„Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo. Bet Justas priėmė sprendimą“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Viliuosi, kad požiūris į valstybei svarbius klausimus bus konstruktyvus“, – sakė ji.

TS-LKD frakcijos seniūnė pripažino, kad J. Džiugeliui nepavyko išsklaidyti kilusių abejonių dėl galimų ryšių su lošimų verslo atstovais – anot jos, papildomų klausimų sukėlė ir nauja viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija.

„Gal (prisidėjo – ELTA) ir paties Justo vertinimas, kad norima diskredituoti jo pataisas, kurių tinkamumo niekas nekvestionuoja. Toks bendras vaizdas tarsi klampesnis pasidaro“, – svarstė parlamentarė.

„Kartais ir skaudžiai, bet tenka priimti sprendimus ir uždaryti temą“, – pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

J. Džiugelis dar antradienį pranešė, kad suspenduoja vadovavimą SRDK. Tačiau jam pasitraukus iš konservatorių frakcijos ir sustabdžius narystę partijoje, seniūnė nurodo, kad TS-LKD turės deleguoti naują komiteto pirmininką. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog šis klausimas bus aptartas frakcijoje, tačiau kada atsiras galimas kandidatas – nenurodė.

„Aišku, pirmininką deleguosime. Bet tam reikia susirinkti frakcijoje, jis bus tvirtinamas plenarinėje sesijoje“, – nurodė Seimo narė.

„Nesiversime per galvą – darbas vyks taip, kaip vykęs“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

„Traukiuosi, nes TS-LKD frakcijoje yra daugybė padorių žmonių ir gerų Seimo narių. Nenoriu, kad ši istorija trukdytų jiems ruoštis pavasario sesijai ir produktyviai dirbti joje. Nenoriu, kad bereikalingai būtų linksniuojama konservatorių partija, kurios idealais aš vis dar tikiu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo Mindaugui Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, suabejota, ar Seimo SRDK pirmininkas nesinaudojo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę įtrauktų lošimų rinkai palankias iniciatyvas.

Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui. Tuo metu Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti.

Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Sinkevičius priėmė tuos būtiniausius žingsnius, būtiniausius sprendimus pirmoje stadijoje – visų pirma suspendavo Savivaldybių asociacijos prezidento poziciją, kaip ir kitus žingsnius. Tai sakyčiau, kad ta pirminė reakcija yra adekvati“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„O tas statusas, kurį jis dabar turi, suponuoja dvi galimas baigtis. Tai aš manau, kad šiame etape nekaltumo prezumpcija visgi galioja“, – atsakė Seimo pirmininkė, paklausta, ar M. Sinkevičius turėtų pasitraukti iš mero posto.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę įtarimų dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų sulaukė Jonavos meras M. Sinkevičius. Jis laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) bei paprašė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizacijos valdybos laikinai stabdyti jo pareigas.

Prokuratūra, atlikusi tyrimą, gavo duomenis apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

„Mums kol kas nekyla klausimų dėl to, kad reikėtų svarstyti klausimą dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl gynybos“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos. Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Jų teigimu, ši reforma silpnina krašto gynybą.

Tuo metu R. Karbauskis tvirtino abejojantis, kad VST prijungimas prie policijos turėtų reikšmingos įtakos nacionaliniam saugumui.

„Mane šiek tiek stebina to klausimo (VST prijungimo prie policijos – BNS) susiejimas su susitarimu dėl krašto saugumo. Jų motyvas yra, kad neva kenkiama saugumui, bet pačios institucijos ir jų tikslai nevisiškai tiesiogiai susiję su gynyba“, – sakė LVŽS lyderis.

„Manau, kad tai galbūt susiję labiau su tuo, kad Saulius Skvernelis (demokratų vadovas – BNS) turi kokių nors asmeninių ryšių su tam tikrais pareigūnais, kurie šitoje reformoje gali nukentėti ar kas nors panašaus. Kiek jį pažįstu, jis labai dažnai daro sprendimus, kada užkliudomi jo asmeniniai interesai, jo asmeniniai draugai. Visa politika ten draugų draugų, sistema tokia sukurta, ir partijoje, matyt, yra žmonių, kurie arba buvo toje struktūroje“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Čia jų sąžinės reikalas, kaip jie mano, taip bus. Kita vertus, nemanau, kad čia didelis praradimas šitam susitarimui, nes tas susitarimas yra palaikomas visų“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis ir S. Skvernelis praėjusią kadenciją buvo bendražygiai, kartu dalyvavo 2016 metų Seimo rinkimuose ir po jų formavo Vyriausybę. 2020 metais S. Skvernelis į parlamentą išrinktas pagal LVŽS sąrašą, tačiau 2021 metais jis su keliais bendražygiais paliko „valstiečius“ ir įkūrė Demokratų frakciją Seime, vėliau – partiją.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Opozicinė Darbo partija šią savaitę pranešė, kad jei pasitvirtins, jog partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, jie svarstys trauktis iš jo. Anot partijos, skiriant vis daugiau biudžeto lėšų švietimui, poveikio nematyti nei švietimo kokybėje, nei mokytojų atlyginimuose.

„Tai yra politinis šou, nes iš tikrųjų susitarimo niekas nelaužo, einama ta kryptimi, dėl kurios susitarta. Tai prašom, siūlykite kokius nors konstruktyvius sprendimus, jei jų trūksta ir reikia, bet išėjimas, savo parašo atsiėmimas, nubraukimas to susitarimo – tikrai tai nerimta“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas.

Anot „darbiečių“, yra rizikos, kad nebus įgyvendinti susitarime numatyti įsipareigojimai, jog iki 2024-ųjų pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

P. Saudargo teigimu, partijų pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl švietimo parodo, kad ši sritis visiems vienodai rūpi. Kita vertus, anot jo, normalu, jog partijų ideologinių požiūrių išsiskyrimas neleidžia dėl visko susitarti šimtu procentų.

 Išėjimas tarsi rodytų, kad kažkam nebesvarbi ta problema.

„Ir švietime dėl visko šimtu procentų nesutarta, bet pagrindinis dalykas ir pats konstatavimas, kad šita sritis, šita problema mums svarbi. Tad tas išėjimas tarsi rodytų, kad kažkam nebesvarbi ta problema. Aš tikrai rimtai nevertinčiau (grasinimų trauktis iš susitarimo – BNS), tikiuosi, kad kolegos taip iš tikrųjų nepadarys“, – sakė konservatorius.

Jis taip pat teigė manantis, kad įtakos tokiems pasisakymams turi artėjantys Europos Parlamento, prezidento, Seimo rinkimai, kad partijos „bando save tame atrasti, kažkaip ryškiau kalbėti“.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus ir t. t.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę pranešė apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio.

Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas

„Aš vertinu tai kaip šantažą, kuris yra komunikuojamas iš pono Skvernelio pusės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.

Taip ji reagavo į S. Skvernelio kritiką, nukreiptą į VST pertvarką ją sujungiant su policija.

S. Skvernelis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, kalbėdamas apie „Wagner“ samdinių atsiradimą Baltarusijoje, teigė, kad tai yra „banditiška grupuotė, kuri teoriškai galėtų peržengti Lietuvos sieną“, o su tokiomis grupuotėmis pirmiausiai turėtų kovoti Viešojo saugumo tarnyba.

Dabar, kuomet grėsmės kyla, mes matome kitą veiksmą iš Vidaus reikalų ministerijos – šios tarnybos likvidavimą.

„Dabar, kuomet grėsmės kyla, mes matome kitą veiksmą iš Vidaus reikalų ministerijos – šios tarnybos likvidavimą, pridengiant labai rožinėmis spalvomis (...). O jeigu bus įgyvendinta tokia nusikalstama galimai veikla prieš Lietuvos saugumą, aš siūlysiu partijos mūsų organams svarstyti galima pasitraukimą apskritai iš parlamentinių partijų susitarimo“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Bilotaitė pabrėžė, kad VST sujungiant su policija būtų tik pakeistas tarnybos pavaldumas.

Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti kartu su mūsų policija sujungta, ir tai ne kažkoks likvidavimas, ką bando pasakyti, o tai yra tiesiog pavaldumo pakeitimas

„Buvo STRATA atlikta analizė, remiantis šitos darbo grupės rezultatais mes priėjome prie to sprendimo, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti kartu su mūsų policija sujungta, ir tai ne kažkoks likvidavimas, ką bando pasakyti, o tai yra tiesiog pavaldumo pakeitimas“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip taip pridūrė, kad VST šiuo metu negalėtų tinkamai atlikti valstybės gynybos funkcijos – tą, anot jos, rodo Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos duomenys.

„Būtų nusikalstama nieko nedaryti ir palikti situaciją tokią, kokia ji yra“, – sakė A. Bilotaitė.

Vyriausybė siūlo VST reformą – ji būtų naikinama kaip atskira tarnyba ir įtraukiama į policijos sistemą. Birželį atitinkamą pataisų paketą patvirtino Vyriausybė, kol kas jis dar nebuvo pateiktas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

– Kokie yra jūsų motyvai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir ko jūs tikitės toliau?

– Pirmiausia, suprantame, kad reikia skaidrinti sistemą, ar tai būtų su savivalda susiję, ar gal net ir su Seimu. Reikia iškelti klausimą apie politinės veiklos darbo apmokėjimą. Mūsų frakcija jau yra įgarsinusi vieną kitą pasiūlymą, tačiau taip pat mes suprantam, kad 30 metų ši sistema vienaip ar kitaip veikia valstybėje ir visi politikai turime prisiimti atsakomybę. Nėra teisinga reikalauti vienos ar dviejų ministrių atsakomybės, kai ir Seime yra narių, kurie per karantiną išleido nemažas sumas transporto eksploatacijai ir panašiems dalykams. Dėl to kviečiame visas politines partijas pasižiūrėti atsakingai ir tą skaidrumo standartą pakelti tikrai labai aukštai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, bent jau kol kas atrodo, kad opozicija tikrai nepalaikys pirmalaikių rinkimų, o jūsų koalicijos irgi kalbėjo aptakiai dėl tokio sprendimo, esą pirmiausia turi atvėsti galvos, o tada bus ir kažkokie žingsniai.

– Tai tikiuosi, kad bent palaikys skaidrinimo iniciatyvas, pasižiūrės kiekvienas į veidrodį ir įsivertins, ar tikrai sugebėtų atsakyti į galimai keliamus klausimus dėl savo išlaidų taip, kaip visuomenė tikisi. Čia turbūt yra pagrindinė ašis šio klausimo. Suprantame, kad daug ydų yra sistemoje ir esame linkę tai taisyti, priimame, kad tai buvo ydinga praktika, na, ir viliamės, kad visi kartu šią situaciją galėsime pakeisti. Tai liečia visus, visą politinį spektrą.

– Kada teiksite pirmalaikių rinkimų siūlymą Seimui ir per kiek laiko Vyriausybė apsispręs, ką daryti toliau, jeigu Seimas tam nepritars?

– Konkrečios datos nesutarėme, pirmiausia norime kalbėti ir su koalicijos partneriais, ir su opozicija ne per televizijos ekranus, o tiesiogiai. Tačiau artimiausiomis savaitėmis tokia iniciatyva atsiras, na, o jei Seimas tokiai iniciatyvai pritartų, tuomet, kelių mėnesių bėgyje, turėtų būti priešlaikiniai rinkimai.

„Okupantai laikinai tebėra Naujojoje Kachovkoje. Informacija apie tariamą priešo pasitraukimą iš šios gyvenvietės buvo paskelbta neteisingai panaudojus turimus duomenis“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas per „Telegram“ pasiuntinį.

Šiek tiek anksčiau Ukrainos gynybos ministerija ketvirtadienį buvo pranešusi, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš pietinio Naujosios Kachovkos miesto Chersono srityje.

„Nuo 2023 metų kovo 22 dienos visi Rusijos kariuomenės daliniai, dislokuoti Chersono srities Naujosios Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą“, – buvo sakoma Gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

Maskvos paskirtas Chersono gubernatorius Pietų Ukrainos Chersono regione šią informaciją taip pat paneigė.

„Oficialiai pranešu, kad visas Rusijos karinis personalas Naujojoje Kachovkoje, taip pat kitose dislokavimo vietose kairiajame Dnipro krante išlieka savo vietose“, – socialiniame tinkle pareiškė Volodymyras Saldo.

Kaip teigė „Locked N' Loaded“, agresorius atnaujino veiksmus Charkive.

„Tačiau ukrainiečiai atmušė puolimą. Neatmestina, kad orkai siekia priartėti kuo arčiau miesto prieigų ir visu netiesioginės ugnies spektru dengti miestą ir kelius į jį ir iš jo, t. y. naikinti į Charkivą atvykstantį pastiprinimą ir / ar iš jo išvykstančius vienetus, kuriais ukrainiečiai galėtų pastiprinti kitus sektorius“, – aiškino ekspertai.

Oficialu – gynėjai pasitraukė iš Lysyčiansko.

„Sprendimas brendo jau senokai, tad gerai, kad ukrainiečiai tam ryžosi. Dar neaiškios atsitraukimo  operacijos detalės, tačiau aišku viena – situacija toliau išlieka sudėtinga“, – pabrėžė „Locked N' Loaded“.

Jie įvertino ir atsitraukimo iš Lysyčansko kainą.

„Agresorius išmoko pamokas ir šį kartą veikia kur kas profesionaliau. Tikėtina, kad reikės atiduoti daugiau teritorijos nei tuomet, jei laiku būtų priimtas sprendimas palikti Lysyčanską“, – tikino ekspertai.

O štai link Artemivsko agresoriaus puolimas ir toliau sustojęs. Situacija nesikeičia ir centre bei Zaporožėje.

„Tiesa, agresorius pabandė priminti apie save ir surengė ataką pietiniame Avdijivke įtvirtinto rajono ruože. Derlinga Ukrainos žemė dar labiau patręšta, ukrainiečiai prasimankštino – vieni pliusai“, – rašė „Locked N' Loaded“.

Pasak jos, jei kartais susiklostytų tokia situacija, kuomet Vyriausybė ir jos priimami sprendimai prarastų Seimo daugumai priklausančių frakcijų paramą, natūralu, kad tektų kelti klausimą, ar jos vedamas Ministrų Kabinetas gali toliau tęsti darbus.

„Diskusijų išties frakcijoje būna ir dėl to, kokie būna sprendimai. Kai prasidėjo karantino tam tikri laisvinimai vasario mėnesį, galbūt ir buvo tokių karštesnių debatų, tačiau mano supratimas apie situaciją yra labai paprastas: Vyriausybė negali dirbti, jeigu už jos nėra Seimo daugumos frakcijų paramos“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė, komentuodama portale lrytas.lt paskelbtą informaciją, esą diskusijose su konservatorių frakcija dėl karantino laisvinimo I. Šimonytė užsiminė apie galimybę pasitraukti iš pareigų.

Premjerė tikina, kad pajautusi, jog valdančiosios frakcijos Seime jos priimamų sprendimų nepalaiko, svarstytų klausimą, kaip apskritai tokiomis sąlygomis yra įmanoma dirbti.

Vyriausybė negali dirbti, jeigu už jos nėra Seimo daugumos frakcijų paramos.

„Tai taip, aš suprantu atsakomybę, kad atsakomybė yra vis dėlto už tai, ką darai. Ir jeigu tiems žmonėms, kurie turi tave remti – nes suformavo Vyriausybę – atrodo, kad turi daryti visiškai kitaip, na tai turbūt kad kiti žmonės ir turėtų tos atsakomybės imtis“, – savo nuomonę išsakė ji ir pažymėjo, kad tokios jos laikysenos tikrai negalima laikyti grasinimu.

„Tai nėra nei grasinimai, nei kažkokio kito žanro diskusijos, tiesiog tai yra kalba būtent apie tai, kad yra pasitikima Vyriausybės veikimo logika, žinoma, išklausant kritiką ir pasiginčijant dėl skirtingų požiūrių“, – pridūrė ji.

Galiausiai premjerė tikino, kad kol kas spaudimo dėl karantino atlaisvinimo nei iš konservatorių frakcijos, nei iš ministrų nejaučianti.

„Aš spaudimo nejaučiu, aš tiesiog jaučiu tokį turbūt visai visuomenei būdingą nuovargį ir negaliu pasakyti, kad aš pati jo nejaučiu, man atrodo, tai yra visiškai žmogiška“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Manau, kad mano misija įvykdyta. Priėmiau sprendimą galutinai atsitraukti nuo politikos ir visiškai palikti valdžią. Palieku tiek partijos [„Sakartvelo svajonė“] pirmininko postą, tiek pačią partiją“, – sakoma B. Ivanišvilio pranešime.

Jis pridūrė, kad šį sprendimą, bet kita ko, nulėmė faktas, kad jam greitai sukaks 65-eri. B. Ivanišvilis sakė norįs grįžti prie gyvenimo, koks jis buvo prieš verslininkui ateinant politiką 2011 metais.

B. Ivanišvilis teigė, kad jo pasitraukimas „Sakartvelo svajonę“ ne susilpnins, o dar labiau sustiprins ir padarys gyvybingesnę.

„Esu įsitikinęs, kad Sakartvelo žmonės lygiai taip pat įvertins mano šiandieninį žingsnį, nulemtą tokių pačių interesų, dėl kurių atėjau į politiką“, – sakė jis.

„Sakartvelo svajonė“ lyderiui Bidzinai Ivanišviliui nusprendus trauktis iš politikos, šios politinės jėgos pirmininku gali tapti buvęs parlamento vadovas Iraklis Kobachidzė, pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida, remdamasi šaltiniais partijoje.

Remiantis pranešimais, jau priimtas sprendimas partijos vairą patikėti I. Kobachidzei, kuris šiuo metu eina „Sakartvelo svajonės“ vykdomojo sekretoriaus pareigas. 

Partijos Politinės tarybos posėdis, kuriame bus išrinktas naujasis pirmininkas, įvyks artimiausiu metu.

Nuo 2012 metų šalį valdančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.

B. Ivanišvilis – turtingiausias Sakartvelo žmogus – 2013 metais atsistatydino iš ministro pirmininko posto, praėjus vos metams po darbo pradžios, bet daugelis jį tebelaikė faktiniu šalies lyderiu. Jo kritikai kaltino milijardierių „valstybės užgrobimu“.

Be to, kritikai kaltino B. Ivanišvilį politinių oponentų persekiojimu ir sakė, kad ekspremjeras sukūrė korupcinę sistemą, kurioje privatūs interesai svarbesni už politiką.