Jie siūlė, kad ji būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o ne iki uosto šiaurinio molo, kaip yra dabar.

„Siūloma nepritarti, kadangi nepateikti jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą, Kuršių nerijos urbanizuotų teritorijų nepriskyrimą pajūrio juostos teritorijai“, –posėdyje trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Projektas buvo aptartas papildomai su Neringos savivaldybės atstovais, taip pat buvo gauti Palangos savivaldybės raštai, kuriais taip pat buvo prašoma nepritarti“, – teigė kancleris.

Siūlymą Seime įregistravo Seimo nariai Simonas Gentvilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Kęstutis Bartkevičius, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Olekas, Kazys Starkevičius bei Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jie taip pat siūlė pajūrio juostos teritorijai nepriskirti urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų, įteisinti galimybę juostoje statyti naujus statinius bei praplėsti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių statybą.

Pasak Aplinkos ministerijos, tokie pakeitimai pablogintų pajūrio kraštovaizdžio, žemės ir jūros akvatorijos apsaugą ir pažeistų šios teritorijos vientisumą. Be to, nėra prasmės leisti pajūrio juostoje statyti naujus statinius, kai joje yra daug apleistų, nerekonstruojamų statinių.

Šiuo metu pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 metrų nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, Kuršių nerija iki Rusijos valstybės sienos, Lietuvos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 metrų gylio.

Pajūrio juostoje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 metrų nuo jūros kranto, 50 metrų nuo Kuršių marių kranto, išskyrus kai kuriuos atvejus – pavyzdžiui, gali būti statomi nauji statiniai vietoj buvusių, skaidant stambių pastatų tūrį, keičiant jų paskirtį, įrengiant infrastruktūrą.

Varžo iniciatyvą

Siekiama, kad Klaipėdos miestas turėtų laisvesnį priėjimą prie jūros.

Šį klausimą iškėlė penki Seimo nariai, tarp jų ir klaipėdiečiai. Tai jau bene trečiasis Seimo narių bandymas šį tą daryti, kad pajūris būtų bent kiek labiau atveriamas viešoms iniciatyvoms jame kažką daryti.

Problemų yra tiek žemyninėje pajūrio dalyje ties Melnrage, Giruliais, tiek Kuršių nerijos dalyje. Miesto atžvilgiu nuolat pasigirsta kritika, kad jis netvarko Smiltynės. Bet ką nors joje daryti yra neįmanoma, nes iniciatyvas varžo Pajūrio juostos įstatymas.

Dėl to yra įstrigusi netgi uosto saugiai laivybai reikalingo bokšto statyba. Smiltynėje stringa ir itin svarbūs bendros paskirties miesto objektai.

Būtų naujos ribos

Iki šiol bet kokie bandymai keisti pajūrio juostos įstatymą atsimušdavo į Seimo teisės departamento teisininkų iškeltus argumentus.

Negelbėdavo ir tai, kad dar pernai Klaipėdoje lankęsis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo žadėjęs, kad ne vieno, o kelių Seimo narių siūlymai dėl pajūrio juostos bus svarstomi ir išgirsti.

Šį kartą teikiamas itin supaprastintas pasiūlymas dėl pajūrio juostos įstatymo keitimo. Žemyninėje dalyje siūloma ne siauresnei kaip 100 metrų pajūrio juostai priskirti kopagūbrį, prieškopę, klifą ir paplūdimį nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos. Iki šiol Pajūrio juosta driekėsi iki pat Klaipėdos uosto šiaurinio molo.

Dėl Kuršių nerijos siūloma numatyti, kad čia pajūrio juosta sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.

Taip pat siūloma, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pajūrio juostoje statybą leidžiančius dokumentus išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip buvo iki šiol.

Nepadėtas taškas dėl uosto

Toks Pajūrio juostos įstatymo keitimo projekto teikimas Seimui yra logiškas.

Po rinkimų snaudulio šis klausimas keliamas dėl to, kad jis buvo įtrauktas tarp 17 dalykinių reikalavimų, kurie yra svarstomi Vyriausybėje dėl galimos išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros.

Praėjus rinkimų maratonui netrukus Vyriausybėje turėtų būti svarstomas Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame yra numatyta maksimali Klaipėdos uosto plėtra, įskaitant ir išorinio uosto statybą.

Kur realiai galėtų būti statomas išorinis uostas bus numatyta ateityje tvirtinant Lietuvos generalinį planą ir analizuojant įvairias alternatyvas. Specialistų teigimu, vienintelė reali vieta statyti išorinį uostą yra ties Klaipėda.

Dėl visuomeninių statinių

Jau ne pirmą kartą bandoma pateikti Seime svarstyti Pajūrio juostos įstatymo pakeitimus, kurie Klaipėdos miestui atvertų didesnės veiklos sąlygas. Vieną kartą Seime tokie norai jau buvo atmesti.

Kai Klaipėdoje lankėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jo klausta, kodėl tai padaryta. Tuomet pirmininkas atsakė, kad netinkamas buvęs teikimas tik iš vieno Seimo nario. Seime neva laikomasi nuostatos, kad nedidelė grupė Seimo narių gali turėti ir asmeninių interesų.

Neseniai 8 Seimo nariai pateikė naują siūlymą dėl pajūrio juostos įstatymo keitimo. Prašoma pakeisti, kad pajūrio juosta žemyninėje dalyje būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos. Ji yra tarp Karklės ir Girulių.

Kuršių nerijoje pajūrio juostai siūloma nepriskirti urbanizuotų teritorijų nors jos ir patenka ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Tokiu būdu būtų atverta galimybė Klaipėdai priklausančioje Smiltynės dalyje statyti naujus ar rekonstruoti visuomeninio pobūdžio objektus.

Tai būtų statiniai, kurie reikalingi viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti, bei rekreacinei plėtrai, kaip Jūros terapijos centras, Kuršių nerijos buities realijų po atviru dangumi kompleksas, teniso kortai, stadionas. Statinių sąvoka neapima naujų gyvenamųjų būstų, pramogų centrų, laisvalaikio objektų.

Apie tai, kad Smiltynė yra prastai tvarkoma ne kartą kalbėta ir įvairiuose pasitarimuose uoste. Atsakymas vienas - bet kokias geras idėjas ir norus stabdo beveik nieko neleidžiantis Pajūrio juostos įstatymas.

Dėl paties pajūrio

Požiūris į pajūrį Klaipėdoje ir Vilniuje yra labai skirtingas. Klaipėdiečiai norėtų pajūryje daugiau poilsio, pramogų projektų plėtros. Tuo tarpu Vilniuje pajūris tarp paprastų žmonių matomas, tik kaip smėlio paplūdimys, kur vasarą galima atvykti, tarp prakutusių – kaip vieta, kur galima įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tarp dalies valdžios žmonių pajūris ir jūra ties Klaipėda Vilniuje matoma ir kaip vieta kur galėtų plėstis uostas.

Kaip tik šiomis dienomis Vyriausybei yra pateiktas nutarimo projektas pagal kurį Klaipėdos išorinio uosto plėtra būtų pripažinta valstybei svarbiu projektu. Klaipėdos uosto bendrasis planas numato intensyvią uosto plėtrą, tarp jos ir išorinio uosto plėtrą ties Melnrage.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad Uosto bendrojo plano derinimas vyksta pagal iš anksto numatytą grafiką. Tikimasi jį patvirtinti iki šių metų pabaigos.

Uosto bendrajame plane numatyta išorinio uosto plėtra susieta su Pajūrio juosto įstatymo pakeitimo kompromisu.

Dalies Seimo narių siūlomame Pajūrio juosto įstatymo keitimo projekte koncentruojamasi ir į tuos statinius pajūryje, kurie yra susiję aplinkos apsauga nuo žalingo vandens poveikio, pajūrio kranto linijos stabilizavimu, natūraliai nešmenų pusiausvyros atkūrimu. Beveik visame Baltijos jūros pajūryje ties Vokietijos, Lenkijos, Latvijos krantais yra įrengtos specialios bangų gesinimo ir nešmenų sulaikymo sienelės. Tik Lietuvoje to negalima daryti dėl drastiško Pajūrio juostos įstatymo.

Taip pat pakeitimai susieti ir su uosto akvatorijoje vykdomos laivybos stebėjimu ir saugumo užtikrinimu. Nelogiška, kai Smiltynėje Uosto direkcijai nepavyksta suderinti laivų eismo stebėjimo bokšto statybos, nors panašus bokštas, kurį naudoja pasieniečiai, jau stovi.

Siekiama, kad pajūrio juostoje būtų galima įrengti ir susisiekimo komunikacijas, tiesti inžinerinius tinklus.

Švelninimo siekta nuolat

Seimo teisininkai skeptiškai žiūri į Pajūrio juosto įstatymo keitimą, ypač Kuršių nerijoje.

Mat visa Kuršių nerija, įskaitant ir Smiltynę, yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Dėl Pajūrio juostos reikalavimų švelninimo nuolat iškildavo vienokių ar kitokių siūlymų ir norų.

Dar 2005 m. Lietuvos konstitucinis teismas akcentavo, kad „pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“.

2007 m. birželio 27 d. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas“.

Nors Seimo teisininkai siūlo įstatymo pakeitimus dėl Pajūrio juosto dar svarstyti Vyriausybėje, tačiau ką nors pakeisti bus sunku, nes savo požiūrį apie tai jau ne karta yra pareiškęs ir Konstitucinis teismas.