Jo teigimu, norint sukurti teigiamą šalies įvaizdį derėtų išmokti pateikti Lietuvą pozityviai, o politikams reikėtų pradėti bendrauti su verslininkais, kurių, kaip teigia A. Abromavičius, valstybės vadovai paprastai vengia dėl nekompetencijos ir dėl to, kad patys kuria verslą.

Mėnesio pradžioje buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius dalyvaudamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forume pateikė penkis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje gyventi taptų geriau. Tai verslo sąlygų gerinimas, migracijos politikos keitimas, šalies įvaizdžio sukūrimas, valstybės aparato mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas.

– Kodėl jūsų šie penki pasiūlymai yra labiau susiję su valstybės valdymu nei su struktūrinėmis reformomis švietime, sveikatos sistemoje?

– Nesu sveikatos apsaugos ar švietimo specialistas. Aš – verslininkas, investuotojas, kuriuo buvau 19 metų, todėl tai [šie pasiūlymai] yra daugiau mano „parapija“, bet visų problemos Lietuvoje ir Ukrainoje prasideda nuo švietimo, nuo mokyklos suolo, nuo darželio ir t. t. Jeigu mes norime sulaikyti mūsų tautiečius nuo išvykimo į užsienį, reikia, žinoma, pradėti nuo švietimo.

Visos problemos Lietuvoje ir Ukrainoje prasideda nuo švietimo, nuo mokyklos suolo, nuo darželio.

Neseniai pusryčiavau su buvusia Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Ji pasakė, kad estai labai didžiuojasi savo švietimu. Jie patenka į geriausiųjų penketuką pasaulyje. Sakydami ir įrodydami visiems piliečiams, kad auginti vaikus jų šalyje, kur graži gamta, kur aukštas išsilavinimo lygis, yra geriausia, jie sulaiko emigraciją iš Estijos. Manau, kad Lietuva būtent nuo to ir turėtų pradėti.

– Vienas iš jūsų pirmų pasiūlymų, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, – gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas. Tarsi potemė – keisti visuomenės požiūrį į verslą, nes esą verslas dabar matomas kaip blogis. Kaip tai reikėtų daryti?

– Visų pirma, aš, tapęs Ukrainos ekonomikos ministru, iš savo patirties kaip verslininkas, investuotojas žinojau, kad valdžia labai vengia susitikimo su verslininkais. Valdžia nenori girdėti verslininkų problemų dėl dviejų priežasčių. Pirma, valdžia dažnai yra nekompetentinga, nenori susitikti, kad neišryškėtų jos nekompetencija, nes ji nesigaudo, kai kalbama apie mokesčių surinkimo klausimus.

Antra, būna, kad valdžia turi savo kažkokį interesą, todėl nesutinka, nenori padėti, nes patys politikai užsiima kažkokiu verslu. Dėl to iš pat pradžių pasakiau – kad paprastas žmogus pajustų teigiamą poveikį, reikia, kad ekonomika pradėtų judėti teigiama linkme, stiprėti, augti. Tai gali padaryti tik verslininkai, ne valdžios vyrai.

Verslininkai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus, investuoja, rizikuoja. Dėl to pasakiau, kad mes būsime verslo advokatai, ginsime verslą ir verslininkus prieš valstybės kontroliuojančių įstaigų piktnaudžiavimą, savivaliavimą. Surinkdavome daugybę verslų (prancūziškų, ukrainietiškų, vokiškų, žemdirbių atstovų), mokesčių inspekcijos vadovus, muitines, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas ir spręsdavome problemas. Kur išeidavo, tai darydavome kompleksiniu būdu, kur neišeidavo, tekdavo ir rankiniu būdu. Tokios pačios problemos tik mažesniais masteliais, manau, yra Lietuvoje.

Verslininko profesija, man kažkokiu nesuprantamu būdu, visuomenės ir valdžios požiūriu nėra prestižinė. Verslas, verslumas yra iniciatyva, tu kažką darai, prisiimi atsakomybę, prisiimi riziką ir t. t. Turėtume tai skatinti, kurti teigiamą ekosistemą, kad verslai kurtųsi, kad būtų rodoma privati iniciatyva.

Dėl tos privačios iniciatyvos turėtume klestinčią ekonomiką, mažėjančią migraciją ir t. t. Dabar, manau, verslininkai užguiti. Jie yra tie, kurie neva moka tik minimalų atlyginimą. Reikia kalbėtis, tartis, galbūt pasirašyti kažkokį verslo, valdžios ir visuomenės paktą toje diskusijoje, kas pirmas – ar višta, ar kiaušinis. Manau, kad vis dėlto valdžia turėtų pirma ištiesti ranką.

– Jūs sakote, kad būtent valdžios baimė susitikti su verslu arba viešai tai deklaruoti sukėlė tarsi verslininko, kaip nuolatinės malonės prašytojo, įspūdį?

–  Taip, aš daug bendravau su verslininkai ir visi yra ypač nusiminę. Jie juk neprašo iš valstybės kažkokios ypatingos pagalbos. Jie nenori, kad būtų kažkaip demonizuojami.

– Antra jūsų siūloma priemonė – keisti migracijos politiką. Jūs sakėte, kad Lietuva gali išnaudoti gerą savo įvaizdį, tapti vieta regione dirbti ir gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Iš tikrųjų tokia idėja Lietuvoje vyrauja jau gana ilgai, bet kažkaip nepavyksta. Kas trukdo? Kaip tai reikėtų įgyvendinti?

– Manau, kad reikia kažkaip plačiau diskutuoti, keisti visuomenės nuomonę. Manau, Lietuvoje yra ir ksenofobijos apraiškų. Su tuo reikia kažkaip kovoti. Jeigu mes esame pasaulietiški, jeigu esame atviri, turėti nebūti pusiau viduramžiškų pažiūrų ir mąstyti, kad bet kuris čia atvažiavęs pagrobs kažkokią darbo vietą.

Jeigu mes esame pasaulietiški, jeigu esame atviri, turėti nebūti pusiau viduramžiškų pažiūrų ir mąstyti, kad bet kuris čia atvažiavęs pagrobs kažkokią darbo vietą.

Lietuviai yra išdidi tauta. Tai yra galimybė parodyti visą mūsų atvirumą ir potencialią galybę taip pat ir imigracijos politikoje, esant sunkiai situacijai kai kuriose kaimyninėse šalyse. Jų gyventojai galbūt kultūriškai visiškai artimi mums, kad truputį atsivertume, pasiimtume gerus specialistus. Daugelis iš jų netgi nori atvažiuoti su savo pinigais, įkurti verslus.

Turėtume būti vieni atviriausių, vieni pažangiausių, nes kitos kaimyninės šalys jau yra padariusios daug daugiau. Kol mes šnekame, jie jau tai daro. Praktiškai šalis nyksta, ji sunaikinama – 20–30 proc. gyventojų, nesant karo padėčiai emigruoja. Tai yra tragedija. Už tai politikai turėtų atsakyti.

– Ar manote, kad ksenofobinės apraiškos, kurios galbūt ir trukdo keisti migracijos politiką, taip pat trukdo ir „pardavinėti“ Lietuvą užsienyje?

– Negatyvaus Lietuvos įvaizdžio pasaulyje nematau. Matau jokį įvaizdį, todėl norėtųsi iš nulio sukurti pozityvų įvaizdį. Turime, kuo pasididžiuoti, turime visai neblogų pasiekimų, bet nemokame jų pardavinėti.

– Kokią žinutę reikėtų siųsti apie Lietuvą? Koks yra Lietuvos pasiekimas, kuriuo būtų galima sužaisti tarptautinėje rinkoje?

– Geriausiai suveikiančios žinutės turi būti susijusios su greitumu, atvirumu, paprastumu, saugumu. Derėtų parodyti, kad Vilnius yra laimingiausias, saugiausias miestas. Kol kas jis dar yra pigiausias, jame yra greičiausias internetas, lengviausiai gaunamos įvairios pažymos, vyriausybė – be popierių, viskas elektroninėje erdvėje ir t. t.

Ši niša daugeliui biurokratizuotų šalių (netgi ES, pavyzdžiui, Italijai), tai visiškai nauja, bet turime kelti aukštus standartus visose srityse patys sau. Tu negali būti greičiausiai pasaulyje išduodantis vairuotojo teises, bet lėčiausiai išduodantis pasą.

Mes esame ant ribos. Daugelis investuotojų galbūt nenori rimtai diskutuoti apie naujas investicijas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, nes nežinia, ką rusai darys per kelerius kitus metus. Dėl to mes turime stengtis dvigubai daugiau. Ant rankų sėdėti arba sėdėti ant tvoros, kaip yra tokie išsireiškimai, mes neturime nei laiko, nei galimybių. Paprasčiausiai reikia ryžtingai veikti.

– Tai, ką jūs sakote dabar, derinasi su ketvirtu jūsų siūlymu – aparato mažinimas. Jūs sakote, kad tai padarėte Ukrainoje būdamas ministru. Valstybės tarnautojų skaičių sumažinote 50 proc. Kaip tai reikia padaryti? Ateini vieną dieną, pasiimi departamentų sąrašą ir kai kuriuos išbraukti ar išbraukti žmones?

– Lietuvoje, ne paslaptis, kai kuriose įmonėse, ministerijose yra visokie giminių, draugų klanai. Tie visi valdininkai atitrūkę nuo paprastų žmonių, nuo verslo, nesprendžia jokių problemų, neatstovauja šaliai. Daugelį žmonių reikia keisti, kelti atlyginimus, pritraukti naujus žmones.

Žinoma, yra ir gerų specialistų, negalima sakyti kitaip, bet reikia mažinti funkcijas. Turėtų būti kuo mažiau valstybės kišimosi į kasdienius žmonių, verslo reikalus. Viskas, ką galima išduoti, atsakyti, paaiškinti, turi būti elektroninėje erdvėje, neturėtų būti jokio popierizmo.

Nenormalu, kad mažėjant gyventojų skaičiui, keičiantis technologijoms pas mus biurokratų skaičius per paskutinius metus išaugo. Tai nenormalu. Kad gautume aukštos kokybės specialistus, mano manymu, pas mus valdžioje moka per mažus pinigus. Paskutiniu metu pašnekėjus su daugeliu žmonių, nuomonių lyderių, susidaro įspūdis, kad netgi yra intelektualinis skirtumas tarp valdžios ir, tarkime, žmonių  iš privataus sektoriaus. Tas skirtumas pastaruoju metu toks didžiulis, kokio galbūt net nebuvo nuo nepriklausomybės laikų.

– Kalbėdami apie valstybinį aparatą negalime nepaminėti ir viešųjų pirkimų temos. Jūs tarsi sakote, kad reikia skaidrinti viešųjų pirkimų politiką. Kaip ją reikėtų skaidrinti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pastaruoju metu gana daug atskleidė prasižengimų, net ketvirtadalio viešųjų pirkimų negali patikrinti per metus?

– Yra nedaug sričių, kur Ukraina pasivijo ir aplenkė daugelį. Viena jų – viešųjų pirkimo sistemą, kurią sukūrėme nuo nulio tik per pusantrų metų. Londono pasaulinėje viešųjų pirkimų konferencijoje ją pripažino kaip geriausią viešųjų pirkimų sistemą pasaulyje. Čia galime netgi pasidalinti savo patirtimi.

– Tai kokie stebuklai yra toje sistemoje?

– Viskas elektroninėje erdvėje. Tai vadinamasis „open source“. Jis [viešųjų pirkimų dalyvis – LRT.lt] gali bet kuriuo metu stebėti pirkimus, prisijungti. Surengėme valstybinį bendrąjį portalą su privačiomis aukcionų aikštelėmis. Taip pat pagerinome prieinamumą prie viešųjų pirkimų, skaidrumą, konkurencingumą ir taupome milijardus grivinų. Nereikia išradinėti dviračio. Paprasčiausiai reikia stebėti, kas pasaulyje labiausiai pažengę technologiniu atžvilgiu ir stengtis pritaikyti.

Šių metų forumo tema – „Trys Lietuvos: sujungti negalima atskirti“.

Forumo globėja, prezidentė Dalia Grybauskaitė susirinkusiems dalyviams atsiųstame vaizdo sveikinime teigė, kad nors visi Lietuvos regionai turi investicinio patrauklumo, reikia gebėjimų jį atrasti, o tam ypač pasitarnauja tarptautinė patirtis.

„Pasaulis keičiasi dideliu greičiu. Tai mes ypač ryškiai pajusime minėdami mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį. Tegul jis mus visus įkvepia ir sutelkia bendram tikslui – dėl Lietuvos, vienintelės mūsų bendros tėvynės, dėl jos žmonių. Linkiu vertingų diskusijų ir dar vertingesnių, visiems naudingų sprendimų“, – sveikinimo kalboje sakė prezidentė.

Forumą atidaręs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad prasta ekonominė situacija regionuose ir intensyvi lietuvių emigracija yra viena kitą gilinančios problemos.

„Ateitis priklausys nuo to, kaip spręsime regionų ekonomikos ir demografines problemas. Turime suvienyti valstybės, savivaldybių, verslo, mokslo pajėgas, kalbėtis ir bendradarbiauti su tėvynainiais, gyvenančiais svetur“, – sakė V.Sutkus

Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, PLEF sudaro sąlygas  stiprinti ryšius ir demonstruoti lyderystę.

„Tai unikali vieta  tautiečiams pasidalinti patirtimi, užmegzti vertingų verslo ryšių, susipažinti su inovatyviomis idėjomis bei stiprinti  tarptautinę lietuvių bendruomenę. Jau tradiciniu tapęs didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams kasmet sutraukia vis gausesnį būrį savo sričių profesionalų, garsių verslo ir politikos lyderių“, – sakė ūkio ministras. 

PLEF programoje numatyti Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimai bei diskusijos lietuviškos tapatybės, geopolitinės situacijos ir ekonominės raidos temomis. Taip pat daug dėmesio skiriama regioninei šalies politikai, jos pokyčiams po 2020 m. bei išeivijos vaidmeniui formuojant naujas šalies vystymosi gaires.

Pranešimus skaitys istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius, Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti.

Prezidentės D. Grybauskaitės globojamas PLEF siekia sutelkti po įvairias šalis pasklidusias sėkmingus verslo, meno, kultūros ir kitų sričių lyderius iš Lietuvos. Renginio tikslas  – telkti viso pasaulio lietuvius, bendrauti, bendradarbiauti, tobulėti, skatinti domėtis savo šalimi ir kurti ateities Lietuvą. Nuo 2009 m. renginys vyko Čikagoje, Tel Avive, Londone bei Vilniuje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito Izraelyje metu atidarė  pirmą kartą čia vykstantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF) – didžiausią ekonomikos renginį, suburiantį garsius verslo ir politikos lyderius.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvauja daugiau kaip 100 mūsų šalies ir Izraelio verslo ir politikos atstovų, didžiausių Izraelio verslo kompanijų vadovai. Renginyje pristatoma ekonominė Lietuvos situacija, verslo aplinka, investavimo mūsų šalyje galimybės. Pirmą kartą Izraelio verslo sostinėje vykstančiame forume mūsų šalies mokslininkai, verslininkai ir politikos atstovai pristato inovatyvius elektroninės valdžios ir mobilaus ryšio sprendimus, medicinos paslaugų turizmą, startuolius, mokslinių tyrimų atviros prieigos centrų galimybes. 

„Visi kartu – verslo ir valdžios desantas  Izraelyje padedame šios šales  verslininkams ir mokslininkams atrasti Lietuvą – modernių ir unikalių idėjų, galimybių ir sumanių žmonių šalį. Mūsų konkurencingumas nuolat didėja, o šalies ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES. Todėl nėra tinkamesnio laiko, nei dabar, pasinaudoti Lietuvos ir Izraelio santykių teikiamais pranašumais ir rasti unikalių būdų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų ir inovacijų srityse“, – sakė šalies vadovė.

Izraelis – valstybė, pirmaujant pagal inovacijas ir aukštąsias technologijas, turinti puikiai išplėtotus mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje. Lietuvos ir Izraelio mokslininkai jau dabar kartu įgyvendina daugiau kaip 60 mokslinių tyrimų projektų, tačiau, Prezidentės teigimu, šis bendradarbiavimas galėtų būti dar intensyvesnis.

„Lietuva – viena labiausiai išsilavinusių valstybių ES, Izraelis –viena daugiausiai mokslui ir tyrimams lėšų skiriančių šalių pasaulyje, lyderė informacinių technologijų srityje. Todėl, panaudojus mūsų šalių stiprybes, kartu galime tapti išskirtine ir konkurencinga jėga visame regione“, – sakė Prezidentė.

Lietuva galėtų bendradarbiauti ir atsinaujinančių energetinių išteklių srityje. Pasak Prezidentės, esame pasaulyje pripažinti aukšto efektyvumo saulės modulių gamintojai ir eksportuotojai, o Izraelis siekia padidinti atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą. Tai, šalies vadovės teigimu, yra dar viena daug neišnaudotų galimybių teikianti niša.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva siekia ir toliau stiprinti ekonominius ryšius su pažangia ekonomika garsėjančiu Izraeliu. Ši šalis sulaukia dvigubai daugiau rizikos kapitalo investicijų nei Amerika ir pirmauja pasaulyje pagal startuolių skaičių – kasmet čia sukuriama daugiau kaip 1000 jaunų verslų. Pasak Prezidentės, erdvę bendradarbiauti atveria ir chemijos pramonė, biotechnologijų ir medicinos, žemės ūkio ir gyvybės mokslai.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vyksta 7 kartą. Valstybės vadovės globojamas renginys, sutelkiantis garsiausius verslo, mokslo ir politikos lyderius, jau buvo organizuotas Čikagoje, Londone ir Vilniuje.

Oficialaus vizito Izraelyje metu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat susitiks su didžiausių šios šalies verslo kompanijų vadovais.

Spalio 20-21 dienomis Tel Avive vyksiančio Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) pranešėjas, Lietuvoje įsikūrusio Izraelio technologijų startuolio „Wix.com“ užsienio padalinių vadovas Boaz Inbal dalijasi mintimis apie izraeliečių verslumo dvasią, startuolių pasaulį Izraelyje ir atskleidžia, kodėl pasiteisino „Wix“ pasirinkimas investuoti Lietuvoje ir Vilniuje įsteigti aplikacijų kūrimo centrą.

– Kaip Izraelio švietimas, verslas ir kultūra prisidėjo prie to, kad ,,Wix“ tapo tarptautiniu prekės ženklu? Ar tikite, kad jis galėjo gimti bet kur kitur?

– Izraelietiška verslo kultūra yra stipriai orientuota į „startup‘us“. Manau, kad aukštas išsilavinimo lygis, greita ir veiksminga problemų sprendimo sistema, technologijų išmanymas ir geri verslumo įgūdžiai, kuriais pasižymi daugelis Izraelio gyventojų, o ypač IT srities specialistai, turi didelę įtaką „startup‘ų“ sėkmei. Tai neabejotinai padėjo ir kompanijai „Wix“.

Kas yra praleidęs bent kiek laiko su žmonėmis iš Izraelio, gali patvirtinti, kad mes esame labai atkaklūs. Smarkiai dirbti ir pramogauti – įaugę į mūsų kraują. Izraeliečiai įgija didelį atsakomybės jausmą ir vertingos darbo patirties privalomos tarnybos armijoje metu. Pridėkite tai prie informacinių technologijų populiarumo ir su jomis susijusių įgūdžių didėjančios paklausos ir jūs gausite komandą, kurioje dirba motyvuoti, suaugę ir patyrę dvidešimtmečiai.

– Ką galėtumėte patarti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo dalyviams, kurie svarsto apie galimybę pradėti verslą Izraelyje? Ko turėtume ieškoti ir kuo reikėtų pasidomėti, apsilankant šalyje?

– Izraelio „startup‘ai“ būna įvairių formų, dydžių ir turi labai skirtingus biudžetus. Esame matę, kaip trijų vyrukų garaže pradėtas „startupas“ perauga į sėkmingą pirminį viešąjį akcijų siūlymą (angl. Initial public offering).

– Ką reikėtų sužinoti? Manau, svarbiausia įsitraukti į vietinių gyvenimą. Mūsų „startup‘o“ ekosistema remiasi į gabius, smalsius, protingus ir atsidavusius verslininkus, kurie dirba kartu kaip komanda. Pristatydami save, skirkite tam daugiau laiko ir pagalvokite, kas svarbiausia.

– Dar vieną pamoką suteikia Izraelio rinkos dydis – tai pakankamai maža rinka, tad verta mokytis iš daugumos Izraelio technologijų įmonių, kurios žino, kaip sukonstruoti „startup‘ą“ nuo nulio iki plačios tarptautinės auditorijos. Taigi, kitų verslininkų sėkmių ir nesėkmių istorijos gali tapti labai svarbiu žinių šaltiniu.

– Kodėl „Wix“ pasirinko Vilnių? Kodėl čia geriau nei kurioje nors kitoje pasaulio vietoje?

– Technologijų sektorius Lietuvoje pasižymi unikalia talento, kūrybiškumo ir ryžto kombinacija, kuri praplečia ribas. Mes turime galimybę auginti „Wix“ kompaniją labai sparčiu tempu, nes didelį dėmesį skiriame inovacijoms ir savo sukurtos platformos išbandymui naujose vietose. Kai nusprendėme atidaryti skyrių Lietuvoje, mus labai motyvavo gyvybinga Lietuvos verslo kultūra ir didelis IT specialistų pasirinkimas. Mums būtent to ir reikėjo, o pastarieji du metai tik dar kartą tai patvirtino. Programuotojai mūsų lietuviškame ofise labai prisidėjo prie mūsų įmonės gebėjimo taip sparčiai augti

– Papasakokite šiek tiek apie save. Iš kur jūs? Kaip susidomėjote interneto verslu ir kaip atsidūrėte „Wix“

Turiu daugiau nei 18 metų patirties aukštųjų technologijų ir „startup‘ų“ srityje, vykdomosiose ir vadovaujamose pozicijose. Buvau vienas iš mobilaus „startup‘o“ steigėjų 2000-ųjų metų pradžioje, o tuomet prisijungiau prie „Sphera“, kur susitikau su Avishai Abrahami, kuris yra „Wix“ vadovas ir bendras steigėjas. Vėliau prisijungiau prie „Fundtech“, kuri yra finansinių sistemų lyderė. Ten įsteigiau naują departamentą. Dar vėliau, prisijungiau prie „Matrix“, vienos iš IT lyderių Izraelyje. Čia aš vadovavau vienam iš įmonės skyrių, kurio veikla – įvairūs programinės įrangos projektai su nuotoliniu būdu dirbančiomis komandomis.

Pastaruosius penkerius metus, aš dirbu „Wix“. Esu atsakingas už išorinius programavimo centrus. Esu kilęs iš Izraelio ir gyvenau čia visą gyvenimą. Interneto industrija yra unikali, nes ji kuria tai, ką mes naudojame kiekvieną dieną. Aš, asmeniškai, tikrai nenorėčiau dirbti srityje, kurioje negalėčiau daryti įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius antradienį Tel Avive Izraelyje susitiko su išeivių iš Lietuvos organizacijų atstovais ir pakvietė juos dalyvauti Pasaulio lietuvių ekonomikos forume spalį, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Su išeivių organizacijų „Beit Vilna“, „Igud jocei Lita“ ir „Izraelita“ atstovais bei Lietuvos garbės konsulais susitikęs viceministras supažindino juos su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, kuris turėtų vykti šių metų spalio 19–21 dienomis Izraelyje, koncepcija bei programa ir paragino aktyviai jame dalyvauti. Diplomatas papasakojo apie Lietuvos iniciatyvas saugant žydų kultūros paveldą Lietuvoje, Holokausto švietimo ir atminties įamžinimo projektus, teigiama pranešime  spaudai.

Viceministras perdavė ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos laišką Izraelyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo dalyviams karo pabaigos 70-ųjų metinių proga.

M.Bekešius pasveikino išreikštą organizacijų norą glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje bei su Lietuvos žydų bendruomene, paragino litvakus neprarasti ryšio su Lietuva, garsinti šalies, kaip turizmo galimybėmis patrauklios ir verslui atviros valstybės, vardą.

Susitikime aptartas ir Izraelyje gyvenančių litvakų, išeivių iš Lietuvos sąskrydis spalio 21–22 dienomis Tel Avive. Viceministras taip pat pakvietė aktyviai dalyvauti šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose: Žydų kultūros dienose Žagarėje ir Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO 90-mečiui skirtoje konferencijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pranešė turėsianti lietuvių kilmės ekonomikos patarėją iš užsienio, bet jo neįvardijo.

„Labai tikiuosi, kad rudenį turėsiu ekonomikos patarėją iš užsienio, lietuvių kilmės“, - Vilniuje sakė prezidentė, sveikindama Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo dalyvius.

Prezidentės patarėja spaudos klausimais Živilė Didžgalvienė BNS sakė šiuo klausimu galinti pasakyti tik tiek, kad antrajai kadencijai perrinktos prezidentės atnaujinta komanda bus paskelbta po inauguracijos, kuri vyks liepos 12 dieną.