Miestai ištuštėjo

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos didieji miestai buvo gerokai tylesni – jų gyventojai laisvadienius leido gamtos apsuptyje. Tai patvirtina ir „Tele2“ didieji duomenys – juos išanalizavus paaiškėjo, kad Kaunas ir Vilnius savaitgalį buvo tuštesni, nei įprastai.

„Lyginant su praėjusiu sekmadieniu, Vilniuje buvo apie 15 proc. mažiau žmonių, o Kaune 13 proc. mažiau žmonių. Ilgąjį savaitgalį miestiečiai galėjo išvykti į regionus ar pajūrį – čia stebimas smarkiai išaugęs žmonių srautas“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Data Atlas“ produkto vadovas ir „Tele2“ duomenų mokslininkas.

Pasak jo, itin daug lankytojų sulaukė Lietuvos pajūris – lyginant su sekmadieniu prieš tai, šį sekmadienį Palangoje lankėsi 24 proc. daugiau žmonių. Tai gali būti susiję su šiame regione vykusiomis Joninių iškilmėmis. Šventojoje vyko kasmetinis saulės palydėjimo renginys su teatralizuotais folkloro pasirodymais, taip pat vainikėlių paleidimu į upę, laužo deginimu ir kitomis pramogomis.

„Žmonių srauto augimas Joninių savaitgalį pastebimas ir kitose mažesnėse, labiau turistinėse savivaldybėse. Ignalinos savivaldybėje lankėsi 22 proc. daugiau žmonių, o Zarasų savivaldybėje – 18 proc. daugiau lankytojų. Tai ežeringos, miškingos vietovės, kuriose įprasta vasarą, o ypač per Jonines, stovyklauti gamtoje“, – pastebėjo G. Jankauskas.

Dalis rinkosi užsienį

„Tele2“ duomenų mokslininkas atkreipia dėmesį, kad ilgąjį savaitgalį dalis gyventojų nusprendė praleisti ir keliaudami svetur. Didžiausias keliautojų srauto pokytis buvo matomas kelionėms į kaimynines šalis. Latvijoje naktį iš birželio 23 dienos į 24 dieną taip pat buvo švenčiama vasaros saulėgrįžos šventė, vadinama Jāņi arba Līgo, tad šalyje vyko įvairūs renginiai.

„Kelionių skaičius į Lenkiją augo 43 proc., o į Latviją 28 proc. lyginant su savaitgaliu prieš tai. Išaugo ir keliautojų, vykstančių į kitas užsienio šalis, skaičius – daugiau nei įprastai keliautojų vyko į Slovakiją, Kroatiją, Čekiją. Vis dėlto, šios šalys tikrai nėra tokios populiarios kaip kaimyninės“, – sakė G. Jankauskas.

„Tele2“ turi didžiausią mobiliojo ryšio rinkos dalį pagal aktyvių SIM kortelių skaičių, o tai leidžia tiksliai pastebėti gyventojų srautų tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Ne pirmus metus viename J. Basanavičiaus gatvės naktinių klubų apsaugininkai nuolat sulaiko narkotikus vartojančius klientus. Taip šeštadienio naktį, apie 1 val., jie sulaikė du vaikinus, turėjusius kvaišalų.

Policijos pareigūnams apsaugininkai perdavė 20-metį. Kartu buvo sulaikytas ir 2005 metais gimęs vaikinas. Ar jis jau pilnametis, policijos atstovai nepraneša.

Kriminalinių įvykių suvestinėje teigiama, kad jaunesnis sulaikytasis turėjo baltų miltelių.

Penktadienį vakare, prieš 22 val., Klaipėdoje, Veterinarijos gatvėje, policininkai nusprendė patikrinti, ką veikia automobiliu BMW važiavęs jaunas vyras. Ko gero, jį išdavė specifinis kvapas. Mašinos salono daiktadėžėje pareigūnai rado plastikinį maišelį su žalia, augalinės kilmės medžiaga.

30-mečiui įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą.

Abiem atvejais pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kvaišalų turėjimo be tikslo juos platinti.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose labiau kontroliuojama viešoji tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai apskrityje padeda savo kolegoms užtikrinti eismo priežiūrą ir žmonių saugumą. Liepos 14–17 dienomis keturi Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažai išvyko į Klaipėdos apskritį, į kurią tą savaitgalį prigužėjo ne tik poilsiautojų, bet ir daugiau nei įprasta svečių. Čia vykusios jau 23-iosios „Aurum 1006 km lenktynės“ paskatino burtis automobilių aistruolius dalyvius, lankytojus, žiūrovus. Prevencinės priemonės surengtos magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, ties Karkle, išvažiuojant iš Palangos Kretingos gatvėje. Per reidus iš viso buvo patikrinta 1 500 transporto priemonių ir nustatyti 58 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.

Nustatyti devyni neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Vienam transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis (2,05 promilės) girtumo laipsnis. Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šešiems asmenims nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47, 0,51, 0,56, 0,57, 0,71 ir 1,32 promilės). Jie bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Vienas neblaivus asmuo (0,15 promilės) vairavo krovininę transporto priemonę, kitas neblaivus (0,21 promilės) asmuo buvo pradedantysis vairuotojas. Dar 10-ies transporto priemonių vairuotojai taip pat buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau neviršijo leistinos normos.

23 vairuotojai viršijo leistiną greitį, vienas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/val. 15 vairuotojų naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, keturi vairavo neužsisegę saugos diržų. Išaiškinti du asmenys, vairavę automobilius neturėdami teisės vairuoti, o vienas, kuriam tokia teisė yra atimta.

Palangoje, Ošupio take, pareigūnai atkreipė dėmesį į dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojus. Eismo dalyviai nepadarė šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V. Grašys ir pats šią savaitę lankėsi Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse. Vadovas ne tik teiravosi Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų apie rezultatus, bet ir susitiko su kurortų merais. Su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas aptarė prevencines saugaus eismo priemones ir savivaldybes iniciatyvas.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo birželio 1 iki liepos 17 dienos Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko 204 eismo įvykiai, Klaipėdos rajono – 77, Palangos miesto – 42, Neringos – 10.

Mokesčių inspektoriai tikrina visuomeninio maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones, prekybininkus, domisi ar patentus įsigiję smulkieji verslininkai turi visus reikalingus dokumentus, ar pirkėjams gali išduoti pardavimo kvitus, teikia konsultacijas. Inspektoriai dėvi specialią aprangą, o šiemet sėdo ir ant dviračių.

„[Naudojimasis dviračiais] tiesiog leidžia mums efektyviau pasiekti mokesčių mokėtojus. Tiesiog nuvykti į vietas, kurių neįmanoma pasiekti kita transporto priemone ir greičiau reaguoti į įvairius pranešimus, kuriuos gauname apie galimus pažeidimus“, – pasakoja Klaipėdos apskr. mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės sk. specialistė Jolanta Jončauskaitė.

Pasak inspektorių, vasaros sezonas kurortuose trumpas, juose koncentruojasi verslas, todėl natūralu, kad ir pažeidimų čia daugiau.

„Dažniausias pažeidimas – kai neišduodami kasos kvitai. Pasitaiko nelegalaus darbo atvejų, bet, lyginant šiemet ir praėjusiais metais nustatomų pažeidimų pobūdį, tendencija išlieka ta pati – tiesiog pažeidimų yra sumažėję“, – sako Klaipėdos apskr. mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistė Vilma Pavlovienė.

„Vien palyginus su praėjusiais metais šiemet, preliminariais duomenimis, pajamos yra padidėjusios tiek apgyvendinime, tiek visuomeniniame maitinime daugiau nei 18 proc. Mokesčių yra sumokėta ketvirtadaliu daugiau“, – pasakoja Klaipėdos apskr. mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė pastebi, kad Klaipėdos mokesčių inspekcijos akcijos išeiti į viešas erdves naudingos ir patiems kurortams. Pavyzdžiui, Palangos biudžetą kurorto mokesčių mokėtojai pernai papildė 2 mln. eurų daugiau nei užpernai. Nuo sumokėtų mokesčių į biudžetą, pasak ministrės, priklauso galimybės finansuoti prioritetines sritis, tačiau esą būtina peržiūrėti ir mokesčių politiką.

„Kadangi darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis, našta yra didžiulė, visai normalu, kad žmonės nori slėpti mokesčius, nemokėti. Todėl jeigu mes norime, kad legalus darbas didėtų, jo apimtis didėtų, turime labai rimtai valstybiniu mastu pergalvoti mūsų mokestinę politiką“, – pabrėžia finansų ministrė.

Lankydamasi Palangoje ministrė atkreipė dėmesį ir į , pasak jos, gana dideles daržovių, žuvies, kitų produktų kainas. Ji apgailestavo, kad ne visiems poilsis kurorte prieinamas.

Naujųjų sutikimui daugelis šalies gyventojų renkasi pajūrį. Kai kurie viešbučiai ir restoranai jau nebeturi laisvų vietų. O šventinį vakarą šimtai gyventojų plūsta pasižiūrėti įspūdingo fejerverko ant Palangos jūros tilto.

Kai kurie poilsiautojai į pajūrio kurortus atvyks jau Kūčių vakarą. Aktyviai rezervuoti vietas žmonės pradėjo prieš porą mėnesių.

„Truputėlį gąsdino Rusijos užsakymai – tiek dėl rublio kurso, tiek dėl pačios politinės situacijos. Bet džiaugiamės, kad juos labai aktyviai keičia baltarusiai. Džiaugiamės didėjančiais srautais iš Skandinavijos pusės“, – sako Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis.

Verslininkai sako, kad nakvynė nėra pigi, tačiau nesiekia vasaros kainų. Kavinės ir restoranai rengia įvairias Naujųjų sutikimo programas, kainuosiančias nuo penkiasdešimties iki pusantro tūkstančio litų žmogui.

Kai kur vietos rezervuotos jau prieš mėnesį. Verslininkai sako, kad Naujųjų naktį, kai Lietuvoje litus pakeis eurai, nepatogumų dėl atsiskaitymo tikrai nekils.

„Yra valstybės išleistas įstatymas, kad būtų supaprastintas atsiskaitymas. Nebus problemų tikrai su atsiskaitymu. Ir manau, kad žmonės, kurie atsiskaitys litais, tai manau, kad surasim kompromisą“, – sako Darius Miklovas, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Norintiems praleisti šventinį vakarą Basanavičiaus gatvėje liūdėti taip pat neteks-čia gros muzika, o Jūratės ir Kastyčio skvere bus įrengta scena su specialia vaizdo projektorių programa, žadama kitų pramogų.

Pasigrožėti naujametiniais fejerverkais ant jūros tilto į Palangą plūstančių gyventojų srautus reguliuos policija.

Per Naujųjų metų sutiktuves pajūrio kurortai šurmuliuos lyg vasarą.  Palangoje nemaža dalis viešbučių jau yra visiškai užsakyti, o Neringoje nakvynę dar galima rasti be didelio vargo.

Palangos turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė tikino, kad susidomėjimas Naujųjų metų sutiktuvėmis kurorte yra didelis.

"Žmonės skambina ir klausia, kas vyks per Naujųjų metų sutiktuves, ar bus fejerverkas, kur būtų galima apsistoti. Poilsiautojų atvažiuos daug. Jau savaitgalį buvo juntamas pagyvėjimas. Atvyksta ne tik kitų šalies miestų gyventojai, bet ir svečiai iš Rusijos. Vieni iš jų jau vieši Palangoje, kiti atvažiuos nuo sausio 2 d.", – pasakojo E.Smilingienė.

Sugalvojusiems vykti į kurortą švęsti Naujųjų metų sutiktuvių paskutinę minutę gali kilti problemų dėl nakvynės. Dalis kurorto viešbučių jau yra užsakyti. Kai kuriuose yra likę brangiausi kambariai.

"Palanga – ideali vieta sutikti Naujuosius metus. Žmonių per šią šventę būna lyg vasarą. Kai kuriems poilsiautojams sutikti Naujuosius metus Palangoje tapo tradicija", – tvirtino pašnekovė.

Pasak E.Smilingienės, į kurortą atvykusių žmonių naujametę naktį laukia gražiausi fejerverkai nuo jūros tilto. Restauruotame Kurhauze vyks klasikinės muzikos koncertas. Savo programas siūlys viešbučiai ir kavinės.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Neringa Gecevičiūtė teigė, kad susidomėjimas Naujųjų sutiktuvėmis Neringoje vis kyla, tačiau dėl nakvynės vietų problemų kol kas nėra.

"Pagyvėjimas jaučiamas, bet vietų, kur apsistoti, tikrai dar yra. Galima rasti įvairiausių variantų. Dviejų kambarių butą galima išsinuomoti už 200 litų parai. Aišku, norintiesiems prabangos teks labiau atverti pinigines", – tvirtino vadovė.

Pasak N.Gecevičiūtės, viešbučiai ir būstų nuomotojai kainų žymiai nedidino.

"Jos šiek tiek didesnės nei per sezoną, bet tikrai ne tokios, kaip piko metu vasarą", – pasakojo vadovė.

Į Nidą atvykusių poilsiautojų antradienį 21 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" laukia nemokamas operos solisto Vaido Vyšniausko koncertas.
23.30 val. centrinėje aikštėje prasidės šventinė diskoteka, o vidurnaktį dangų nušvies fejerverkas.

"Kai kurie žmonės į Nidą švęsti Naujųjų atvyksta kasmet. Ypač tie, kurie čia turi savo būstą. Kai kurie jau atvyko per Kalėdas. Jaučiame, kad žmonių yra daugiau nei įprastai", – tvirtino N.Gecevičiūtė.