Politikų posėdžių įrašų viešinimas yra skirtas valdžios skaidrumo užtikrinimui, atvirumui, siekiant į miesto reikalų tvarkymą labiau įtraukti ir visuomenę.

Nuo šiol turėtų būti viešai transliuojami jau ne tik savivaldybės tarybos, kolegijos bei komitetų posėdžiai, bet ir komisijų, išskyrus Etikos komisijos, posėdžiai.

Tačiau svarstant projektus, susijusius su komercinėmis paslaptimis, asmens duomenimis, garso ir vaizdo įrašai nebus daromi.

Be to, autentiška tiesiogiai transliuoto savivaldybės tarybos, kolegijos, komitetų ir komisijų posėdžių vaizdo bei garso medžiaga gali būti modifikuota arba visai ištrinta, jei tiesioginio vaizdo ir garso transliavimo metu buvo paviešinti asmens duomenys, kai tai prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui, arba posėdžio dalyviai posėdžio metu pažeidė viešąją tvarką, visuomenės rimtį, prieštaravo visuomenės moralei ar kėlė grėsmę aplinkiniams.

Esant uždaram savivaldybės tarybos, kolegijos, komiteto ar komisijos posėdžiui, jo vaizdo ir garso įrašas perkeliamas į archyvą, bet neviešinamas.

Savivaldybės tarybos, kolegijos posėdžių duomenys savivaldybės interneto svetainėje yra prieinami penkerius metus, o komitetų ir komisijų – vieną mėnesį.

Savivaldybės tarybos nariai su komitetų posėdžių įrašų archyvu galės susipažinti metus laiko nuo jų paskelbimo.

Pirmosios, balandžio 11 dieną, posėdžiaus Plungės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybės, rodo penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtas preliminarus grafikas.

Paskutinė, balandžio 28 dieną, posėdžiaus Neringos savivaldybė.

Rinkimų kodeksas numato, kad pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio metu savivaldybės nariai ir meras prisiekia, jiems įteikiami savivaldybės tarybos narių pažymėjimai.

Dabartinių merų ir savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūks automatiškai naujiesiems savivaldos atstovams susirinkus į pirmąjį posėdį.

Savivaldos rinkimų pirmasis turas vyko kovo 5 dieną, antrasis – kovo 19 dieną.

Savivaldos rinkimuose ketverių metų kadencijai išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.

Pirmajame ture išrinkti 26, o antrajame – 34 merai.

Penktadienį VRK tvirtina galutinius antrojo rinkimų turo rezultatus.

Praėjusį sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Socialdemokratai šiuose savivaldos rinkimuose laimėjo ir daugiausiai mandatų – kartu su merais, jie iš viso savivaldybėse gavo 375 vietas, pagal mandatų skaičių antri liko konservatoriai su 244 vietomis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėdama apie Asamblėjos įkūrimą prieš 30 metų pažymėjo, kad tai buvo krizių ir įtampų metas, ir Baltijos šalims reikėjo veikti kaip vienam regionui.

„Vos pora mėnesių buvo praėję, kai po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje naujai sukurta SSSR Valstybės taryba pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, mėnuo buvo belikęs iki Belovežo susitarimų, kurie konstatavo Sovietų Sąjungos mirtį. Ir Rytai, ir Vakarai mus matė kaip vieningą regioną ir turėjome ieškoti būdų veikti kaip vieningas regionas, toks buvo laikotarpio iššūkis“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, praėjus beveik trečdaliui amžiaus nuo šių įvykių Baltijos regionui vėl gyvybiškai svarbus tampa glaudus bendradarbiavimas: „Vėl susiduriame su įtampomis ir iššūkiais, būdingais tiems laikams, kai kartu iškovojome nepriklausomybę, įtvirtinome valstybingumą ir kartu ieškojome būdų jėgoms telkti ir veiksmams koordinuoti“.  

„Mums reikia maksimaliai sutelktų pastangų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos krizės poveikiu. Reikia ieškoti bendrų, visoms trims šalims priimtinų energetinio saugumo sprendimų. Reikia operatyviai reaguoti į saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų. Reikia glaudaus, pajėgas vienijančio bendradarbiavimo gynybos srityje. Reikia  derinti veiksmus sprendžiant ekonominius ir skaitmeninimo uždavinius“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.

Latvijos Saeimos pirmininko pavaduotoja Dagmara Beitnerė-Le Galla sakė, kad Baltijos šalys turi dar glaudžiau bendradarbiauti siekiant atsigauti po COVID-19 krizės, susitelkti į inovatyvios ekonomikos plėtrą, kartu pozicionuoti save kaip inovatyvų, stabilų regioną.

„Turime daryti dar daugiau, kad mūsų bendradarbiavimas būtų geresnis. COVID-19 krizė parodė, kad turime dirbti kartu, kad atsigautume po krizės ir galėtume toliau vystytis šiame regione. Bendradarbiavimo matmuo – mūsų startuoliai, jų indėlis leidžia įtraukti jaunus žmones į ekonomiką, ir tai yra puikios naujos įmonės, darbo jėga, geras pragyvenimo lygis“, – kalbėjo Latvijos atstovė.

„Todėl aš manau, kad mums vertėtų grįžti prie trečiojo Baltijos inovacijų fondo projekto, mes save galėtume pozicionuoti kaip inovatyvios šalys, stabilus regionas. Baltijos regionas turi labai gerą transporto, energetikos infrastruktūrą, jis leidžia mums turėti geras pozicijas Europoje, bet dar reikia dirbti šioje srityje“, – teigė D. Beitnerė-Le Galla.

Estijos Rygikogo pirmininkas Juris Ratas pažymėjo, kad vienybė tarp Baltijos šalių nepaprastai svarbi, o „Baltijos kelias praktiškai tęsiasi iki šiandien“. Jis pabrėžė, kad regionas susiduria su keliais iššūkiais vienu metu – sveikatos priežiūros sistemų ribas pasiekusį naujų COVID-19 atvejų skaičių, Baltarusijos hibridines atakas prie ES išorės sienos, didėjantį Baltarusijos ir Rusijos karinį suartėjimą, „visuomenėje įsivyravusią depresiją ir susvetimėjimą“.

„Krizė mums kelia didelį iššūkį, išlaikyti ir plėtoti demokratiją, žmonių orumą. (...) Tikiuosi, kad supratome, kad dabartinėje situacijoje izoliacija ir egoizmas neturi vietos, atėjo laikas priminti sau, kaip sunkiais laikais mes rėmėme viena skitą, kartu siekdami laisvės, ir kai buvome pasirengę padaryti viską, ką galime, siekdami bendro tikslo, iki šios dienos. Dar kartą priminkime sau, kad vienybė turi galią, kartu taikydami pažangius sprendimus galėsime suvaldyti krizę ir ją sėkmingai įveikti“, – kalbėjo Estijos parlamento vadovas.

Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarus vienijančios Baltijos Asamblėjos 40-oji sesija.

Baltijos Asamblėja yra 1991 metų lapkričio 8 dieną įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva.

„Su Seimo pirmininke šiek tiek  kalbėjomės,  ji turbūt kreipsis į frakcijas, kaip frakcijos žiūrėtų, jeigu vėl būtų iškelta idėja, jei situacija  pandeminė blogėtų, bandyti Seimo plenarinius posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. Ar opozicinių frakcijų  nuomonės tebėra kritiškos, gal jos pasikeitė? Tiesiog Seimo pirmininkė, matyt, to pasiteiraus. Niekas čia per jėgą nieko neplanuoja siūlyti...“, –  ketvirtadienį Seimo seniūnų sueigoje sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jis taip pat parlamentarams priminė apie būtiną kaukių dėvėjimą nuo rytojaus.

„Turbūt visi suprantame, kad Vyriausybės nutarimas, kuris įsigalioja nuo rytojaus dėl privalomo kaukių dėvėjimo  uždaruose patalpose,  jau turi atsiliepti ir mums, kad  koridoriuose ir  visur kitur būtume su kaukėmis. Taip pat dar ryškiau Seimo kanceliarijos darbuotojai turėtų pereiti prie nuotolinio darbo režimo“, – sakė J. Razma.

Pernai gruodį parlamentarai Seimo Statute numatė galimybę rengti Seimo posėdžius ir nuotoliniu būdu.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai gali  būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai gali būti  šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

Jeigu Seimas pritartų, taip pat būtų numatyta galimybė tiesiogiai organizuojamuose šių Seimo struktūrų posėdžiuose atskiriems Seimo nariams ir kitiems posėdžio dalyviams dalyvauti nuotoliniu būdu, iš anksto apie tai informavus posėdžio organizatorius. Beje, uždari komitetų posėdžiai negalėtų vykti nuotoliniu būdu.

„Manau, kad mes dabar neblogai patikrinom nuotolinio darbo efektyvumą ir tikrai gali būti situacijų, kai bus racionalu komiteto ar Valdybos posėdį surengti nuotoliniu būdu, tarkim vasarą, kai komiteto nariai yra pasklidę visoje Lietuvoje. Tikrai nelabai racionalu dėl trumpo posėdžio jiems vykti tiesioginiam posėdžiavimui į Seimo rūmus“, – sakė J. Razma.

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad nuotoliniai Seimo komitetų, komisijų, valdybos posėdžiai gali vykti tik esant ekstremaliai padėčiai ar karantinui.

Tikrai nelabai racionalu dėl trumpo posėdžio jiems vykti tiesioginiam posėdžiavimui į Seimo rūmus.

Siekiant racionalesnio, prasmingesnio Seimo ir jo struktūrų darbo, J. Razma siūlo keisti ir kai kurias kitas Statuto nuostatas, kurių šiuo metu „iš esmės nesilaikoma, nes jos stokoja loginio pagrindimo“.

Statuto pataisomis J. Razma siūlo atsisakyti Seimo nutarimu tvirtinamų komitetų narių pavaduotojų, o vietoj to numatyti, kad komiteto narys savo pavaduotoją nurodytų asmeniškai, informavęs komiteto pirmininką. Manoma, kad tai leistų lanksčiau išspręsti komitetų narių pavadavimo klausimą.

Seimo narių pareiškimus J. Razma siūlo perkelti iš vakarinio Seimo plenarinio posėdžio pabaigos į rytinio posėdžio pabaigą. Pagal projektą, „kiekvienos dienos rytinio posėdžio paskutinės 10 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų“.

Konservatorius J. Razma siūlo sudaryti palankesnes sąlygas atskirų Seimo narių projektų įrašymui į plenarinių posėdžių darbotvarkę, atsisakant galimybės trečdaliui Seimo narių blokuoti tokį įrašymą bei neapriboti jų svarstymo trukmės dviem valandomis.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma taip pat siūlo atsisakyti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo parlamentui pirmaisiais metais po įvykusių Seimo rinkimų.

„Mes ne vieną kadenciją sakėme, kad tai labai keista procedūra, kai naujoji Vyriausybė atsiskaito už buvusios Vyriausybės veiklą, bet taip buvo parašyta ir tai darydavome“, – sakė J. Razma.

Statuto pataisų projektui po pateikimo pritarė 60, prieš balsavo 7, susilaikė 43 Seimo nariai.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje jis bus svarstomas lapkričio 9 d.

Kaip numatyta Seimo statute, Seimo posėdžiai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.

„Pagal Statutą vieną kartą per mėnesį numatoma savaitė be posėdžių, taip pat yra laikotarpis be Seimo posėdžių, kurio Statutas reikalauja dėl biudžeto svarstymo, bet jeigu turėsime svarbių projektų, kuriuos reikės atitinkamu laiku priimti, Seimo valdyba gali sukviesti nenumatytus posėdžius tiek per laisvąsias savaites, tiek per tą tarpą tarp posėdžių, kai svarstomas biudžetas“, – posėdžio metu sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Remiantis Statuto nuostatomis, Seimo pirmininkas kartu su savo pavaduotojais ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios parengia Seimo sesijos darbų programos projektą, kuris yra paskelbiamas Seimo interneto svetainėje.

Statute taip pat įtvirtinta, kad kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicinės frakcijos.

Valdybos patvirtintame posėdžių grafike numatyta, kad Seimas pagal opozicinių frakcijų darbotvarkes dirbs: rugsėjo 30 d. (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė); lapkričio 11 d. (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Darbo partijos frakcijų darbotvarkė); gruodžio 10 d. (Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos regionų frakcijų darbotvarkė). Šios darbotvarkės Seimo posėdyje nebebus tvirtinamos, tačiau turės būti pateikiamos kartu su savaitės darbotvarkės projektu.

Vienas pirmųjų rudens sesijos darbų – sesijos darbų programos patvirtinimas, vienas svarbiausių rudens sesijos darbų – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų tvirtinimas.

ELTA primena, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.

Antradienį po svarstymo 100 Seimo narių balsavo už tokį projektą, nė vienas nebuvo prieš ir 21 susilaikė.

Prie šio projekto parlamentarai grįžo po ketverių metų pertraukos.

Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, apie tai jame nekalbama.

Viena didžiausių naujovių, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka, kad nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.

„Kodėl neatsižvelgta į mūsų nuomonę? Dauguma juk pasakėme, kad nepritariame viešbučio privatizavimui, bet nuo 2024 metų numatomos kompensacijos. Šita vieta (Gedimino prospektas – BNS) pati geriausia, nes už tokius pinigus, kurie siūlomi, gal Naujininkuose, prie oro uosto, ir galima išsinuomoti“, – sakė opozicinių socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Dar viena naujovė projekte – kad savivaldybės nebeprivalėtų suteikti jų teritorijoje išrinktiems parlamentarams patalpų darbui. Planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.

Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų ir  finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.

Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.

„Diskusija nebaigta dėl pravaikštų. Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš“, – teigė A. Sysas.

Fotobanko nuotr.

Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.

Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš.

Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.

Tačiau minėtas projektas nesprendžia Seimo narių atostogų reglamentavimo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos nepritarė atskirų politikų siūlymams įteisinti atostogas, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. Komiteto nuomone, Seimo narių darbas yra nepertraukiamas.

Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.

Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.

Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.

Projektu taip pat reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.

Anot projekto, tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.

Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo Seimo nariai turi balsuoti dar vieną kartą.

Kauno politikai nuotolinius posėdžius pradėjo vykdyti dar pernai metų balandį, tad jau daugiau nei metus laiko tarybos nariai vieni kitus mato tik pro ekranus ir svarbiausius miesto klausimus svarsto tik virtualiai. Kiekviename posėdyje tarybos nariai turi registruotis dviejose sistemose. Viena skirta diskusijai, kita – balsavimui. Nors taryba jau įprato taip posėdžiauti, techninės kliūtys tapo labai retos, tačiau politikai pripažino, kad jau norėtų sugrįžti į Didžiąją salę, kur iki pandemijos ir vyko tarybos posėdžiai, ir vėl gyvai diskutuoti.

„Šalyje gerėja epodemiologinė situacija. Neabejoju, kad tarybos nariai, kurie tik galėjo, jau pasiskiepijo, greičiausiai ir ne po vieną skiepą, o jau praėję visą skiepų kursą. Todėl manau, kad tikrai jau galima grįžti į gyvą posėdį ir sudaryti visas galimybes ne tik tarybos nariams, bet ir visuomenei saugiai dalyvauti ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus“, – pasisakė opozicijos lyderė Edita Gudišauskienė.

Kauno meras Visvaldas Matijošitis nurodė, kad šiuo metu Didžioji savivaldybės salė yra remontuojama, o dėl esamos situacijos nėra taip paprasta rasti rangovus, tad darbai gali užtrukti. Be to, pandeminė situacija vis dar kelia nerimą, todėl nesinori per anksti atsipalaiduoti.

Kiek anksčiau „Kauno dienai“ savivaldybės atstovai buvo nurodė, kad į kontaktinius posėdžius miesto taryba galėtų sugrįžti tada, kai šalyje bus visiškai panaikintas karantinas.