„Socialdarbiečių“ frakcijos nariai džiaugiasi tuo, kad frakcijos vadovybėje atsirado moteris.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas yra parlamentaras Rimantas Sinkevičius, jo pavaduotojas yra buvęs frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Vytautas Kamblevičius.

Šiuo metu „socialdarbiečių“ frakcijoje yra 11 narių.

G. Balutis buvo Lietuvos muzikų sąjungos narys, jis taip pat vadovavo vaikų muzikos studijai.

G. Balutis 1997-aisiais įkūrė ir vadovavo „Žvaigždžių kvartetui“, kuriame dainavo žinomi praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečių estrados dainininkai Valdemaras Frankonis, Janina Miščiukaitė, Viktoras Malinauskas bei  O. Valiukevičiūtė.

Velionis bus pašarvotas antradienį, sostinės laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, laidotuvės numatytos Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje trečiadienį.

„Palieku partiją. Moraliai turiu prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo politikė, pabrėždama, kad ties šiuo žingsniu baigsis ir jos politinė karjera.

„Aš nematau savo politinės ateities. Manau, kad keturios kadencijos... Atidaviau savo balsą ir jėgas tėvynės Lietuvos labui“, – žurnalistams Seime kalbėjo O. Valiukevičiūtė.

Politikė gailėjosi, kad šio sprendimo nepriėmė anksčiau.

Nemačiau Rolando Pakso pusantrų metų, tai tikrai sugalvotas motyvas, blefas, kuris nieko bendro su juo neturi. Jei būčiau tarusis su juo, būčiau turėjusi išeiti prieš metus.

„Viskas pasikeitė. Ir žmonės, ir vadovai. Galbūt anksčiau reikėjo padaryti šį sprendimą. Bet geriau vėliau nei niekad“, – sakė ji.

Jos teigimu, sprendimui trauktis iš „tvarkiečių“ gretų įtakos partijos įkūrėjas Rolandas Paksas neturėjo.  

„Nemačiau Rolando Pakso pusantrų metų, tai tikrai sugalvotas motyvas, blefas, kuris nieko bendro su juo neturi. Jei būčiau tarusis su juo, būčiau turėjusi išeiti prieš metus“, – apibendrino O. Valiukevičiūtė.

Antradienį pranešta, kad Seime vėl nebeliko frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Antradienį iš jos pasitraukė 4 parlamentarai – frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius, seniūno pavaduotojas Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas ir Ona Valiukevičiūtė. V. Kamblevičius teigė, kad pasitraukimo motyvai yra „tvarkiečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio vienašališkumas.

O. Valiukevičiūtė pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą pakeis iš parlamento atsistatydinusį Kęstutį Pūką. Konstitucinis Teismas pripažino, kad K. Pūkas sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Trauktis iš Seimo pats K. Pūkas nusprendė pradėjus svarstyti jo apkaltą plenariniame posėdyje, primena ELTA.

O. Valiukevičiūtė parlamente dirbo tris kadencijas nuo 2004-ųjų, tačiau į šį Seimą buvo nepatekusi.

O. Valiukevičiūtė 1963-1971 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar - Vilniaus universitetas) Filologijos fakultete, įgijo vokiečių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją.

1971-1991 m. buvo Valstybinės filharmonijos solistė.

2003-2004 m. dirbo prezidento Rolando Pakso patarėja ryšiams su visuomene.

2004-2008 m. - IX Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal R. Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąrašą.

2008-2012 m. ir 2012-2016 m. O. Valiukevičiutė buvo Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

1998 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Konstitucija numato, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo tris kadencijas anksčiau parlamente dirbusiai O. Valiukevičiūtei pripažino Seimo nario mandatą.

Visus tautos atstovo įgaliojimus ji įgis po priesaikos Seime, ją turėtų duoti prasidėjus pavasario sesijai, kovo 10 dieną. O. Valiukevičiūtė parlamente dirbo tris kadencijas nuo 2004 iki 2016 metų.

VRK gavo K. Pūko bei jo advokatės Aušros Ručienės prašymą atidėti klausimo svarstymą dėl advokatės išvykos į užsienį, tačiau nuspręsta prašymų netenkinti.

Komisija pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai nutraukti sausio 12 dieną Seimo nutarimu, kai politikas paskelbė atsistatydinantis. K. Pūkas šį žingsnį žengė prieš pat planuotą balsavimą dėl jo mandato panaikinimo.

K. Pūkas pirmadienį per VRK posėdį bandė atsiimti atsistatydinimo pareiškimą, aiškindamas, kad jo teisės į gynybą pažeidžiamos.

„Iš visų pusių pažeidinėjamos, kiek įmanoma, mano teisės, ir į gynybą, ir konstitucinės“, – teigė jis.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai jau nutraukti – tas sprendimas priimtas Seime, ir Vyriausioji rinkimų komisija šioje situacijoje neturi įgaliojimų spręsti dėl jo statuso.

„Atsistatydinimo pareiškimas buvo pateiktas sausio 12 dieną, jis buvo patenkintas, įgaliojimai nutraukti, faktas įvykęs“, – konstatavo L. Matjošaitytė.

Komisijos nariai taip pat kėlė klausimus, kodėl K. Pūkas dėl savo įgaliojimų kreipiasi į VRK, o ne į sprendimą šiuo klausimu priėmusį Seimą. K. Pūkas laikėsi versijos, kad jo „įgaliojimai nėra iki galo nutraukti“.

K. Pūkas daugiau kaip prieš savaitę Seime svarstant jo apkaltos klausimą pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Seimas iškart priėmė nutarimą, kuriuo tenkino jo atsistatydinimo prašymą, ir nutraukė apkaltos procesą.

Seimo statutas leidžia atsistatydinti bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios. Pagal Statutą, toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

Atsistatydindamas pats K. Pūkas išsaugojo galimybę kandidatuoti kituose rinkimuose. Konstitucija šiuo metu per apkaltą pašalintiems asmenims draudžia kandidatuoti į Seimą ir prezidentus. Parlamentaro mandatas būtų buvęs panaikintas, jei už tai būtų balsavę 85 Seimo nariai.

Konstitucinis Teismas K. Pūką pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Įtariama, kad Seimo narys seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų.

Prokuratūra K. Pūkui yra pateikusi įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo. Dėl seksualinio priekabiavimo nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys.

„Taip, kodėl ne? Esu partijos narė, manęs niekas nenureitingavo žemyn. Dar yra nebaigtų darbų“, – BNS sakė O. Valiukevičiūtė.

Ji taip pat teigiamai vertino K. Pūko pasirinkimą nebetęsti apkaltos proceso ir atsistatydinti.

„Gerbdamas save, savo šeimą, savo sveikatą, jis seniai tą turėjo padaryti. Labai gražu, galės ir į tėvystės atostogas išeiti, dešimtas vaikelis“, – teigė politikė.

Ji sako, jog Seime dirbs ten, kur ją deleguos partija, tačiau norėtų rinktis pozicijas Švietimo ir mokslo, Kultūros arba Žmogaus teisių komitete – srityse, kuriose dirbo ankstesnes tris kadencijas. O. Valiukevičiūtė buvo renkama į Seimą nuo 2004 iki 2016 metų.

Pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą į Seimą išrinktas K. Pūkas penktadienį pranešė apie atsistatydinimą. Teisėsauga tiria jo galimą seksualinį priekabiavimą –  Konstitucinis Teismas jį pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, kai, įtariama, seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų. Seimas penktadienį ketino apsispręsti dėl jo mandato panaikinimo.

Turtingiausiais parlamentarais išlieka socialdemokratas Bronius Bradauskas ir „tvarkietis“ Stasys Brundza, mažiausiai turto sukaupė „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala, socialdemokratė Orinta Leiputė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį pateikti duomenys rodo, kad B.Bradauskas su sutuoktine sukaupė per 8,17 mln. eurų įvairaus turto ir santaupų.

Turtingiausio parlamentaro turtas per metus sumažėjo beveik puse milijono eurų (anksčiau buvo 8,63 mln. eurų). Daugiausia įvertintos parlamentaro šeimos turimų įmonių akcijos (beveik 3,41 mln. eurų), nekilnojamasis turtas (per 3,04 mln. eurų), piniginės santaupos (1,28 mln. eurų), žemės sklypai (0,4 mln. eurų).

Lygiai prieš metus parlamentaru tapęs S.Brundza su šeima deklaraciją pateikė pirmąkart ir nurodė iš viso turintis 4,78 mln. eurų turto. 2,75 mln. įvertintas nekilnojamasis turtas, 0,55 mln. eurų - žemės sklypai, dar 0,47 mln. eurų verta buvusio lenktynininko automobilių kolekcija, nurodo VMI. Taip pat šeima nurodo turinti apie 0,83 mln. piniginių santaupų.

Per 4,05 mln. eurų deklaravo ir liberalas Kęstutis Glaveckas su žmona, buvusia parlamentare Rūta Rutkelyte - didžiausią dalį sudaro sutuoktinių nekilnojamasis turtas (2,94 mln. eurų) ir santaupos (0,67 mln. eurų), dar 0,26 mln. eurų įvertinti jiems priklausantys žemės sklypai.

2,58 mln. eurų turto ir santaupų deklaravusi „darbietė“ Vilija Filipovičienė nurodė su sutuoktiniu turinti 1,6 mln. eurų vertės žemės sklypų, nekilnojamojo turto už 0,65 mln. eurų, dar 0,25 mln. eurų įvertintos parlamentarės turimos įmonių akcijos

Per 1,43 mln. eurų deklaravo ir liberalas Arminas Lydeka su sutuoktine, didžiąją jų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas.

Mažiausiai turto iš parlamentarų nurodęs J.Varkala, VMI duomenimis, turi per 10 tūkst. eurų turto - po pusę sumos sudaro parlamentaro nekilnojamasis turtas ir santaupos.

O.Leiputė deklaravo turinti apie 15,5 tūkst. eurų turto - beveik 9 tūkst. eurų santaupų ir per 6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.

Prie mažiausiai turto deklaravusių parlamentarų - ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė Ona Valiukevičiūtė, turinti per 19 tūkst. eurų turto, iš jų - 18 tūkst. eurų santaupų. „Darbietis“ V.Skarbalius VMI nurodė su sutuoktine turintis apie 24 tūkst. eurų turto, iš jų - 15 tūkst. eurų santaupų.

Nors Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys su žmona deklaravo per 102 tūkst. eurų turto (daugiausia - 87 tūkst. eurų vertas sutuoktinių nekilnojamasis turtas), jiedu taip pat nurodė negrąžinę beveik 119 tūkst. eurų dydžio paskolos.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai šiemet jau išleido per 2,6 mln. litų

Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms Seimo nariai šiemet jau panaudojo 2 mln. 681 tūkst. litų.

Nuo sausio iki rugsėjo kiekvienas parlamentarams šioms reikmėms galėjo panaudoti po 20,9 tūkst. litų. Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita, maksimalią leistiną arba artimą jai sumą išleido per 100 parlamentarų. Už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas Seimo nariai nuomoja automobilius, apmoka jų eksploatacijos išlaidas, biuro nuomą, skiria telekomunikacijos išlaidoms, gėlėms ir suvenyrams,taip pat perka knygas, kanceliarines prekes.

Kai kurie parlamentarai nemažas sumas išleidžia viešosios informacijos rengėjams. Rekordininkas čia - socialdemokratas Edvardas Žakaris, tam skyręs 18,8 tūkst. litų. Socialdemokratas Albinas Mitrulevičius už viešosios informacijos rengėjų paslaugas sumokėjo beveik 9 tūkst. litų, kitas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis - 8 tūkst. litų, tiek pat ir jo frakcijos kolega Valerijus Simulikas. Per 6 tūkst. litų tam skyrė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Visą parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dalį transportui išlaidoms skyrė „darbietis“ Valentinas Bukauskas (20,9 tūkst. litų), „tvarkietis“ Petras Gražulis (20,3 tūkst. litų), „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius (20,9 tūkst. litų), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius (18 tūkst. litų), „tvarkietis“ Andrius Mazuronis (20,9 tūkst. litų), socialdemokratas Darius Petrošius (20,2 tūkst. litų), socialdemokratas Algimantas Salamakinas (20,8 tūkst. litų), „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė (20,6 tūkst. litų).

Mažiausiai - 72 litus - biudžeto pinigų panaudojo nuo liepos parlamente dirbantis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Stasys Brundza. Šią sumą jis skyrė tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė išleido 1,4 tūkst. litų (pašto prekėms ir vizitinėms kortelėms), premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius - 2,1 tūkst. litų (transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą, telekomunikacijos paslaugoms), tarnybinis transportas su vairuotoju jiems priklauso pagal pareigas.

Seimo nariui per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, sausio-rugsėjo mėnesiais ji siekė apie 2,3 tūkst. litų.

Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmus tris šių metų mėnesius panaudojo 872.781 litą.

Didžioji dalis Seimo narių per ketvirtį išleido didžiausią galimą arba jai artimą sumą, o daugelio jų išlaidų didesnioji dalis skirta automobilių nuomai, priežiūrai, draudimui, degalams, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos.

Visą sumą vien tik transporto išlaidoms panaudojo Seimo narių mišrios grupės atstovas Remigijus Ačas, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rikimų akcijos frakcijos atstovai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, socialdemokratai Darius Petrošius, Algimantas Salamakinas, liberalas Gintaras Steponavičius.

Kai kurie Seimo nariai nemažą dalį lėšų skyrė reklamai - viešosios informacijos rengėjų paslaugoms. Didžiausią sumą tam išleido socialdemokratas Edvardas Žakaris - 6 tūkst. litų, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas - 3,6 tūkst. litų, socialdemokratas Valerijus Simulikas - 3,3 tūkst. litų.

Socialdemokratas Aleksandras Zetinis viešosios informacijos rengėjams išleido 2,9 tūkst. litų, „darbietis“ Kęstutis Daukšys - 2,8  tūkst. litų, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - 2,6 tūkst. litų, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys ir socialdemokratas Albinas Mitrulevičius - po 2 tūkst. litų.

Kai kurie Seimo nariai didelę dalį skyrė kitoms reikmėms - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė 1,5 tūkst. litų panaudojo prenumeratai, valstiečių atstovė Rima Baškienė 1,2 tūkst. litų panaudojo gėlėms ir suvenyrams, tokią pat sumą tam skyrė ir socialdemokratams Kazys Grybauskas.

Visiškai parlamentinei veiklai numatytų išlaidų nepanaudojo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nulis įrašytas ir ties užsienyje esančios „Drąsos kelio“ frakcijos oficialios seniūnės Neringos Vencienės, metus nebesirodančios parlamente, išlaidų grafa.

Tarp taupiausiųjų - konservatorė Irena Degutienė, išleidusi 500 litų, Seimo nario vizitinių kortelių ar kitokios informacijos pagaminimui.

Parlamentarai per tris mėnesius parlamentinei veiklai daugiausiai galėjo išleisti 6 tūkst. 950 litus. Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, minimu laikotarpiu ji siekė 2 tūkst. 305 litus.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija nutarė kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) bei kitas Lietuvos institucijas dėl atskiros rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Anot komisijos, specialiai jiems skirta apygarda labiau įtrauktų išeivius į Lietuvos gyvenimą.

"Mes norime pritraukti daugiau žmonių, kad balsuotų ir rūpintųsi, kas dedasi Lietuvoje, ir turėtų balsą ne tik rekomendacinį (...), bet ir šiek tiek daugiau įtakos turėtų Seime", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė JAV gyvenantis Seimo ir PLB komisijos narys Kęstutis Eidukonis.

Anot jo, užsienyje gyvena apie 400 tūkst. Lietuvos piliečių, bet balsuoti registruojasi tik apie 18 tūkst., iš jų apie 12 tūkst. ateina balsuoja.

VRK duomenimis, pernai spalį balsuoti Seimo rinkimams buvo užsiregistravę apie 17 tūkst. išeivių, balsavo - apie 13 tūkstančių.

"Mes, Pasaulio lietuvių bendruomenė, pasisakome, kad būtų naudinga atskirą reprezentaciją turėti užsienio lietuviams Seime", - tvirtino K.Eidukonis.

Jo teigimu, dabar užsienyje gyvenantys tautiečiams atrodo, kad Seimo narys iš Lietuvos negali gerai atstovauti jų interesams.

Šiuo metu užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai balsuoja Naujamiesčio rinkimų apygardoje Vilniuje. Ji yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių apygardų, turinti daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.

VRK dabar svarto rinkimų apygardų pakeitimus. Siūloma Vilniaus mieste padaryti dvi naujas papildomas vienmandates rinkimų apygardas, po vieną apygardą sumažinti Kaune ir Šiauliuose.

Nuo antradienio Seime posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija taip pat priėmė rezoliucijas dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenanties piliečiams. Joje ragina ne rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, o pataisyti Pilietybės įstatymą, išplečiant atskirų atvejų sąrašą.

Taip pat priimtas kreipimasis į Lietuvos valdžią su prašymu užtikrinti lietuvių kalbos teisinę apsaugą, priimti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį įstatymą, skatinti verslą, lietuviškos kultūros puoselėjimą užsienyje pavesti Kultūros ministerijai.

Seimo ir PLB komisiją sudaro 20 narių - dešimt Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą ir dešimt Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų.

Jos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Komisijai pirmininkauja Seimo narė Ona Valiukevičiūtė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinktas Jonas Prunskis.