Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narių, tai lems, kad leidinio pristatymo kaina daugeliu atveju viršys leidinio kainą.

Pasak frakcijos atstovo Domo Griškevičiaus, jau kelerius metus vykstanti Lietuvos pašto reforma, atrodo, neduoda vaisių – nuostoliai auga, nuolat skundžiamasi paslaugų kokybe, o pats paštas vis kelia įkainius, taip didindamas informacinę atskirtį ir darydamas žalą visuomenei.

„Man kyla labai daug klausimų dėl Susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pašto vadovybės kompetencijų. Jie žadėjo vos ne revoliuciją Lietuvos pašte, tačiau ji šiuo metu susiveda į drakoniškus įkainius, atleistus darbuotojus ir nuolatinį kokybės mažėjimą. Dar daugiau, nepaisant visų žadėtų reformų, praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 6,4 mln. nuostolių. Tad pastarieji Lietuvos pašto veiksmai atrodo kaip tolesnis bandymas perkelti netinkamo vadovavimo sukuriamus nuostolius ant klientų pečių. Savo pačių pristatytų planų nesilaikymas, nuolatinis kokybės kritimas – tai ypač prastos vadybos padariniai, kurie, atrodo, tenkina susisiekimo ministrą Marių Skuodį“, – sakė parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas D.Griškevičius.

Kyla labai daug klausimų dėl Susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pašto vadovybės kompetencijų.

Frakcijos atstovai nurodo, kad Lietuvos paštas per pastaruosius trejus metus atleido apie 900 darbuotojų, tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais, kai planuojama atleisti dar 600 darbuotojų.

Parlamentarai pabrėžia, kad Lietuvos pašto vienintelė akcininkė yra Vyriausybė, o akcininko teises atlieka Susisiekimo ministerija, ši įmonė yra monopolininkė, tiekianti pašto paslaugas.

„Tai, ką daro Lietuvos paštas, yra regioninės ir periodinės spaudos naikinimas. Tai visiškai neatitinka valstybės deklaruojamų strateginių tikslų: valstybė viena ranka garantuoja lengvatinį PVM spaudai, kita ranka – žlugdo smulkųjį verslą neįkandamais įkainiais. Panašios paslaugos, pavyzdžiui, Latvijoje yra įvardytos kaip visuotinai svarbi paslauga, tad didesnioji jos dalis kompensuojama. Dabar norima palikti dalį žmonių be prieigos prie informacijos ir tai daro valstybinė įmonė. Tokius žmones mes paliktume paveikius dezinformacijai, mažintume jų įsitraukimą į valstybinius procesus. Jau nekalbu apie smulkios leidybos verslo žlugdymą. Atrodo, Lietuvos paštas nori pats užgesinti šviesos židinius mūsų regionuose“, – pratęsė Seimo narė Laima Mogenienė.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ planuoja kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją, kad visuomenei būtų pristatyta Lietuvos pašto situacija ir pateikiamos gairės, kaip planuojama užtikrinti pašto paslaugų tiekimą ir kokybę.

Įsivaizduokite, išrenka jus į tą Seimo dvarą ir iškart susiduriate su problema – kuo užsiimti? Tai pastebėjo ir vienas kažkurios tada dar naujos kadencijos seimūnas, netyčia garsiai užbliovęs salėje: "O tai kada dalins čia tuos kyšius?"

Ką matėme šioje kadencijoje? Kokius konkrečius darbus? Gal Seimas mėgino susisteminti tą įstatymų jovalą Lietuvoje? Prisidengiant siekiu tobulinti, teisės aktai keičiami kas mėnesį, jie taip "pritobulinti", supainioti ir tokie sudėtingi, kad žmonės nebepajėgia juose susigaudyti.

Ką matėme šioje kadencijoje? Kokius konkrečius darbus? Gal Seimas mėgino susisteminti tą įstatymų jovalą Lietuvoje?

O kokią veiklą Seime tikrai matėme? Suoliukus, nudažytus vaivorykštės grožiu. Kur jie dabar, velnias žino, bet tie sėdmenų padargai jau tapo šios kadencijos simboliu.

Dar matėme kėslus prakišti menkumoms naudingus įstatymų projektus, dėl kurių tauta iki šiol galanda dalgius.

Regėjome ir narkotikų legalizavimo užmojį, nes tam į Seimą nepatekusiam dredų ir šiaudinės skrybėlės laisvūnui įkyrėjo draudimai būti apdujusiam. Jis, beje, dar vasarą feisbuke veltėdžiavo: "Kas nors greit perveskite pinigų, nes trūksta "ant kebabo" Nidoje", o dabar sieks mero posto sostinėje.

Durniavimo viršūnė – naujas parlamentinis opusas – sueitis iš anksto raštiškai susitarus: "Aš, Vaidevutė B., laisva valia sutinku, kad Benjaminas A. mane apsėklintų 1 k. Yra papildomų sąlygų./Parašai."

Visi tie kliedesiai dėl to, kad feminizuotoje ne/sąmonėje vyras priskiriamas paršo kategorijai, nes jis – įsivaizduojamas grėsmės ir agresijos subjektas. Kaip kažkada ironizavo A.Greitai, kiekvienam lietuviui reikia pavalgyti, išgerti ir susirasti bobą. Kur jau čia koks nors savitarpio supratimas, jausenos ar net jausmai. Juk bendras gyvenimas – tai ašaros, "fanarai" ir primityvus glamžymasis ant "sofkės".

Na, tikrai jums ten, dvarelyje, nėra kas veikti.

P.S. Sueitis, suprantama, sudėtingas dalykas. Bet vyras tikrai anksčiau ar vėliau pabėgs nuo moters, kuri jam priburia visokių darbų, o emociniai santykiai kaskart vis reikalauja daugiau išlaidų. Bet tokia jau ta feminizmo kaina.

„Šiandien Seime kartu su kolega komiteto pirmininku Mykolu Majausku registravome laikino įstatymo projektą Lietuvos futbolui gelbėti. Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog siūlymus laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak šalies vadovo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.

„Turiu pripažinti, kad vakar buvau stipriai nuviltas prezidento G. Nausėdos pareiškimu, kuriuo jis stojo ne į futbolo atskaidrinimo pusę, o iš esmės atkartojo seną permainoms besipriešinančios grupės mantrą. Raginu prezidento patarėjus supažindinti valstybės vadovą su situacija futbole, jam pateikti valstybės institucijų disponuojamą informaciją apie futbolą užvaldžiusias jėgas bei jų skandalingus ryšius“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tarp dokumentą pasirašiusių premjerė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Monika Navickienė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Iniciatyvos nepalaikė opozicinių „valstiečių“ atstovai ir dalis demokratų.

„Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad Seimas neleis, kad su kriminaliniu atspalviu esantys veikėjai toliau atvirai galėtų tyčiotis iš Lietuvos valstybės institucijų ir visuomenės. Ir nesvarbu kokiuose aukštose valdžios kabinetuose jie jaučiasi galintys užsidėti ant stalo savo purvinus batus“, – sakė NSGK komiteto pirmininkas.

Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio.

Procese turėtų dalyvauti FIFA ir UEFA

Dalis parlamentarų jau yra teigę, jog įstatymas užtikrintų, kad būtų organizuojami „nauji demokratiniai federacijos rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų“.

Šveitimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdyme esamas problemas, atnaujinat veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.

Dėl to ministerija siūlo, kad šiame procese dalyvautų FIFA ir UEFA.

Įstatymo projekte numatyta, kad jo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų ŠMSM. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, jog laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, kad kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Įstatus siūlė tobulinti

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Apie siūlymą įvesti tiesioginį LFF valdymą Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmą kartą paskelbė liepos pabaigoje. Tada federacijos vadovybė pareiškė, kad tokie siūlymai yra politiniai viešieji ryšiai, o LFF valdymas yra išimtinai pačios federacijos kompetencija.

Politikai teigė, kad LFF nusprendus organizuoti vidaus rinkimus pagal pavyzdinius įstatus, jie atsisakytų planų priimti siūlomą įstatymą.

Anksčiau LFF kreipusis į UEFA ir FIFA, šios nurodė, kad federacijos įstatai atitinka tarptautinius reikalavimus, bet pasiūlė juos tobulinti.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė buvo kritikuojama dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

Kaip trečiadienį paskelbė TILS, sesijos metu 73 parlamentarai pranešė apie 708 susitikimus.

Tuo tarpu 2021 metų pavasarį susitikimų buvo mažiau: 70 parlamentarų paskelbė 654 susitikimus, 2021 metų rudenį – 68 parlamentarai informavo apie 525 susitikimus.

TILS duomenimis, daugiausiai susitikimų 2022 metų pavasario sesijos metu deklaravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – po 51 susitikimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nurodė 45 susitikimus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – 44 susitikimus, aplinkos ministras Simonas Gentvilas – 43 susitikimus.

Aktyviausiai susitikimus skelbė Laisvės frakcijos nariai. Visi šios frakcijos nariai pavasario sesijos metu deklaravo bent po vieną susitikimą su interesų grupių atstovais, iš viso – 155 tokius susitikimus.

„Artimiausiu metu prasidės oficiali savivaldos rinkimų kampanija, kurioje dalyvaus ir dalis Seimo narių. Tikiuosi, kad šie duomenys ne tik padės rinkėjams geriau atsakyti į klausimą, kiek geri – aktyvūs ir skaidrūs – jų renkami politikai, bet ir paskatins kiekvieną parlamentarą iki šios kadencijos pabaigos išsamiai papasakoti apie savo veiklą“, – pranešime sakė TILS iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

Artimiausiu metu prasidės oficiali savivaldos rinkimų kampanija, kurioje dalyvaus ir dalis Seimo narių.

TILS nurodo, jog dešimt iš 12 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių paviešino 76 susitikimus, septyni iš 12 socialdemokratų partijos frakcijos narių deklaravo 27 susitikimus, aštuoni iš 16 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių paviešino 42 susitikimus, 23 iš 50 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių – 302 susitikimus, septyni iš 20 valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių – 34 susitikimus, trys iš devynių Darbo partijos frakcijos narių paviešino 12 susitikimų su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais.  Trys iš devynių Lietuvos regionų frakcijos narių paskelbė apie devynis susitikimus.

Savo susitikimus su interesų grupių atstovais viešino keturi iš aštuonių frakcijų seniūnų ir devyni iš 16 komitetų pirmininkų.

Daugiausiai susitikimų vyko su verslininkais ir verslo asociacijomis – 221, iš jų 52 susitikimai vyko su lobistų sąraše registruotomis verslo asociacijomis ir įmonėmis. Kas ketvirtas susitikimas vyko su nevyriausybinėmis ir kitomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis bei švietimo įstaigų ir mokslo atstovais – 161.

TILS teigimu, analizuojant Seimo narių darbotvarkes buvo skaičiuojami politikų 2022 metų kovo 10 – rugpjūčio 16 dienomis oficialiuose darbo kalendoriuose paskelbti susitikimai. 

„Gali atsitikti, kad metų pabaigoje reikės atsisakyti daugiau komandiruočių, vertinant sekantį biudžetą“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusę milijono eurų. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad iš jų panaudoti 355 tūkst. 108 eurai arba 71 proc. viso biudžeto.

Daugiausia lėšų – 191,2 tūkst. eurų – buvo numatyta skirti su parlamentine diplomatija susijusioms komandiruotėms. Šis biudžetas jau praktiškai tuščias – panaudota 90 proc. jo, tai yra 170,3 tūkst. eurų.

77 proc. arba 55,2 tūkst. eurų jau išleista iš Seimo komitetams skirtų lėšų dalyvauti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose.

Parlamento delegacijos tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose panaudojo 60 proc. numatytų lėšų arba 95,6 tūkst. eurų, Seimo vadovai – 46 proc. arba 31,6 tūkst. eurų.

Tuo metu Seimo frakcijos neišleido nė euro iš savo beveik 10 tūkst. eurų komandiruočių biudžeto.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, didinti komandiruočių biudžetą šiemet neketinama, tiesiog reikės labai gerai įvertinti kiekvienos išvykos būtinumą.

„Be jokios abejonės, kiekvieną komandiruotę kelis kartus pasveriame ir rekomenduojame ir per frakcijas, ir Seimo valdyboje, kad kolegos labai įvertintų būtinybę vykti į komandiruotes“, – teigė ji.

Tačiau taip pat akivaizdu, kad dabartiniu laikotarpiu parlamentinė diplomatija yra labai svarbi.

„Tačiau taip pat akivaizdu, kad dabartiniu laikotarpiu parlamentinė diplomatija yra labai svarbi“, – pabrėžė Seimo vadovė.

Anot politikės, daug komandiruočių yra iš tiesų reikšmingos, „saugumo situacija regione sudaro visas prielaidas mūsų parlamentarams vykti ir atstovauti Lietuvai įvairiose formatuose“.

„Viena vertus, yra raginimas Seimo nariams neplanuoti nebūtinų komandiruočių, atsisakyti kvietimų, kuriuos galima atidėti, pavyzdžiui, kitiems metams ar dar kitiems. Bet į būtiniausius formatus tikrai vykstama“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, prioritetas teikiamas politikų susitikimams Europos Sąjungos, NATO formatais, taip pat išvykoms į JAV.

Be to, pasak Seimo vadovės, šiemet išaugo ir komandiruočių kainos.

„Dėl karo Ukrainoje, natūralu, kad išlaidos komandiruotėms buvo didesnės ir dėl objektyvių priežasčių – brango bilietai, ir dėl to, kad atstovauti Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose formatuose dabar yra svarbu kaip niekada“, – sakė ji.

Opozicijai Seimo valdyboje atstovaujantis „darbietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad tokią situaciją dėl komandiruočių lėmė ir prastas išlaidų planavimas.

„Seimo kanceliarija tą biudžetą buvo suplanavusi neaišku kaip. Tą klausimą jau anksčiau kėliau, kai buvo matyti, jog išlaidų kreivė eina ne ta linkme“, – BNS sakė parlamento vicepirmininkas.

Anot jo, kita problema – kad Seimo valdyba per daug pasitikėjo komitetais ir frakcijomis, kurios vizuoja parlamentarų komandiruotes.

A. Mazuronio teigimu, tiek jie, tiek valdyba ne visuomet įvertina būtinybę vykti į komandiruotę.

„Reikės pagriežtinti prioritetus ir ne taip atlaidžiai žiūrėti į kolegų norą kartais atstovauti parlamentui tarptautiniu lygmeniu“, – sakė jis.

„Darbiečio“ teigimu, reikėtų mažinti ir Seimo delegacijas.

„Būna ir po aštuonis, ir po septynis Seimo narius komandiruojama arba važiuoja su vertėjais. Pavyzdžiui, išsiuntė Vytautą Baką į ekonomikos forumą Lenkijoje su vertėju. Kiek man teko dalyvauti NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, (...) su vertėjais važiuoja tik tos šalys, kurios ekonomiškai labai stiprios, nes tai yra didelė prabanga. Daug paprasčiau yra tiesiog deleguoti tuos parlamentarus, kurie moka kalbas“, – tvirtino A. Mazuronis.

Opozicinės frakcijos atstovai siūlo iš Valstybės tarnybos įstatymo braukti nuostatą, kad Seimo nario patarėjas ir padėjėjas gali eiti ne vienas politinio pasitikėjimo pareigas pas tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, bet jo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Tokia nuostata įsigaliotų nuo 2023 metų sausio, tačiau, pasak pataisas inicijavusio socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, ji būtų diskriminacinė.

„Toks įsigaliosiantis teisinis reguliavimas yra nelygiateisis ir diskriminuojantis vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu, nes nuostata bus taikoma tik politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Seimo kanceliarijoje, bet ne kitose institucijose“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Parlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka galėtų pažeisti dabartinių Seimo narių padėjėjų ir patarėjų lūkesčius, nes ribojimai įsigaliotų viduryje kadencijos.

Seimo narių grupė siūlo palikti galioti esamą redakciją, kuri nustato 60 valandų darbo per savaitę maksimalią ribą.

„Kaip ir kada vyktų opozicijos darbo grupės susitikimai su premjere, bus aptarta kitą savaitę, kai bus pasibaigusi sesija ir aiškiau matysis vasaros perspektyva“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad opozicijos susitikimai su ministre pirmininke turėtų būti formalizuoti.

„Buvo aptarta ir sutarta, kad bus sudaryta darbo grupė, ir tai bus formalizuota. Čia jau Seimo pirmininkė pasirinks būdą iš jai turimų instrumentų, ar valdybos sprendimu, ar panašiai. Tai, kaip jau Seimo pirmininkė nuspręs, taip ir bus, bet buvo apsitarta, kad formatas turi būti formalus“, – teigė G. Paluckas.

Socialdemokratas pažymi, kad susitikimai būtini, nes, jo žiniomis, jau yra parengtas 2023-iųjų biudžetas, todėl opozicijos atstovai nori laiku pateikti savo siūlymus.

„Darbo grupė turi būti, niekur nedingsime. Pati Vyriausybė šneka, kad, jei reikės, pensijas trečią kartą indeksuos, dar kažką pasižiūrės, tuo labiau kad reikia kalbėti apie kitų metų biudžetą, kuris jau yra paruoštas ir klaidžioja Vyriausybės koridoriuose. Tai, jei kalbame apie antiinfliacinius paketus, mes – opozicija – irgi norime matyti, kad laiku padarytume savo darbą ir pateiktume siūlymus“, – komentavo G. Paluckas.

Tuo tarpu Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad susitikimų formatas nėra svarbus, nes, anot jo, svarbiausia, kad dialogas vyktų geranoriškai.

Svarbu, kad dialogas su Vyriausybe būtų.

„Koks bus formatas, skirtumo nėra. Aišku, galėtų būti formalus, nes galbūt šiek tiek įpareigoja abi puses, kad nebūtų tik pasikalbėjimai, o turėtų rezultatą. Bet, jei sutarimas yra geranoriškas, nereikia ir formalumų. Svarbu, kad dialogas su Vyriausybe būtų“, – teigė S. Skvernelis.

Taip pat, atmetus opozicijos parengtą antiinfliacinį paketą, parlamentaras viliasi, kad valdantieji susitikimuose pateiks savo siūlymus.

„Valdantieji, matyt ,turi savo planus, kaip jie patys įsivaizduoja situacijos suvaldymą, tai galbūt juos ir pristatys. Mes esame opozicija ir tai puikiai suprantame, bet svarbu, kad Vyriausybė išgirstų mūsų idėjas ir bus galima tokiu atveju priimti sprendimus, kai bus pasiektas maksimalus konsensusas. Tai tikiuosi konstruktyvaus darbo“, – kalbėjo S. Skvernelis.

ELTA primena, kad kelias savaites dėl progos pateikti savo antiinfliacinius siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus. Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.

Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikiami siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažint akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.

Pavasario sesijos darbų programą pakoregavo karas Ukrainoje. Parlamentarams teko priiminėti neatidėliotinus sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai ir karo pabėgėliais.

„Nuo to pradėjome: tai parama Ukrainai, parama Lietuvos žmonėms, kurie taip pat nukenčia dėl Rusijos karo, Rusijos agresijos, parama karo pabėgėliams, sustiprinimas mūsų saugumo, mūsų gynybinių pajėgumų“, – sako Seimo pirmininkė  Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, Seimas savo rezoliucijomis ne vieną kartą išreiškė paramą ukrainiečių kovai.

„Principingai vertinome Rusijos veiksmus nevengdami pačių aštriausių įvertinimų, tokių kaip genocidas ar terorizmas. Tai buvo vieninga Seimo pozicija ir ją rėmė visos frakcijos. Tuo galima tikrai pasidžiaugti“, – Eltai sakė politikas.

Parlamento vadovė kaip pasiekimą vertina tai, kad sesijos metu pateikimo stadiją įveikė Civilinės sąjungos įstatymo projektas. „Pirmą kartą įveikia pateikimo stadiją toks projektas. Jis, žinoma, yra kompromisinis, bet ilgainiui turėsime dar vieną uždavinį ir toliau siekti, kad tas projektas judėtų į priekį. Džiaugiuosi, kad buvo pritarta Lygių galimybių, Pagalbinio apvaisinimo įstatymų pataisoms ir su šeimomis susijusiems projektams. Tai ir vaikų kambariai, keturios darbo dienos auginantiems vaikus iki 3 metų“, – apie sesijos darbus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas dideliu laimėjimu laiko tai, kad po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

„Po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, užtikrinančiam lygias teises visiems Lietuvos piliečiams. Panašiems įstatymams joks Seimas iki to dar nebuvo pritaręs, todėl tai laikau dideliu Lietuvos laimėjimu“,– sakė jis Eltai.

J. Razmos nuomone, pasibaigusi sesija drąsiai gali būti vadinama esminių reformų sesija. „Kai valdė kairiųjų Vyriausybės, ko gero, per visą kadenciją nebuvo įvykdyta tiek reformų, kiek mes atitinkamais įstatymais padarėme per šitą sesiją“, – sakė J. Razma, turėdamas mintyje įkalinimo ir probacijos sistemos, sveikatos sistemos, rinkimų ir kitas  reformas.

Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės vertinimu, šios sesijos sėkmė – priimti svarbūs sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, Rinkimų kodeksas.

Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė apgailestauja dėl politinės kultūros stokos Seime.

„Lengvas kartėlis gerklėje lieka ir dėl vyraujančios įtampos, ir kultūros stokos Seime. Valdančiųjų arogancija, nesitarimas, kai kurių opozicijos narių žeriami seksistiniai įžeidinėjimai, peržengtos etikos ribos verčia pamąstyti, ar tikrai tokiu būdu dirbame kartu šalies labui. Mane, kaip jauną žmogų, moterį, nuvilia tokia kultūra“, – sakė ji Eltai.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, buvo ir nemalonių epizodų, tačiau jie neturėtų nubraukti rezultatyvaus darbo.

„Žinoma, pasitaikė ir nemalonių epizodų, bet aš sakyčiau, kad tai buvo tik tai epizodai. Pora savaičių tikrai neturėtų nubraukti keturių su puse mėnesio pakankamai produktyvaus, rezultatyvaus darbo sudėtingomis aplinkybėmis“, – turėdama mintyje opozicijos demaršą, ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad jeigu viskas šioje Seimo sesijoje būtų gerai, opozicija nebūtų dviem savaitėms išėjusi iš posėdžių salės.

„Valdančiųjų abejingumas, ciniškumas ne tik opozicijos, bet ir tų rinkėjų, kuriems ji atstovauja, atžvilgiu perpildė kantrybės taurę. Klausimai, kuriuos valdantieji siūlė svarstyti pavasario sesijoje, visiškai neatliepia žmonių lūkesčių. Jie nekalba apie augančią infliaciją, kainas, bet iškelia partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo klausimus į pirmą vietą“, – apgailestavo politikas.

Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė pasigesdavo iš valdančiųjų pusės noro išgirsti, laiku reaguoti ir kartu ieškoti sprendimų į opozicijos keliamus klausimus, svarstyti teikiamus įstatymo projektus dėl infliacijos valdymo, PVM ar akcizų mažinimo, elektros kainų ir t.t.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pastebi, kad pavasario sesijos metu opozicija susitelkė.

„Vienintelis kelias pažaboti mūsų darbų ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas. Pavasario sesijos metu susitelkėme ir diskusijų bei kompromisų būdu pasiekėme gerokai daugiau nei iki šiol. Deja, mūsų pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų, tačiau supratome, kad opozicija, dirbdama kartu, gali pasiekti geresnių rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame opozicines frakcijas toliau telktis bendram darbui“, – sakė ji Eltai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas tikisi, kad rudens sesijoje valdantieji pasimokys iš klaidų ir įsiklausys į opozicijos  siūlymus.

„Tikrai norėjosi konstruktyvaus ir bendru sutarimu pagrįsto darbo, kuris atlieptų svarbiausias aktualijas. Viliuosi, kad valdantieji iš savo klaidų pasimokė ir kitoje Seimo sesijoje bus labiau pasiruošę, stengsis bent įsiklausyti į opozicijos siūlymus“, – sakė jis Eltai.

Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d. Į rudens sesiją parlamentarai susirinks rugsėjo 10 d.  Neatmetama, kad parlamentarai gali susirinkti ir vasarą į neeilinę Seimo sesiją, kuri gali būti sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.

Tačiau Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad kol kas dar neaišku, kada ji bus šaukiama.

Seimo narių ir juos lydinčių parlamento kanceliarijos darbuotojų komandiruotėms 2022 metams yra numatyta 300 tūkst. eurų.

Kaip portalui nurodė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausioji specialistė Eglė Trembo, tarp daugiausia lėšų komandiruotėms į užsienį išleidusių parlamentarų – Arminas Lydeka, Laima Andrikienė, Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Zingeris, Lukas Savickas.

Brangiausiai nuo metų pradžios atsiėjo grupės parlamentarų – Seimo vicepirmininko Jono Jaručio, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L.Kasčiūno, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės ir Giedriaus Surplio – komandiruotė į JAV sausio 31 – vasario 5 dienomis. Jos išlaidos siekė 18 tūkst. 638 eurus.

Už tarptautinius ryšius Seimo valdyboje atsakingas Vytautas Mitalas sako, kad iki metų pabaigos komandiruotėms numatytų lėšų tikriausiai nepakaks. Tam papildomai gali prireikti dar 150 tūkst. eurų.

Tai sakoma bendrame jų pareiškime, jis priimtas pirmadienį per Vilniuje, Lietuvos Seimo rūmuose, vykstantį tarptautinį Kalinausko forumą.

„Manome, kad būtina sudaryti sąlygas, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų apginti Ukrainos žmones nuo karo agresijos. Šios sąlygos apima Ukrainos oro erdvės apsaugą ir šarvuočių judėjimo stabdymą šalies teritorijoje. Tai galima padaryti nedelsiant, teikiant ir nuolat papildant Ukrainai teikiamus prieštankinius ir zenitinius ginklus“, – teigiama pareiškime.

Jame taip pat raginama užtikrinti humanitarinę paramą ukrainiečiams ir apsaugoti Ukrainos branduolinius objektus.

„Elektrinės ir atliekų saugyklos, jų pažeidimo atveju, kelia grėsmę visoms kaimyninėms valstybėms“, – teigia parlamentarai.

Pareiškimą pasirašė JAV, Airijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lietuvos, Švedijos, Vokietijos užsienio reikalų komitetų vadovai arba nariai, Lenkijos Senato vicemaršalka, kt.