Ketvirtadienį parlamentarai priėmė atitinkamas Seimo statuto pataisas. Už jas balsavo 106, prieš buvo vienas, susilaikė du Seimo nariai.

Statute įtvirtinta, kad Seimo nariui, kuris kadencijos laikotarpiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo pateiktoje išvadoje konstatuota, jog šis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, išeitinė kompensacija nemokama.

Šią pataisą pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma registravo po to, kai gruodį parlamentas per apkaltą nepanaikino Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Šiuo metu V. Gapšys bausmę atlieka kalėjime turėdamas Seimo nario mandatą.

Lapkritį pasibaigus jo kadencijai pagal iki šiol galiojusią tvarką jam priklausytų išeitinė kompensacija.

Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu parlamentaras perrenkamas kitai kadencijai.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva vyksiančiame virtualiame susitikime bus aptariami nacionalinių parlamentų sprendimai, skirti reaguoti į situaciją Baltarusijoje.

„Lietuva, kaip ir visa ES, nepripažįsta A. Lukašenkos išrinktuoju Baltarusijos prezidentu. Tuo tarpu Baltarusijos žmonėms nepaliaujant protestuoti, A. Lukašenka savo veiksmais pasirinko dar labiau eskaluoti susidariusią situaciją. Dėl to šiandien itin svarbu yra kuo platesnė Europos šalių visuomenių parama“, – sako Lietuvos parlamento vadovas.

V. Pranckietis teigia siekiantis, kad situacija kaimyninėje šalyje būtų sprendžiama tik dialogu su Baltarusijos visuomene, kuriai atstovauja Koordinacinė taryba.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Rugpjūčio 18-ąją buvusios kandidatės S.Cichanouskajos šalininkai sukūrė Koordinacinę tarybą taikiam valdžios perdavimui organizuoti, tačiau šiuo metu jau praktiškai visi jos prezidiumo nariai yra sulaikyti arba išvaryti iš Baltarusijos.

Besivaržančių Libijos parlamentų atstovai pasirašė Jungtinių Tautų (JT) remiamą sutartį dėl nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo ir išeiti iš politinės aklavietės, susidariusios šalyje po Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo.

Susitarimo rėmėjai tikisi, kad besivaržančios politinės ir karinės grupuotės patvirtins šią sutartį ir sutiks paskelbti paliaubas, kad galėtų atremti džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“, stiprinančią savo pozicijas šalyje.

Libija nugrimzdo į chaosą 2011 metais, kai buvo nuverstas ir nužudytas daugel metų šalį valdęs diktatorius M.Kadhafi. Po 2014 metų rugpjūčio, kai islamistų remiamos sukarintos grupuotės užėmė Tripolį ir privertė pripažintą vyriausybę pasitraukti į šalies rytus, šalyje susidarė dvi administracijos.

Šalis yra priversta kovoti ir su IS ekstremistais.

Tačiau abejose administracijose yra tokių, kurie nepritaria ketvirtadienį parlamentų atstovų Maroke pasirašytam susitarimui ir siekia atskiros sutarties be JT tarpininkavimo.

Vilniuje ketvirtadienį prasideda 34-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija, kurią kartą per metus rengia pirmininkaujanti šalis.

Keturiose Asamblėjos sesijos dalyse politikai ir ekspertai aptars užsienio ir saugumo politikos, ūkio, sveikatos apsaugos klausimus: bendrų transporto ir infrastruktūros projektų plėtojimą regione, Baltijos valstybių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo aspektus.

Baltijos Asamblėjos renginiuose dalyvaus Latvijos Saeimos vadovė Inara Mūrniecė ir Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras, taip pat trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai, kiti svečiai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Sesijos metu bus įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai. Meno premiją šiemet gauna dirigentas Modestas Pitrėnas, literatūros premiją - latvių rašytojas Marius Berzinis, mokslo - estų politologai Clarita-Eva Pettai ir Vello Pettai.

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija. Lietuva pirmininkavimą BA baigs ir perduos Latvijai gruodžio 31 dieną.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 metų lapkričio 8 dieną Taline.