Artėjant vasario 24-ajai, kai bus minimos antrosios plataus masto invazijos metinės, JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) teigė, kad, be užsienyje įsikūrusių pabėgėlių, apie 3,7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir gyvena kitur Ukrainoje.

Iki šiol daugiau kaip 4,5 mln. žmonių grįžo namo iš užsienio arba iš kitų savo šalies vietovių.

Iš viso daugiau kaip 14 mln. žmonių – beveik trečdalis Ukrainos gyventojų – tam tikru karo metu paliko savo namus.

„Destrukcija plačiai paplitusi, žmonių žūtys ir kančios tęsiasi“, – pareiškime sakė IOM generalinė direktorė Amy Pope (Eimi Poup).

„IOM giria Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones už jų stiprybę ir atsparumą, taip pat Ukrainos kaimynes, kurios priima saugumo ieškančius žmones. Mes ir toliau esame visapusiškai įsipareigoję mažinti žmonių kančias ir padėti atsigauti“, – pridūrė ji.

JT agentūra teigė, kad pačioje Ukrainoje ir 11-oje Europos šalių, priėmusių pabėgėlius, ji suteikė paramą 6,5 mln. žmonių.

„Tačiau karui įsibėgėjant, poreikiai ir toliau didėja ir viršija turimus išteklius“, – sakė agentūra.

Per pirmuosius dvejus karo metus IOM gavo 957 mln. dolerių (882,6 mln. eurų) aukų.

„Tikimės didesnės paramos iš donorų ir vietos partnerių, kad įveiktume laukiančius iššūkius užtikrinant geresnį gyvenimą ukrainiečiams“, – sakė A. Pope.

Rusijos invazija sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Jungtinės Tautos apskritai teigia, kad šiais metais joms reikia 4,2 mlrd. dolerių (3,9 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir pabėgėliams, tačiau baiminasi, kad jos greičiausiai pritrūks, nes pasaulio dėmesio centre taip pat yra karas Gazos Ruože.

Iš tų, kurie pabėgo ir dabar grįžo į savo namus, „daugelis susidūrė su ilgalaikiais sunkumais, įskaitant nesaugumą, pragyvenimo šaltinių praradimą, sugadintus būstus ir infrastruktūrą bei įtemptą paslaugų teikimą“, sakė IOM humanitarinės pagalbos ir atkūrimo departamento direktorius Soda Federico (Soda Federikas).

„Turime sutelkti dėmesį į ekonominį atsigavimą“, – sakė jis agentūros ataskaitoje apie pirmuosius dvejus karo metus.

Šalies rytuose jau kelias dienas nesiliauja liūtys, dėl kurių kilo potvyniai, penktadienį skelbė Pietų Korėjos transliuotojai, cituodami Pchenjano valstybinę televiziją.

Į saugias vietas išgabenta apie 5 000 žmonių. Apie aukas nepranešta.

Vanduo pasiekė namų stogus, matyti nuotraukose, kurias parodė Šiaurės Korėjos televizija. Kaip pranešama, paveikta daugiau kaip 1 170 gyvenamųjų namų. Potvyniai taip pat griovė tiltus.

Pietų Hamgiongo provincijoje per pastarąsias tris dienas iškrito beveik 600 mm kritulių.

Liūtys paveikė teritorijas, kuriose auginami ryžiai. Seule imta baimintis dėl dar didesnio maisto stygiaus šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje.

Birželį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas perspėjo šalies gyventojus dėl „įtemptos“ maisto situacijos, taifūnui pernai nusiaubus šalies žemės ūkio sektorių.

Seulo ir tarptautinių organizacijų skaičiavimais, Šiaurės Korėjai truks nuo 700 000 iki 1,3 mln. tonų maisto, kad būtų galima aprūpinti šalies populiaciją pakankamu maisto kiekiu.

Šiaurės Korėja jau kurį laiką priklausoma nuo išorinės pagalbos maistu dėl gamtos nelaimių ir valdymo klaidų.

JT duomenimis, nuo gruodžio pradžios dėl Rusijos remiamo Sirijos režimo puolimo Šiaurės vakarų Sirijoje 900 000 žmonių, daugiausiai moterims ir vaikams, teko palikti namus.

Tai didžiausio masto gyventojų persikėlimas per beveik devynerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą. Šių žmonių padėtį ypač apsunkina šalta žiema.

„Atšiaurios žiemos sąlygos dar labiau padidina šių pažeidžiamų žmonių, kurie pabėgo iš namų, siekdami išvengti smurto, kančias. Dauguma jų teko persikelti ne kartą per devynerius metus trunkantį konfliktą“, – skelbia JT.

Naujausiais JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, maždaug penktadalis visų naujai perkeltų asmenų miega lauke.

„Beveik 170 000 naujai perkeltų asmenų gyvena atvirame ore arba nebaigtuose statyti pastatuose“, – nurodo biuras.

Pasak JT, stovyklos, suteikiančios prieglobstį kai kuriems kitiems pabėgėliams, yra perpildytos ir daugybė šeimų statosi palapines teritorijose, kur nėra jokios galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, išvietėmis.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams ir neatidėliotinos pagalbos teikimo koordinatorius Markas Lowcockas jau anksčiau šią savaitę įspėjo, kad būtinos paliaubos, norint išvengti iki šiol per visą Sirijos pilietinį karą nematyto masto humanitarinės katastrofos. Tačiau per trečiadienio balsavimą JT Saugumo Taryboje Rusija blokavo rezoliuciją, reikalaujančią nutraukti ugnį Šiaurės vakarų Sirijoje.

Paskelbtas skaičius yra 100 tūkst. didesnis už anksčiau JT užfiksuotą skaičių.

„Krizė Sirijos šiaurės vakaruose pasiekė siaubingą naują lygmenį“, – sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Markas Lowcockas (Markas Loukokas).

Pasak jo, didžioji dauguma savo namus palikusių žmonių yra moterys ir vaikai. „[Jie] traumuoti ir yra priversti miegoti lauke šaltyje, nes stovyklos pilnos. Motinos degina plastiką, kad vaikai nesušaltų. Kūdikiai ir maži vaikai miršta nuo šalčio“, – sakė M. Lowcockas.

Idlibo regione, įskaitant kai kurias kaimyninės Alepo provincijos dalis, yra maždaug 3 mln. žmonių, kurių pusė jau anksčiau buvo priversti palikti namus kitose šalies vietose.

Praėjusių metų pabaigoje pradėtas puolimas išprovokavo didžiausią pavienį žmonių išstūmimą nuo konflikto pradžios 2011 metais. Karas, kilęs po brutalaus demonstracijų už režimo pakeitimą slopinimo, jau nusinešė daugiau kaip 380 tūkst. gyvybių.

M. Lowcockas pirmadienį perspėjo, kad smurtas Sirijos šiaurės vakaruose vykdomas nesirenkant taikinių.

„Taikytasi į sveikatos apsaugos įstaigas, mokyklas, gyvenamuosius rajonus, mečetes ir turgus. Mokyklų darbas sustabdytas, daug sveikatos įstaigų uždaryta. Iškilusi rimta ligų protrūkių rizika. Pagrindinė infrastruktūra byra“, – sakoma jo pareiškime.

„Dabar gauname pranešimų, kad smogiama perkeltų asmenų gyvenvietėms, žūva ir sužeidžiami žmonės, jie vėl verčiami trauktis“, – nurodė M. Lowcockas.

Pasak jo, didelė nuo Turkijos sienos vykdoma pagalbos operacija yra „triuškinama“.

„Įranga ir objektai, kuriais naudojasi pagalbos darbuotojai, gadinami. Patys humanitarinės pagalbos darbuotojai verčiami bėgti ir žudomi“, – pažymėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį paragino Rusiją neberemti Sirijos režimo „žiaurumų“ Idlibo regione, pranešė Baltieji rūmai.

Palyginimui, 2017-ųjų pabaigoje dėl smurto ir persekiojimo priverstinai persikėlusių žmonių skaičius siekė 68,5 mln. Nuo 2017-ųjų pabaigos iki 2018 metų pabaigos šalių viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių skaičius išaugo 2,3 mln.

Nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo grupės „Amnesty International“ teigimu, pabėgėlis yra asmuo, kuris palieka savo gimtąją šalį ir negali į ją sugrįžti dėl konflikto ar persekiojimo.

Didžioji dalis priverstinai namus palikusių žmonių neišvyksta iš savo šalies, jie yra perkeliami savo šalių viduje. Tokių asmenų skaičius 2018 metų pabaigoje siekė 41,3 mln. Pabėgėlių skaičius buvo 25,9 mln., o prieglobsčio prašytojų – 3,5 mln.

Per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo priverstinai perkeltų žmonių skaičius. 2009 metais jų skaičius siekė 43,3 mln. Didžiausias skaičiaus augimas užfiksuotas 2012-2015 metais dėl pilietinio karo Sirijoje.

Bendrai per paskutinius 20 metų perkeltų asmenų skaičius padvigubėjo.

Kaip teigiama UNHCR ataskaitoje „Pasaulinės tendencijos“, per praėjusius metus priverstinai savo namus palikusių žmonių skaičius daugiausiai išaugo dėl konflikto tarp skirtingų etninių grupių Etiopijoje ir krizės Venesueloje. Kasdien tūkstančiai žmonių bėga iš Venesuelos, kur trūksta pagrindinių maisto produktų ir vaistų.

JT duomenimis, nuo 2016 metų pradžios iš Venesuelos pabėgo apie 3,3 mln. žmonių.

Kovoti su liepsnomis vakarinėje provincijoje Kanada pasiuntė tūkstančius ugniagesių ir šimtus lėktuvų iš visos šalies. Į pagalbą taip pat atvyks ugniagesių iš Australijos, sakė viešojo saugumo ministras Ralphas Goodale'as (Ralfas Gudeilas).

Pasak jo, iki šiol savo namus buvo priversti palikti 39 tūkst. žmonių. Ministras pabrėžė, kad šios nepaprastosios priemonės yra „didžiausia evakuacija per Britų Kolumbijos istoriją“.

„Norėčiau pažymėti, kad laukiame mažiausiai 50 miškų ugniagesių, atvyksiančių iš Australijos per porą artimiausių dienų. Ir jeigu reikės papildomų išteklių iš kitų pasaulio vietų, galėsime pasinaudoti ir jais“, – sakė R.Goodale'as.

Labiausiai gaisrų paveiktos Britų Kolumbijos pietinėje ir vidurio dalyje ilgai laikėsi karšti ir sausi orai, todėl pastarąsias 10 dienų šioje miškingoje provincijoje paskelbtas didelis gaisrų pavojus.

Praeitos savaitės pabaigoje pareigūnai vylėsi, kad gaisrus jau pavyko suvaldyti, bet jie vėl atsinaujino savaitgalį, kurstomi stiprių vėjų, žaibams padegus miškus keliose naujose vietose.

Dideli gaisrai taip pat niokoja miškus Kalifornijoje. Sekmadienį netoli Josemičių nacionalinio parko įsiplieskė vadinamasis Detvilerio gaisras, išdeginęs 2 870 hektarų, nurodė valstijos ugniagesių tarnyba „Cal Fire“.

Britų Kolumbijoje gaisrų pavojus buvo paskelbtas apie 50 miestų ir miestelių, todėl gyventojams teko palikti savo namus. Kol kas nežinoma, ar jie galės greitai sugrįžti.

Šeštadienį 11 tūkst. Viljams Leiko miesto gyventojų buvo priversti išvykti ir naktį kelias valandas praleido įstrigę eismo spūstyse vieninteliame dar atvirame evakuacijos kelyje, iš abiejų pusių liepsnojant gaisrams.

Keliolika miestelių įkūrė evakuacijos centrus pabėgusiems nuo stichijos ir aprūpina žmones sudedamosiomis lovelėmis bei maistu. Vis dėlto kai kurie miestai, tarp jų Kamlupsas ir Prins Džordžas jau nebesusidoroja su kiekvieną dieną atvykstančių žmonių antplūdžiu.

Pavojus Uoliniuose kalnuose

Apie 3 tūkst. ugniagesių iš visos Kanados kartu su 200 sraigtasparnių ir ugniagesių lėktuvų kovoja su daugiau kaip 150 gaisrų Britų Kolumbijoje. Kai kurie jų vis dar nėra suvaldyti.

Šeštadienį sudužo vienas ugniagesių sraigtasparnis, o jo pilotas, vienintelis šiuo orlaiviu skridęs žmogus, gydomas ligoninėje.

Nuo balandžio provincijoje įsiplieskė 1 657 gaisrai, išdeginę 188,8 tūkst. kv. kilometrų miškų.

Kai kurie didžiausi gaisrai, tarp jų liepsnojantis netoli Aškrofto miestelio, nuniokojo dešimtis tūkstančių hektarų.

Ugnis taip pat kelia pavojų teritorijoms ryčiau esančiuose Uoliniuose kalnuose, kur yra vieni svarbiausių Kanados nacionalinių parkų – pavyzdžiui, Banfo gamtos draustinis.

Dalis šio parko, kasmet aplankomo beveik 4 mln. turistų, pirmadienį buvo uždaryta, naujiems gaisrams sukėlus pavojų aplinkinėms teritorijoms.

Kanados parkų tarnyba taip pat uždarė dalį kaimyninio Kutenėjaus nacionalinio parko.

Gaisrai įsiplieskė per patį turizmo sezono įkarštį. Be to, Kanada tikisi papildomo atvykėlių antplūdžio, šaliai mininti 150-ąsias nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines, kai šalies nacionalinius parkus bus galima lankyti nemokamai.

„Tai apima beveik 40 tūkst. žmonių iš al Babo miesto ir netoliese esančio Tadufo miesto, ir 26 tūkst. žmonių iš bendruomenių į rytus nuo al Babo“ šiaurinėje Alepo provincijoje, nurodė OCHA.

Turkijos remiami sukilėliai vasario 23 dieną, po kelis mėnesius trukusių kovų, atkovojo al Babą iš „Islamo valstybės“ (IS).

OCHA nurodė, kad 39 766 žmonės pabėgo į šiaurę, į kitų sukilėlių pajėgų kontroliuojamus rajonus, ir kad jų sugrįžimui trukdo daug nesprogusių bombų ir apgaulingųjų minų, kurių atsitraukdami pridėliojo džihadistai.

Nuo vasario 25-osios dar 26 tūkst. žmonių pabėgo nuo smurto rajone į rytus nuo al Babo, kur Sirijos vyriausybės pajėgos taip pat vykdė įnirtingą IS puolimą.

Daugelis šių žmonių prisiglaudė rajonuose aplink Manbidžo miestą, kurį kontroliuoja JAV remiamos Sirijos demokratinės pajėgos.

Padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) šeštadienį pranešė, kad 30 tūkst. žmonių paliko namus dėl vyriausybinių pajėgų ir IS džihadistų kovų.

AFP korespondentas Manbidže matė dešimtis šeimų, motociklais, mikroautobusais ir lengvaisiais automobiliais skubančių į šį palyginti saugų miestą.

Nuo 2011 metų kovo, kai Sirijoje kilo karas, daugiau kaip pusė šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Alepo provincijoje yra dešimtys tūkstančių sirų pabėgėlių, kurių daugelis prisiglaudė stovyklose netoli Turkijos sienos.

Dokumente rašoma, kad vaikai sudaro trečdalį pasaulio gyventojų ir beveik pusę visų pabėgėlių, o per pastarąjį dešimtmetį vaikų pabėgėlių skaičius padvigubėjo.

„Svarbu, kad jie yra vaikai. Todėl su jais turėtų būti elgiamasi kaip su vaikais, – sakė Tedas Chaibanas (Tedas Čaibanas), UNICEF programų direktorius Ženevoje. – Jie nusipelno apsaugos. Jiems reikalinga prieigą prie paslaugų, tokių kaip švietimas.“

Ataskaitoje teigiama, kad yra 10 mln. vaikų pabėgėlių ir milijonas vaikų prieglobsčio prašytojų, kurių statusas dar nenustatytas. Likę 17 mln. – tai vaikai, kuriems dėl vykstančių konfliktų teko palikti namus, tačiau jie vis dar yra savo šalyse.

Pasak dokumento, 45 proc. vaikų pabėgėlių yra iš dviejų šalių – Sirijos ir Afganistano.

Vis daugiau vaikų pabėgėlių keliauja vieni. UNICEF duomenimis, pernai 100 tūkst. nepilnamečių paprašė prieglobsčio 78 šalyse, atvykę į jas be globėjų. Šis skaičius – triskart didesnis nei 2014-aisiais. Kaip pažymi UNICEF, šie vaikai dažnai neturi asmens dokumentų, todėl yra ypač pažeidžiami.

Ataskaitoje teigiama, kad dar apie 20 mln. vaikų yra migrantai, palikę savo namus dėl skurdo, gaujų smurto ir kitų priežasčių.

Dokumento „Iškeldintieji: gilėjanti vaikų pabėgėlių ir migrantų krizė“ (Uprooted: The growing crisis for refugee and migrant children) autoriai ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti saugumą, taip pat švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas tokiems vaikams, o vyriausybių prašoma imtis veiksmų šalinti priežastis, lemiančias didžiulį migracijos mastą.

Labiausiai nukentėjo abu dykumų regionai: Tahva vakaruose, kur žuvo septyni ir namų neteko 5321 žmogus, bei Agadesas šiaurėje – čia žuvo trys žmonės, iš namų pasitraukė 18 448, nurodė JT humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba OCHA.

Abiejose minėtose vietovėse nugaišo 19 536 naminiai galvijai – karvės, ožkos, avys, kupriai. Suniokota šimtai hektarų žemdirbystės laukų, pranešė vietinės valdžios pareigūnai.

Televizijoje rodomi srautų išardyti keliai, galvijų gaišenomis nukloti žemės plotai.

Nigeryje dabar pats lietingojo sezono vidurys, o prieš tai sausra vertė stengtis įveikti maisto stokos krizę, kurios liūtys nesušvelnins, kadangi potvyniai naikina pasėlius.

Birželio pradžioje JT perspėjo, kad iki metų pabaigos potvyniai gali paveikti apie 100 tūkst. žmonių šiame dykumų krašte.

2015 metais dėl potvynių namus prarado 103 tūkst. gyventojų, žuvusiųjų skaičiuota dešimtimis.