Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pranešė, kad tokiu būdu siūloma mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo.

„Dabar siūlomi sprendimai palaipsniui, per trejus metus išdėlioti palaipsniui individualiosios veiklos apmokestinimą link darbo santykių“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Pasak jos, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

„Tarifas pilna apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkstančių eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus, tai reiškia, kad tie žmonės, kurie, buitiškai tariant, per mėnesį uždirba 3 tūkst. eurų, tik tokie žmonės mokės pilną tarifą individualioje veikloje“, – kalbėjo G. Skaistė.

2025 metais apatinė mokesčių kredito riba būtų mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų, o 2026 metais – iki 10 tūkst. eurų.

Anot G. Skaistės, siūlomi pakeitimai nepalies 75 proc. gyventojų, gaunančių pajamas iš individualios veiklos, tuo metu tarp likusių yra gaunančių dideles pajamas, tačiau sumokančių gerokai mažiau nei dirbantieji pagal darbo sutartis. Kaip pavyzdį ji įvardijo advokatus ir antstolius.

„Matome, kad atotrūkis yra labai ženklus ir turbūt toje pajamų skalėje yra tos populiarios profesijos, kurios čia buvo linksniuotos jau keletą metų, kurie vykdo individualią veiklą, gauna tikrai aukštas pajamas ir yra apmokestinami gerokai mažesniais tarifais negu dirbantys pagal darbo santykius. Tai turbūt patektų ir tie patys advokatai, antstoliai ir kiti panašią veiklą vykdantys asmenys“, – sakė G. Skaistė.

„Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti. Tikrai nėra normalu, kai tavo pajamos yra apmokestinamos skirtingais tarifais, priklausomai ne nuo to, kiek gauni pajamų, bet nuo to, kokią veiklos rūšį vykdai“, – TV3 televizijai antradienį sakė 2016-2020 metais Vyriausybei vadovavęs politikas.

Vis dėlto buvęs premjeras abejoja, ar tokie mokesčių sistemos pokyčiai bus priimti šioje Seimo kadencijoje.

Tikrai nėra normalu, kai tavo pajamos yra apmokestinamos skirtingais tarifais, priklausomai ne nuo to, kiek gauni pajamų, bet nuo to, kokią veiklos rūšį vykdai.

„Ar tą žingsnį bus galima žengti antroje kadencijos pusėje, aš labai abejoju. Manau, kad tikrai ne“, – teigė S. Skvernelis. 

„Kada kadencija artėja į pabaigą, daugelis Seimo narių irgi pagalvoja dėl tų pačių mokesčių, kažkas bus nelaimingas, reikės laimėti vienmandatėje. Tai aš irgi čia nelabai ko tikiuosi“, – kalbėjo buvęs premjeras. 

Pasak jo, Vyriausybė per likusią kadenciją galėtų siekti labiau sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. 

„Pagrindinis mokestis, kurį valstybė surenka į biudžetą, yra pridėtinės vertės mokestis, ir atotrūkis pagal įvairius šaltinius yra iki milijardo eurų tarp to, kas realiai galėtų būti sumokėta, ir yra surenkama. Tai galbūt čia irgi yra dar nearti dirvonai ir galbūt pavyks kažką išarti per tuos du metus“, – teigė S. Skvernelis. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gruodžio pabaigoje teigė, jog pavasario sesijoje Seimui gali būti teikiami pasiūlymai dėl tolygesnio, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomo gyventojų pajamų apmokestinimo. Anot jos, tai yra vienas iš mokesčių sistemos pokyčių, kurie yra reikalingi, o tam pritaria Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai.

EBPO savo rekomendacijose teigia, kad Lietuva galėtų tobulinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą, įvedant vidutinių pajamų kategoriją bei numatant naujas paskatas dirbantiesiems, taip valstybei padidinant pajamas iš šio mokesčio ir sumažinant pajamų nelygybes.

Finansų ministrė pastaruoju metu ne kartą sakė, kad mokesčių reformos paketas Seimą turėtų pasiekti pavasarį, o jį viešai ketinama pristatyti tik radus bendrą sutarimą koalicijoje. 

Anot jos, tai yra vienas iš mokesčių sistemos pokyčių, kurie yra reikalingi.

„Man atrodo, reikalingi pokyčiai gyventojų pajamų apmokestinime, padarant jį tolygesnį ir mažiau priklausomą nuo veiklos rūšių“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.

Anot jos, tam pritaria Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ekspertai.

„Jie sako, kad mūsų pajamų apmokestinimas yra ganėtinai priklausomas nuo to, ar tu dirbi pagal individualią veiklą, ar turi verslo liudijimą, ar įmonėje dirbi. Visgi taip neturėtų būti, tokiu atveju reikėtų šiek tiek pagalvoti apie tai, kaip tos pajamos galėtų būti apmokestinamos tolygiau ir to arbitražo tarp skirtingų veiklos rūšių jų turėtų būti mažiau. Tai turbūt tam tikri pakeitimai šioje srityje reikalingi“, – kalbėjo G. Skaistė.

EBPO savo rekomendacijose teigia, kad Lietuva galėtų tobulinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą, įvedant vidutinių pajamų kategoriją bei numatant naujas paskatas dirbantiesiems, taip valstybei padidinant pajamas iš šio mokesčio ir sumažinant pajamų nelygybes.

Seimui planuojama teikti ir pakeitimus, susijusius su aplinkosaugos bei turto mokesčiais, sako finansų ministrė.

„Taip pat yra aplinkosauginių mokesčių plėtra ir turto mokesčių plėtra kas buvo Vyriausybės programos įsipareigojimas, vienas iš tų objektų yra nekilojamojo turto mokesčio modelio pakeitimas. Kita dalis yra akcizų įstatymas, kuris jau yra Seime pateiktas“, – teigė G. Skaistė.

Visi numatomi pakeitimai Seimui turėtų būti pateikti pavasario sesijoje. 

„Bendrai visus pasiūlymus mokestinius planuojame atnešti į Seimą pavasario sesijoje, po to, kai bus baigtos diskusijos su politiniais partneriais, nes koalicijos partneriams yra pasiūlytas tam tikras mokestinių pasiūlymų pakeitimo paketas ir kai susitarsime dėl visos paketo apimties, kadangi ten yra populiaresniu pasiūlymai ir mažiau populiarūs, kai sutarsime dėl visos apimties, bus galima į Seimą atnešti“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, dėl sprendimų, susijusių su kitų metų valstybės biudžeto pajamų surinkimu, diržų veržtis nereikės. 

„Valstybės biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos ne blogiau nei prognozavome rudenį, tai  sakyčiau, kad diržų verstis dėl biudžeto sprendimų tikrai nereikės“, – sakė G. Skaistė. 

„Matome, kad Lietuvoje susiklosčiusi situacija su skurdo lygiu ir pajamų nelygybe išties yra kelianti nerimą, ir jau nebeužtenka tų (taikomų – ELTA) priemonių, bandymo tai tvarkyti išmokomis. Man atrodo, kad, jei galėtume pajamas apmokestinti šeimai, nepaisant to, iš kokios veiklos jos buvo gautos, turbūt padarytų pačią mokesčių sistemą teisingesne“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ji.

G. Skaistė taip pat teigė, kad toks mokesčių mokėjimo modelis padėtų siekti ir tam tikrų socialinių tikslų.

„Jei galėtume atsižvelgti į išlaikytinių skaičių, tuomet manau, kad sistema taptų tokia, kuri padėtų mums siekti ir tam tikrų socialinių tikslų: pajamų nelygybės mažėjimo, skurdo lygio mažėjimo. Kad visgi šeimoms, kurios turi daugiau išlaikytinių, (...) mokestinė našta būtų mažesnė“, – sakė G. Skaistė.

Visgi paskirtoji ministrė pridūrė, kad pagrindinė tokio mokesčių mokėjimo modelio problema – galimas piktnaudžiavimas.

„Problema nėra numatyti tam tikrus tarifus ar neapmokestinamus dydžius, bet numatyti visas situacijas, kaip galima būtų piktnaudžiauti sistema ir kaip ji galėtų būti taikoma. Man atrodo čia yra pagrindinė problema“, – tikino ji.

Vyriausybės programoje nurodyta, kad planuojama ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius.

„Vėl BFK bus blogiausi, kodėl jie nepritarė, kai prezidentas puikias iniciatyvas atnešė, mes nenorime didesnių pensijų... Mūsų pensijų be to verslo ir mokesčių mokėtojų nebus išvis. Dabar mokančiųjų mokesčius, dirbančiųjų net mažėja. Verslų dar labiau mažėja. Turime ekonomikos lėtėjimą, dar labai optimistiškai, kad jis taip mažai lėtės. Šiandien priimti sprendimą per dvi dienas... neįsivaizduoju. Suprasčiau, kad galėtume sudaryti darbo grupę, po Naujų metų išsinarplioti smulkiai“, – posėdyje sakė V. Ąžuolas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad pakėlus mokesčius bus žlugdomas verslas.

„Kokia yra žinia siunčiama visuomenei? Tie pinigai, kuriuos ketinama čia surinkti, yra maži. Milijardas PVM nesurenkama, čia reikia ieškoti pinigų, o ne apmokestinti žmones. Surinksite keliasdešimt milijonų, bet bus didelė žala padaryta. Kokia žinia bus tada jaunimui, žmonėms, kurie kuria verslą? Kuo daugiau kursite, tuo daugiau atimsime“, – teigė V. Sutkus.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pritarė, kad būtų galima koreguoti daugiausiai diskusijų BFK posėdyje sukėlusią įstatymo projekto dalį dėl autorinių sutarčių apmokestinimo.

„Yra puikios galimybės šios dalies, kurios liečia autorius, neliesti. Dėl dividendų akivaizdu, kad verslas prieštarauja, bet yra bendra logika ir ten galima ieškoti būdų“, – sakė S. Krėpšta.

Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės.

Anot V. Ąžuolo, žmonių gąsdinimas daro didesnę žalą nei pačių mokesčių įvedimas.

„Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės. Mūsų gąsdinimas padaro dar didesnę žalą nei pačio mokesčio pakėlimas. Praeita reforma buvo visai kitaip sutikta, nes nebuvo gąsdinimų, buvo ieškoma kompromisų“, – sakė V. Ąžuolas.

V. Sutkaus teigimu, praeitos mokesčių reformos metu diskusijoms buvo skirta pusė metų.

„Praeita mokesčių reforma (...), jai buvo skirta pusė metų diskusijoms. Buvo ramu, visi sutarėme, kad bus mokestinė reforma, išdiskutuota ir padaryta. Dabar turime politinių įgeidžių, dabar greitai padarome. O kur skuba? Paskaičiuokime dar kartą, pažiūrėkime kitus skaičius, pavasario sesijoje pritars (Seimas. – ELTA)“, – sakė V. Sutkus.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.

Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.

Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.

Tuo tarpu parlamentaras Mykolas Majauskas įregistravo siūlymą palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 vidutinių darbo užmokesčių, būtų apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o viršijanti – 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Kaip teigia Prezidentūra, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).

Visas surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti.

Finansų ministerija siūlo nuo 5 iki 10 metų ilginti nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš NT perleidimo yra neapmokestinamos, rašo "Lietuvos žinios".

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko nuomone, siūloma pataisa gali tapti trukdžiu visos šalies ekonomikos augimui, nes šiuo metu dalis naujų NT objektų statoma pritraukus individualių investuotojų.

K. Glavecko nuomone, vargu ar yra kokia nors priežastis, verčianti dabartinį NT išlaikymo laikotarpį ilginti, juolab kad anksčiau buvo taikomas 3 metų terminas. Anot parlamentaro, galbūt vertėtų pasvarstyti, ar nereikėtų įvesti sandorio mokesčio, kurį privalėtų mokėti visi be išimčių ir jis būtų socialiai teisingesnis.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei kreiptis į Prezidentę su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti 5 dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis.

Šiemet  balandį Lietuva tokias sutartis pasirašė su Kuveitu ir Maroku, birželį - su Turkmėnistanu, Kipru ir Jungtiniais Arabų Emyratais.

Sutartis ratifikavus, bus sudarytos sąlygos skatinti minėtų valstybių verslo atstovus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms minėtose valstybėse. Pradėjus taikyti sutartis, taip pat bus glaudžiau bendradarbiaujama mokesčių srityje.

Pagal 2012 m. duomenis, Lietuvos tarptautinio prekybos bendradarbiavimo valstybių rikiuotėje Marokas užima 41 vietą, Kipras - 58, Jungtiniai Arabų Emyratai - 59, Turkmėnistanas - 64, Kuveitas - 107 vietą.

Šiuo metu Lietuvoje taikomos 49 dvigubo pajamų apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartys.