„Šiandien, Didįjį penktadienį ir Pasaulinę sveikatos dieną, norime išreikšti pagarbą ir padėką visiems medikams, visiems darbuotojams ir visiems savanoriams, kurie pasišvenčia ir atiduoda savo širdis tiems, kam labiausiai reikia žmogiškos šilumos, meilės, buvimo kartu“, – penktadienį išplatintame pranešime spaudai sakė prezidentas.

Šalies vadovas su pirmąja ponia aplankė pacientus, susitiko su hospiso medikais, darbuotojais ir savanoriais, pažymėjo, kad jie „prisiėmė be galo prasmingą misiją“ atiduoti save žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir buvimo šalia ypatingu išėjimo iš žemiškojo gyvenimo metu.

G. Nausėda pažymi, kad Lietuva stiprėja paliatyviosios slaugos srityje, bet vis dar turi stiprinti tiek stacionarias, tiek ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas Vilniuje yra pirmasis Lietuvoje pradėjęs veikti hospisas.

M. Sopočkos vardo hospise sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims teikiama profesionali medicininė, psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba, priežiūra, slauga.

Paslaugos įstaigoje neatlygintinai teikiamos žmonėms, esantiems terminalinėje ligos stadijoje.

V. Mockevičiaus kraityje – pusšimtis svarių ir mažiau svarių apdovanojimų, padėkų, medalių už nuopelnus švietimo ir sveikos gyvensenos srityse. Bet patys svarbiausi Vytauto nuopelnai nėra užrašyti garbės raštuose, jie yra žmonių širdyse – žmonių, kurie jo dėka pakeitė gyvenimo būdą, atrado savyje jėgų kantriai ir ryžtingai tobulinti save, siekti darnos savyje, šeimoje ir bendruomenėje.

Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas

Ne tik Dzūkijos sostinės, bet ir visos šalies mastu V. Mockevičius užima svarbią vietą kaip Lietuvos šviesuolis, mokantis ir ugdantis žmones sveikai gyventi, siekti ne tik fizinės bet ir dvasinės sveikatos. V. Mockevičius – Dzūkijos sveikuomenės judėjimo pradininkas, aktyvus lietuvių filosofo Vydūno, taip pat Vydūno amžininkų – Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos idėjų puoselėtojas. Prieš tris dešimtmečius įkūrė Alytaus sveikuolių klubą „Ryžtas“ ir jam sėkmingai vadovavo, savo kraštiečius mokė ir iki šiol moko rūpintis ne tik kūno, bet ir sielos sveikata. Vytautas – puikus pavyzdys jaunajai kartai, kaip sveikai ir kokybiškai gyventi, bendrauti, įgyti naujų gebėjimų, siekti gyvenimo tikslų.

Jau beveik 40 metų, kaip Vytautas gyvena sveikai: mankštinasi, maudosi po šaltu dušu, lenda į ledines eketes, nevalgo mėsos ir tikina, kad kiekvienam turėtų būti svarbu savo gyvenimą nugyventi kokybiškai. „Nė vienas, kaip sakoma, su paukščiais neiškrisime. Esmė nebūtinai tai, kiek mes gyvensime, bet kaip gyvensime. Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas“, – sako V. Mockevičius.

Nė vienas, kaip sakoma, su paukščiais neiškrisime. Esmė nebūtinai tai, kiek mes gyvensime, bet kaip gyvensime.

Sveiką gyvenimo būdą alytiškis propagavo ne visada. Jaunystėje, negailėdamas savęs sunkiai ir intensyviai dirbo, tačiau, sulaukus 55 metų, tempą teko sulėtinti. Vyrui prasidėjo širdies sutrikimai, kamavo dusulys. „Gydytojai sakė, kad būsiu jų nuolatiniu klientu ir patarė mesti visus darbus. Bet šiame gyvenime niekas nevyksta atsitiktinai – tai paskatino ieškoti išeities“, – įsitikinęs garbaus amžiaus vyriškis.

Sutrikus sveikatai jis sužinojo, kad Šventojoje iš Sankt Peterburgo atvykę sveikos gyvensenos specialistai organizuoja sveikuoliams skirtą stovyklą. Vytautas ryžosi joje dalyvauti. Alytiškis tris savaites stovykloje nevalgė mėsos, tik vegetarišką maistą, meditavo, neskaitė laikraščių, nežiūrėjo televizoriaus, nesinaudojo telefonu, kasdien bėgiojo, mankštinosi. Ir nors jį buvo užvaldęs nerimas, kad bėgiodamas pradės dusti, taip neatsitiko. „Tie bėgimai prilygdavo meditacijai. Bėgdavome ir nieko aplink nematydavome, tik girdėdavome, kas mums sakoma šalia. Namo grįžau su praplautomis smegenimis ir suvokiau, kad galima gyventi kitaip ir gerai jaustis“, – pasakojo V. Mockevičius.

Nuo tada Vytauto gyvenimas pradėjo keistis. Pamažu jis atsisakė mėsos, atsikratė 10 kilogramų viršsvorio, ėmė mankštintis, pradėjo domėtis sveika mityba, o šiandien, sulaukęs 89 metų, puikiai jaučiasi ir nežada sustoti.

Ceremoniją, kurios metu meras apdovanoja labiausiai nusipelniusius medicinos darbuotojus, savivaldybė rengia jau vienuoliktus metus.

„Jūsų darbas ypatingas – žmones Jūs pagydote ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai padrąsinate. Ir, svarbiausia, tai darote iš visos širdies, nors sprendimus priimti tenka vadovaujantis protu. Protas ir širdis turi dirba kartu“, –  sakė sostinės meras.

Meras pasidžiaugė, kad atviras ir greitas Vilnius lyderis Lietuvoje, išrašydamas poliklinikos bei ligoninės elektroninius receptus, taip pat vilniečiai medikai jų išrašymą patobulino – padarė paprastesniu ir efektyvesniu. Vien tik Vilniaus Centro poliklinika per mėnesį išrašo daugiau kaip 3 tūkst. tokių receptų, o tai sudaro apie du trečdalius visoje Lietuvoje išrašomų e. receptų. Elektroninių receptų sistemą jau įsidiegę ir 100 proc. ją naudoja sostinės Karoliniškių, Centro, Šeškinės poliklinikos ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Planuojama, kad jau iki šių metų pabaigos pagrindinės, didžiausios miesto poliklinikos receptus išrašinės tik elektroniniu būdu.

Taip pat Vilniuje skiriamas didelis dėmesys savižudybių prevencijai, planuojama plėsti slaugos namuose paslaugas, kurių itin reikia sostinės gyventojams.

„Jūs dirbate sunkiai, įstaigos gydytojai nuolat tobulinasi, diegiami nauji gydymo metodai, perkama nauja moderni gydymo įranga – dėkoju už Jūsų pastangas ir už Jūsų darbą – tik visų mūsų bendromis pastangomis galime kurti sveikesnę visuomenę“, – sakė R. Šimašius.

Kandidatus apdovanoti Auksinės širdies simboliu ir padėkoms  kasmet siūlo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, Vilniaus medicinos draugija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas – apdovanojimo Auksinės širdies simboliu komitetas.

Auksinės mediko širdies simboliu apdovanoti:

2016 metų gydytoja – Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės gydytoja  Živilė Juškienė;

2016 metų administratorė – Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė Račkauskienė;

2016 metų gydytojas – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas Andrius Ruzgys;

2016 metų gydytoja odontologė – Antakalnio poliklinikos gydytoja odontologė Irena Orlovska Ravoitienė;

2016 metų slaugytoja – Lazdynų poliklinikos slaugytoja Olga Mamončik;

2016 metų slaugytoja – Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų slaugytoja Irena Vasilevskaja;

2016 metų akušerė – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės buvusi ilgametė darbuotoja akušerė Birutė Jakutienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos analizė rodo, kad tikimybę susirgti depresija turi vidutiniškai kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras.

Organizacijos duomenimis, depresija yra dažniausias suaugusių žmonių psichikos sutrikimas, o pagal sergamumo sukeliamą naštą atsiduria ketvirtoje vietoje tarp visų ligų.

Medikai skelbia, kad sergančiųjų depresija skaičius pasaulyje auga, ja serga vis jaunesni žmonės.

Prognozuojama, kad 2020-aisiais ligų paplitimo skalėje depresija atsidurs antroje vietoje, po širdies ir kraujagyslių ligų.

Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Ji pradėta minėti 2006 m. Pasaulinės insulto organizacijos (PSO) iniciatyva. Šios dienos tikslas - priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šią 2015 m. Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu - F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS - RANKA - KALBA - LAIKAS (angl.  Face - Arm - Speech - Time).

Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti šią formulę ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba. Tokiu atveju paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą. Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba.

Išsiaiškinti galite paprašydami žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą. Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba. Taip pat galite paprašyti pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą. Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių . O 20-40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.

Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Per metus pasaulyje gyventojų, turinčių daugiau kaip 65 metus, padaugėja apie 9 milijonus ir iki 2025 metų jų bus daugiau kaip 800 milijonų. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės" ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga. Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.

Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje - 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001-2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje - 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų - 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc. Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.

Siekiant globaliu mastu sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios sunkios ligos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai siūlo naudotis standartizuotu insulto sekimo modeliu STEPS, kuris skirtas įvairių šalių sveikatos priežiūros darbuotojams: tiksliai įvertinti insulto paplitimą, apibrėžti gyventojų rizikos grupes, identifikuoti galimus rizikos veiksnius, vykdyti ilgalaikę stebėseną, pagrįsti ir parengti ilgalaikius projektus ir ilgalaikes prevencines programas, kontroliuoti ir vertinti vykdomų projektų ir programų efektyvumą.

Taigi, insultas yra neurologinė patologija, priskiriama ūmiems centrinės nervų sistemos pažeidimams, kurios priežastis dažniausiai yra kraujagyslių patologija ir kuri visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo ir mirties priežastis. Tačiau „insulto" terminu vadinamas ne vienas atskiras susirgimas, o visa gausi susirgimų grupė, kuriuos trumpai apibūdinsime.

1. Išeminis insultas - tai ūmus, židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais židininiais neurologiniais simptomais (simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pakenkta), išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų pradžios. Kaip rašoma mokslinėje literatūroje, išeminiai insultai sudaro apie 75-85 proc. visų insultų.

2. Hemoraginis insultas - tai smegenų audinio arba smegenų dangalo kraujosruva, susidariusi plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenų audinį arba į smegenų dangalus (yra subarachnoidinis, epidūrinis ir subduralinis dangalai).

3. Galvos smegenų infarktas yra galvos smegenų nekrozė, pasireiškianti dėl smegenų išemijos, su objektyviai matoma patologija galvos smegenyse ir klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia maždaug po 24 valandų. Taip pat yra ir daugiau panašių neurologinių būklių, bendrai vadinamų insultais.

Naujausios insulto klasifikacijos, be galvos smegenų pažeidimų, priskiria ir stuburo smegenų pažeidimus ir išskiria net 62 insulto tipus ir potipius bei 18 skirtingų klasifikacijų. Paskutiniu metu mokslinėje literatūroje ypač dažnai akcentuojama praeinančio (trunkančio iki 24 valandų) smegenų išemijos priepuolio svarba (kai kurie šaltiniai šią būklę priskiria prie insulto tipų), nes ji yra patikimas insultų pranašas - iki 50 proc. insultų po šio priepuolio ištinka per pirmąsias 2 paras. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) - tai trumpalaikis lokalus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios ir, kartais, vadinamas mikroinsultu ar iki insultine būkle.

Patologinis-fiziologinis ligos mechanizmas paprastas: insultas įvyksta, kai kraujagyslė, kuri maitina (perneša deguonį ir maistingas medžiagas) tam tikrą smegenų sritį yra užblokuojama ar įvyksta jos plyšimas. Arteriją gali blokuoti krešulys, susiformavęs tam tikroje vietoje (šiame procese tiesiogiai dalyvauja cholesterolio plokštelių sankaupos), embolas, atkeliavęs su kraujo tėkme iš kitų organų, ar koks kitas objektas (riebalų lašai prie riebalinės embolijos, deguonies ar kitų dujų burbuliukai ir kt.). Smegenų dalis, kuri negauna kraujo, pradeda nykti ir mirti. Blokuotos kraujagyslės spindžio dydis ir pakenkimo vieta bei jos plotas lemia insulto sunkumą ir jo klinikinius simptomus.

Insultų diagnostika yra gana sudėtinga dėl labai didelės simptomų įvairovės, kurią lemia skirtingi smegenų audinių pakenkimo mechanizmai ir lokalizacija. Panašius į insulto simptomus gali sukelti daugelis neurologinių būklių, kurioms patvirtinti ar atmesti reikia visai kitų diagnostikos priemonių nei insultui. Pagrindiniai matomi simptomai yra šie: vienos kūno pusės ar abipusis judesių valdymo pablogėjimas; koordinacijos sutrikimas; vienos kūno pusės ar abipusis (rečiau) sensorinis (jutimų) pablogėjimas ar visiškas išnykimas; neaiški, nesklandi kalba ar visiškas nesugebėjimas kalbėti; reikšmingas regėjimo lauko susiaurėjimas; viena kryptimi fiksuotas žvilgsnis; ūmiai prasidėjusi ataksija (tai nestabili eisena, kojas keliant aukštai ir statant plačiai); ūmiai prasidėjęs suvokimo sutrikimas; ūmiai prasidėjusi apraksija (netenkama gebėjimo atlikti tikslingus sudėtingus judesius, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo juos atlikti) ir kt.

Gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie nėra tipiniai insultui: svaigulys; stiprus, lokalizuotas galvos skausmas; pykinimas; neaiškus matymas abiem arba viena akimi; vaizdo dvejinimasis; sutrikusi pažintinė funkcija; pritemusi sąmonė; nesugebėjimas nuryti ir kt.

Pasireiškus klinikai, išeminio insulto atveju svarbiausiu veiksniu tampa laikas, nes reikia kuo anksčiau paskirti tikslinį gydymą - trombolizę, kad būtų išvengta galimų komplikacijų dėl užsitęsusios centrinės nervų sistemos dalies išemijos. Todėl dažniausiai diagnozei patikslinti skubiai atliekama angiografija, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija arba branduolių magnetinė rezonanso tomografija.

Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi ir ištyrinėti: arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika ir nesaikinga mityba (mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste), mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, ilgalaikis psichosocialinis stresas, dislipidemija, širdies ligos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), kai kurios inkstų ligos ir kt. Nuo žmogaus nepriklausomi rizikos veiksniai - amžius, lytis, šeimos istorija ir paveldimumas.

Daugelis mokslinių apžvalginių straipsnių pabrėžia, jog ryžtingas žalingų įpročių atsisakymas ir gyvensenos pakeitimas sveikesne gali sumažinti sergamumą insultu nuo 80 iki 90 proc.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia drauge paminėti Pasaulinę sveikatos dieną. Balandžio 9-ąją, trečiadienį, miesto gyventojai galės nemokamai pasimatuoti kraujospūdį, sužinoti cholesterolio, gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje, visuomenės sveikatos specialistai atliks kūno masės analizę.

Nemokami sveikatos patikrinimai balandžio 9 d. vyks 9.00-13.00 val. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biure (Taikos pr. 76, III aukštas). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prieš sveikatos patikrinimus bent 4 valandas reikėtų nevalgyti ir negerti.

Registruotis gyventojai gali tel. (8 46) 23 40 67, mob. (8 612) 30179, el. paštu marius@sveikatosbiuras.lt.

Pasaulinė sveikatos diena švenčiama kasmet balandžio 7-ąją ir yra skirta Pasaulio sveikatos organizacijos įkūrimui paminėti. Kaskart stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausias sveikatos problemas.

Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema ─ ,,Maži sutvėrimai – didelė grėsmė" – primins apie sunkiai pastebimus pavojus slypinčius gamtoje ─ erkes.
Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kviečia pasitikrinti žinias apie šiuos sutvėrimus ir laimėti prizų dalyvaujant konkurse.

Balandžio 7 d., pirmadienį, internetiniame puslapyje www.sveikatosbiuras.lt bus patalpintas kryžiažodis, kurį išsprendę gyventojai kviečiami skambinti telefonu 8 615 12609 ir pasakyti du raktinius žodžius. Biuro specialistai skambučių lauks pirmadienį iki 12 val.

Pirmieji trys teisingai atsakiusieji bus apdovanoti Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro prizais – termo puodeliais, atšvaitais ir tušinukais.