Paramai numatyta iš viso 25 mln. eurų – tikimasi, kad iki 2026 metų antrojo ketvirčio bus sukurta per 1,3 tūkst. naujų darbo vietų. Pirmosios 700 paraiškų bus priimtos šiemet, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Priemonė suteiks galimybę turintiems idėjų ir norintiems kurti verslus gauti jiems būtiną pagalbą. Kviečiu ypač pasidomėti specialistus, esančius vaiko priežiūros atostogose, studentus ar svarstančius grįžti į Lietuvą“, – pranešime teigė ministrė Monika Navickienė.

Paramą galės gauti bedarbiai, kurie neteko darbo bet kada nuo COVID-19 pandemijos pradžios (po 2020 metų vasario 26 dienos) ir žmonės, uždirbantys iki 1,5 minimalaus atlyginimo – 1260 eurų „ant popieriaus“.

Pirmumą paramai gaus tie, kurie darbo vietas steigs už mažesnę sumą, taip pat auginantys vaikus, studentai, grįžtantys į Lietuvą, jaunimas iki 29 metų, vyresni nei 50 metų žmonės su negalia ir kuriantys darbo vietas didesnio nedarbo regionuose.

Pirmąsias 300 paraiškų Užimtumo tarnyba planuoja priimti birželio pabaigoje.

– Kokios svorio užduotis teko poniai Almai kuriant prezidentienės, pirmosios šalies ponios vaidmenį, nes jai teko viską pradėti nuo nulio?

– Manau, jai tas pasikeitimas irgi buvo neįprastas, kaip ir visuomenei. Matyti ją visada šalia prezidento ne tik iškilmingiausiomis progomis. Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma jam padėjo eiti prezidento pareigas. Jai reikėjo iškeisti ramų gyvenimą Čikagoje į viešą ir labai matomą gyvenimą Lietuvoje. Net teko sukurti mažytę raštinę prezidentienei, kur jai padėjo vienas žmogus visais klausimais, rūpinosi jos tvarkaraščiu. Jai pačiai teko pereiti prie gana apriboto gyvenimo. Mes turime suprasti, kad A. Adamkienė aukšto Amerikos federalinio pareigūno V. Adamkaus žmona atvažiavo labai gerai žinodama pirmųjų Amerikos ponių istorijas. Ir tai jai nebuvo nauja.

– Bet iki tol mes Lietuvoje neturėjome pirmosios ponios tradicijų?

– Mes neturėjome todėl, kad prezidentą A. Brazauską per oficialius vizitus lydėdavo dukros ar viena iš dukrų. Tam tikrą vaidmenį jos vaidino, bet tai nebuvo pirmosios ponios vaidmuo arba šeimininkės vaidmuo vizitų metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį netiesioginį vaidmenį šalies valdyme vaidina pirmosios ponios?

– Jis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, JAV prezidento žmona Eleanora Roosevelt varė vos ne savo politiką, nes jos vyras  buvo ligonis. Kitos pirmosios ponios prisidėjo tokiose sferose, kurios joms tiko labiausiai. Tarkim, John F. Kennedy žmona Jacqueline Kennedy užsiėmė Baltųjų rūmų remontu, menais ir jų išsaugojimu. O štai ponia A. Adamkienė pasiėmė kitą nišą – užsiėmė vaikų globa, parama. Rengdavo vaikams iš visos Lietuvos kampelių šventes prezidentūroje, skirdavo lėšų paramai. Tai buvo nauja ir neįprasta. Manau, visuomenė priprato prie A. Adamkienės, kuri  praktiškai visada buvo šalia prezidento. Ji buvo artima vyro patarėja, tačiau mes negalime pasakyti, ar ji turėjo kokią nors įtaką šalies valdymui, ar ne.

– Labdara, ši tradicija, be abejo, yra ponios Almos palikimas Lietuvai. Kokį dar palikimą ji mums paliko?

– Nors jau daug gražių ir šiltų žodžių yra išsakyta, bet noriu pasikartoti, kad jos reikšmingas palikimas yra kaip žmonos, didžiausios vyro padėjėjos ir ištikimos bendražygės vaidmuo. Ji visuose darbuose palaikė vyrą. Galiu pasakyti, kad aš buvau tuose namuose Čikagoje, kurių jie atsisakė. Ir ji buvo griežtai prieš, kad jis kandidatuotų į prezidentus. Ir tai buvo nuoširdus nenoras, nes jai reikėjo radikaliai viską pakeisti. Nepaisant to, ji išliko ištikima jo bendražyge.

Per pirmą V. Adamkaus kadenciją jam patarinėjo V. Gaižauskaitė – žurnalistė, diplomatė, dabar – Mykolo Romerio universiteto rektoriaus patarėja. Kokia ponia Alma išliks jos atmintyje?

– Kokia A. Adamkienė išliks jūsų atmintyje?

– Pirmiausiai ji išliks visų tų, kurie su ja bendravo, širdyse. A. Adamkienė iš tiesų buvo tas žmogus, kuris tarsi nenorėdamas niekam daryti kokios nors įtakos, kuris nesiverždamas į eterį, darė visiems didelį poveikį. Ji spinduliavo gėriu, šiluma, išmintimi. Tuo metu mes visi, kurie dirbome kartu, gyvenome prezidentūroje tarsi viena draugiška šeima. Mus vienijo tie patys rūpesčiai, tie patys tikslai. Ir nors ponia Alma buvo ir neformalus, bet iš tiesų labai svarbus mūsų komandos narys.

Būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. 

– Apie jos filantropinę veiklą irgi nemažai kalbama. Tie mastai, kuriuos aprėpė jos įsteigtas fondas, buvo tikrai įspūdingi, palietė net r kaimo vietoves, kaimo vaikus. Ar viskas buvo taip paprasta?

– Ta jos veikla prasidėjo, kai ji atvyko į Lietuvą. Kartu su prezidentu važinėjant po įvairias Lietuvos vietoves, susitinkant su jaunimu, su vaikais, lankant mokyklas. Pamačiusi, kokia Lietuvoje yra didelė atskirtis, ji sutelkė visas savo jėgas, įkūrė tą fondą, nes jos tikslas buvo nešti šviesą, gėrį ir meilę visiems žmonėms. Nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar senelis, ar kitas žmogus, turintis problemų, ji turėjo didelį norą padėti ir prisidėti.

– Ponios Almos indėlis išties nemažas?

– Taip. Jos didelis nuopelnas ir tai, kad ji sutelkė ir netiesiogiai paskatino prisidėti prie tos labdaros ir kitus žmones, nes tai Lietuvoje buvo dar labai neįprastas dalykas. Prisiminkime, kaip dalis visuomenės prieštaringai sutiko pirmąjį Vienos pokylį. Daugelis buvo nusiteikę priešiškai, ne nesuprato jo paskirties, svarbos, ko tie išsipuošę ponai čia linksminasi. O būtent per tuos pokylius buvo surinkta daugybė pinigų, skirtų labdarai. Labai džiaugiuosi, kad ponios Almos ir V. Adamkaus pradėta labdaros, paramos veikla iš tiesų duoda didžiulį atgarsį. Kad tai tapo tradicija, nes pažiūrėkite, kokie šiandien mes dosnūs ir jautrūs, kaip aukojame ir padedame visi Ukrainos pabėgėliams. Ne veltui ta veikla buvo pradėta, nes ji turi tęstinumą. Dabar mes būtent ponios Almos dėka visi žinome, kad kalėdinių dovanų karavanas turi išvažiuoti ne tik nuo prezidentūros, kad kiekvienas turime kažką dovanoti kitam. Ir kad tuomet visiems Lietuvoje bus geriau.

Neapsikentusi situacijos, Lietuvos kurčiųjų draugija feisbuke išplatino raginimą nepasitikėti asmenimis, gatvėse renkančiais „aukas“.

„Šį savaitgalį Kaune šėlsta ne tik F4 sirgaliai, bet ir fiktyviai kurčiųjų organizacijai neva pinigus renkantys sukčiai. LKD darbuotojai šiuos asmenis matė „Urme“, „Akropolyje“, „Megoje“, tačiau sukčiai neapsiriboja tik didžiaisiais prekybos centais. Jie naglai kaulija pinigus iš gerų žmonių, ir, deja, bet ne visus pavyko įtikinti, kad jie savo uždirbtus pinigus lengva ranka atiduoda apgavikams...“ – apgailestavo draugijos atstovai.

Sukčiavimo schema nepakitusi: priėję nieko nesako, tik pakiša lapą su neįgaliųjų ženklais, Lietuvos vėliava ir lentele, kurioje prašo įrašyti savo vardą, pavardę, duotą pinigų sumą ir pasirašyti. Sukčiai nevaikšto po vieną – bent po du tris. Pastebėtos moterys ir vyrukai.

„Pasakius, kad iškviesime policiją, vieni sukčiai kuo greičiau stengėsi sprukti iš vietos, o kiti – įžūliai šypsojosi į kamerą. Šie sukčiai pinigus iš patiklių gyventojų vilioja ne tik Kaune – sulaukiame atsakingų mūsų bendruomenės narių pranešimų apie pastebėtus sukčius ir iš kitų miestų. Būkite atidūs ir perspėkite savo draugus, pažįstamus! Skleiskime žinią, nes kol kas tik viešumas gali sustabdyti kelią šioms apgaulėms“, – rašė draugijos atstovai.

Pasakius, kad iškviesime policiją, vieni sukčiai kuo greičiau stengėsi sprukti iš vietos, o kiti – įžūliai šypsojosi į kamerą.

„Kauno dienos“ žurnalistai taip pat yra sutikę sukčių, veikiančių pagal šią schemą.  Stebina niekadėjų šaltakraujiškumas. Išgirdę priekaištus, perspėjimus jų aukoms, kad turi reikalą su sukčiais, pastarieji nepuola ginčytis, neima net piktintis, o iš karto lyg niekur nieko ramiu žingsniu nueina šalin. Ieškoti kitų aukų.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė, kalbėdama su „Kauno diena“, pabrėžė, kad Lietuvos kurčių draugija ir bendruomenės nariai tokių akcijų apskritai nevykdo.

„Todėl visi, kas gatvėse prašo "paramos" prisidengę kurčiųjų vardu yra vienareikšmiškai sukčiai! Juos labai lengva prigauti, nes jie patys išsigąsta, kai pamato, kad su jais imama bendrauti gestais, o ilgėliau pastebėjus galima prigauti ir, kad kad jie yra girdintys asmenys“, – teigė V. Lukošiūtė.

Pašnekovė nurodė, kad Lietuvoje veikia tik Lietuvos kurčiųjų draugija, jai pavaldžios asocijuotos narės bei kurčiųjų centrai.

„Regioninė kurčiųjų neįgaliųjų asociacija Europoje yra visiškai išgalvotas pavadinimas, tokios asociacijos Lietuvoje nėra ir Lietuvos kurčiųjų draugija niekaip nėra su tuo susijusi.  Tai yra paprasčiausi sukčiai, kurie, deja, siaučia visoje Lietuvoje prisidengę klausos negalia. Gaila, kad tokiais keliais yra kuriamas įvaizdis, kad Kurčiųjų organizacijų atstovai gatvėse, prie parduotuvių ir kitose viešose vietose prašo pinigų, tačiau visa tai tėra apgaulė. Prašome visų išlikti budriems ir neaukoti apsimeteliams. Sutikus tokius „paramos“ prašančius „kurčiuosius“ fiksuokite jų buvimo vietą ir pasidalinkite su policijos pareigūnais, Lietuvos kurčiųjų draugija. Apie apsimetėlius galima pranešti ir pareigūnams 112“, – ragino V. Lukošiūtė.

Bendruomenės pareigūnai pataria, kad pamatę tokius atvejus žmonės nedelsiant skambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviestų policijos pareigūnus, o tik tada imtų filmuoti ir fotografuoti.

Skaitytojo vaizdo įrašas.

„Neįspėkite, kad kviesite pareigūnus, o visada taip ir padarykite. Žmonės jau po įvykio praneša pareigūnams, kai asmenys jau būna pasišalinę, neaišku kuria kryptimi ir niekas nežino jų anketinių duomenų. Kaip įmanoma visi bendrinkite įspėjamuosius įrašus apie sukčius, kad kuo daugiau asmenų pamatytų ir išliktų budrūs“, – informavo pareigūnai.

Jungtinės Karalystės, JAV, Australijos, Kanados, Čekijos, Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos atstovybės Taivane paskelbė bendrą pranešimą, kuriame išreiškė paramą Taivano bendradarbiavimui su PSO ir dalyvavimui Pasaulio sveikatos asamblėjoje kaip stebėtojui.

Pranešime spaudai teigiama, kad Ženevoje netrukus prasidėsiant 76-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijai, Taivanas vis dar negali prisidėti prie tarptautinės pasaulio sveikatos sistemos.

Priduriama, kad Taivano pakvietimas stebėtojo teisėmis atspindėtų PSO vertybes ir įsipareigojimą siekti tarptautinio bendradarbiavimo sveikatos srityje. Išplatintame pranešime taip pat nurodoma, kad Taivano izoliacija nuo PSO yra nepateisinama ir pažeidžia teisę į globalų bendradarbiavimą sveikatos ir visuomenės saugumo srityje.

„Tokie virusai kaip COVID-19 nepaiso sienų, ir niekas nebus saugus, kol visi žmonės visame pasaulyje nebus saugūs. Taivano dalyvavimas PSO forumuose ir komitetuose būtų naudingas ir Taivano žmonėms, ir pasauliui“, – teigiama pranešime.

Pastaraisiais metais Taivanui dalyvauti asamblėjoje neleido Pekinas, salą laikantis savo atsiskyrusia provincija ir žadantis kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Praėjusių metų gegužę Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) pareiškė, kad Taivano dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, įskaitant PSO, turi būti vykdomas laikantis „vienos Kinijos principo“.

„Pasaulyje yra tik viena Kinija, o Taivanas yra neatsiejama jos dalis“, – tuo metu sakė jis.

Taivanas buvo pašalintas iš PSO 1972-aisiais, praėjus metams po to, kai jo vieta Jungtinėse Tautose atiteko Kinijai.

Kai dvišaliai santykiai su Kinija buvo šiltesni, 2009–2016 metais Taibėjui buvo leidžiama dalyvauti aukščiausio lygio metiniuose PSO susitikimuose stebėtojo teisėmis.

Tačiau Pekinas suintensyvino spaudimo Taivanui kampaniją, kai į valdžią atėjo prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven). Pastaroji atsisako laikytis pozicijos, kad savivaldą turinti sala yra Kinijos dalis.

Šių metų Pasaulio sveikatos asamblėja vyks gegužės 21–30 dienomis. 

Svari ES fondų parama

Miestams siūloma rinktis aplinkai nekenksmingas transporto priemones, varomas elektra. Tam Lietuvoje skiriama net 66 mln. eurų iš specialių ES fondų.

Kai kalbama apie elektra varomas transporto priemones, dažniausiai – apie lengvuosius automobilius, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kituose sektoriuose tvarią energiją ir teršalų į aplinką neišmetančių pasirinkimų praktiškai nėra. Tačiau iš tikrųjų situacija – priešinga.

Pasaulyje veikia kelios dešimtys gamintojų, siūlančių aplinkai poveikio nedarančius, įvairaus dydžio elektra varomus autobusus.

Lietuvoje yra susikūrusi gana tvari ir nemažą patirtį jau sukaupusi elektrinius autobusus gaminanti pramonė. Ne viename Europos didmiestyje galima pamatyti važinėjant mūsų šalyje sukurtą ir gaminamą „Altas Novus Cityline“ elektra varomą miesto autobusą, o Klaipėdoje įsikūrusio gamintojo „Dancer“ autobusas yra pelnęs prestižinį „A’Desing“ apdovanojimą už dizainą.

Sėkminga integracija

Tai, kad Lietuvoje sukurti ir pagaminti elektra varomi autobusai gali patenkinti mūsų šalies miestų viešojo transporto poreikius, gali patvirtinti Vilniaus, Alytaus ir Druskininkų miestų gyventojai ir svečiai. Čia jau važinėja elektriniai autobusai „Altas Novus Cityline“, kurie sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą ir duoda naudos tiek juos eksploatuojantiems parkams, tiek keleiviams ir net tiems, kurie jais nesinaudoja.

Elektriniai autobusai jau sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą.

 

„Švarus ir ekologiškas viešasis transportas turėtų būti miestų siekiamybė. Toks elektra varomas autobusas, kaip „Novus Cityline“, suteikia komfortą keleiviams, yra tylus, dinamiškas ir talpina iki 22 keleivių. Jo naudą jaučia net ir tie, kurie šiuo autobusu nekeliauja, nes jis varomas elektra ir neišmeta jokių teršalų, jam pravažiavus pro šalį nereikia ieškoti, kuo užsidengti nosį. Tokios savybės aktualios ne tik gausiai turistų lankomame Vilniaus senamiestyje, kurortiniuose Druskininkuose, bet ir pramoniniame Alytuje. Glaudžiai dirbame ne tik su Lietuvos ar Europos, bet ir kitų pasaulio regionų miestais. Turime sukaupę didelį žinių bagažą ir patirties pritaikydami autobusus įvairioms viešojo transporto sistemoms“, – sakė įmonės „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.

Lietuviški autobusai jau eksploatuojami Londone, Ženevoje, Osle, Stokholme, Berlyne, Monake, Paryžiuje. „Altas Auto“ yra vienas lyderiaujančių Europos mažųjų autobusų gamintojų, o jo produkcija jau naudojasi stambios Europos keleivių pervežimo įmonės.

Užtikrina efektyvumą

Ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – infrastruktūra ir įkrovimo galimybės.

„Altas Auto“ glaudžiai bendradarbiauja su įkrovimo stotelių gamintojais, todėl gali sukurti ir pasiūlyti visą paketą – ne tik gana toli viena įkrova nuvažiuojantį ekologišką autobusą, bet ir pajėgią įkrovimo infrastruktūrą, kuri akumuliatorius leidžia papildyti per trumpas pertraukėles tarp maršrutų. Tai užtikrina efektyvų autobuso darbą visą dieną.

„Viešojo transporto parkų priežiūrą vykdantys darbuotojai puikiai žino, ką reiškia problemos, susijusios su detalių tiekimu ar nenumatytų gedimų šalinimu. Kai dėl šių priežasčių autobusas negali važiuoti, pavyzdžiui, savaitę ar dar ilgiau, kenčia visi – tiek keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė, tiek ir keleiviai. Mes ne tik gaminame autobusus, bet ir kuriame, tobuliname jiems skirtas elektrines pavaras, galime greitai reaguoti į nenumatytas aplinkybes arba įdiegti atnaujinimus, pakonsultuoti“, – teigė E. Radzevičius.

Nauda savivaldybėms

Lietuvos savivaldybės, ES fondų lėšomis parengusios darnaus judumo miestuose planus, jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.

Daugiau nei 332 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų papildymo ar įkrovimo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams, kitoms priemonėms.

Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planus pagal „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo“ programą. Jai skirta 66 mln. eurų – iki 60 mln. eurų visai netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui skatinti ir iki 6 mln. eurų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

Šis pareiškimas pasirodė premjerui Rishi Sunakui (Rišiui Sunakui) ruošiantis priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį deryboms.

„Tai itin svarbus momentas Ukrainos pasipriešinimui siaubingam agresijos karui, kurio jie nepasirinko ir neišprovokavo“, – sakė R. Sunakas pareiškime prieš jų derybas užmiesčio rezidencijoje Čekerse.

Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad V. Zelenskis į šalį atvyko po to, kai savaitgalį lankydamasis Prancūzijoje ir Vokietijoje sulaukė naujų pažadų dėl karinės pagalbos prieš artėjantį kontrpuolimą.

„Jungtinė Karalystė yra lyderė plečiant mūsų pajėgumus žemėje ir ore“, – prieš susitikimą su R. Sunaku socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos prezidentas.

„Šis bendradarbiavimas bus tęsiamas ir šiandien. Susitiksiu su savo draugu Rishi. Vesime svarbias derybas akis į akį ir dalyvaujant delegacijoms“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio sraigtasparnis nusileido Čekerse, oficialioje Britanijos vadovo užmiesčio rezidencijoje, ir jį pasitiko ministras pirmininkas R. Sunakas. Tai antroji Zelenskio kelionė į Jungtinę Karalystę nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Visi esame suinteresuoti užtikrinti, kad Ukrainai viskas pavyktų, o V. Putino barbarizmas nebūtų apdovanotas.

JK premjeras savo tviteryje pasidalijo nuotrauka, kurioje matoma, kaip lyderiai apsikabina.

„Negalime jų nuvilti“

R. Sunakas nurodė, kad šios derybos su Ukrainos prezidentu vyksta artėjančio Europos Tarybos lyderių susitikimo Islandijoje ir Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Japonijoje kontekste.

„Tai lemiamas Ukrainos pasipriešinimo siaubingam agresijos karui, kurio ji nepasirinko ir neišprovokavo, momentas“, – teigiama premjero išplatintame pareiškime.

„Negalime jų [ukrainiečių] nuvilti“, – pridūrė jis.

„Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresyvaus karo priešakinės linijos nors ir yra Ukrainoje, tačiau lūžio ribos driekiasi visame pasaulyje“, – teigė R. Sunakas.

„Visi esame suinteresuoti užtikrinti, kad Ukrainai viskas pavyktų, o V. Putino barbarizmas nebūtų apdovanotas“, – sakė JK ministras pirmininkas.

JK išplatintame pranešime teigiama, kad susitikimo metu R. Sunakas turėtų patvirtinti tolesnį Ukrainos aprūpinimą šimtais oro erdvės gynybos raketų ir papildomomis bepilotėmis orlaivių sistemomis, tarp kurių – šimtai naujų tolimojo nuotolio atakos dronų, kurių veikimo nuotolis viršija 200 km.

„Visos šios priemonės bus pristatytos per ateinančius mėnesius, kai Ukraina rengiasi sustiprinti pasipriešinimą Rusijos invazijai“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė tapo pirmąja Vakarų šalimi, pasiūliusia Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų – „Storm Shadow“.

Britanija yra antra po Jungtinių Valstijų pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos dydį ir į savo paramos programą įtraukė kovinių skrydžių mokymus, nors naikintuvų Kyjivui ir neteikia.

Po kelionių į Vokietiją ir Italiją, kur susitiko su šių šalių vadovais, ir Vatikaną, kur pasimatė su popiežiumi Pranciškumi, Ukrainos vadovas sekmadienio vakarą iš anksto nepranešęs atvyko į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

V. Zelenskiui lankantis Europos sostinėse, Rusija savaitgalį suaktyvino atakas visoje Ukrainoje dronais ir raketomis. Sekmadienį Rusija apšaudė dvi gyvenvietes šiaurinėje Sumų pasienio srityje, sakoma regiono karinės administracijos pareiškime oficialiame „Telegram“ kanale. Ten buvo užfiksuoti 109 sprogimai.

Kelionėje po Europą V. Zelenskis sakė, kad jo šalies pajėgos sieks išlaisvinti rusų okupuotas teritorijas pagal tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas, o ne pulti Rusijos teritoriją.

„Ruošiame kontrpuolimą nelegaliai okupuotoms teritorijoms [atsiimti] remdamiesi mūsų konstituciškai apibrėžtomis teisėtomis sienomis, kurios yra pripažintos tarptautiniu mastu“, – sakė V. Zelenskis.

Tai pirmasis V. Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

V. Zelenskis spaudos konferencijos metu padėkojo O. Scholzui už Vokietijos politinę, finansinę ir karinę paramą, teigdamas, kad ši šalis dabar yra antra po Jungtinių Valstijų pagal paramos Ukrainai dydį.

Vokietija dar kartą aiškiai nurodė, kad Kijevas gali tikėtis tolesnės jos pagalbos.

„Daug kartų sakiau ir šiandien kartoju: mes jus palaikysime tiek, kiek reikės“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Vokietijos kancleris.

Per spaudos konferenciją V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos tikslas – išvaduoti teritorijas, esančias jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

Spėliojama, kad Ukraina gali bandyti užgrobti Rusijos teritorijas ir panaudoti jas kaip derybų objektą sudarant galimus taikos susitarimus, siekiant nutraukti plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Mes nepuolame Rusijos teritorijos“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams Berlyne.

„Neturime tam nei laiko, nei jėgų ir neturime ginklų, kuriais galėtume tai padaryti. Ruošiamės kontrpuolimui, kad galėtume deokupuoti neteisėtai užkariautas teritorijas“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas lankosi sąjungininkų šalyse, siekdamas gauti daugiau ginklų, kurie padėtų Kyjivui atremti Rusijos invaziją, ir lėšų atstatyti tai, kas buvo sugriauta per daugiau nei metus trunkantį  konfliktą.

Šeštadienį Italijos sostinėje V. Zelenskis surengė derybas su šalies premjere Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir prezidentu Sergio Mattarella (Serdžijumi Matarela). Kiek vėliau jis apsilankė Vatikane ir susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir padėkojo jam už dėmesį sunkiai milijonų ukrainiečių padėčiai po Rusijos invazijos pradžios.

Šeštadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė apie naują daugiau kaip 2,7 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, įskaitant tankus, priešlėktuvines sistemas ir šaudmenis.

Iš pradžių dvejojusi dėl ginklų tiekimo Ukrainai, Vokietija tapo viena didžiausių ginklų tiekėjų, tarp jų – tankų „Leopard 1“ ir „Leopard 2“ bei sudėtingos oro gynybos sistemos IRIS-T SLM.

Sekmadienį V. Zelenskis pirmiausiai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), kuris pernai sulaukė neigiamos Kyjivo reakcijos, veikiausiai dėl savo ankstesnių glaudžių ryšių su Rusija, dėl ko buvo atšalę Ukrainos ir Vokietijos diplomatiniai santykiai.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, F.-W. Steinmeieris ir F. Scholzas lankėsi Ukrainoje ir patikino V. Zelenskį, kad remia jo šalies kovą.

Po susitikimo su Vokietijos kancleriu ir kitais aukšto rango pareigūnais V. Zelenskis kartu su O. Scholzu turėtų išskristi į vakarinį Acheno miestą, kur Ukrainos prezidentui bus įteikta Tarptautinė Karolio Didžiojo premija, kuri jam ir visai ukrainiečių tautai buvo skirta už indėlį į Europos vienybę.

Organizatoriai teigia, kad šiuo apdovanojimu pripažįstama, jog Ukrainos ir jos žmonių pasipriešinimas Maskvos invazijai yra „ne tik jų šalies suvereniteto ir piliečių gyvenimo, bet ir Europos bei Europos vertybių gynimas“.

O. Scholzas: karas rodo, kad Ukraina yra „Europos šeimos dalis“

Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė, kad ši šalis yra „mūsų Europos šeimos dalis“, sakė Vokietijos kancleris O. Scholzas sekmadienį per prezidento V. Zelenskio apdovanojimo už nuopelnus Europos vienybei ceremoniją.

„Visoje Europoje karas įtvirtino vieną aiškų supratimą: Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis“, – sakė O. Scholzas per Karolio Didžiojo premijos įteikimo ceremoniją Achene, kurioje dalyvavo ir V. Zelenskis.

„Rusijos agresyvus karas suartino Europos Sąjungą ir Ukrainą kaip niekada anksčiau“, – pridūrė O. Scholzas.

Šiuo paketu pabrėžiamas nuolatinis JAV įsipareigojimas Ukrainai, nes „artimiausiu metu suteikiami itin svarbūs pajėgumai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemos ir amunicija, kartu stiprinami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai ginti savo teritoriją ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos ilguoju laikotarpiu“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.

Sprendimas priimtas Ukrainai ruošiantis pradėti pavasario kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują 1,2 mlrd. dolerių paramos paketą ir pavadino jį solidarumo ženklu tą dieną, kai Europa švenčia taikos ir vienybės dieną žemyne.

„Vertiname šį solidarumo su Ukraina ženklą, parodytą simbolinę mums dieną – Europos dieną ir Pergalės prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare dieną. Kartu einame naujos pergalės link!“ – V. Zelenskis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Naujausia pagalba nebus nedelsiant perduota, nes į paketą įtrauktas priemones dar reikės įsigyti iš gynybos pramonės ar partnerių.

Tokiu būdu išvengiama Jungtinių Valstijų atsargų išsekimo, tačiau tai taip pat reiškia, kad praeis daugiau laiko, kol pagalba pasieks Kyjivą.

Ukrainos oro gynyba atlieka itin svarbų vaidmenį šalies kovoje prieš Rusijos invaziją: ji neleidžia Maskvos pajėgoms įgyti oro erdvės kontrolės ir padeda apsaugoti šalį nuo raketų ir dronų smūgių.

Antidronų sistemų, artilerijos amunicija

Vasario pabaigoje į viešumą iškilusiuose slaptuose JAV dokumentuose, kuriuos, kaip pranešama, internete nutekino JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas, buvo išsamiai aprašyta sovietinių sistemų, kurios sudaro didelę Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio apsaugos dalį, šaudmenų deficito grėsmė.

Kyjivo tarptautiniai rėmėjai stengiasi sustiprinti jo turimas gynybos priemones ir patiekė įvairių pažangių sistemų, tokių kaip „Patriot“ ir NASAMS, taip pat senesnės įrangos.

Į naujausią pagalbos paketą taip pat įtraukta amunicija, skirta antidronų sistemoms, naudojamoms kovai prieš Irane pagamintus nepilotuojamus orlaivius, kuriuos Rusija naudoja smūgiams Ukrainoje. Numatyta patiekti ir 155 mm šaudmenų – pagrindinio Ukrainos pajėgų artilerijos šaudmenų kalibro.

Be to, numatyta tiekti komercines palydovinių vaizdų paslaugas, paramą mokymui ir techninei priežiūrai.

Įskaitant naujausią paketą, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainai Jungtinių Valstijų suteiktos karinės pagalbos bendra vertė padidėja iki daugiau kaip 36 mlrd. JAV dolerių (32,8 mlrd. eurų).

Rusijai 2022 metų vasarį įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos suskubo telkti tarptautinę paramą Ukrainai ir greitai subūrė Kyjivą palaikančią tarptautinę koaliciją bei ėmė koordinuoti dešimčių šalių teikiamą pagalbą.

Kyjivas savo ruožtu prašė tam tikros ginkluotės, kurios jo tarptautiniai rėmėjai nebuvo linkę perduoti, kaip antai oro gynybos sistemų „Patriot“ ir pažangių sunkiųjų tankų, kurie galiausiai buvo pristatyti. Visgi tam tikra įranga, pavyzdžiui, vakarietiški naikintuvai, Ukrainai iki šiol nebuvo pažadėta.