Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, rusas Lietuvoje buvo nelegaliai ir neturėjo reikiamų dokumentų. Buvo sulaikytas, o po sulaikymo pasiprašė prieglobsčio.

Jo prašymą jau pradėjo nagrinėti Migracijos departamentas. Tai – ne pirmas atvejis, kai į Lietuvą dezertyruoja rusų kariškis.

Prieš du mėnesius britų transliuotojas paskelbė interviu su Rusijos lakūnu. Šįkart leitenantu prisistatantis rusas, savo situaciją taip pat papasakojo BBC.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rugpjūčio 3 dieną nusprendžiau palikti Rusijos federaciją, nes nenoriu dalyvauti kruviname kare, kurį pradėjo mano šalis. Šiuo metu esu Lietuvoje, kur pasiprašiau politinio prieglobsčio. Laukiu sprendimo iš Lietuvos Migracijos departamento“, – rusų kariuomenės leitenantas kalbėjo Ivan Koroliov.

„JAV pilietis Evanas Neumannas gavo pabėgėlio statusą Baltarusijoje“, – vėlai antradienį pranešė ji.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad E. Neumannas rugpjūtį iš Ukrainos nelegaliai pateko į Baltarusiją, o po kelių mėnesių pareikalavo politinio prieglobsčio buvusioje sovietinėje šalyje. „Baltarusijoje jaučiuosi saugus“, – citavo jį agentūra BelTA. „Esu ramus, man patinka ši šalis“.

Pasak FTB tinklalapio, 2021 m. gruodį 49 metų E. Neumannui buvo pareikšta 14 kaltinimų dėl JAV Kapitolijaus užpuolimo. Jis pabėgo iš JAV 2021 metų vasarį ir, kaip manoma, turi ryšių Baltarusijoje bei Ukrainoje.

Per JAV Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d. žuvo mažiausiai penki žmonės, 140 policijos pareigūnų buvo sužeisti, jis įvyko po D. Trumpo ugningos kalbos, pasakytos tūkstančiams šalininkų prie Baltųjų rūmų. Daugiau nei 750 žmonių buvo suimti dėl jų vaidmens šioje sausio 6-osios atakoje.

„Leidimai nuolat gyventi Lietuvoje jau afganistaniečių rankose. Šiandien visiems į mūsų kraštą atvykusiems žmonėms Migracijos departamento Tauragės skyriaus vedėja Edita Aurilienė ir jos kolegos įteikė oficialius dokumentus“, – feisbuke rašo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.

Pasak jo, dabar prasidės intensyvesnė jų integracija, o patys afganistaniečiai galės pasirinkti, kur nori gyventi toliau.

Migracijos departamentas rugsėjo pabaigoje nusprendė suteikti politinį prieglobstį Lietuvai talkinusiems Afganistano vertėjams ir jų šeimų nariams.

Jie Raseiniuose gali naudotis integracijos programa, gauti numatytas išmokas, pradėti dirbti.

Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti rugpjūtį, po to, kai Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją Lietuvos kariai ir diplomatai, vadinamasis „Kabulo vienuoliktukas“ padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais, bėgančių nuo jų šalį perėmusių talibų. Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.

„Pasirašiau sprendimus dar vienai šeimai, liko dar penki asmenys, dėl kurių sprendimas nėra priimtas“, – Eltą informavo E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento vadovės teigimu, prieglobsčio procedūros šiems asmenims šiek tiek užtruko, nes buvo laukiama atsakymų iš kitų atsakingų institucijų.

ELTA primena, kad Migracijos departamentas pastarąją savaitę suteikė politinį prieglobstį 167 Afganistano vertėjams ir jų šeimų nariams, kurie į Lietuvą atvyko po to, kai Afganistano kontrolę perėmė Talibanas.

Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.

Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių. Taip pat numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių apgyvendinti Raseiniuose.

Maimanoje – Fariabo provincijos sostinėje – anksčiau buvo dislokuota ir Latvijos karių.

Kaip buvo pranešta, A. Pabrikas paprašė identifikuoti Afganistano piliečius, padėjusius Rygos misijai šalyje, ir apsvarstyti galimybę suteikti jiems prieglobstį.

Prieglobstis siūlomas iki 15 šeimų, kurioms gali grėsti pavojus Afganistane perimant valdžią Talibano islamistams.

Gynybos ministras pripažino, jog bus ir daugiau pabėgėlių iš karo draskomos šalies, o ten susiklosčiusią padėtį apibūdino kaip tragišką.

Pasak A. Pabriko, besąlygiškas Vakarų ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Afganistano buvo klaida, nes tai leido Talibanui greitai įžengti į sostinę Kabulą ir perimti valdžią.

„Ruošiuosi paprašyti užsienio reikalų ministro atlikti atitinkamas procedūras ir paprašyti, kad JK vyriausybė paleistų poną J. Assange'ą ir (pasakyti), kad Meksikas siūlo jam politinį prieglobstį“, – žurnalistams sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras).

Pasak jo, Meksikas užtikrins, kad „visi, gavę prieglobstį, nesikištų į nė vienos šalies politikos reikalus“.

Ši Lotynų Amerikos šalis anksčiau yra pasiūliusi politinį prieglobstį tokiems žinomiems tarptautiniame veikėjams kaip buvęs Bolivijos prezidentas Evo Moralesas (Evas Moralesas).

JAV prokurorai yra pareiškę J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais. Jeigu 49 metų J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti įkalinimas iki 175 metų.

Anksčiau britų apygardos teismo teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser)  atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange'ą ir nurodė, kad tai būtų „despotiška“, atsižvelgiant į jo psichikos sveikatą.

Teisėja sakė, kad, J. Assange'o psichinė sveikata gali pablogėti ir jis gali nusižudyti, jei bus išsiųstas į Jungtines Valstijas ir turės ten gyventi JAV kalėjime „žiauriomis sąlygomis“. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi psichologų J. Assange'ui nustatyta autistinio spektro sutrikimo diagnoze.

Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

„Nuo rinkimų Baltarusijoje jau praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, žmonės iki šiol prašo leidimų atvykti į Lietuvą, auga ir skaičius tų, kurie prašo politinio prieglobsčio. Vadinasi šie žmonės nori Lietuvoje pasilikti ilgam ir čia kurti savo gyvenimą“, – sako reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nuo rinkimų Baltarusijoje jau praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, žmonės iki šiol prašo leidimų atvykti į Lietuvą, auga ir skaičius tų, kurie prašo politinio prieglobsčio.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma izoliacija. Primename, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai, siekiantys atvykti į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje dėl Šengeno vizos išdavimo ir pateikti ypatingas humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją. Šengeno viza leidžia atvykti į Šengeno teritoriją ir būti vizoje nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.

Be kita ko, Baltarusijos piliečiai, jeigu jie jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymą suteikiama viena iš prieglobsčio formų – pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga bei išduodamas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

„Tas leidimas išduodamas labai greitai. (...) Šiuo metu išduoti 64 tokie leidimai, bet ne visi Baltarusijos piliečiai ir pasinaudojo. Labai sunkus sprendimas yra palikti tėvynę, ypač kai esi tose politinės batalijose“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė.

Kaip vėliau BNS patikslino ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič, iš visų leidimą atvykti gavusių asmenų juo kol kas pasinaudojo 21 baltarusis, likusieji į Lietuvą dar tik ruošiasi atvykti.

Be to, ji pabrėžė, kad po prezidento rinkimų Baltarusijoje dar 11 asmenų paprašė suteikti politinį prieglobstį.

Kaip LRT radijui sakė R. Tamašunienė, kol kas didelio srauto norinčiųjų atvykti iš Baltarusijos nepastebima. Vis dėlto, anot ministrės, pirmadienį per neformalų Vyriausybės posėdį aptartas priemonių planas, kokią realią pagalbą Lietuva gali suteikti į šalį atvykstantiems baltarusiams.

„Kalbame apie švietimo pagalbą, taip pat galimybę gydytis Lietuvoje. Pagrindinis Vidaus reikalų ministerijos siūlymas – kaip palengvinti nacionalinių vizų išdavimą. Tada žmonės galėtų savarankiškai atvykti, susirasti darbą pagal savo specialybę“, – kalbėjo ministrė.

Ministrų kabinetas išimtį baltarusiams dėl atvykimo ypatingais humanitariniais tikslais priėmė rugpjūčio viduryje, Baltarusijos režimui po prezidento rinkimų pradėjus brutaliai malšinti taikius protestus.

Iškart po Baltarusijos prezidento rinkimų į Lietuvą atvyko ir buvusi opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja. Jai suteikta apsauga.

„Aš ir mano šeima gavome politinį prieglobstį Latvijoje; jos valdžia pripažino, kad esu persekiojamas Rusijoje dėl mano profesinės veiklos“, – penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Švarevas.

Jis pareiškė toliau sieksiantis apginti savo gerą vardą ir sustabdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Iš pradžių policija apkaltino žurnalistą šmeižtu, o paskui jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo. Dėl pirmųjų kaltinimų jam gresia 5 mln. rublių (74 tūkst. eurų) bauda arba 480 val. viešųjų darbų, o dėl pastarųjų – nuo septynių iki 15 metų laisvės atėmimas.

Abi bylos buvo sujungtos į vieną. Žurnalistui, šiuo metu esančiam Latvijoje, buvo išduotas tarptautinis arešto orderis.

Pasak prokurorų, A. Švarevas ir Ališeras Abdulajevas, taip pat įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, keliuose tinklapiuose užpernai sąmoningai skelbė melagingus teiginius, kad verslininkas Ališeras Usmanovas įvykdė sunkių nusikaltimų.

Be to, kaip teigia tyrėjai, abu įtariamieji nuo praėjusių metų spalio kartu su dar keliais nenustatytais asmenimis įvairiose svetainėse skelbė diskredituojančią informaciją apie bendrovės „Fincraft Resources“ valdybos pirmininką Kenesą Rakiševą, kaltindami jį sukčiavimu, ryšiais su organizuoto nusikalstamumo pasauliu ir kitais nusikaltimais.

Verslininko spaudos tarnybai paprašius ištrinti, jos teigimu, melagingą informaciją, A. Švarevas ir A. Abdulajevas pareikalavo sumokėti jiems 50 tūkst. JAV dolerių arba 3,3 mln. rublių, o jeigu šis reikalavimas nebūtų įvykdytas – skelbti kompromituojančią informaciją, sako tyrėjai.

A. Švarevo advokatas Vladimiras Žerebenkovas pareiškė, kad kaltinimai buvo sufabrikuoti ir kad buvo „užsakytas“ žurnalisto persekiojimas.

„Šis kaltinimas yra visiškai netikslus, sufabrikuotas ir nepagrįstas“, – anksčiau sakė jis „Interfax“.

A. Švarevas „kategoriškai neigia“ savo kaltę ir netiki, kad tyrimas bus objektyvus, todėl ketina pasilikti užsienyje.

„Šiuo metu esu už Rusijos ribų. Tikrai neplanuoju būti pasiųstas už grotų dėl sufabrikuotų kaltinimų“, – pareiškė jis agentūrai.

Kaip BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė, bylos nagrinėjimas atidėtas iki spalio 9 dienos.

N. Lukoševičienė teigė, kad J. Gorskis skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta jam suteikti prieglobstį.

Anksčiau Migracijos departamentas du kartus atmetė nacionalistu prisistatančio ruso prašymą dėl prieglobsčio. Šio sprendimo pagrįstumą rugpjūčio mėnesį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Nei Migracijos departamento, nei teismo atstovai nekomentuoja bylos turinio, argumentuodami žvalgybos pateiktos informacijos slaptumu ir asmens duomenų apsauga.

Pats J. Gorskis anksčiau tvirtino, kad net pats negauna informacijos, kaip kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pirmąkart Migracijos departamentas atsisakė Rusijos piliečiui prieglobstį suteikti pernai gegužę, remdamasis žvalgybos informacija.

Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė pareigūnams iš naujo išnagrinėti J. Gorskio prašymą.

Pirminiame Migracijos departamento sprendime cituoti Valstybės saugumo departamento teiginiai, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą. J. Gorskis tvirtina, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir buvo sukurti jo politinių konkurentų, Rusijos opozicijos politikų Lietuvoje ir Ukrainoje bei vieno tinklaraštininko.

Rusijos pilietis į Lietuvą atvyko 2017 metų liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje. Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

Aktyvistas teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.