„Tarybos nariai vienbalsiai pritarė, kad partijos pirmininkas būtų renkamas suvažiavime“, – antradienį BNS sakė partijos atstovas Justinas Argustas.

Atsisakyti tiesioginių lyderio rinkimų nuspręsta, kai kandidatų sąraše į pirmininko pareigas liko vienintelė kandidatė – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Partijos skyriai į LSDP vadovus be jos dar buvo iškėlę europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras, tačiau jie abu atsisakė dalyvauti rinkimuose.

LSDP suvažiavimas vyks gegužės 27 dieną Vilniuje.

Tokią pačią praktiką 2021 metais taikė ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Likus vieninteliam kandidatui į partijos vadovo pareigas, Gabrieliui Landsbergiui, konservatorių pirmininku naujai kadencijai jis patvirtintas suvažiavime.

V. Blinkevičiūtė Socialdemokratų partijai vadovauja nuo 2021 metų gegužės.

Naujienų agentūra „Xinhua“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jos žurnalistas „sužinojo, jog Hu Jintao primygtinai reikalavo dalyvauti uždarymo sesijoje ..., nors pastaruoju metu jam prireikė laiko jėgoms atgauti“.

„Sesijos metu jis nesijautė gerai, todėl jo darbuotojai dėl sveikatos palydėjo jį į kambarį šalia posėdžių salės, kad jis galėtų pailsėti. Dabar jis jaučiasi daug geriau“, – pridūrė ji. 

Netikėtas Hu Jintao išlydėjimas iš Pekino Didžiosios liaudies salės sutrikdė itin gerai surežisuotą renginį.

Atrodė, kad 79-erių buvęs vadovas nenorėjo pasitraukti iš savo vietos pirmojoje eilėje šalia prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo). Darbuotojas pamėgino paimti sėdintį Hu Jintao už rankos, bet buvo atstumtas, po to bandė pakelti jį abiem rankomis už pažastų.

Po maždaug minutę trukusio pokalbio, kurio metu Hu Jintao trumpai pasikalbėjo su Xi Jinpingu ir premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu), buvęs prezidentas buvo išlydėtas iš salės.

Xi Jinpingas buvo nufilmuotas sėdintis ir laikantis dokumentus, kai Hu Jintao bandė juos paimti nuo stalo.

Buvęs prezidentas išeidamas patapšnojo Li Keqiangui per petį, o dauguma jo kolegų sėdėjo įsmeigę akis į priekį.

Savaitę trukęs suvažiavimas daugiausia vyko už uždarų durų, tačiau incidentas įvyko netrukus po to, kai į uždarymo renginį buvo įleisti žurnalistai.

Pažeminimas

Buvęs prezidentas buvo išlydėtas iš salės prieš pat balsavimą, kurio metu 2 300 suvažiavimo delegatų vienbalsiai pritarė, kad Xi Jinpingas užimtų „pagrindinę“ vadovaujančią poziciją.

Pasak „Eurasia Group“ vyresniojo Kinijos analitiko Neilo Thomaso (Nilo Tomaso), incidentas galėjo įvykti po pasipriešinimo Xi Jinpingui arba „tiesiog netinkamu momentu pasireiškus seniokiškam marazmui“. 

Kaip tviteryje parašė analitikas Alexas White'as (Aleksas Vaitas), „nesvarbu, ar tai įvyko tyčia, ar jis jautėsi blogai, poveikis tas pats. Visiškas pažeminimas paskutinei iki Xi buvusių vadovų kartai“. 

Xi Jinpingas yra beveik užtikrintas, kad sekmadienį bus oficialiai paskelbtas partijos generaliniu sekretoriumi dar penkeriems metams. Tai leis jam siekti trečiosios Kinijos prezidento kadencijos – apie tai turėtų būti paskelbta kovo mėnesį.

Prieš dešimtmetį pakeitęs Hu Jintao, Xi Jinpingas tapo autoritariškiausiu Kinijos vadovu nuo Mao Zedongo (Mao Dzedongo) laikų.

Xi Jinpingas užgniaužė pasipriešinimą savo valdžiai partijos viduje – daugelis jo varžovų buvo apkaltinti korupcija ir įkalinti. Jis netoleruoja jokio viešo nepritarimo.

Maždaug vidurdienį (7 val. Lietuvos laiku) pradėta Xi Jinpingo kalba buvo vienas paskutinių savaitę Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusio suvažiavimo elementų.

„Turėkite drąsos kovoti, turėkite drąsos laimėti, nepaisykite nepalankių aplinkybių ir sunkiai dirbkite. Būkite ryžtingi ir toliau veržkitės į priekį“, – partijos nariams kalbėjo Xi Jinpingas.

Suvažiavime, daugiausia automatiškai patvirtinusiame partijos sprendimus, dalyvavo 2,3 tūkst. delegatų, atrinktų vadovybės performavimui patvirtinti.

Tačiau iki smulkmenų sustyguotame renginyje buvo ir netikėtas įvykis – iš uždarymo ceremonijos buvo išlydėtas buvęs lyderis Hu Jintao (Hu Dzintao). Jokių oficialių paaiškinimų nebuvo pateikta.

Netrukus po 11 val. buvo išrinktas naujasis maždaug 200 narių partijos Centro komitetas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, nepaskelbdama viso narių sąrašo.

Delegatai taip pat balsavimu patvirtino Xi Jinpingo „darbo ataskaitą“, perskaitytą per suvažiavimo atidarymą praėjusį sekmadienį, ir rezoliuciją dėl partijos konstitucijos.

Sekmadienį, netrukus po naujojo Centro komiteto pirmojo posėdžio, Xi Jinpingas turi būti paskelbtas partijos generaliniu sekretoriumi. Tai sudarys sąlygas jam trečią kadenciją dirbti Kinijos prezidento poste.

„Manau, bus pritarta jaunų mūsų partijos žmonių iniciatyvai kurti tokią organizaciją. Ji pati gal ir nebus įkurta, bet ta iniciatyva bus pristatyta ir suvažiavimas arba palaimins, arba nepalaimins. Bet kad pati organizacija būtų įkurta, tai ne, nes kūrimo procesas yra atskiras veiksmas“, – Eltai teigė vienas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigėjų Seimo narys Linas Kukuraitis.

„Ir narių skaičius, ir visi kiti dalykai ryškės tada, kai organizacija jau bus kuriama arba įkurta. O kol kas daugiau tai yra išreikšta iniciatyva, numatytos tam tikros šios organizacijos veiklos sritys ir siekiai“, – taip pat teigė jis.

Pasak politiko, iniciatyvos steigti jaunimo organizaciją ėmėsi jauni naujai kuriamos partijos „Vardan Lietuvos“ nariai. L. Kukuraitis mano, kad ši jaunųjų partijos steigėjų iniciatyva šeštadienį vykstančiame partijos steigiamajame suvažiavime sulauks palaikymo.

„Aš vienareikšmiai manau, kad tai būtų partijai naudinga, tai yra būdas ir jaunus žmones pritraukti pilietiškumo, politiškumo link ir surasti tuos kalbėjimo su jaunais žmonėmis būdus, nes partija su savo uždaviniais ne visada geba spėti parinkti tą kalbą ir tuo būdu kalbėti su skirtingo amžiaus visuomenės grupėmis“, – sakė L. Kukuraitis.

Naujai steigiamos Jaunųjų demokratų sąjungos atstovė F. Roznytė sako, kad iniciatyvos steigti organizaciją ėmėsi jaunieji partijos nariai.

„(Iniciatyvinėje grupėje – ELTA) yra ir jaunų savivaldos tarybos narių, buvusių kandidatų, taip pat yra žmonių, kurie apskritai pirmą kartą ateina į kažkokią politinę organizaciją“, – Eltai teigė F. Roznytė.

Jos teigimu, iniciatyvinės grupės branduolį šiuo metu sudaro 7-8 asmenys, kurie ir bus atsakingi už organizacijos įsteigimą, naujų narių pritraukimą.

Lūkesčių laiške, kurį planuojama pasirašyti šeštadienį vyksiančiame demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime, pažymima, kad kuriama jaunimo sąjunga siekia atliepti jaunimui aktualias problemas. Teigiama, kad pamatinės organizacijos sritys yra klimato kaita, švietimas, būsto politika ir pirmasis darbas, emocinė sveikata, jaunimo įtraukimas į demokratinius procesus.

Savaitgalį dėl naujos politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko posto ketina varžytis trys jos steigėjai – Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Vytautas Bakas ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Po rezultatų patvirtinimo kalbą sakiusi V. Blinkevičiūtė pabrėžė vienybės ir partinės demokratijos stiprinimą.

„Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės. Ne tuščių žodžių, o vienybės, kaip konkretaus turinio ir konkrečių veiksmų. kaip tikro susitelkimo, suvokimo nepasiduoti, rasti bendrus sprendimus, kautis ir laimėti kartu“, – partijos nariams per suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji teigė žadanti suderinti socdemų pirmininkės ir europarlamentarės pareigas ir pranešė, kad jos planuose yra atsisakyti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.

Pirmuoju V. Blinkevičiūtės pavaduotoju tapo Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius, pastaruoju metu partijos pirmininko pareigas ėjęs laikinai.

V. Blinkevičiūtės pavaduotojų komandoje taip pat dirbs Seimo narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, europarlamentaras Juozas Olekas bei kiti.

Anot partijos pirmininkės, pavaduotojų komandoje bus išlaikyta lyčių lygybė – komandoje dirbs aštuoni vyrai ir aštuonios moterys.

Naujoji partijos pirmininkė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė gegužės pradžioje buvo išrinkta per tiesioginius rinkimus, ji gavo apie 56 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Jos konkurentą europarlamentarą Juozą Oleką palaikė apie 44 proc. balsavime dalyvavusių partijos narių. Visuotiniuose pirmininko rinkimuose balsavo daugiau nei 7,9 tūkst. socialdemokratų.

Sausį sulaukęs partijos narių kritikos dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų iš LSDP vadovų pasitraukė parlamentaras Gintautas Paluckas.

Opozicijoje dirbanti Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi daugiau nei 16,5 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 13 politikų.

Pozicijos didžiuosiuose miestuose

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gali sustiprinti savo pozicijas didžiuosiuose miestuose, sako naujoji jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2019 metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose socdemai beveik visuose didžiuosiuose miestuose buvo antri.

„Nėra ko slėpti – socialdemokratams didžiuosiuose miestuose rinkimai visada buvo sudėtingi. Nors, pavyzdžiui, prieš du metus vyko EP rinkimai, mes visuose didžiuosiuose miestuose buvome antri“, – po LSDP suvažiavimo žurnalistams šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tai vadinasi, kad galime tai padaryti, vadinasi, yra tas rinkėjų skaičius, kurį reikia pajudinti, sukelti, sutelkti“, – pridūrė ji.

Partijos pirmininkė sako norinti, kad „jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės“.

„Man norisi, kad jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės, taip, kaip yra senosiose Europos valstybėse“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kiek bendrauju Europos Parlamente su kolegomis iš kitų valstybių, atrodo, kad kaip tik socialdemokratus turi remti jaunimas, nes socialdemokratai yra ta jėga, kuri kaip tik atstovauja, kaip aš sakau, jauniems žmonėms“, – sakė politikė.

„Neflirtuos“ su „valstiečiais“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš politinių jėgų, su kuriomis socialdemokratai negali „flirtuoti“, kadangi pastarieji siekia sumenkinti LSDP.

„Privalome sustabdyti kairiųjų pažiūrų rinkėjų kvailinimą ir apgaudinėjimą, neva Lietuvoje yra daug kairiųjų partijų. Tiek dešinieji, tiek save kairiaisiais laikantys mus atakuoja ir atakuos. Mes privalome duoti atkirtį. Turime nesiblaškyti ir neflirtuoti su tais, kurie už mūsų nugarų rezga planus mus sumenkinti“, – suvažiavime kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, ar LVŽS yra viena iš politinių jėgų, norinčių pakenkti socialdemokratams, partijos pirmininkė patvirtino, kad kalbėjo ne tik apie „valstiečius“.

„Yra, bet ir ne tik“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus po LSDP suvažiavimo, kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratė pabrėžė, kad ieškos kompromisų su kitomis politinėmis jėgomis, tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak jos, nėra savaiminė vertybė, o opozicijos lyderio postas LSDP nėra būtinas.

„Opozicijos lyderio posto aš nemanau, kad socialdemokratams labai reikia“, – sakė LSDP pirmininkė, kartu akcentuodama, kad ir be sutarčių jie išliks opozicine frakcija parlamente.

„Mes, socialdemokratai, esame opozicija dabartinei valdančiajai daugumai: konservatoriams ir liberalams ir tikrai toliau būsime“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad opozicijos lyderis „valstietis“ Saulius Skvernelis yra teigęs, kad LSDP apie galimybes bendradarbiauti Seimo opozicijoje kalbėsis iškart po to, kai naujai išrinkta socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pradės eiti pareigas.

„Nutarėme, kad iš karto po gegužės 29 d. mes ir susitiksime, kai ji bus tikroji pirmininkė. Kol kas ji yra išrinktoji (pirmininkė – ELTA)“, – LRT radijui tuomet sakė S. Skvernelis.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kim Jong Unas taip pat apžvelgė santykius su priešininke Pietų Korėja, bet nepaaiškino, kokių žingsnių lyderis nori imtis. Stebėtojai tikėjosi, kad Kim Jong Unas, didėjant jo šalies ekonominėms problemoms, per pirmąjį po penkerių metų pertraukos Darbininkų partijos suvažiavimą parodys taikinamųjų gestų Seului ir Vašingtonui.

Ketvirtadienio kalboje Kim Jong Unas „paskelbė bendrą mūsų partijos orientaciją ir politinę poziciją visapusiškai plėsti ir vystyti išorės ryšius“, penktadienį pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kim Jong Unas taip pat išnagrinėjo santykius su Pietų Korėja, „kaip reikalauja vyraujanti situacija ir pasikeitę laikai“, sakoma KCNA pranešime.

Suvažiavimas yra svarbiausia partijos sprendimų priėmimo institucija, vertinanti buvusius projektus, nustatanti naujus prioritetus ir skirianti aukščiausio rango pareigūnus. Jis buvo sušauktas Kim Jong Unui bandant įveikti tai, ką jis vadina „daugeriopa krize“, kurią sukėlė sienų uždarymo dėl pandemijos, stichinių nelaimių virtinės ir JAV sankcijų poveikis ekonomikai.

Pirmąją suvažiavimo dieną lyderis pripažino, kad ankstesni jo ekonominiai planai nebuvo sėkmingi, ir pažadėjo priimti naują penkmečio planą. Antrą suvažiavimo dieną jis sakė, kad stiprins savo šalies karinius pajėgumus.

Kim Jong Unui, kuris valdžią paveldėjo 2011 metų pabaigoje mirus jo tėvui Kim Jong Ilui, penktadienį sukanka 37-eri. Jo gimtadienis dar nėra paskelbtas nacionaline švente kaip jo tėvo ir senelio gimtadieniai. KCNA pranešė, kad suvažiavimas tęsis, ir tai rodytų, kad delegatai dirbs ketvirtą dieną, per Kim Jong Uno gimtadienį.

Po 2016–2017 metų provokacinių ginklų bandymų siekiant pajėgumų branduoliniais ginklais smogti pagrindinei JAV teritorijos daliai Kim Jong Unas staiga pradėjo diplomatines pastangas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kurios Šiaurės Korėjos lyderiui suteikė seniai siekto teisėtumo pasaulinėje scenoje. Kim Jong Unas taip pat susitiko su Kinijos, Rusijos, Pietų Korėjos ir kitų pasaulio valstybių lyderiais.

Tačiau įstrigus diplomatijai su D. Trumpu, o pandemijai privertus uždaryti šalies sienas, Kim Jong Unas didžiausią dėmesį skyrė vidaus politikai, siekdamas švelninti pandemijos sukeltą ekonominį šoką.

Per ketvirtadienio sesiją Kim Jong Unas taip pat ragino „visiškai eliminuoti nesocialistinius elementus“ Šiaurės Korėjos visuomenėje ir pasiūlė būdų „mūsų valstybės socialinės sistemos galiai“ stiprinti, pranešė KCNA. Lyderis kritikavo darbuotojų organizacijas, tarp jų jaunimo sąjungą, esą nevykdžiusias savo pareigų, ir sakė, kad sąjungai svarbiausias prioritetas turi būti „ideologinis švietimas“.

Kim Jong Uno vyriausybė kovoja su tuo, ką vadina „svetimomis, klaidingomis nesocialistinėmis praktikomis“. Praėjusį mėnesį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės Korėjos parlamentas išleido „įstatymą dėl reakcingos ideologijos ir kultūros atmetimo“. Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja saugosi galimo kapitalizmo plitimo ir vienybės šalies viduje silpnėjimo susidūrus su ekonominiais sunkumais.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pranešė, kad Kim Jong Unas nerimauja dėl JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno, kurio inauguracija turi įvykti sausio 20 dieną. Būsimasis JAV prezidentas per rinkimų kampanijos debatus yra pavadinęs Kim Jong Uną „banditu“, o Pchenjanas demokratą – „pasiutusiu šunimi“.

Mažai tikėtina, kad J. Bidenas rengtų kokius nors tiesioginius susitikimus su Kim Jong Unu, nebent Šiaurės Korėja imtųsi reikšmingų žingsnių denuklearizacijos link. Kim Jong Uno ir D. Trumpo diplomatija nutrūko per viršūnių susitikimą Vietname 2019 metų pradžioje, JAV prezidentui atmetus Šiaurės Korėjos lyderio pasiūlymą išmontuoti pagrindinį jo šalies branduolinį kompleksą – tai būtų ribotas nusiginklavimo žingsnis – mainais į didelį sankcijų sušvelninimą.

Kim Jong Unui pradėjus derybas su D. Trumpu Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos ryšiai suklestėjo. Tačiau žlugus minėtam Hanojaus viršūnių susitikimui Pchenjanas sustabdė bendravimą su Seulu ir atnaujino griežtą retoriką Pietų Korėjos atžvilgiu.

Kai kurie stebėtojai sako, kad Šiaurės Korėja nusivylė, nes Seulas neatsiskyrė nuo Vašingtono ir neatgaivino įstrigusių bendrų ekonominių projektų, sustojusių dėl JAV vadovaujamų sankcijų. Stebėtojų manymu, Šiaurės Korėja galbūt iš pradžių tikėjosi, kad Pietų Korėja padės jai užsitikrinti sankcijų sušvelninimą, bet nusivylė, kai Kim Jong Unas po 2019 metų susitikimo su D. Trumpu namo grįžo tuščiomis.

Pasak stebėtojų, Šiaurės Korėja gali iš pradžių megzti ryšius su Pietų Korėja ir skatinti susitaikymo nuotaikas, o paskui siekti derybų su J. Bideno administracija. Kim Jong Uno ir D. Trumpo diplomatija branduoliniu klausimu prasidėjo po to, kai Pietų Korėjos pareigūnai 2018 metų pradžioje susitiko su Kim Jong Unu ir, kaip pranešta, perdavė Vašingtonui, kad jis nori atsisakyti savo branduolinės programos mainais į ekonominę ir politinę naudą.

Partijos suvažiavimas yra pirmas po penkerių metų pertraukos ir tik aštuntas per branduolinį ginklą turinčios šalies istoriją. Jis surengtas likus dviem savaitėms iki JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijos.

Pchenjano santykiai su Vašingtonu atsidūrė aklavietėje įstrigus Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) deryboms dėl sankcijų švelninimo ir to, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais.

Be to, pernai sausį uždariusi savo sienas, kad apsisaugotų nuo kaimynėje ir svarbioje sąjungininkėje Kinijoje atsiradusio naujojo koronaviruso, Šiaurės Korėja dabar yra izoliuota labiau nei bet kada.

Suvažiavimas antradienį prasidėjo sostinėje, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Valdančiosios partijos laikraštyje „Rodong Sinmum“ paskelbtose nuotraukose matyti 7 tūkst. delegatų ir dalyvių didžiulėje salėje. Nė vienas iš jų nedėvėjo kaukės.

Pirmąją savo darbo apžvalgos dieną Kim Jong Unas sakė, kad praėjusių penkerių metų ekonominės plėtros strategijos rezultatai „beveik visose srityse itin smarkiai neatitiko mūsų tikslų“, pranešė KCNA.

Pernai plano buvo tyliai pirma laiko atsisakyta.

„Ketiname visapusiškai, nuodugniai išanalizuoti... savo patirtį, pamokas ir padarytas klaidas“, – pridūrė Kim Jong Unas. Jis vilkėjo juodą kostiumą, į jo atlapą buvo įsisegęs ženklelį su tėvo ir senelio atvaizdais.

KCNA pranešime jokios konkrečios klaidos neminimos, nenurodoma, ar Kim Jong Unas savo kalboje paminėjo Vašingtoną arba Seulą. Lyderio kalba turėtų būti pratęsta trečiadienį.

Koronaviruso pandemija padidino spaudimą Šiaurės Korėjai. Pchenjanas pats užsiblokavo daug efektyviau nei kada nors būtų galėję tikėtis kovingiausi sankcijų šalininkai.

Prekyba su Kinija yra labai sumenkusi, daug užsienio ambasadų užsidarė arba itin sumažino atstovavimą.

Pchenjanas tvirtina, kad šalyje nėra nė vieno COVID-19 atvejo, bet stebėtojai tuo abejoja. Finansinį spaudimą šaliai dar labiau padidino praėjusios vasaros potvyniai.

Analitikai sako, kad suvažiavimo metu pagrindinis dėmesys tikriausiai teks vidaus politikos klausimams, „pasitikėjimo savo jėgomis“ svarbos patvirtinimui ir naujo ekonominio plano paskelbimui.

„Rodong Sinmun“ sekmadienį paragino tvirtai palaikyti Kim Jong Uną ir rašė, kad „vienybės dvasia“ yra būtina „pergalingiems“ metams užtikrinti.

Pasirengimas paradui

Partijos suvažiavimai yra svarbiausi jos susitikimai, grandioziniai politiniai renginiai, stiprinantys režimo autoritetą. Juos atidžiai stebi analitikai, bandantys įžvelgti politikos ar valdančiojo elito pasikeitimų požymių.

Kim Jong Uno sesuo ir svarbi patarėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) yra tarp pareigūnų, išrinktų į suvažiavimo prezidiumą. Tai rodytų didėjantį jos autoritetą.

Per praėjusį, 2016 metų suvažiavimą, kuris buvo pirmas per kone 40 metų, buvo įtvirtintas Kim Jong Uno, kaip aukščiausiojo lyderio ir septynis dešimtmečius valdančios jo šeimos įpėdinio, statusas.

Dabartinis suvažiavimas atspindi „skubų vidaus solidarumo poreikį“, sakė Seule gyvenantis perbėgėlis iš šiaurės, analitikas Ahn Chan-ilas (An Čaniras).

„Partijos suvažiavimas turi pasitarnauti kaip kibirkštis nusivylusios visuomenės tikėjimui atkurti“, – sakė jis.

Prieš suvažiavimą visa šalis buvo mobilizuota 80 dienų ekonomikos skatinimo vajui, kuris daugeliui reiškė papildomas ilgas darbo valandas ir papildomas pareigas.

Suvažiavimas surengtas prieš J. Bideno inauguraciją sausio 20 dieną ir analitikai sako, kad Šiaurės Korėja bandys apdairiai pasiųsti Vašingtonui žinią. Būsimasis JAV prezidentas Kim Jong Uną yra pavadinęs „banditu“, o Pchenjanas J. Bideną – „pasiutusiu šunimi“.

„Pasitraukus Trumpui, Šiaurės Korėja patvirtins savo tradicinę priešišką poziciją JAV atžvilgiu, užsimindama apie kitos savo provokacijos pobūdį“, – sakė Asano politikos studijų instituto analitikas Go Myong-hyunas (Go Mjonghjunas).

Nors Pchenjanas vos prieš kelis mėnesius pademonstravo savo kol kas didžiausią raketą, iš palydovų padarytos nuotraukos rodytų, kad „paspartėjo pasirengimas“ naujam paradui, pranešė autoritetinga interneto svetainė „38North“.

Keturias dienas trukusio 2016 metų partijos suvažiavimo proga taip pat buvo surengtas paradas.

Kim Jong Uno tėvas ir pirmtakas Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras) savo valdymo metais niekada nebuvo surengęs partijos suvažiavimo, tačiau dabartinis lyderis, regis, laikosi grafiko rengti juos kas penkerius metus.

„Kim Jong Unas siekia režimo stabilumo ir partijos normalizavimo, – sakė Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto analitikas Shin Beom-chulas (Šin Bomčulas). – Surengti suvažiavimą 2016 metais, o paskui 2021-aisiais yra normalizavimas.“

Tokį pranešimą Kim Jong Unas padarė per trečiadienį įvykusį visuotinį partijos Centro komiteto posėdį, kuriame „įvertino pasiekimus ir trūkumus“ po praėjusio, 7-ojo suvažiavimo 2016 metais, ketvirtadienį pranešė oficialioji naujienų agentūra KCNA.

Pchenjanui neįprastai atvirai buvo padaryta išvada, kad ekonomikos „gerinimo tikslų pasiekimas rimtai vėluoja“, o pragyvenimo standartai nebuvo smarkiai pagerinti.

Pasak Kim Jong Uno, buvo „netikėtų ir neišvengiamų iššūkių įvairiais aspektais ir dėl situacijos regione aplink Korėjos pusiasalį“.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, JAV, Europos Sąjunga ir kiti įvedė sankcijas Šiaurės Korėjai dėl jos draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų, kurios vadovaujant Kim Jong Unui buvo sparčiai plėtojamos.

Trūkumų pripažinimu buvo „norima pateisinti laukiamą režimo nesėkmę siekiant anksčiau išsikeltų ekonominių tikslų“, naujienų agentūrai AFP sakė Seule įsikūrusio strateginių studijų centro „Korea Institute for National Unification“ (KINU) analitikas Hong Minas.

Paskirtas suvažiavimo laikas – sausio mėnuo, kai taip pat vyks JAV prezidento rinkimų nugalėtojo inauguracija – yra parinktas specialiai, pažymėjo jis.

Pchenjano ir Vašingtono derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos yra aklavietėje nuo nesėkmingo Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimo Hanojuje praėjusiais metais. Tas Kim Jong Uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) žlugo kilus nesutarimams dėl to, ko turėtų atsisakyti Pchenjanas mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.

Šiaurės Korėja parinktu suvažiavimo laiku „sako JAV: kad ir kas laimės ateinančius rinkimus, naujasis prezidentas turėtų spartinti pastangas susitarimui pasiekti“, teigė Hong Minas.

Tarp 6-ojo ir 7-ojo Šiaurės Korėjos Darbininkų partijos suvažiavimų buvo 36 metų pertrauka, kuri apėmė ir visą Kim Jong Uno tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) valdymą.

Kim Jong Unas paragino „reguliariai šaukti partijos suvažiavimus“, pranešė KCNA. Tai rodytų, kad ateityje Pchenjanas suvažiavimus tikriausiai organizuos pagal pastovesnį grafiką.

Premjeras teigia, kad „valstiečių“ suvažiavime išsakytas pareiškimas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, yra jo požiūris apie šeimos svarbą. Jeigu oponentai šiuos žodžius priskyrė sau, tai, anot premjero, jų problema.

„Gaila, kad kažkas sau pritaikė, ir ne vienas asmuo sau pritaikė. Aš pasakiau savo požiūrį apie šeimos svarbą ir tai buvo pasakyta suvažiavimo dalyviams. Jeigu kas sau (žodžius. - ELTA) prisitaikė, tai jų, matyt, problema. Nieko asmeniško, niekam nebuvo skirta“, - sakė premjeras.

Jeigu kas sau prisitaikė, tai jų, matyt, problema. Nieko asmeniško, niekam nebuvo skirta.

Šeštadienį vykusiame „valstiečių“ suvažiavime, kuriame S. Skvernelis buvo išrinktas partijos kandidatu prezidento rinkimuose, premjero pasakymas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, sukėlė pasipiktinimo audrą.

„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės.

Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, - feisbuke savo sakytą kalbą citavo premjeras S. Skvernelis.

Konservatorių keliama kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė piktinosi šiuo premjero pasakymu, teigdama, kad neabejotinai šie S. Skvernelio žodžiai yra skirti jai įžeisti.

Pasipiktinimą S. Skvernelio užuominomis viešai pareiškė ir prezidentinių reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Tačiau praėjusį savaitgalį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo suvažiavime nutarė, kad partijos atstovams, išrinktiems į Seimą, nuo šiol teks vadovautis partijos ir frakcijos nuostatomis. Priešingu atveju gali tekti palikti partijos gretas.

Kaip LRT.lt teigė konservatorių pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys Mantas Adomėnas, toks partijos įstatų papildymas atsirado prašant partijos Priežiūros komitetui.

„Reikia paisyti partijos programos ir sprendimų, bet narystė partijoje nėra privaloma. Niekas nesikėsina į Seimo nario mandato laisvę, bet, jeigu žmogui nebus priimtini mūsų partijos sprendimai ir nuostatos, tegul jis geriau pasirenka kitą partiją“, – kalbėjo apie partijos įstatų papildymą M. Adomėnas.

Jis neslėpė, kad tokioms pataisoms atsirasti įtakos turėjo dabar jau buvusios konservatorės ir buvusios ilgametės Seimo narės Vidos Čigriejienės elgesys praėjusios kadencijos Seime, kai ji ne kartą nepaisydavo partijos frakcijos nurodymų – balsavo už šalies biudžetą, nors frakcija buvo nutarusi jo įstatymo nepalaikyti, o taip pat per neeilinę sesiją pasiliko giedoti šalies himno, kai visi konservatoriai išėjo iš salės. Be to, partijos veteranė per Seimo rinkimus pati save išsikėlė, protestuodama, kad partija iš jos atėmė vienmandatę apygardą Kaune, kur ji ne kartą buvo laimėjusi parlamentaro mandatą.

„Neaišku, kodėl ir su kuo V. Čigriejienė sudarydavo tam tikrus susitarimus ir aiškindavo, kad jos mandatas – laisvas. Taip, mandatas laisvas, bet, jei partijos sprendimai – nepriimtini, geriau nebūti jos nariu“, – įsitikinęs M. Adomėnas.

Išmetimas iš partijos paliktas sveiko proto sprendimams    

Paklaustas, kiek kartų dabartiniams Seimo nariams, atstovaujantiems konservatorius, galima bus nusižengti partijos nurodymams ar programai ir vadovautis laisvo mandato nuostata, M. Adomėnas teigė, kad naujuose įstatuose nėra tiksliai nurodyta. Esą bus vadovaujamasi sveiku protu.

Kiekvienoje Seimo frakcijoje, konservatorių – taip pat, buvo ir bus nepaklusnių narių, kurie, nepaisant susitarimų, pabalsuoja, kaip jiems atrodo. Tačiau frakcijos narius būtina įtikinti, kaip balsuoti, o ne priversti.

O kaip tuomet paaiškinti tai, kad partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ne kartą pakankamai liberaliai kalbėjo apie tos pačios lyties žmonių partnerystę, kai partijoje šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra. Atvirkščiai – kai kurie konservatoriai apie tai kategoriškai atsisako net diskutuoti.

„Jis mano, kad reikėtų diskutuoti, kaip teisiškai sutvarkyti tos pačios lyties asmenų partnerystės santykius, bet ne įteisinti santuoką“, – aiškino partijos lyderio G. Landsbergio poziciją M. Adomėnas.

Su pačiu konservatorių vedliu susisiekti pastaruoju metu itin sudėtinga.

Konservatoriai gali paremti S. Skvernelio vyriausybę 

Kaip konservatoriai elgsis šios kadencijos Seime, kai bus svarstomas šalies biudžetas? Ar neatsitiks taip, kad jie pritars „valstiečių“ deleguoto į premjero postą Sauliaus Skvernelio vyriausybės sudarytam biudžetui?

„Taip atsitikti gali. Ir tai parodytų, kad S. Skvernelio ministrų kabinetas veikia, kaip mažumos vyriausybė. Bet jeigu nebus būtinybės, mes jo neparemsime“, – svarstė M. Adomėnas.

Galimybė balsuoti laisvai išliks?

Konservatorių senbuvis Seimo narys Jurgis Razma nesiginčijo – Seimo nario mandatas laisvas, nes taip numato Konstitucija.

Tačiau jis neneigė, kad partijos įstatų sugriežtinimą lėmė kai kurių partiečių noras nepaklusti partijos arba Seimo frakcijos sprendimams.

„Yra įvairių galimybių nebalsuoti, tačiau esame viena bendruomenė ir privalome veikti bendruomeniškai. Todėl dėl partijos įstatų pakeitimo neatsitiko nieko ypatingo“, – kalbėjo J. Razma.

Jam antrino ir bandęs tapti partijos vadovu, krikščioniškojo sparno atstovas, Seimo narys Paulius Saudargas: „Seimo nario mandatas – laisvas, bet, jeigu žmogus parlamentaru tapo, pagal partijos sąrašą arba buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, jis privalo paisyti partijos ir frakcijos sprendimų. Tačiau manęs niekas negali priversti balsuoti vienaip ar kitaip, o partijos sankcijas už tai privalėsiu taip pat prisiimti“.

Partiniai gąsdinimai ir įpareigojimai kertasi su Konstitucija

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkevičius įsitikinęs, kad bet kokie partiniai gąsdinimai, įpareigojimai ar grasinimai dėl nepaklusnumo partijoms prarasti narystę jose ar teisę į Seimo nario mandatą prieštarauja Konstitucijai.

„Partijos negali savo narių gąsdinti, kad už nepaklusnumą arba kokių nors nurodymų nevykdymą jie bus pašalinti iš partijos. Taip paneigiama nuostata, kad Seimo narys atstovauja tautai. Jeigu buvusi Seimo narė ir dabar jau buvusi konservatorė V. Čigriejienė balsavo už šalies biudžetą, nepaisant to, kad jį sudarė kitos partijos atstovai, ji, mano galva vadovavosi, pirmiausia, savo sąžine ir valstybės interesais“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Pasak jo, žmonės į partijas stoja laisva valia. Laisva valia gali iš jų pasitraukti. Tai neturi nieko bendro su Seimo nario mandato laisve.

Politologas Lauras Bielinis pažymi, kad frakcijos narius būtina įtikinti, kaip balsuoti, o ne priversti.

„Kiekvienoje Seimo frakcijoje, konservatorių – taip pat, buvo ir bus nepaklusnių narių, kurie, nepaisant susitarimų, pabalsuoja, kaip jiems atrodo. Tačiau frakcijos narius būtina įtikinti, kaip balsuoti, o ne priversti. Prievarta kertasi su Konstitucija, kuri įteisina Seimo nario mandato laisvę“, – įsitikinęs politologas.