokyčiai nepraslysta. Kartais būna keista, kad siunčia ne šeimos gydytojas, o būtent genetikas“, – neslėpė dermatologė.

Pacientai noriai priima pasiūlymą atlikti genetinius tyrimus. Moterys, sergančios krūties vėžiu, nerimauja dėl savo dukterų, kartais ir būsimų anūkių sveikatos.

„Dabar žmonės supranta, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresni gydymo rezultatai. Kai žmogus žino turintis polinkį sirgti onkologine liga, jis daug sąmoningiau atlieka reguliarias sveikatos patikras. Svarbu ir tai, kad genetinės žinios ir nustatyti pokyčiai leidžia įvertinti ligos vystymosi mechanizmus, kurti terapines priemones. Viena jų – biologinė terapija sergantiesiems melanoma“, – sakė J. Gruodė.

Genetiniai tyrimai – neinvaziniai, neskausmingi, atliekami iš kraujo mėginio. Tiesa, rezultatų tenka palaukti. Priklausomai nuo situacijos, genetinis tyrimas, kaip ir daugelyje Europos šalių, trunka nuo 2 iki 6 mėnesių. Didžiąją šio laiko dalį sugaištama analizuojant genų pokyčius bei galimą įtaką paciento sveikatai.

Kai žaisdamas futbolą muzikos ikona Bobas Marley susižeidė kojos pirštą ir vėliau pastebėjo nedidelę tamsią dėmę po nagu, jis manė, kad tai – tiesiog mėlynė. Dainininkas padelsęs kreipėsi į gydytojus, o šie diagnozavo melanomą. Nuo jos B. Marley ir mirė. 

Vėžys ypač baisus tuo, kad visada smogia netikėtai, o ir prasideda viskas nuo to, ko mes dažniausiai nesureikšminame. 

„Mes sėdėjome kaime prie stalo, saulutė šviečia, pietaujame, o aš kaip visuomet išsirengęs. Užėjo man už nugaros, pasižiūrėjo ir sako, kad man ant nugaros kažkoks neaiškus apgamas yra“, – pasakojo melanomą išsigydęs pacientas Stanislovas Bagvilas.

Stanislovas neskubėjo – pas gydytojus nuėjo tik po metų. Apgamus teko operuoti.

„Vienas augliukas buvo iš akies paimtas, o kitas iš nugaros ir pasakė, kad šitas nugarinis yra melanoma“, – sakė S. Bagvilas.

Sužinojęs diagnozę sveikai ir aktyviai gyvenęs žemaitis sakė likęs šokiruotas, tačiau iki vėžio ligoninėje niekada nesilankęs vyras vėl nepaklausė medikų ir atlikti išsamesnių tyrimų į Nacionalinį vėžio institutą nenuėjo. Melanoma išplito, jam paskirtas gydymas vaistais.

„Tai tikrai yra laimės istorija, nes turime tų modernių vaistų, bet jie nėra kažkokia panacėja – vieniems veikia, kitiems neveikia. Ponas Stanislovas pakliuvo į tą laimingųjų ratą, kuriems tie vaistai veikia“, – kalbėjo onkologas chemoterapeutas Vincas Urbonas.

Galime net ir pagydyti metastatine melanoma sergantį žmogų, kas prieš dešimt metų atrodė visiška fantastika.

Medikai sako, kad vienos agresyviausių onkologinių ligų gydymas gali trukti dešimtmetį. Viskas priklauso nuo ligos stadijos.

„Sergant metastatine melanoma nereikia nukabinti nosies. Galime pasiekti tą gerą gydymo efektą, galime net ir pagydyti žmogų, kas prieš dešimt metų atrodė visiška fantastika“, – pasakojo onkologas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Melanoma – itin agresyvi vėžio forma, linkusi metastazuoti. Vis dėlto, nustačius anksti, tikimybė pasveikti siekia 95 proc.

„Pirmoje, antroje stadijoje diagnozuojamų melanomų gydymo rezultatai tikrai geresni. Užtenka vien chirurginio gydymo. Kalbant apie vėlesnių stadijų melanomą, jeigu yra išplitimas į sritinius limfmazgius, liga pagydoma chirurginiu būdu, bet iki 80 proc. liga gali sugrįžti“, – teigė onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė.

Odos senėjimą sukelia ultravioletiniai spinduliai – odoje vyksta genetiniai pokyčiai.

Gydytojai siūlo atkreipti dėmesį ir į šiuos Stanislovo žodžius: „Visą gyvenimą deginausi kaip šokoladas iki tos dienos, kai pradėjau vaistus gerti. Parašiusi vaistus gydytoja pasakė: Stanislovai, kad nebūtum saulėje“, – gydytojos nurodymą prisiminė melanomą išsigydęs vyras.

Mėgstantys pasideginti turėtų susirūpinti ir labiau prižiūrėti savo odą.

„Yra standartinis paveikslėlis, kaip deginasi normalus pilietis ir kaip deginasi dermatologas ir jo šeima. Dermatologė ir jos vyras – visi aprengti: skarelės, kepurės, akiniai ir koks nors gražus pilietis įrudęs guli šalia. Odos senėjimą sukelia ultravioletiniai spinduliai – odoje vyksta genetiniai pokyčiai“, – šypsojosi galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė.

Odos vėžys neaplenkia nei jaunų, nei senų. Privalu stebėti ne tik savo apgamus.

„Yra ir akies melanoma, ir gleivinių melanoma, gali būti ir moteriškų lytinių organų srityje: makšties, gimdos kaklelio taip pat išeinamosios angos melanoma. Apie šią ligą reikia visada pagalvoti ir būti atidiems savo sveikatai“, – sakė L. Daukantienė.

Pastebėjus kraujuojantį ar pakitusį apgamą būtina kreiptis į gydytojus, o nepastebėjus pokyčių tikrintis apgamus pravartu bent kartą per dvejus metus, nepamiršti veidą tepti apsauginiu kremu, vengti aktyvios saulės nuo vidurdienio iki 16 val. ir atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: „Visų pirma pasižiūrėti, ar yra koks apgamas, iškrentantis iš konteksto. Jeigu tau jis kažkoks kitoks negu visi kiti, pavyzdžiui, visi tokie blyškesni, o vienas – kažkoks tamsesnis, jau atkreipti dėmesį“, – pabrėžė J. Gibavičienė.

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų melanomos atvejų. Gydymas vaistais – kompensuojamas valstybės.

„Per metus Lietuvoje nustatoma apie 350 naujų odos melanomos atvejų. Ši liga dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams“, – skelbiama instituto pranešime.

Nuo 1991 iki 2015 metų sergamumas didėjo – kasmet po 3,9 proc. vyrams ir po 2,3 proc. moterims. Tai pastebima daugelyje Europos šalių.

Nuolat didėja ir mirtingumas: nuo 1991 iki 2015 metų mirtingumo rodikliai didėjo po 2,3 proc. vyrams ir po 0,4 proc. moterims.

Pasak NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėjos Jolitos Gibavičienės, navikų gydymą itin lemia laikas, todėl svarbi ankstyva diagnostika.

„Mes kalbame apie piktybinį naviką, kuris gali metastazuoti. Tai reiškia, kad liga gali išplisti į įvairius organus, paodį, plaučius, limfmazgius. Šis navikas agresyvus, tačiau geroji žinia, kad anksti diagnozavus, galimas pasveikimas“, – sakė gydytoja.

Gydytoja onkologė atkreipia dėmesį į tai, kad melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose – nosies ertmėje, akyje, ryklėje, skrandyje ir kitose gleivinėse.

Lietuvoje sergamumo rodikliai kiek žemesni nei ES vidurkis – 18 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu mirtingumo nuo odos melanomos rodikliai Lietuvoje aukštesni nei ES vidurkis.

„Egzistuoja net akies melanoma, melanoma gali vystytis ir nago guolyje. Jei nagas pamėlo ir tai nepraeina pusę metų, žmogus turėtų sunerimti ir būtinai kreiptis į specialistus“, – pasakojo J. Gibavičienė.

2020-aisiais metais Europoje daugiau nei 150 tūkstančių gyventojų susirgo odos melanoma ir 26 tūkstančiai mirė.

„Europos Sąjungos vidurkis yra 23 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje sergamumo rodikliai kiek žemesni nei ES vidurkis – 18 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu mirtingumo nuo odos melanomos rodikliai Lietuvoje aukštesni nei ES vidurkis“, – sako NVI vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

72 maratonus savo gyvenime nubėgęs senjoras Stanislovas Bagvilas spaudos konferencijoje antradienį pasakojo visą gyvenimą buvęs sveikas, aktyvus ir nė karto neturėjęs nedarbingumo, tačiau liga jį užklupo prieš pat išėjimą į pensiją.

„Visą gyvenimą buvau mėgėjas neribotai būti saulėje, su bičiuliais pirtyje varžydavomės, kuris tamsiau įdegęs. Nekreipiau dėmesio į man žinomas rizikas – esu blyškios odos, blondinas. Buvau visiškai sveikas žmogus, aktyviai sportuojantis, maratono bėgikas, jau būdamas virš 60-ties bėgau paskutinius maratonus Vroclave ir Poznanėje“, – pasakojo 73-ejų S. Bagvilas.

Vyras jau penkerius metus Nacionaliniame vėžio institute gydosi išplitusią melanomą. Pirmuosius požymius pasakojo pastebėjęs ant nugaros, kuomet padidėjo apgamas. Vėliau nedidelis darinys atsirado ties akies voku.

Po chirurginių operacijų ir chemoterapijos S. Bagvilas vartoja vaistus, griežtai laikosi sveikos gyvensenos taisyklių. Vyras neslėpė itin mėgęs saldumynus, kurių diagnozavus ligą teko atsisakyti.

Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 320 tūkstančių naujų odos melanomos atvejų ir daugiau nei 57 tūkstančių žmonių miršta nuo šios ligos.

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje yra didžiausi sergamumo  ir mirtingumo melanoma rodikliai pasaulyje.

Europoje didžiausi sergamumo melanoma rodikliai Švedijoje, Airijoje ir Suomijoje. Gegužę minimas melanomos mėnuo.

Sergamumas kasmet didėja

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku. „Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje, šiemet šiltąjį sezoną sutinkame lauke be kaukių, o ir laiko saulėje žmonės praleis, tikėtina, daugiau. Vis daugiau žmonės keliauja į saulėtus kraštus. Tad itin raginame ateiti pasitikrinti dėl nerimą keliančių apgamų ar kitų odos darinių. Patikroje gali dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės – ir apdraustieji sveikatos draudimu, ir ne“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Statistika taip pat atskleidžia nerimą keliantį faktą: nors tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti vėžinė liga.

Tikimybę susirgti melanoma turi kone visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, ypač jei anksčiau yra stipriai nudegę saulėje.

„Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Ypač skaudu, kad daugėja pažengusios melanomos atvejų“, – kalbėjo J.Česienė. Gydytojai ypač nerimą kelia tai, kad pacientų amžius kasmet jaunėja.

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Odą reikia stebėti nuolat

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos dermatologės, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tokius rizikos veiksnius: šviesi, saulėje daugiau raustanti, lengviau nudeganti oda, daug įgimtų apgamų. Taip pat jei asmuo ar jo šeimos nariai jau yra sirgę melanoma.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje. Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – „oda nieko nepamiršta“.

Dažniausiai melanoma atrodo kaip rudas ar juodas apgamas, tačiau gali būti ir raudonas mazgas ar rusva dėmė, kartais – į randą panašus pažeidimas.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą. „Budrūs turime būti ne tik akcijų dienomis – odą reikia stebėti nuolat, o atsiradus pokyčiams kreiptis į gydytojus. Uždelsus melanomos gydymą pasekmės būna skaudžios“, – akcentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai.

Visos gydymo galimybės

Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas. Pasak J.Česienės, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui: „Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“

Jauname amžiuje nustačius melanomą, pacientai siunčiami gydytojo genetiko konsultacijai. Odos darinių apžiūrai Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai naudoja siaskopą ir dermatoskopą. Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas. Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Registracija prasidės balandžio 29 d. telefonu 8 46 410000. Neužsiregistravę žmonės nebus priimami.

„Ligas mes dažniausiai prisišaukiame patys, kiekvienas žinome, ką darome, kaip gyvename. Ko man liūdėti – gydausi išplitusią ligą, vaistus apmoka valstybė, daktaras išrašo, paklausia, kokių turiu nusiskundimų, o aš neturiu kuo pasiskųsti. Nejaučiu vaistų šalutinio poveikio. Kiekvieną mėnesį daromi mano kraujo tyrimai – jie geri. Ko dar reikia gerai savijautai?“ – sako visai į pacientą nepanašus, tvirto sudėjimo, žilas ilgaplaukis vyras.

„Kai sužinojau diagnozę – išplitusi odos melanoma – tai buvo staigmena, šokas, tiesa, nelabai didelis, nes visą gyvenimą buvau mėgėjas neribotai būti saulėje, mėgau tamsų įdegį. Buvau visiškai sveikas žmogus, aktyviai sportuojantis, maratono bėgikas, paskutinius maratonus Vroclave ir Poznanėje įveikiau per 3.10 val. jau būdamas virš 60-ties, į jokias rizikas – esu blyškios odos, blondinas – nekreipiau nei mažiausio dėmesio. Kai esi sveikas, galvoji, jog būsi sveikas visą 100 metų... “, – pasakoja 73-ejų Stanislovas.

Neįprastas apgamas nugaroje – melanomos pradžia

„Pas tave neaiškus apgamiukas nugaroje“ – nuo pirmojo brolio pastebėjimo būnant gamtoje saulėtą dieną iki atėjimo į Nacionalinį vėžio institutą prabėgo bene penkeri metai.  „Aš, išsirengęs, kaip visuomet, įdegęs labiau nei šokoladas, pabandžiau pasiekti, neužčiuopiau. Praėjo metai. Vėl broliukas žiūri man į nugarą ir sako: „Mes tokį  jauną vyruką su tokiu apgamiuku kaip tavo neseniai palaidojome“. Jau įsiminiau tą jo pasakymą. Rudenėjant užbėgau pas privatų onkologą. Sakau, turiu nugaroje mažą bėdelę – apgamėliai. Pažiūrėjo su specialia įranga, paėmė biopsiukę, patikrino kitus apgamus ir netrukus pranešė žinią – bazalioma ir melanoma. Tai ką man daryti? Sako, reikia operuoti, o tolesnio tyrimo eiti į Nacionalinį. Apgamus išoperavo. Viskas lyg ir gerai. Nieko nejaučiau, nieko nemačiau ir į Nacionalinį nėjau. Praėjus geriems dviem metams, ant kūno atsirado guzai – metastazės. Vėl kreipiausi pas daktarą, kuris apžiūrėjęs liepė kuo greičiau keliauti tiesiai į Nacionalinį. Atėjau į Nacionalinį ir likau“, – su žemaičiams būdingu humoru pasakoja Stanislovas.

Nacionaliniame vėžio institute nedelsiant buvo pradėtas išplitusios melanomos gydymas. „Gana greitai operavo, vienoje vietoje išpjovė, kitoje – išpjovė. Nustatė pačią „bjauriausią“ – BRAF mutaciją. Bet iš karto pasakė – būtent dėl jos bus skirti geriausi esami vaistai. Bet jau buvau puolęs į pesimizmą. Netrukus patekau pas dabar jau nebedirbančią gydytoją chemoterapeutę Janiną Strimaitienę, kuri patvirtino, jog viskas gerai, neverta išgyventi, yra naujų vaistų – senojo vaisto pagrindu sukurtas efektyvesnis naujas, kuris tau priklauso pagal ligos pobūdį“, – prisimena Stanislovas paciento kelio pradžią.

Dabar vyras Nacionaliniame vėžio institute lankosi kas mėnesį jau penkti metai, yra gydytojo onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono pacientas.  „Su malonumu atvykstu, mielai atiduodu kraujo tyrimams – kepenų rodikliai nepaprastai geri, visi kiti – normos ribose. Maloniai pabendraujame su slaugytojomis – visos pažįstamos, o ir bendra tvarka tapo gerai žinoma per penkis metus. Naujoji numeriukų sistema labai palengvina paciento kelią, nors ir senoji tvarka man nekėlė jokio nepasitenkinimo.  Esu komunikabilus žmogus, su daktaru mielai pajuokaujame. Aš jam sakau, norėčiau iki 100 metų gyventi. Gal ir būtų galima, sako daktaras,  pamėginsime su Dievo pagalba sulaukti... Pasiimu vaistukus ir namo – atvyksiu po mėnesio“, – trumpai nusako savo gydymosi procesą Stanislovas.

Sveikuoliško gyvenimo būdo ne tik nepakeitė, bet ir sustiprino

S. Bagvilas, buvęs leidėjas, plačių horizontų žmogus, puikiai supranta, jog prieš dešimtį metų su išplitusios melanomos diagnoze jis neturėtų tokių gerų šansų suvaldyti ligą. Pasitikėdamas į kliniką atėjusiomis inovacijomis, personalizuoto vėžio gydymo galimybėmis labai tvarkingai vartoja paskirtus vaistus, taip pat griežtai laikosi sveikos gyvensenos taisyklių.

Labai svarbu mityba – neneškite iš parduotuvės nereikalingo šlamšto, nueikite pas kaimo ūkininką, kuris pats savo mašinėle derlių į turgų atveža, ir pirkite – morkų, burokėlių, salierų.

„Labai svarbu mityba – neneškite iš parduotuvės nereikalingo šlamšto, nueikite pas kaimo ūkininką, kuris pats savo mašinėle derlių į turgų atveža, ir pirkite – morkų, burokėlių, salierų. Nei vienos dienos neapsieinu be raugintų kopūstų ir rauginto agurkiuko. Pats raugiu ir nemažai suvalgau per metus. Mėsą valgau, niekada nebuvau vegetaras. Yra produktų, kurių  būtina atsisakyti sergant vėžiu – cukraus, kvietinių miltų, krakmolo, alkoholio. Pasilikau juodą kavą, juodą šokoladą. Vasarą auginu avietes, o ir visos miško uogos tinka,  naudoju gelsves, džiovinu dilgėles, petražoles ir krapus. Natūralius produktus turiu kasdien. Nevengiu žolelių, natūralių mūsų laukų priemonių, kadangi nedaro įspūdžio atvežtiniai dalykai. O mūsų vyšnios, serbentai, juodi ir raudoni – stovėk prie medžio ar krūmo ir naudok. Pasodini vienais metais krūmą, o kitais – jau jis apkibęs uogomis... Pasiimi į saują ir turi daugiau, nei vienoje piliulėje surasi“, – pasakoja Stanislovas.

Neatsisakė vyras savo pomėgio intensyviai sportuoti. „Kiekvieną dieną mažiausiai valanda intensyvaus sporto: jei šiandien pabėgioju, tai ryt imu slides. Vasarą – dviračiu miško keliukais aplink ežerus per 2–2,5 valandas numinu 60 km. Gyvenu dabar kaime, mieste būnu tik su reikalais. Varžybose nebedalyvauju, sportuoju savo malonumui. Pravalo organizmą, pats jaučiu. Tikiu, jog maistas, suderintas su sportu, natūralūs vitaminai mane taip pat smarkiai palaiko“, – sako S. Bagvilas.

Gydytojo ir paciento tandemas būtinas kovoje prieš ligą

„Šiandien jau nieko nestebina, kai vienos agresyviausių onkologinių ligų – odos melanomos – gydymas tęsiasi beveik dešimtmetį. Per išplitusia liga sergančio paciento gydymo metus tampame kovos prieš vėžį bendražygiais, susitinkame kaip ilgai nesimatę giminės“, – šypsosi Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas doc. dr. V. Urbonas.

Daktaras neabejoja, jog pacientas su gydytoju turi būti viena komanda, siekiančia to paties tikslo, ir be pasitikėjimo gydytoju kovoti su liga tikrai yra sunku. „O tokiais atvejais, kai pats pacientas užkrečia savo pozityviu požiūriu į gydymo procesą, neieško kaltų dėl ligos, pasitiki onkologų komanda, gera dirbti ir mums, onkologams. Kitaip tariant, kurdamas savo kokybiško gyvenimo prielaidas žmogus asmeniškai prisideda ir prie gydymo sėkmės“, – sako doc. dr. Urbonas. 

Odos melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos

„Kaip ir kiekvieno onkologinio susirgimo taip ir melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Nustačius I–II stadijos ligą taikomas operacinis gydymas, esant III stadijos melanomai – taikomas operacinis gydymas bei rekomenduojama papildomai taikyti taip vadinamą adjuvantinį (papildomą) gydymą vaistais – taikinių terapiją ar imunoterapiją (esant BRAF geno pokyčiams) arba imunoterapiją, jei BRAF geno pokyčių nekonstatuojama, na ir esant išplitusiam procesui – IV stadijos ligai – taikomas gydymas imuno- ar taikinių terapija“, – pasakoja doc. dr. V. Urbonas.

Kalbėdamas apie medikamentinį sisteminį priešvėžinį gydymą gydytojas onkologas chemoterapeutas sako, jo esant III stadijos ligai šiuo metu Lietuvoje adjuvantinis gydymas nėra kompensuojamas, bet yra vilčių, kad šiais metais jis taps prieinamas. „Šiuolaikinio IV stadijos ligos gydymo pagrindą sudaro imunoterapija  – taip vadinami imuninės patikros slopikliai (anti-PD1, anti-CTLA4), kurie gali būti naudojami kaip monoterapija (gydymas anti-PD1) ar gydymas imunoterapijos deriniu (anti-PD1 su anti-CTLA4), kuris, deja, nors būdamas veiksmingesnis, šiuo metu Lietuvoje dar nėra kompensuojamas. Esant BRAF geno pokyčiui, be imunoterapijos, pacientams gali būti skiriama ir taip vadinama taikinių terapija, gydymas BRAF/MEK inhibitoriais, kurie yra nukreipti slopinti BRAF geno mutacijos sukeltą nekontroliuojamą melanomos ląstelių dalijimąsi“, – sako doc. dr. V. Urbonas.

Genetiniai tyrimai lemia personalizuotą gydymą

Genetiniai tyrimai tampa vis aktualesni onkologijoje parenkant tinkamą gydymą – ne išimtis ir melanoma. Visų be išimties III ir IV stadijos odos melanoma sergančių pacientų navikai tiriami dėl BRAF geno mutacijos.

„Kaip ir minėjau, nustačius šią mutaciją pacientams be imunoterapijos galime pasiūlyti ir taikinių terapiją BRAF/MEK inhibitoriais.  KIT mutacijos nustatymas ypač aktualus gydymo parinkimui sergant gleivinių melanomai. NRAS mutacijos pas mus kasdieninėje praktikoje neatliekamos,  šios mutacijos buvimas svarbus pačiai ligos prognozei bei eigai, bet ne gydymo parinkimui“, – genetinių tyrimų svarbą vardija gydytojas onkologas chemoterapeutas.

Ar prieinamas modernus gydymas Lietuvos pacientui?

Doc. dr. V. Urbonas apgailestauja, jog vis dar neturime IV stadijos melanomai gydyti kompensuojamo imunoterapijos derinio (anti-PD1 su anti-CTLA4). „Kitas svarbus momentas – vaistų eiliškumo skyrimą Lietuvoje apibrėžia SAM ministro įsakymai ir tai ypač aktualu pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją. Esame įpareigoti šiems pacientams pradėti gydymą nuo taikinių terapijos, o tik ligai progresavus turime galimybę skirti imunoterapiją. O visame pasaulyje vaistų eiliškumo klausimas sprendžiamas bendru gydytojo bei paciento sutarimu, įvertinus visas naudas bei galimas rizikas konkrečioje klinikinėje situacijoje. Šiuo metu yra įrodymų, paremtų klinikiniais tyrimais, kad skiriant imunoterapiją kaip pirmaeilį gydymą pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją, jų išgyvenamumas yra ilgesnis, bet deja mes to daryti negalime, nes kaip ir minėjau mus riboja teisiniai aktai. Dar viena opi problema – tai klinikinių tyrimų Lietuvoje stoka. Šiuo metu Lietuvoje neturime nei vieno klinikinio tyrimo, susijusio su pažengusios melanomos gydymu ir tai tikrai yra liūdnas faktas, nes klinikinių tyrimų stoka mažina pacientų prieinamumą prie modernių priešvėžinių vaistų, ir ypač tai aktualu tiems pacientams, kurių liga progresuoja, nepaisant skirto gydymo imunoterapija ar taikinių terapija. Taigi apibendrinus galima teigti, kad vakarų šalyse vis dar šiek tiek geriau...“, – reziumuoja doc. dr. V. Urbonas.

Apie odos melanomą

Melanoma formuojasi iš pakitusių ląstelių – melanocitų – kurių daugiausiai yra odoje, taip pat gleivinėse bei akyse. Melanocitai – tai specializuotos ląstelės, kurių pagrindinė funkcija yra gaminti pigmentą melaniną, apsaugantį odą nuo ultravioletinių spindulių neigiamo poveikio, kurių šaltinis yra saulė. Melanocitų gaminamas pigmentas melaninas suteikia mūsų odai atspalvį – tamsaus gymio žmonės turi daugiau melanocitų bei atitinkamai pigmento melanino, šviesaus gymio – atvirkščiai. Būdami saulėje, kaip žinia, mes galime daugiau ar mažiau nudegti ir reiktų pabrėžti, kad šviesiaodžiai, mėlynakiai bei šviesių plaukų žmonės yra jautresni saulės spinduliuojamai ultravioletinei spinduliuotei. Ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali sukelti negrįžtamus pokyčius melanocituose, sukelti ląstelės branduolyje esančios DNR pažeidimus (mutacijas), kurios savo ruožtu sukelia nekontroliuojamą šių ląstelių dalijimąsi – vėžį. Pagrindinės odos melanomos profilaktinės priemonės – vengti saulės spindulių ir pastebėjus apgamą odoje, kuris keičia savo formą, dydį, spalvą – neatidėliojant kreiptis į gydytojus.