VTD direktoriaus pavaduotojo konkurso komisijos pirmininkas premjero patarėjas Elvinas Jankevičius delfi.lt tvirtino, kad O.Šarmavičius buvo geriausias konkurse dalyvavęs kandidatas.

„Nematau nieko blogo, jeigu konkurso sąlygos nėra išskirtinės ir pritaikytos kažkam konkrečiai. Konkursas nepasirodė keistas, žmogus atsakė teisingai į jam pateiktus klausimus. Kadangi jis ilgai dirbo šiame darbe, sistemą puikiai išmano. Būtume elgęsi neobjektyviai, jei būtume vertinę kažkaip kitaip. Jis tikrai labai profesionaliai atsakė į pateiktus klausimus“, - tvirtino E.Jankevičius.

O.Šarmavičius VTD su pertraukomis vadovavo nuo 2002 metų. 2010 metais tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido O.Šarmavičių iš pareigų, tačiau 2011 metais teismas grąžino jį atgal į VTD vadovo postą, tačiau grįžęs jis iškart atsistatydino. Vėliau pasikeitus Vyriausybei jis 2013 metais socialdemokratų buvo paskirtas ketverių metų kadencijai.

Delfi.lt rašo, kad O.Šarmavičius šių metų sausį dar būdamas VTD vadovu patvirtino departamento direktoriaus pavaduotojo pareiginius reikalavimus.

Vienas ilgiausiai pareigas einančių vyriausybinės institucijos vadovų O.Šarmavičius atleidžiamas nuo ketvirtadienio.

Jis departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų. 2010-aisiais iš pareigų O.Šarmavičius buvo atleistas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Vidaus reikalų ministerija teismo nurodymą įvykdė.

Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas, 2011 metų rugsėjį pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Nuo 2013 metų Valstybės tarnybos departamentas pavaldus nebe Vidaus reikalų ministerijai, o Vyriausybei, todėl dėl jo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo spręs ministrų kabinetas.

Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, O.Šarmavičius iš pareigų turėtų būti atleistas nuo kito ketvirtadienio.

O.Šarmavičius Valstybės tarnybos departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų. 2010-aisiais iš pareigų jis buvo atleistas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Vidaus reikalų ministerija teismo nurodymą įvykdė.

Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas, 2011 metų rugsėjį pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Nuo 2013 metų Valstybės tarnybos departamentas pavaldus nebe Vidaus reikalų ministerijai, o Vyriausybei, todėl dėl jo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo spręs Ministrų kabinetas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio išieškoti 61 tūkst. 805 eurus atlyginti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.

Generalinės prokuratūros teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM buvo padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė sprendimą šioje administracinėje byloje skelbsiąs spalio 28 dieną.

R.Palaitis BNS yra sakęs, kad ši byla Lietuvoje neturi precedento, jis pats nematąs juridinio pagrindo iš jo priteisti nurodytą sumą.

O.Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Valstybės tarnybos departamentas rengia valstybės aparato reformą - ketinama sukurti atskirą valdininkų kastą - vadinamuosius aukštesniuosius vadovus, kurie į pareigas būtų priimami be konkurso, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Norint patekti į šį valdininkijos elitą, reikėtų patekti į specialų sąrašą, kurį tvirtintų ir koreguotų Vyriausybė.

Pagal sumanymą, be konkursų į valstybės tarnybą būtų priimami „aukštesnieji vadovai“: ministerijų kancleriai, Vyriausybės ir ministerijų įstaigų vadovai. Jiems būtų taikomi platūs kvalifikacijos reikalavimai: magistro laipsnis, ne mažesnė nei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtis bei anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos mokėjimas ne žemesniu nei B2 lygiu. Specialiosios ir profesinės kompetencijos nebūtų nustatomos.

Valstybės tarnybos departamento direktoriaus socialdemokrato Osvaldo Šarmavičiaus teigimu, tam tikri konkursai„ aukštesniesiems vadovams“ liktų.

„Kandidatai į aukštesniuosius vadovus ateina per konkursą į rezervą. O jau iš rezervo jie atrenkami ir pateikiami pareigas priimančiam asmeniui, sakykim – ministrui“, - aiškino O.Šarmavičius.

Jis pripažino, kad aukštas pareigas užimantiems valdininkams po reformos algos padidėtų: „Aukštesniajai valstybės tarnybai atlyginimai šiek tiek didės. Mes nagrinėjome, privačiame sektoriuje kiek žmonės uždirba tokiose pozicijose dirbdami. (…) Bet aš nedrįsčiau kalbėti, vardinti kažkokių konkrečių sumų – kad jos ir yra projekte.“

Statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimo klausimus Vyriausybės strateginis komitetas siūlo spręsti kartu su visų valstybės tarnautojų algų sistemos tobulinimu.

Ketvirtadienį komitetas taip pat sutarė, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemiausių kategorijų statutinių tarnautojų darbo užmokesčio didinimui ir kvalifikuotų specialistų motyvavimui. Vyriausybės kanceliarija pranešė, jog komitetas siūlo statutinių pareigūnų algų ir garantijų klausimus spręsti rengiant atskirų tarnybų statutų pakeitimų projektus.

Statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos pertvarka šiuo metu nagrinėjama Seime, atskiras pataisas yra parengusi ir Vidaus reikalų ministerija.

Pagal pataisas, kurioms Seimas yra pritaręs po pateikimo, statutinių pareigūnų darbo užmokestis būtų atskirtas nuo valstybės tarnautojų ir politikų, jų darbas turėtų būti vertinamas kasmet, o nemokamą išsilavinimą įgiję asmenys privalėtų vidaus reikalų įstaigose išdirbti penkerius metus. Projekte numatyta kitokia nei dabartinė statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo skaičiavimo tvarka - pareigūnų pareiginė alga būtų apskaičiuojama pagal numatytus koeficientus, pareiginei algai apskaičiuoti taip pat nustatomi A, B, C, D, E, F ir G pareigybės apmokėjimo lygiai. Taip pat papildomai būtų mokama už laipsnį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir kt. Be to, siūloma nuo 2016 metų sausio 1 dienos nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

Pagal VRM parengtas pataisas, statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiams ir darbo užmokesčiui reguliuoti vietoj laipsnių siūloma įvesti rangus, atsisakyti pareiginės algos priedų už kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Jų pareiginės algos didėjimas einant tas pačias pareigas priklausytų nuo veiklos rezultatų ir stažo einant atitinkamas pareigas. Šiuos ir kitus pakeitimus numatančias pataisas VRM rengė pagal Seimo patvirtintas gaires.

Tuo metu valdininkų darbo užmokesčio skaičiavimo sistemai reformuoti pasiūlymus yra pateikęs Valstybės tarnybos departamentas. Jis siūlo atsisakyti kategorijų, kvalifikacinių klasių ir pagal jas mokamų priedų. Valdininkai būtų grupuojami pagal kompetencijas, kurių reikia jų darbui. Departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius BNS yra sakęs, kad pagal naują modelį valstybės tarnautojai galėtų greičiau kilti karjeros laiptais, sistema būtų objektyvesnė ir skaidresnė.

Vyriausybės strateginis komitetas ketvirtadienį svarstys pasiūlymus mažinti verslo priežiūros institucijų skaičių ir tobulinti valstybės tarnybos reglamentą.

Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad sprendžiant dėl priežiūros institucijų, siekiama sumažinti jų skaičių bei pagerinti veiklą.

Ūkio ministerija siūlo jų skaičių sumažinti perpus - nuo 68 iki maždaug 30. Pasak ministro Evaldo Gusto, turėtų mažėti šių institucijų darbuotojų skaičius - dabar jose dirba daugiau kaip 8 tūkst. specialistų.

Dėl valstybės tarnybos reglamento keitimo siūlymus yra pateikęs Valstybės tarnybos departamentas.

Departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius BNS yra sakęs, kad valdininkų darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą siūloma reformuoti, atsisakant kategorijų, kvalifikacinių klasių ir pagal jas mokamų priedų. Anot jo, valdininkai būtų grupuojami pagal kompetencijas, kurių reikia jų darbui.

O.Šarmavičiaus teigimu, pagal naują modelį valstybės tarnautojai galėtų greičiau kilti karjeros laiptais, sistema būtų objektyvesnė ir skaidresnė.

Valstybės tarnyboje galės dirbti tik "lietaus žmonės" – bendravimo problemų turintys genijai. Tokią šokiruojančią išvadą tėškė valdišką darbą bandantys gauti klaipėdiečiai. Jie, kaip ir visi kiti pretenduojantys į valstybės tarnybą, nuo šiol pirmiausia turi įveikti bendrųjų gebėjimų testą, kurį išspręsti išties gali tik unikalių gabumų turintys žmonės.

Direktorius neišsprendžia

„Sutinku, kad 100 proc. išspręsti tuos bendrųjų gebėjimų testus gali tik genijai autistai. Pats tikrai ne į visus jų klausimus atsakau. Ir manau, kad nei Vilniuje, nei Klaipėdoje tikrai nerastume žmogaus, kuris atsakytų į visus pateiktus klausimus. Tačiau ir nereikalaujama, kad pretendentai į valstybės tarnybą viską išspręstų teisingai. Pakanka, kad jie teisingai įveiktų šiek tiek daugiau nei pusę testo. Tai ir reiškia, jog žmogus valstybės tarnybai yra tinkamas“, – teigė Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius.

Tvarka, kad dirbti valstybės tarnyboje pretenduojantys asmenys pirmiausia turi išspręsti bendrųjų gebėjimų testą, įsigaliojo nuo birželio.

Tik tokį testą centralizuotai išsprendę žmonės gali dalyvauti valdiškų įstaigų skelbiamuose konkursuose į valstybės tarnybą. Jei testo neišlaikei, jį leidžiama perlaikyti po pusės metų. Jei išlaikei, toks įvertinimas galioja dvejus metus.

„Tačiau esmė yra ne tvarka, o pats testas. Jis tikrai skirtas lietaus žmonėms. 60 klausimų, o į juos atsakyti skirta viena valanda. Vadinasi, vienam klausimui – minutė. O klausimai tokie, kad jų per minutę net perskaityti nesugebi, jau nekalbu apie tai, kad reikia į jį ir atsakyti“, – piktinosi bendrųjų gebėjimų testą bandęs spręsti klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma – V.S.).

Galės mokėti konsultantams

Bendrųjų gebėjimų testo struktūra išties įspūdinga: skaičiavimas pagal lenteles, verbalinės analogijos, skaičių, raidžių seka, silogizmai, matricos, perkodavimas, figūrų analogijos, figūrų seka, bendrųjų kompetencijų užduotys.

„Jei valstybei reikia asmenybių, kurie turi didelių bendravimo problemų, kitaip tariant, genijų autistų, nes tik jie gebėtų tokias užduotis išspręsti, tada viskas logiška. Bet man iki šiol atrodė, kad valstybės tarnyboje turi dirbti su žmonėmis gebantys bendrauti darbuotojai“, – galvą kraipė pašnekovas.

O.Šarmavičius situacijos nedramatizavo. „Metodika paprasta – atsakei į pusę klausimų, valstybės tarnybai tinki. Be to, prieš einant spręsti tokius testus galima ir pasitreniruoti – spręsti intelekto koeficiento nustatymo testus, nes jie labai panašūs. Neabejoju, jog netrukus pradės veikti kokios nors konsultacinės įmonės, kurios padės pretendentams į valstybės tarnybą pasirengti spręsti bendrijų gebėjimų testus, nes verslas yra labai imlus, lankstus ir šia situacija pasinaudos. Taigi, tokie testai, nors ir naujovė, tikrai yra įveikiami“, – pabrėžė O.Šarmavičius.

Testų kaina – paslaptis

Centralizuotą priėmimo į valstybės tarnybą tvarka, kuri įsigaliojo šalyje, anot O.Šarmavičiaus, parengta remiantis Europos Komisijos ir privataus verslo patirtimi.
Bendrųjų gebėjimų testus, kuriuos sprendžia pretendentai į valstybės tarnybą, esą sudarė profesionalai ekspertai. Šią paslaugą – testų sudarymo – Valstybės tarnybos departamentas pirko už mokesčių mokėtojų pinigus.

„Apgailestaujame, tačiau pagal 2012 m. vasario 1 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Valstybės tarnybos departamento ir UAB Žmogaus studijų centro, 18.1 punktą testo užduočių skaičius ir sutarties kaina laikoma konfidencialia informacija ir trečiosioms šalims nėra platinama“, – atsakymą į klausimą, kiek kainavo bendrųjų gebėjimų testai, teatsakė Valstybės tarnybos departamento Testavimo grupės vadovas Adrianas Mečkovskis.

Mąstyti turi visi vienodai

„Nieko naujo neišradome, tačiau pripažįstu, kad problemų yra. Kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių. Tačiau tam ir esame, kad problemas spręstume“, – entuziastingai kalbėjo Valstybės tarnybos departamento direktorius.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Jolitos Grigaitienės teigimu, pagrindinė problema ta, jog testai yra visiems vienodi. „Tokius pačius testus turi spręsti tiek asmenys, kurie norėtų įsidarbinti Kultūros skyriuje, tiek tie, kurie pageidautų dirbti Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriuje. Be to, tokius pačius testus turi išspręsti ir tie, kurie gautų vos ne minimalią algą, ir tie, kurių atlyginimas būtų gerokai didesnis. Gerai, kad priėmimo į valstybės tarnybą tvarka yra koreguojama, tačiau ji dar labai tobulintina“, – teigė J.Grigaitienė.

Į Klaipėdos savivaldybę pagal naują tvarką kol kas nepriimtas dar nė vienas darbuotojas. Pirmasis konkursas vyks pirmadienį – bus renkamas specialistas dirbti Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Krimsdavo teisės aktus

Iki šiol galiojo tvarka, kad pretendentai dirbti valstybės tarnyboje pateikdavo prašymą dalyvauti konkurse tai įstaigai, kuri paskelbdavo konkursą.
Jei žmogus atitikdavo keliamus reikalavimus, jis buvo kviečiamas į konkursą. Šis vykdavo dviem etapais. Pirmasis – egzaminas raštu, kuriame reikėdavo atsakyti į 100 testo klausimų.

Didžiąją dalį jų atsiųsdavo Valstybės tarnybos departamentas, kitus pasirengdavo pati įstaiga. Norint atsakyti į klausimus, reikėjo išmanyti bendruosius teisės aktus ir tuos, kurie susiję su konkrečia pareigybe, į kurią pretenduojama.

Dabar žmogus pirmiausia turi išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą, o tik tada, jei mano esąs tinkamas, ateiti į įstaigos skelbiamą konkursą.

„Mes galėsime duoti praktines užduotis, vertinti pretendento gebėjimus per elgesį, žinias. Žodžiu, galėsime patikrinti viską, ką norime. Tai teigiama reformos pusė, nes konkursai bus tokie, kuriuose pretendentai galės labiau atsiskleisti, parodyti savo gebėjimus. Užimti pareigas, į kurias pretenduoja, galės tie, kurie, jau atėję pas mus į konkursą, surinks ne mažiau nei 6 balus“, – aiškino J.Grigaitienė.

Saugo nuo "švogerių"

Skaičiuojama, jog iki šiol vidutiniškai į vieną vietą valstybės tarnyboje pretenduodavo penki asmenys. „Jei dabar bendrųjų gebėjimų testo neišlaikys du žmonės, į vieną vietą pretenduos trys asmenys, tačiau tikrai galintys dirbti valstybės tarnyboje. Aišku, problema ta, kad yra tokių vietų, pareigybių, kur pretendentų tik vienas kitas. Jei jie neišlaikys bendrųjų gebėjimų testo, pretendentų nebeliks nė vieno. Tai negerai, nes gali sutrikti įstaigos darbas. Tačiau, kaip jau minėjau, mes ir esame tam, kad problemas spręstume, kurių, manau, kils dar ne viena“, – drąsiai į ateitį žvelgė O.Šarmavičius.

Paklaustas, kodėl apskritai reikėjo tokios reformos priimant dirbti į valstybės tarnybą, pašnekovas patikino, jog naujovių tikslas – paskaidrinti sistemą, kad ji būtų objektyvesnė, atitiktų visuomenės lūkesčius. „Viešojoje erdvėje girdėti daug nepasitenkinimo, kad valstybės tarnyboje įdarbinami „švogeriai“, valdančiųjų partijų nariai. Priėmimo į valstybės tarnybą centralizavimas ir yra vienas būdų siekti, kad tvarka būtų skaidresnė. Tačiau aišku, tai – ne panacėja, nes sprendimai, ką priimti dirbti, vis tiek gimsta konkrečioje įstaigoje“, – teigė O.Šarmavičius.

Komentaras
Viačeslavas Karmanovas
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Dažnai tenka būti darbuotojų priėmimo į valstybės tarnybą savivaldybėje komisijos pirmininku, todėl esu prisižiūrėjęs įvairių vaizdų. Ypač per krizę į valstybės tarnybą veržėsi bet kas. Net pačiam būdavo keista, kaip gali į konkursą ateiti žmogus, kuris net nenutuokia, kokias pareigas pretenduoja užimti. Jau nekalbu apie tai, kad tokie pretendentai neskiria, kas yra miesto taryba, o kas savivaldybės administracija. Valstybės tarnyboje labiausiai reikia motyvuotų, kompetentingų žmonių. Tačiau mes negalime jų prisivilioti dideliais atlyginimais, todėl bet kokios kliūtys kelyje į valstybės tarnybą gali atbaidyti tuos išmanius patriotus, kurie pasirengę dirbti ir už nedidelę algą. Bendrųjų gebėjimų testas gal ir yra gerai, tačiau manau, kad jis tikrai gali tapti priežastimi kai kuriems žmonėms nepretenduoti dirbti valstybės tarnyboje. Jau esu girdėjęs kalbančių, kad testas sunkus, todėl net neverta jo laikyti. Taip mes prarandame potencialius gerus darbuotojus. Tas bendrųjų gebėjimų testas yra labiau skirtas patikrinti žmogaus loginį mąstymą. Bet kaip jį išsiugdyti, kai pretendentui 40 ar 50 metų. Mums savivaldybėje reikia žmonių, kurie išmano teisės aktus, moka jais vadovautis, priimti sprendimus, atsakyti į raštus. Bendrųjų gebėjimų testą išsprendęs žmogus gali net nežinoti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija. Man šiek tiek apmaudu, jog Valstybės tarnybos departamentas centralizavo priėmimą į valstybės tarnybą. Taip tarsi parodoma, jog nepasitikima savivaldybėmis, kitomis valdiškomis institucijomis, esą čia įdarbinami pažįstami, egzistuoja protekcijos. Ir vėl iš savivaldos atimamos tam tikros jos galios. Mes patys turime išsirinkti žmones, kuriuos įdarbinsime, patys turime įvertinti jų gabumus, nes jie juk dirbs Klaipėdos savivaldybės administracijoje, o ne Valstybės tarnybos departamente.

Bendrųjų gebėjimų testų kai kurie klausimai (pavyzdžiai)

1. Pateikiama skaičių seka. Ją reikia pratęsti pasirenkant atsakymą iš pateiktų variantų.

21 14 15 30 23 24 ?

a) 12 b) 17 c) 25 d) 31 e) 48

Teisingas atsakymas: e) 48. Taisyklė: -7+1x2

2. Pateikiamą raidžių seką reikia pratęsti pasirenkant atsakymą iš pateiktų variantų.

CČD ĖEE ĮĖĘ ?

a) ĖGM b) ĖMG c) GĖM d) MHĖ e) MGĖ

Teisingas atsakymas: e) MGĖ. Taisyklė: xyz, x+5 y+2 z+1

3. Pateikiami penki žodžiai, iš kurių keturis sieja tam tikras bendrumas. Reikia įvardyti nereikalingą žodį.

1. cigaretė 2. cigaras 3. pypkė 4. cigarilė 5. vandens pypkė

Teisingas atsakymas: 5. vandens pypkė. Tai vienintelė priemonė, kuria tabakas filtruojamas per vandenį.

4. Nurodykite, ar išvada, išplaukianti iš pirmų dviejų teiginių, yra teisinga ar klaidinga.

Visi pieštukai yra knygos.

Kai kurios knygos ėda pjuvenas.

Išvada: visos knygos yra pieštukai.

Atsakymas: išvada yra klaidinga, nes, jei visi pieštukai yra knygos, dar nereiškia, kad visos knygos yra pieštukai.

5. Pagal alternatyvią skaičiavimo sistemą bananas = 1, 6 yra apelsinas ir 2 bananai, apelsinas prilygsta pusei mango. Kam bus lygus rezultatas dviejų mangų ir apelsino, padalytų iš apelsino su bananu?

a) mangas b) bananas c) apelsinas d) 2 bananai e) 3 bananai f) apelsinas ir bananas

Teisingas atsakymas: c) apelsinas. Bananas yra 1, apelsinas yra 4, mangas yra 8. 2 x 8 + 4/(4 + 1)=4

Skaičiai ir faktai

Nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 d. bendrųjų gebėjimų testą atvyko laikyti 1 tūkst. 646 asmenys.

Iš jų – 1 tūkst. 192 (72,42 proc.) bendrųjų gebėjimų testą išlaikė.

Testas laikomas išlaikytu, jei pretendentai teisingai atsako į ne mažiau nei 50 proc. bendrųjų gebėjimų testo klausimų.

Per minėtą laikotarpį vadovavimo gebėjimai įvertinti 38 asmenims, iš kurių 8 asmenų vadovavimo gebėjimai įvertinti neigiamai (0 balų).

Testavimuose dalyvavusių asmenų apklausa atskleidė, kad naująja atrankos sistema yra patenkinti 60 proc. asmenų ir tik 13 proc. asmenų yra nepatenkinti.

Testavimuose dalyvavusių asmenų nuomone, atskiros testo dalys vertintinos kaip vidutiniškai sudėtingos. Apklausoje dalyvavo 843 respondentai.