„Mūsų skaičiavimais, plastikinių maišelių suvartojimas sumažėjęs apie 63 proc., lyginant su prieš tai buvusia tvarka, kai plastikiniai maišeliai buvo pirkėjams pasiekiami nemokamai“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

„Jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 40 proc. Iš tikrųjų prognozavome panašius rezultatus, rėmėmės ir kitų šalių praktika. Panašios tendencijos pastebimos tiek kitur, tiek Lietuvoje“, – nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Vienkartinių plastiko maišelių sunaudojimas pernai metų antrąjį pusmetį buvo du kartus mažesnis nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai 100 milijonų vienkartinių plastikinių maišelių pakeitė 50 milijonų“, – aiškino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Pasak pardavėjų, pasikeitė ir gyventojų įpročiai. Mat anksčiau neretai į maišelius buvo dedami net ir saugiai supakuoti produktai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavyzdžiui, varškės sūreliai, kažkokios daržovės ar vaisiai, kuriems tas maišelis nėra būtinas. Anksčiau tos prekės būdavo dedamos į plastikinius maišelius. Dabar pastebime, kad žmonės jau susimąsto, ar tikrai jiems to maišelio reikia“, – pasakojo L. Skersytė.

„Nebededa bananų. Anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį dėdavo, tai irgi pokytis akivaizdus. Matome, kad ir tiesiai ant svarstyklių deda tam tikras prekes, jau nebe į maišelį“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Tiesa, ekspertai tikina, kad nors situacija gerėja, tobulėti dar yra kur.

„Dabartinis vienas centas davė signalą, dalis žmonių tikrai paveikti. Tai puiku, toks geras teigiamas žingsnis, bet kur mes einame toliau? Tas sumažinimas nėra dramatiškas, nėra taip, kad jis išspręstų viską“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Nerimą kelia išaugęs popierinių maišelių populiarumas. Mat dalis gyventojų juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasak specialistų, popieriniai maišeliai nėra tvari alternatyva.

„Įvertinus jų bendrą pėdsaką, neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, tai tikrai nėra geresnis sprendimas. Tai – lengviau perdirbamas sprendimas. Nėra toks didelis taršalas, bet jų gamyba tikrai turi gamtai labai didelį neigiamą poveikį. Ypač, kai tenka kirsti medžius“, – aiškino D. Tracevičius.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į popierinių pakavimo maišelių vartojimą. Nutiko taip, kad kažkas keitė tą plastikinį maišelį į popierinį“, – tikino R. Gecevičiūtė.

Visgi prekybininkai džiaugiasi, kad dalis pirkėjų vienkartinių maišelių išvis atsisakė. Vietoj jų renkasi daugkartinius.

„Naudoja ir daugkartinius įvairiausius maišelius. Tai specialūs maišeliai tiek vaisiams, tiek daržovėms ar biriems produktams susidėti. Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus“, – šnekėjo L. Skersytė.

 Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus.

„Žmonės tikrai ne tik įsigyja tą daugkartinį maišelį, bet tikriausiai jį laiko kažkur su savimi, automobilyje ar kažkur pirkinių krepšyje. Jie tiesiog jį atsineša ir naudojasi“, – nurodė E. Krasauskienė.

Gyventojai tikino, kad net ir vienas centas privertė susimąstyti, tačiau įpročius pakeitė ne visi.

Visgi daugkartinius maišelius renkasi dažnas.

Specialistai tikina, kad žengiant tvarumo link, svarbu ne tik apmokestinti popierinius maišelius, bet ir atsisakyti vienkartinių pakuočių. Tinkamas pavyzdys galėtų būti Estija. Mat mažiausioji Baltijos šalis nuo šių metų sausio, visuose renginiuose naudos vien tik daugkartines pakuotes.

„Norėčiau paklausti, kur Vilniaus savivaldybė, kur kitų miestų savivaldybės? Naudokimės ta patirtimi ir neturėsime tų užterštų erdvių, už kurių tvarkymą po to tenka sumokėti tiems patiems gyventojams“, – pabrėžė D. Tracevičius.

Kol kas Lietuvoje popierinių maišelių apmokestinti nesvarstoma.

„Buvo visiška egzotika. Visi ėjo pasižiūrėti, kas tos savitarnos kasos. Dabar tai yra absoliuti higiena. Kas antra kasa „Iki“ tinkle yra savitarnos kasa“, – sakė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

„Proporcija yra tokia, kad aptarnaujančios kasos sudaro 20 proc., o savitarnos – net 80 proc.“, – kalbėjo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Užsienyje tokios kasos atsirado dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvoje. Parduotuvės bandė sumažinti išlaidas darbuotojų atlyginimams. Dar daugiau jų atsirado per pandemiją siekiant mažiau kontakto su aplinkiniais.

Tačiau kai kurie Didžiosios Britanijos tinklai atsisako savitarnos kasų arba svarsto atsisakyti. Esą gyventojai nepatenkinti, kai trūksta kasininkų. O ir Lietuvos pirkėjai svarsto, kad į prekės kainą įskaičiuoti ir darbuotojų atlyginimai. Tad klausia, kodėl turi dirbti už juos?

„Žmonės klausia, kodėl jų neaptarnauja kasininkas. Kiekvienoje parduotuvėje mes turime tą opciją“, – teigė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

„Atsiskaitymas kasoje yra tik labai maža proceso dalis to, kas vyksta parduotuvėje. Reikia iškrauti lentynas, reikia tvarkyti sandėlius, reikia išvežti prekes“, – sakė V. Budrienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot prekybininkų, savitarnos kasos kompensuoja darbuotojų trūkumą.

„Kyla darbo užmokesčio problema. Pastatytas automatas neprašo valgyti“, – kalbėjo A. Vizickas.

Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai.

Kita priežastis, kodėl užsienyje atsisakoma savitarnos kasų, yra padažnėjusios vagystės. Mažmenininkai skaičiuoja, kad ten, kur yra savitarnos kasos, nuostolių lygis siekia 4 proc. Tai du kartos viršija rinkos normą. Pagudrauti linkusių yra ir Lietuvoje.

„Man anūkė pasakojo, kad žmonės gudrauja“, – sakė kalbinta senjorė.

„Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai“, – kalbėjo mergina.

„Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų. Taip pat užsienio piliečiai sistemingai sukčiaudavo savitarnos kasose“, – sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Tačiau prekybininkai įspėja nesidžiaugti, net jei ir pavyko kasas pergudrauti.

„Tokie atvejai su policijos pagalba būna išaiškinami“, – teigė R. Gecevičiūtė.

„Turime kitokias vagystes. Vagiami stiprieji alkoholiniai gėrimai ir vagys šiuo atveju tikrai neina per tas savitarnos kasas“, – kalbėjo V. Budrienė.

Lietuva sekti užsienio pavyzdžiais ir mažinti savitarnos kasų neketina.

„Tik savitarna. Taip greičiau“, – kalbėjo kalbėjo kita kalbinta mergina.

Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų.

„Per rugsėjį apie 70 proc. pirkėjų rinkdavosi apsipirkimą būtent savitarnos kasose“, – sakė R. Gecevičiūtė.

„Pastebime, kad kiekvienais metais skaičius didėja. Mūsų klientai teikia pirmenybę savitarnos kasoms, o ne reguliarioms kasoms“, – teigė E. Krasauskienė.

„Savitarnos kasos jau dabar keičiamos autonominėmis parduotuvėmis, kur pirkėjas pats viską susiperka, išeina be jokio kontakto su žmonėmis“, – kalbėjo A. Vizickas.

„Gali būti, kad mūsų darbuotojai prieina, pasižiūri, jei kyla kažkokių įtarimų. Bet iš esmės mes pasitikime savo pirkėjais“, – sakė E. Krasauskienė.

„Jau planuoju, bet vis neprisėdu, – juokiasi moteris, paklausta, ar yra parašiusi Kalėdų Seneliui laišką. – Gal tas sąrašas bus ir kuklesnis. Norėtųsi, kad Kalėdoms dovanos būtų ne tokios materialios“.

„Kas taupo Kalėdoms?! – šypsojosi kitas užkalbintas pašnekovas. – Nors dovanų nenupirkęs, bet jų sąrašas jau paruoštas.“

„Sąrašas liko namuose, bet visur vaikštau, dairausi, ko dar reikėtų Kalėdoms. Dovanas planuoju pirkti maždaug po savaitės. Kainos kaip ir normalios, nejaučiu didelio pabrangimo. Na, nelygu kokią prekę pirksi. Žinoma, dar pasitarsiu su artimaisiais, ko labiau reikia anūkėliui. Prioritetą skiriu knygoms, anūkėlis skaito. Na, o sau, tiesa, jau nusipirkau – kuprinę“, – sakė moteris, paklausta, ar šioms Kalėdoms žada pataupyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš visada ruošiuosi iš anksto. Smagu pačiai ir apskritai nuotaiką gerina, laukiame tų švenčių. Beje, šiemet kaip tik brangesnes dovanas perku, – mintimis pasidalino kita prekybos centre užkalbinta pašnekovė. – Svarbu gera nuotaika, kad sveikata būtų – ko daugiau reikia?!“

Ką žmonės perka, ko ieško, ar jau ruošiasi Kalėdoms, ar juntamos taupymo nuotaikos?

„Kiek matome, iš tiesų žmonės Kalėdoms dar nelinkę taupyti. Tas šventinis laikotarpis daugeliui svarbus, nori sukurti šventinę atmosferą. Galbūt ne tik patys pasilepinti, bet ir savo artimuosius palepinti dovanomis“, – komentavo „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.

Ką tik praūžė didžiųjų nuolaidų savaitgalis. Ką šiemet lietuviai graibsto nuo parduotuvių lentynų? Kokios prioritetinės prekės?

Tos dovanos gali būti ir didelės, ir mažesnės, tiesiog didelis, vežimėlyje vežamas televizorius labiau krinta į akis.

„Manau, prekių kategorijų populiarumas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais. Tos dovanos gali būti ir didelės, ir mažesnės, tiesiog didelis, vežimėlyje vežamas televizorius labiau krinta į akis, labiau pastebimas. Bet be buitinės technikos, žinoma, ypač perkami žaislai vaikams. Paskui – parfumerija, knygos, interjero prekės. Nors karantiną norėtume pamiršti, bet tuo metu atsirado ir iki šiol paklausą turinti nauja kategorija – interjero prekės“, – sakė D. Mertinas. 

O kaip maisto krepšeliai, maisto dovanos: vynas, sūris – populiaru? Kada prasideda tikroji kalėdinė karštligė?

„Taip. Tai išlieka populiari prekė, nes yra universali dovana, kurią galima nupirkti ir paskutinę minutę, važiuojant pas draugus ar giminaičius, – apie klientų pirkimo įpročius kalbėjo D. Mertinas. – Pirkėjai aktyviausi, ta vadinama kalėdinė karštligė prasideda gruodį. Tai – auksinis mėnuo mažmeninei prekybai. Ir įprastai gruodis yra sėkmingiausias prekybininkams“. 

Pandemija išmokė planuoti?

Parduotuvių atstovai pastebi, jog tiek pandemijos, tiek karo kaimyninėje Ukrainoje pradžia skatino iš prekybos centrų lentynų šluoti visus ilgo galiojimo maisto produktus, o pirminei įtampai atslūgus imta labiau planuoti apsipirkimus.

Pasak "Maximos" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, iš dalies pandemija išmokė planuoti kiekvieną apsipirkimą.

"Pastebime, kad žmonės nuosekliai pradėjo dažniau apsipirkinėti. Dažnesnį pirkėjų apsilankymų skaičių iliustruoja ir augantis šviežių bandelių pardavimas, kuris buvo sumažėjęs pandemijos metu. Tada pirkėjai buvo įpratę planuoti savo apsipirkimus – eiti į parduotuves rečiau, tačiau vienu sykiu įsigyti daugiau maisto produktų ilgesniam laikui. Pirkinių planavimas padeda atsirinkti prekes iš gausaus asortimento ir atrasti geriausius kainų pasiūlymus, juolab kad net 8 iš 10 lojalių "Maximos" klientų seka prekybos tinklo vykdomas akcijas, todėl einant į parduotuvę su pirkinių sąrašu galima nemažai sutaupyti", – teigė E.Dapkienė.

Kainą lemia žaliavos

Nepaisant kylančios infliacijos, parduotuvėse vis dar įmanoma rasti pigesnių prekių, ypač gaudant įvairias akcijas bei nuolaidas.

"Su dideliu nerimu stebime augančią infliaciją ir matome Lietuvos gyventojų susirūpinimą, tačiau nenustojame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą. Sieksime, kad kainų pokyčiai "Maximos" pirkėjams būtų kuo mažesni, bet neišvengiamai suprantame, kad ir žaliavos, ir įvairūs ištekliai kol kas brangsta, o atitinkamai tai daro įtaką kainoms. Nepaisant to, jau 12 mėnesių iš eilės "Maximos" pigiausių prekių krepšelis, remiantis kainų stebėsenos "Pricer" tyrimu, yra ir išlieka pigiausias – pirkėjai mūsų parduotuvėse išleidžia mažiausiai", – pastebėjo Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Vis ieško kruopų ir miltų

Prekybos tinklo "Rimi" komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sakė, kad pirkėjai išties ieško pigesnių alternatyvų.

"Kalbant apie konkrečias kategorijas, matome, kad pirkėjai vis dar perka daug kruopų, makaronų, miltų. Galbūt tam įtakos turi tiek geopolitinė situacija, tiek kylančios kainos. Taip pat pastebime, kad pirkėjai atidžiau renkasi prekes tų kategorijų, kur yra pigesnių alternatyvų arba galimybė pasigaminti patiems. Pavyzdžiui, šią vasarą pirkėjai renkasi mėsą šašlykams marinuoti patys. Tikėtina, kad ateityje kaina bus dar svarbesnė produktų bei parduotuvių tinklo pasirinkimui", – mano O.Suchočeva.

Pasak kitų parduotuvių atstovų, kardinalių pokyčių dėl pirkėjų įpročių bent šiuo metu nepastebima.

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, sako, kad žmonės net ir po karantino planuoja savo apsipirkimus, todėl parduotuvėse vis dar lankosi rečiau nei iki karantino paskelbimo.

„Karantino metu pirkėjai įprato planuoti savo apsipirkimus, tai reiškia, kad parduotuvėse lankėsi rečiau, bet pirko didesniais kiekiais. Kadangi buvo apsiperkama rečiau, sumažėjo jau paruoštų kulinarinių ir konditerinių gaminių pardavimai – pirkėjai daugiau gamino namuose patys, o apsipirkdami įsigydavo įvairesnių maisto gamybai ingredientų, pavyzdžiui, itin išaugo mielių ir kepimo miltelių pardavimai“, – vardija E. Dapkienė.

Pagal pardavimus nuo vasaros pradžios sparčiausiai šiuo metu auga ledų, aprangos, grilio ir laisvalaikio prekių pardavimai.

Laikosi didesnio atstumo atsiskaitydami

Pandemijos metu pirkėjų taip pat buvo prašoma laikytis saugaus atstumo tiek apsiperkant, tiek atsiskaitant už prekes. Nemaža dalis pirkėjų per karantino laikotarpį įprato atsiskaityti kortelėmis.

„Atsiskaitymų kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis dalis auga kasmet. Pasibaigus karantinui, atsiskaitymų ne grynaisiais dalis auga toliau, tik jau lėčiau. Liepą ne grynaisiais atsiskaitančių pirkėjų dalis siekia 43 proc.“, – teigia E. Dapkienė.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės, kita tendencija – karantino metu labiau išpopuliarėjo ir savitarnos kasos. Po karantino augimo tempas nelėtėja. Pirkėjai „Maximos“ parduotuvėse vis dažniau renkasi savitarnos kasas, kurių tinklas nuolat plečiamas.

„Karantino metu atsiskaitymai parduotuvėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, per jas sudarė daugiau nei 47 procentus, t.y. išaugo apie 9 procentinius punktus. Tačiau stebint pirmųjų liepos savaičių rezultatus akivaizdu, kad augimas nelėtėja – žmonės tikrai įprato pirkti savitarnos kasose. Taigi, gal net šiemet pasieksime, kad kas antras pirkėjas atėjęs į mūsų parduotuvę su savitarnos kasomis pasirinktų būtent jas“, – pastebi E. Dapkienė. „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, ilgo galiojimo maisto produktų pardavimai palaipsniui mažėja.

„Ilgo galiojimo prekių pardavimai išaugo dar iki karantino, nes žmonės skubėjo ruoštis ir tuo metu pirko didesnius ilgo galiojimo prekių kiekius. Bakalėjos ir kitos ilgo galiojimo prekės buvo paklausios per visas daugiau nei penkias karantino savaites, visgi jau dabar matyti, kad jų pardavimai palaipsniui mažėja“, – Eltai atsiųstame komentare teigė E. Dapkienė.

Vis dėlto, pasak „Maximos“ atstovės, šiuo metu, palyginti su laikotarpiu iki karantino, vis dar pastebima išaugusi paklausa tokiems ilgo galiojimo produktams kaip miltai, grikiai, konservuoti vaisiai ir daržovės.

„Lyginant su laikotarpiu iki karantino, šiuo metu tebėra išaugusi paklausa riešutams, miltams, grikiams, konservuotiems vaisiams ir daržovėms, džiovintiems vaisiams, traškučiams ir mielėms. Daugiau laiko leidžiant namie žmonės patys pradėjo daugiau gaminti. Tuo metu sumažėjo įvairių džemų, marmeladų, uogienių pardavimai, padažų, konservuotų užkandžių“, – teigė E. Dapkienė.

Daugiau laiko leidžiant namie žmonės patys pradėjo daugiau gaminti.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė tikino, kad klientų prekių krepšeliai vis dar išaugę, o kelionės į prekybos centrus – retesnės.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė sakė, kad karantino pradžioje pirmo būtinumo prekių pardavimai didėjo 2-5 kartus.

„Karantinui tęsiantis pirkėjų elgsena pamažu nusistovėjo. Pastebime, kad pirkėjai įsiklausė į rekomendacijas ir parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau vidutinis pirkinių krepšelis išaugo. Ilgo galiojimo prekių pardavimai sugrįžta į normalų lygį – lyginant su karantino pradžios rezultatais, jie yra sumažėję, tačiau išsilaiko panašūs kaip praėjusiais metais“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, praėjus žmonių panikai dėl šalyje paskelbto karantino, prekybos rinkoje pardavimai balandžio mėnesį mažėja.

„Pirkimo pikas buvo 11-ąją savaitę – prieš prasidedant karantinui buvo daug nežinomybės ir žmonės jam ruošėsi. Daugiau kaip mėnesį gyvendami tokiomis sąlygomis žmonės mato, kad maisto prekių parduotuvės dirba be trikdžių, prekių netrūksta. Bendrai vertinant, mažmeninės prekybos rinkoje pardavimai balandžio mėnesį mažėja, o ir pirkėjų elgsena yra pasikeitusi – jie perka didesniais kiekiais, tačiau parduotuvėse lankosi rečiau“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, jų prekybos tinklo parduotuvėse ilgo galiojimo produktai vis dar lieka aukštesniame nei praeitų metų lygyje.

„Ilgo galiojimo produktus pirkėjai dideliais kiekiais pirko iki karantino pradžios, t.y. kovo 14-15 dienų – tuomet jų pardavimai augo nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų. Populiariausios tarp pirkėjų tuo metu buvo tokios prekės kaip įvairios kruopos, makaronai, miltai, aliejus, mėsos ir žuvies konservai. Karantino metu šių prekių pardavimai sumažėjo, bet išliko aukštesniame nei praeitų metų lygyje“, – Eltai sakė R. Keršienė.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat pastebi, kad mažėja ilgo galiojimo prekių pardavimai. Anot D. Ryliškio, jie šiuo metu maždaug 30 proc. didesni, palyginti su situacija prieš karantiną, bet ženkliai mažesni nei kad buvo pirmąsias karantino savaites.

„Prasidėjus karantinui gyventojai pirko žymiai daugiau ilgo galiojimo produktų. Jų pirko, palyginti su laikotarpiu iki karantino, apie 50-80 proc. daugiau, priklausomai nuo prekių kategorijų. Dabar taip nebėra. Aišku, perkama daugiau tokių prekių, bet ne atsargoms, kaip anksčiau, o vartojimui“, – sakė „Norfos“ atstovas.

Jo teigimu, populiariausiais ilgo galiojimo produktais išlieka miltai, mielės, kruopos, kiaušiniai – prekės, reikalingos kepiniams namuose.

Jam antrina ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Pasak jos, dėl karantino laikotarpiu uždarytų viešojo maitinimo įstaigų gyventojai buvo priversti maistą gaminti namie, todėl išaugo tam reikalingi produktai.

„Pastebėjome, kad karantino metu pirkėjai parduotuvėse lankosi rečiau, bet labiau planuoja pirkinius ir įsigyja jų ilgesniam laikui. Pirkėjai karantino metu yra linkę daugiau gaminti namuose, todėl įsigyjami produktai ar reikalingos prekės, skirtos gaminti namuose“, – teigė L. Skersytė.

Lietuvoje karantinas paskelbtas nuo kovo 16 dienos. Karantino režimas pratęstas iki gegužės 11 d.

Anot psichologės, įprastas apsipirkimas tapo nuobodus, todėl vartotojai linkę ieškoti išskirtinio aptarnavimo, neišgyventų emocijų, įdomios patirties.

„Vienas apsilankymas prekybos centre gali džiuginti ir stebinti, apsilankius antrą, trečią ar n-tąjį kartą, tai nebekelia ypatingų emocijų. Tuo tarpu, jei pirkimo procesas virsta patyrimu, kur kas lengviau įtikinti save, kad nesu šiaip vartotojas ar reklamos auka, aš išbandau, patiriu, mane sužavi ta patirtis, be to, ne aklai perku, o išbandau“, - sako I. Būdvytytė.

Šiuolaikinis žmogus iš pasyvaus pirkėjo virsta aktyviu dalyviu, o tai jam suteikia didesnį kontrolės jausmą ir jis jaučiasi dalyvaujantis procese. Tai, anot psichologės, skatina bendrumo jausmą, nes nebesi anonimiškas pirkėjas, o bendruomenės, išbandančios naujoves, narys.

Pirmiausiai nori ne pirkti, o patirti

Ryškėja tendencija, kad žmonėms svarbesnės ne konkrečios prekės ar daiktai, o patirtys. Todėl itin sustiprėjo socialinių tinklų sukurtas fenomenas – baimė ką nors praleisti, nebūti kažko dalimi.

„Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi patirtimis, kartais kokiam nors renginiui dar net nespėjus pasibaigti. Viena vertus, jie siekia pripažinimo ir nori parodyti savo sekėjams, kaip įdomiai gyvena ir kiek visko patiria. Kita vertus, daugumą gena baimė ką nors praleisti ir nepatirti. Iš esmės klausimas išlieka: ar leisime pinigus daiktams, ar patirtims?“, – svarsto psichologė.

Dalyvavimas kulinarinėje pamokėlėje ar naujų technologijų išbandymas sukuria daugiau ir stipresnių prisiminimų nei tiesiog dar vienos batelių poros ar laikrodžio įsigijimas.

Prekybininkai taip pat pamažu derinasi prie naujųjų tendencijų ir besikeičiančių vartotojų įpročių. Pastebėję, kad žmonėms nebeužtenka tik ateiti apsipirkti, jie bando juos patraukti siūlydami galimybes prekes išbandyti prieš perkant arba į pirkimo procesą įtraukdami patirtis.

Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, pastebi, kad vis daugiau parduotuvių pirkėjams kuria patirčių zonas. Jose klientai gali be jokių įsipareigojimų išbandyti norimą produktą, jį pajausti, pačiupinėti ir prisijaukinti.

„Naujos kartos parduotuvių tikslas – ne tik suteikti pirkėjui pagalbą, konsultacijas ar apmokymus klientams, bet ir leisti per asmeninį patyrimą pažinti produktus ar prekės ženklus. Čia atėjęs klientas gali išmėginti pačias naujausias technologijas ir tik jas išbandęs – išsirinkti“, - sako pašnekovas.

Emocijai – svarbiausia rolė

Psichologai teigia, kad geros apsipirkimo patirties laukimas itin prisideda prie teigiamų emocijų ir laimės jausmo. Šis jausmas išlieka ilgiau, nes yra susijęs su teigiamais prisiminimais.

„Dalyvavimas kulinarinėje pamokėlėje ar naujų technologijų išbandymas sukuria daugiau ir stipresnių prisiminimų nei tiesiog dar vienos batelių poros ar laikrodžio įsigijimas“, - įsitikinusi psichologė.

Pasak S. Skupo, prekės ženklai pastebi besikeičiančius pirkėjų poreikius ir į juos atsižvelgia. „Suprantame, kad vis labiau stiprėjanti elektroninė prekyba keičia pirkimo įpročius. Taigi, fizinė parduotuvė prekės ženklui tampa tarsi namais, kur mes stengiamės užmegzti ryšį su savo klientais, suteikti jiems pagalbą, pakviesti į erdvę, kurioje jis gali maloniai praleisti laiką, sulaukti pagalbos dėl įrenginio gedimo ar apmokymus, kaip įvaldyti ką tik įsigytą naują įrenginį. Parduotuvėje svarbios visos smulkmenos, net ir galimybė išgerti kavos. Išėjęs iš čia, net ir nieko nenusipirkęs, jis turi išsinešti gerą emociją“, - sako S. Skupas.

Svarbu ir tai, kad patyriminiai pirkiniai labiau susiję su asmenybe, tapatumo ir bendrumo jausmais. Ilgainiui nustojame vertinti ir džiaugtis daiktais, kurie nuolat po ranka – technika, baldai, drabužiai tampa tiesiog fonu mūsų gyvenime.

„Tai, kad patirtys yra trumpalaikis ir greitai prabėgantis dalykas, kaip tik labiausiai ir žavi pirkėjus. Pirmiausiai jos netrunka tiek ilgai, kad atsibostų. Taip pat, jei viskas ir nepavyksta tobulai, vis tiek ilgainiui išlieka ganėtinai malonūs prisiminimai. Patirtys vilioja tuo, kad jų laukiame, planuojame ir įsivaizduojame, bet tiksliai nežinome, kaip viskas vyks. Be to, patirtys dažniausiai susijusios su kitais žmonėmis, su kuriais tai patyrėme kartu, pavyzdžiui, mėgavomės vakariene ar išbandėme naujausią technologinį stebuklą“, - reziumavo I. Būdvytytė.

„Yra metodikų, kuriomis galima išskirti ir įvertinti tam tikrus žmonių archetipus. Mes norėjome paanalizuoti žmonių pirkimo įpročius ir pamatyti, kokie būtent pirkėjų archetipai vyrauja Lietuvoje. Kaip jie leidžia laisvalaikį, kuo domisi ir kokiais principais vadovaujasi parduotuvėse pirkdami reikalingas prekes“, – sako Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros vadovė.

Tyrimas patvirtino nemažai visuomenėje susiformavusių lyčių ar amžiaus stereotipų, tačiau, pavyzdžiui, plačiai paplitusią mintį, kad moterys labiau išlaidauja ir vadovaujasi emocijomis, šis tyrimas paneigė. Priešingai, eksperimentuoti ir išbandyti naujoves labiau linkę vyrai, kuriems kaina rūpi kiek mažiau. Rezultatai taip pat atskleidžia archetipus, kurie nepavaldūs lyties, gyvenamosios vietos  ar amžiaus kriterijams.

Rūpi namai ir sveika gyvensena

Spalio mėnesį „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos dalyvių pirmiausia buvo prašoma įvardyti, kokie pomėgiai ar veikla jiems yra svarbiausia. Apklausa rodo, kad Lietuvoje didžioji dauguma pirkėjų labai daug laiko praleidžia puoselėdami namus ir aplinką (41 proc.) ar sukdamiesi virtuvėje (38 proc.). Šie du pomėgiai labiausiai priimtini moterims, 36 m. ir vyresniems respondentams. Moterys, tyrimo duomenimis, labiau domisi ir mada, grožio industrija bei menu, kultūriniu gyvenimu.

Apklausa rodo, kad Lietuvoje didžioji dauguma pirkėjų labai daug laiko praleidžia puoselėdami namus ir aplinką (41 proc.) ar sukdamiesi virtuvėje (38 proc.).

Daugiau nei kas penktas apklaustasis (22 proc.) laisvalaikiu mėgsta sportuoti ir laikosi sveikos gyvensenos principų, dar kas penktas (20 proc.) domisi technologinėmis naujovėmis. Tiek sveika gyvensena tiek ir technologijomis dažniausiai tuo domisi vyrai, jauni (18-25 m.) respondentai, didmiesčių gyventojai. Vyrai labiau mėgsta ir meistrauti namuose, sodyboje ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Pastarasis pomėgis labai svarbus ir jauniausiems, 18-25 m. respondentams.

„Žmogaus kasdienybę retai kada nusako vienas pomėgis, todėl apklaustieji buvo kviesti pasirinkti kelis variantus, kelias svarbias veiklas, kurioms skiria didžiausią dėmesį. Nors didžioji dauguma lietuvių laisvalaikį praleidžia puoselėdami namus ir eksperimentuodami virtuvėje, analizė leidžia išskirti daugiau skirtingų pirkėjų portretų“, –  sako G. Vilkė.

Nemaža dalis lietuvių laisvalaikiu domisi technologinėmis naujovėmis ir tuo pačiu propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir sportą. Dar kelios stiprios grupės, kurios vienija žmones: mėgstantys meistrauti ir besidomintys technologijomis; besidomintys grožiu, mada ir menu bei kultūriniu gyvenimu, puoselėjantys namus ir ieškantys naujausių technologijų.

Kaina svarbi moterims

Paklausti, kokiems prekės kriterijams perkant skiria daugiausiai dėmesio, apklaustieji dažniausiai įvardijo kainą (38 proc.), tačiau nemaža dalis jų teigė, kad labai svarbu praktinis ir daugiafunkcinis prekės panaudojimas (22 proc.) bei patogumas perkant (20 proc.). Skirtingai nei įprasta manyti, kainą dažniau akcentavo moterys, 56 m. ir vyresni respondentai, vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai. Vyrams aktualiau daugiafunkcinis, praktinis panaudojimas. Pagal tokį kriterijų prekes dažniau renkasi aukščiausio išsilavinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai.

Prekės populiarumui dėmesį skiriantys prisipažino tik 3 proc. apklaustųjų, dažniausiai –  jauniausi (18-35 m.). Kas dešimtas teigė, kad renkasi prekes pagal jų išmanumą, taigi dažniausiai perka technologines naujoves. Dažniausiai taip teigė apklausos dalyviai vyrai.

Eksperimentuoja kas penktas

Vyrai, ypač didesnių pajamų grupės atstovai ir miestiečiai, labiau linkę ir bent kartais perkant išbandyti kažką naujo, neatsilikti nuo naujovių. Naujoves perkant išbandyti nori ir jauniausi, 18-25 m. tyrimo dalyviai.

„Nors gana nemaža dalis apklaustųjų save įvardijo besidominčiais technologinėmis naujovėmis, apklausa parodė, kad dauguma lietuvių (70 proc.) pirkdami nėra linkę skirti daug dėmesio naujausiems sprendimams, naujų prekių išbandymui ar eksperimentams. 37 proc. teigė, kad jie pirkdami renkasi žinomus ir patikrintus prietaisus ir prekių ženklus. Daugiausia taip teikia moterys,  mažesnių miestų gyventojai“, –  sako G. Vilkė

Dar 33 proc. pripažįsta besirenkantys greičiausiai prieinamą variantą ir nemėgsta gaišti laiko svarstymams ar eksperimentams. Greičiausiai prieinamą variantą dažniau renkasi moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tik žinomus ir patikrintus prietaisus, prekių ženklus dažniau stengiasi rinktis vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji.

Ryškiausi pirkėjų archetipai

Namų jaukumo puoselėtojas  – šis pirkėjas daugiausia savo laisvo laiko mėgsta praleisti namuose, gaminant įmantrius patiekalus ar puoselėjant interjerą. Pirkdamas jis atidžiai stebi kainas, nemėgsta eksperimentuoti ir renkasi patikimus, atpažįstamus ar išbandytus prekių ženklus. Tokių pirkėjų Lietuvoje daugiausia.

Technologijų žinovas ir mėgėjas – stebi naujienas ir linkęs kartais išbandyti naujus sprendimus, net jei šie kainuoja brangiau. Šis pirkėjas stebi technologines naujoves, bet jam rūpi ne tik naujausi prietaisai, bet ir namų įranga. Laisvalaikiu mėgsta pasidarbuoti kieme ar sode. Tai antra didžiausia pirkėjų grupė.

Naujų sprendimų entuziastas dažniausiai tai jaunesnės kartos atstovas, kuriam svarbu aktyvi veikla, sportas, sveika gyvensena ir naujausi technologiniai sprendimai, IT naujienos. Laisvalaikiu šis pirkėjų tipas gali arba aktyviai sportuoti ar žaisti kompiuterinius žaidimus, abi veiklos priimtinos. Perkant jis stebi kainas.

Mados ir stiliaus gerbėjas –  dažniausiai jaunas pirkėjas, tačiau gali būti ne tik studentas, bet ir dirbantis specialistas. Ieško įdomių namų interjero sprendimų, ieško stilingų drabužių ir aksesuarų. Tai gali būti tiek didmiesčių, tik ir mažesnių miestų gyventojas, kuriam rūpi patogumas ir kaina.

Kultūros ieškotojas  –  rečiausia pirkėjų grupė, kuri labiau už darbą sode ar namuose mėgsta kultūringą laisvalaikį, miesto ritmą. Daugiausia tai – didmiesčių gyventojas, kuriam mažiau rūpi praktiški namų ūkio ar net IT sprendimai. Nesivaiko technologijų naujovių, tačiau mėgsta stilių ir madą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ iniciatyva visuomenės nuomonės apklausą atliko 2017 metų spalio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.

„Dėl didėjančių akcizų ir valdžios prekybos draudimų alkoholis neišvengiamai turėjo brangti, nestebina ir jo pardavimų mažėjimas. Matome, jog labiausiai krito silpnojo alkoholio pardavimai, o štai stiprieji gėrimai, degtinė ar viskis, prarado žymiai mažiau. Tuo tarpu likeris ar romas tapo netgi populiaresni“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Labiausiai pakilo vyno (augimas 33 proc.) ir alaus (augimas 30 proc.) vidutinė kaina, tačiau jų pardavimai birželį-liepą šiemet, palyginti su vasara pernai, sumažėjo atitinkamai 32 proc. ir 17 proc. Vis tik alui pavyko išlaikyti populiariausio alkoholinio gėrimo pozicijas – trečdalis alkoholio rinkos pardavimų, po jo rikiuojasi degtinė (20 proc.) ir vynas (9,8 proc.).

Stipraus alkoholio vidutinė kaina augo gerokai mažiau, nei silpnesnių gėrimų. Degtinės vidutinė svertinė kaina palyginamuoju laikotarpiu kilo 16 proc., brendžio bei konjako 11 proc, o viskio 8 proc.

Tačiau dėl kylančių kainų ir mažėjančių pardavimų ypač džiūgauti nederėtų – Lietuvos gyventojai ne tik lengvesnius gėrimus keičia sunkesniais, bet ir įsigyja alkoholio keliaudami apsipirkti į užsienį.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lenkijoje bent kartą per mėnesį apsiperka 7 proc., o bent kartą į pusmetį – 16 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai Lenkijos parduotuvėse lankosi Alytaus ir Marijampolės apskričių atstovai – net 36 proc. jų į Lenkiją vyksta apsipirkti bent kartą į mėnesį, Marijampolės regione tokių yra 28 proc. Tarp didžiųjų miestų lyderiauja Kaunas – beveik kas dešimtas kaunietis (9 proc.) kartą per mėnesį vyksta į Lenkijos parduotuves, nuo jų nedaug atsilieka šiauliečiai (8 proc.). Tuo tarpu tarp sostinės gyventojų vykstančių į Lenkijos parduotuves bent kartą į mėnesį yra vos 3 proc.

„Dažniausiai į Lenkiją traukia 30-39 metų amžiaus vyrai, gyvenantys mažesniuose miestuose bei kaimuose ir uždirbantys mažesnę nei vidutinę arba vidutinę algą. Jei žiūrėtume vien į žmones, vartojančius alų bent kartą per mėnesį – tai 19 proc. jų kartą per pusę metų alaus vyksta pirkti į kitą šalį. Tai nebūtinai reiškia, jog žmonės važiuoja tik pigesnio alaus, tačiau akivaizdu, jog įpročiui vykti į Lenkiją suteikiama nauja paspirtis“, – teigia I. Lepp.

Panašios tendencijos matomos ir Estijoje, kuri stiprų alkoholį brangino 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Kaimynė Latvija tuo pasinaudojo atidarydama prie sienos su Estija daugiau specializuotų alkoholio parduotuvių.

„Statistiškai 2016 m. specializuotų alkoholio parduotuvių pelnas Latvijoje išaugo 10 proc. – tai aiškinti visų pirma reikėtų būtent atvykstančiais estais. Tas pats galioja ir Lenkijos parduotuvėms – kol Lietuvoje beveik be išimties viso alkoholio pardavimai smunka ir pakankamai ženkliai, tol bent jau iš dalies šitai kompensuos į Lenkiją išvykstančių lietuvių išlaidos. Remiantis apklausomis, Lietuvos gyventojams labiau nei estams rūpi jų pačių šeimos gerovė, o ne šalies ekonomika, todėl Lenkija yra viena iš galimų apsipirkimo alternatyvų, padedanti išlaikyti nusistovėjusius vartojimo įpročius“, – aiškina „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.

Nors pasaulyje prekybos centruose daugiau pramogaujama, mūsų šalies prekybos centrų klientų mėgiamiausių papildomų paslaugų penketuke rikiuojasi vaistinė, bankas, degalinė netoliese, paštas ir galimybė įsigyti paruošto maisto.   

Pirkėjų simpatijas atskleidė didžiųjų prekybos tinklų pardavimus stebinti rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, 2015 metų pabaigoje atlikusi pasaulinį pirkėjų įpročių tyrimą.

„Lietuvoje žmonės nori patogiu metu įsigyti medikamentų ar sveikatos stiprinimo priemonių - panašiai kaip Norvegijoje pasinaudoti paštu, o Azijoje nusipirkti greitojo maisto. Svarbiausių paslaugų teikėjai daugiausiai dirba tik paprastomis savaitės dienomis, darbo valandomis, išskyrus paromis veikiančias degalines. Todėl į prekybos centrą vakarais ir savaitgaliais atvažiavę žmonės stengiasi tuo pačiu susitvarkyti reikalus“, - sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

61 proc. „Nielsen“ apklaustų Lietuvos pirkėjų teigia, kad prekybos centre eina į vaistinę, 53 proc. – banką, 37 proc. jų svarbu papildyti automobilio baką degalais pakeliui į prekybos centrą ar važiuojant iš jo, 34 proc. apsilanko pašte, o 30 proc. nusiperka paruošto maisto.

Išskirtiniu dėmesiu vaistinėms pasaulyje pasižymi Baltijos šalys, Filipinai, Meksika, kur vaistinę svarbia paslauga įvardino daugiau kaip 60 proc. tyrimo respondentų. Vidutiniškai pasaulyje prekybos centrų vaistinėse apsilanko 39 proc. pirkėjų.

Pasaulio mastu banko paslaugomis prekybos centre pasinaudoja vidutiniškai 42 proc., degalų netoliese dairosi 35 proc., pašto – 39 proc., paruošto maisto – 40 proc. prekybos centrų klientų.

Lietuvos pirkėjai greitojo maisto taškų prekybos centre dideliu privalumu nelaiko. Tokio maisto sako neperkantys 39 proc. pirkėjų, dar 27 proc. tokios galimybės neturi ir nepasigenda, jį valgo tik 23 proc. klientų.

„Vertinant pasaulines tendencijas, nemaža dalis žmonių teigia, kad prekybos centre valgo greitąjį maistą ir čia nepralenkiami Filipinai su 74 proc. šios paslaugos gerbėjų. Bendras pasaulio vidurkis yra 40 proc., kur didesnę persvarą įgauna Azijos šalys, o mažiausiai domimasi Graikijoje. 36 proc. pasaulio prekybos centrų lankytojų geria kavą, todėl komforto paslaugos turi galimybių didinti savo klientų skaičių Lietuvoje“, - teigia I.Lepp.

29 proc. Lietuvos prekybos centrų lankytojų geria kavą, tačiau kol kas jų yra 2 procentiniais punktais mažiau už kavos negeriančių dalį.

„Nielsen“ tyrimai rodo, kad Lietuvos pirkėjai iš visų lokalių ir globalių rūpesčių didžiausiu laiko savo sveikatą, atidžiai vertina perkamą maistą bei skaito etiketes. Jie ir sveikatingumo paslaugų su prekybos centrais tampriai nesieja.

Sveikatinimo paslaugos prekybos centre domina daugiau kaip penktadalį Lietuvos prekybos centrų klientų, nedomina – antra tiek. Net 40 proc. tokios paslaugos nepasigenda ir nesinaudotų net atsiradus pasiūlai. Pasaulyje sveikatingumo paslaugomis naudojasi kas ketvirtas prekybos centro klientas, dar tiek pat norėtų tokių paslaugų prekybos centre, kuriame apsiperka.