Konkurso globėja tapusi D. Nausėdienė akcentavo pameistrystės kaip vienos iš profesinio mokymo formų svarbą. Ji pasidžiaugė, kad konkursas yra puiki proga atkreipti dėmesį į žmones, turinčius išskirtinių specifinių profesinių gebėjimų, sugebančius juos perduoti jaunajai kartai, taip pat į gabiausius pameistrius.

Prezidentūroje vykusiuose apdovanojimuose nugalėtojai įvertinti trijose kategorijose: „Metų pameistrio“, „Geriausio profesijos mokytojo, profesijos meistro“ ir „Metų darbdavio“.

„Jūsų veiklos sektorius yra labai svarbi šalies ekonominės gerovės kūrimo sudėtinė dalis. Daugelis Lietuvos pramonės sričių tiesiogiai priklauso nuo specialistų, kuriuos ruošia profesinio mokymo įstaigos. Būtent jų žinių, įgūdžių kokybė ir žmonių pasirengimas efektyviai dirbti didele dalimi lemia verslų sėkmę“, – pameistriams ir jų mokytojams sakė pirmoji ponia.

D. Nausėdienės teigimu, nėra geresnio būdo atskleisti profesinio mokymo esmę nei mokymasis darbo vietoje: kuriamas santykis tarp meistro ir pameistrio pagreitina žinių ir įgūdžių perdavimą, padeda mokiniui greičiau siekti sėkmingos karjeros.

„Apmaudu, kad Lietuvos profesinio mokymo sistemoje pameistrystė, nors dažnai minima, vis dar sunkiai įsitvirtina. Turime siekti lankstaus ir tvaraus modelio, kuris leistų darbdaviams lengviau organizuoti pameistrystę, o mokiniams užtikrintų socialines garantijas ir kokybišką mokymąsi“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, profesinio mokymo reikšmė ir jo potencialo stiprinimas yra neabejotinai svarbūs tolesnei valstybės raidai.

D. Nausėdienė renginio metu įteikė apdovanojimą vienam iš konkurso nominantų – „Metų pameistrio 2022“ pirmosios vietos nugalėtojui, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokiniui, pameistriui Rėjui Depšiui.

Šventėje susirinkusius dalyvius sveikino ir į veiklas įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia D. Nausėdienė, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Džiaugiuosi, kad aštuntus metus sėkmingai gyvuojantis Lietuvos mažųjų žaidynių projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, pasiekė Lietuvos Prezidentūros kiemą.

Prisidėdamas prie fizinio raštingumo ugdymo idėjos skatinimo ir įgyvendinimo, Olimpinis piknikas Prezidentūroje tarsi tampa Lietuvos mažųjų žaidynių tęsiniu, dar vienu šios gražios iniciatyvos akordu“, – kalbėjo Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų auklėtinių bei pedagogų. Sportinėmis veiklomis džiaugėsi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

Šventės dalyviai susibūrė į bendrą mankštą, po kurios komandos buvo pakviestos į 13 skirtingų pramoginių ir sporto veiklų. Tarp užsiėmimų buvo ir speciali kineziterapeutės paruošta mankšta, sveiką mitybą ir gyvenseną skatinančios veiklos.

„Suaugusiesiems ir pedagogams ši diena – tai priminimas, kad vaikai yra mūsų rytojaus pagrindas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Tik laimingi ir sveiki žmonės gali kurti stiprią ir konkurencingą valstybę“, – sakė pirmoji ponia.

„Fizinis aktyvumas vaikams ne tik padeda lavinti kūną, mokytis užsispyrimo bei komandinio darbo, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Šiandien šimtai vaikų iš skirtingų ugdymo įstaigų kartu žaidė, bendravo ir su mumis visais dalijosi pozityvumu ir gera nuotaika.

Esame dėkingi poniai Dianai už iniciatyvą, palaikymą ir paramą kalbant apie fizinio raštingumo reikšmę sveikesnės visuomenės kūrimui. Valstybės vadovų dėmesys ypatingai svarbus pedagogams, kurie savo sunkiu darbu ir pavyzdžiu įkvepia vaikus judėti ir sportuoti.

Tikiuosi, kad šiemet pirmą kartą vykusi šventė taps gražia tradicija“, – renginiu džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.

Šventę papuošė simboliniai apdovanojimai, kuriuose nugalėtojais paskelbti ir renginio medaliais apdovanoti visi dalyviai. Po apdovanojimų svečiai buvo pakviesti į iškylą Prezidentūros kiemelio pievoje.

Pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, kalba apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.

Prezidentūra, siekdama prisidėti prie miestų žalinimo, istoriniame Prezidentūros kieme įkūrė bioįvairovės kampelį, kuriame medingųjų augalų nešienaujamoje pievelėje kuriama edukacinė erdvė. Joje istorinio parko lankytojai gali susipažinti su bioįvairovės svarba, miesto bitininkyste ir tvariais sprendimais miesto parkuose.

Pievelėje įrengta paukščių bei bičių girdykla, skirta ir ant Prezidentūros stogo įsikūrusių avilių gyventojoms. Ateityje pievelėje bus įrengtas modulinis avilys, kuriame bus rodomos edukacijos apie bites, miesto bitininkystę.

„Džiaugiamės, kad prie šio mūsų projekto prisidėjo ne vienas bendramintis ir galėjome į kūrybos procesą įtraukti skirtingų sričių profesionalus. Projektą įgyvendinome kartu su botanikais ir gamtinio apželdinimo specialistais. Kūrybos proceso metu ir patys daug sužinojome bei išmokome“, – kalbėjo Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė.

Kanclerė žaliosiomis idėjomis kviečia dalintis ir kitą sekmadienį, Prezidentūroje vykstančio „Žaliųjų idėjų festivalio 2022“ metu, kur nevyriausybinės organizacijos ir įmonės pristatys Lietuvos aplinkosaugines inovacijas, žaliąsias iniciatyvas ir projektus. Lankytojų lauks diskusijos, įvairios edukacijos, filmo peržiūra ir kitos veiklos, pažymima Prezidentūros pranešime

Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje.

„Vengrijos blokavimas nuviliantis yra. Pokalbiai toliau tęsiasi, kiek žinau, Europos Sąjungos institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su šiuo paketu, įskaitant naftą“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Pasak prezidento patarėjos, Vengrijos Vyriausybei argumentuojant, kad persiorientavimas nuo rusiškos naftos jiems „labai brangiai kainuotų“ ir tam būtinos ilgos struktūrinės reformos, situacijoje „galimos kelios išeitys“.

Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai.

„Turbūt, blogiausia išeitis būtų, jei nafta būtų išimta iš šio sankcijų paketo, nes pakete yra ne tik nafta, yra ir kiti dalykai – bankai, asmenų užkardymas, tam tikro turto, operacijų stabdymas. Kitas variantas būtų suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti šitą diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, taip, kaip panašiai galvojama daryti su kitomis šalimis, kurios yra itin priklausomos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot jos, be naftos embargo sankcijos „bus daug silpnesnės, nei galėtų būti“, o ES ir toliau netiesiogiai finansuotų karą Ukrainoje, „kas mums visiškai nepriimtina“.

„Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai“, – sakė ji.

Sankcijos Rusijos naftai patektų į šeštąjį ES sankcijų paketą Maskvai, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.

Nesureikšmina A. Paleckio bendraminčių vizitų į Baltarusiją

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė nesureikšmina, kad Lietuvos piliečių delegacija pasiskelbusi grupelė žmonių, esą siekiant atkurti Minsko ir Vilniaus  santykius, pastaruoju metu kelis kartus susitiko su Aliaksandro Lukašenkos režimo struktūromis. Patarėjos teigimu, tokiais vizitais iniciatoriai niekam neatstovauja.

Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti.

„Mes girdėjome apie grupelę lietuvių, kurie važinėja į Baltarusiją, susitinka su Baltarusijos valdžios struktūromis, prisistato kaip kaimyninių santykių gerintojai. Tačiau tokios grupelės niekam neatstovauja. Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti. Vėlgi reikia suprasti, kad poveikis tokių vizitų yra joks“, –  Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Kaip anksčiau yra akcentavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD), Baltarusija tokius už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendraminčių vizitus į kaimyninę valstybę išnaudoja savai propagandai.

A. Skaisgirytė taip pat įvertino Baltarusijos sprendimą iki šių metų pabaigos pratęsti bevizį režimą Lietuvos piliečiams. Pasak jos, tokiu būdu nedemokratinis režimas nori į savo pusę patraukti Lietuvos gyventojus. Visgi, jos teigimu, tai jau pavėluotas žingsnis, nes Baltarusija aiškiai atsistojo Ukrainą užpuolusios Rusijos pusėje.  

„Yra noras kažkiek patraukti lietuvius ir latvius į savo pusę. Tačiau šis noras yra šiek tiek pavėluotas, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra visiškai aiškus – tai (būti – ELTA) Rusijos pusėje, nors ir nėra duomenų, kad Baltarusijos armija tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Tačiau Rusija iš Baltarusijos teritorijos apšaudė Ukrainą, o savo teritorijos suteikimas karo veiksmams yra labai aiškus įsitraukimas į karą. Tai tas bevizio režimo suteikimas nieko neduoda ir nereiškia“, – teigė patarėja.

VSD taip pat yra įspėjusi, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones  išnaudoti propagandiniams tikslams.

Pripažįsta, kad „Eurovizija“ – politizuotas konkursas

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė pripažįsta, kad šį savaitgalį įvykusi „Eurovizija“, kurią laimėjo Ukraina, yra labai politizuotas konkursas. Tačiau, pasak jos, galima tik pasidžiaugti, kad didžiausią palaikymą konkurse gavo kariaujanti šalis.

„Tai yra labai politizuotas konkursas, ir tai parodė turbūt labai aiškiai tas faktas, kad būtent Ukrainai buvo atiduoti balsai. Meninis aspektas pasitraukė lyg ir į antrą planą“, – Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

„Kad ir koks būtų požiūris, tai yra smagus, gražus reginys auditorijai, o tai, kad kariaujanti šalis gavo ir žiūrovų, ir žiuri palaikymą, galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė ji.

66-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovė Monika Liu su savo pačios sukurta daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą, konkursą laimėjo Ukraina.

„Eurovizija“ – vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje. Pirmąjį konkursą Europa išvydo dar 1956-ųjų gegužės 24-ąją, ir per daugiau nei šešiasdešimt metų dainų konkursas tapo visos Europos tradicija ir mėgstamiausiu europiečių televizijos šou.

Sutarimas tarp Turkijos ir Suomijos bei Švedijos turės būti surastas

A. Skaisgirytė tikina, kad narystės NATO siekiančios Suomija ir Švedija proceso startui reikalingus dokumentus gali pateikti dar iki birželio pabaigoje planuojamo NATO viršūnių susitikimo Madride. Tačiau narystės patvirtinimas, jos vertinimu, užtruks ilgiau.

„Ankstesnių naujų narių atveju tai trukdavo net iki metų. Tai tam tikras periodas, kol Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, praeitų“,– antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę.

Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, pati dokumentų pateikimo data nėra itin svarbus klausimas.

„Kokiu momentu tai bus įforminta, turbūt tai nėra labai svarbu. Ar tai bus iki Madrido susitikimo ar Madrido susitikimo metu. Tikimės, kad tai bus galima padaryti. Nepaisant kai kurių šalių narių lyg ir išreikštų abejonių“,– sakė ji.

Tačiau prezidento patarėja įsitikinusi, kad su dvejones išsakiusia Turkija bus įmanoma susitarti. Ji akcentavo, kad vienintelė viešai įvardinta priežastis, kodėl Turkija išsakė abejones dėl šių Skandinavijos šalių prisijungimo prie Aljanso, yra šių šalių požiūris į kurdų pabėgėlius.

„Turkija mano, kad Suomija ir Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams. Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę“,– aiškino ji.

Prezidento patarėjos teigimu, nepaisant Turkijos pareiškimų, kad šios dvi šalys „tapo daugybės teroristinių organizacijų namais“, dialogas tarp valstybių Vyriausybių vyksta.

„Matyt, tam tikras sutarimas tarp trijų šitų šalių turės būti surastas. Kaip suprantu, Suomija ir Švedija dabar intensyviai kalbasi su turkais. Matyt, bus prieita iki tam tikro pareiškimo, kokias parametrais jie vadovausis žiūrėdami į kurdų partijas“,– tvirtino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį patvirtino Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos narystei NATO ir dar kartą apkaltino jas nesugebėjimu užimti aiškios pozicijos prieš terorizmą.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.

Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

„Nesutarus dėl kertinių sprendimų, pats susitarimas tampa panašus į ne vieną jau turimą strateginį dokumentą nacionalinio saugumo srityje, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo strategiją. Jo reikšmė iš esmės sumažėja“, – BNS penktadienį sakė Kęstutis Budrys.

Anot jo, nuvilia tai, kad partijoms nepavyko sutarti dėl 3 proc. gynybai skyrimo ir visuotinio šaukimo.

Prezidentas anksčiau siūlė partijų susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.

„Tuo labiau, kad vos prieš pusantro mėnesio dėl gynybos finansavimo didinimo visų parlamentinių partijų atstovai lyg ir buvo vieningi“, – sakė patarėjas.

Jis pabrėžė, kad prezidentas nuosekliai sieks, jog Lietuva didintų ir finansavimą gynybai, ir šauktinių skaičių.

Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės.

„Rusijos agresija parodė ne vieną sritį, kurioje turėsime didinti investicijas: oro erdvės gynyba, kranto gynybos sistemos, amunicijos atsargų pildymas ir kitos. Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės“, – tvirtino K. Budrys.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos siūlymų numatyti susitarimo projekte.

„Dalis jų buvo įtraukta į partijų susitarimo projektą ir tai džiugina: priimančios šalies infrastruktūros plėtra iki pajėgumo priimti ne mažiau 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga ir technika; atskira ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa civilinei saugai ir gynybai; investavimas į žvalgybos pajėgumus“, – vardijo patarėjas.

Seimo darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

Prezidento Gitano Nausėdos Lietuvos gerovės valstybės vizijos vienas svarbiausių tikslų – atskirties tarp žmonių mažinimas, kad kiekvienas turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai ir savarankiškai. Žmonių su negalia atskirčiai mažinti, pritaikant aplinką ir informaciją jų poreikiams, šalies vadovas skiria ypač daug dėmesio.

Seminaro dalyvius pasveikino prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

„Informacijos prieinamumą kiekvienam šiandieniniame informacijos pasaulyje turime suprasti, įsisąmoninti kaip pamatinę žmogaus teisę, kuri turi būti ne tik deklaruojama tarptautiniuose ar šalies teisės aktuose, bet ir užtikrinta kuo ankstesniame žmogaus gyvenimo tarpsnyje ir nenutrūkti visą gyvenimą“, – sveikindama susirinkusiuosius pabrėžė I. Segalovičienė.

Prezidentūra šioje srityje siekia tapti pavyzdžiu – ne tik kitoms viešojo sektoriaus institucijoms, bet ir privačiam sektoriui.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė pasidalijo patirtimi, kaip institucijos interneto puslapyje pritaikyti informaciją žmonėms su skirtingomis negaliomis.

„Pokyčius reikia pradėti nuo savęs, o tam, kad žinotume, ką turime keisti, mums reikėjo bendrakeleivių, kurie padėjo mums judėti į priekį. Prezidentūra šioje srityje siekia tapti pavyzdžiu – ne tik kitoms viešojo sektoriaus institucijoms, bet ir privačiam sektoriui“, – sakė kanclerė A. Barzdienė, dėkodama už konsultacijas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos negalios organizacijų forumui, Lietuvos kurčiųjų draugijai, VšĮ Informacijos kaupimo ir sklaidos centrui, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“.

Kanclerė pabrėžė, kad, vykdant plačius pokyčius, svarbu akcentuoti jų būtinybę aukščiausiu lygiu, remtis geraisiais pasaulio praktikos pavyzdžiais. Todėl 2021 m. Prezidentūroje buvo surengta Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės ir Lenkijos pirmosios ponios Agatos Kornhauser-Dudos globojama tarptautinė konferencija „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“.

Konsultuojantis su partneriais lrp.lt interneto svetainėje buvo įdiegtas prieinamumo meniu įrankis žmonėms su regos negalia, taip pat žmonėms su disleksija, pritaikant svetainės informaciją žmonėms su klausos negalia į gestų kalbą išversta lankytojui aktuali esminė informacija, subtitruota dalis vaizdo įrašų. 2021 m. ekskursijos po Prezidento rūmus tapo prieinamos žmonėms su klausos negalia, jiems jos yra verčiamos į gestų kalbą. Prezidento interneto svetainė pritaikyta ir žmonėms su intelekto sutrikimais – į lengvai suprantamą kalbą išversta dalis lankytojui aktualios esminės informacijos. 2021 m. prezidento metinis pranešimas pirmą kartą Lietuvos istorijoje pritaikytas ir sutrikusio intelekto žmonėms.

Seminare praktiniais patarimais ir gerąja informacijos pritaikymo žmonėms su negalia patirtimi dalijosi Lietuvos aklųjų bibliotekos, AB „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Lietuvos kurčiųjų draugijos, VšĮ Informacijos kaupimo ir sklaidos centro atstovai.

Seminare dalyvavo atstovai iš viešojo sektoriaus institucijų: ministerijų, Teismų administracijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Užimtumo tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Mokesčių inspekcijos ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ir negalią turintiems žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m., užtikrina, kad ją ratifikavusios šalys siekia ne tik fizinio, bet ir informacinio prieinamumo žmonėms su negalia.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms įteikė 40 mamų ir aštuonioms globėjoms iš visos Lietuvos.

„Mama – pirmasis žmogus, kuris palydi naują gyvybę į pasaulį, prisiima atsakomybę už ją, lydi sudėtingame gyvenimo kelyje. Išgyvena dėl klaidų ir pamoko jų nekartoti, padeda rasti sprendimus net sudėtingiausiose situacijose, džiaugiasi tiek kukliomis, tiek didelėmis pergalėmis. Jūs esate svarbiausių principų ir vertybių sergėtojos“, – sveikindamas mamas ir globėjas sakė šalies vadovas.

Prezidentūra anksčiau pranešė, jog daugiausiai – 15 – vaikų iš penktadienį apdovanotų mamų išaugino Jadvyga Paškauskienė iš Ukmergės rajono. Vyriausia apdovanojama motina yra sulaukusi 97-erių šešis vaikus išauginusi Ona Liesienė iš Trakų rajono, Lentvario. Ji taip pat yra Lietuvos kariuomenės veteranų, Lietuvos valstybės švenčių eitynių organizatorė.

Jauniausia apdovanota mama yra 44 metų Regina Dubicka iš Vilniaus rajono, turinti penkis vaikus. Prezidentūros pranešime nurodoma, kad ji yra baigusi Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą, yra matematikos ir informacinių technologijų pedagogė.

Prezidentūros pranešime minimi ir kiti pozityvios motinystės pavyzdžiai: penkis vaikus turinti Rasa Breidokienė iš Švenčionių rajono – aktyvi visuomenininkė, puoselėjant tautinio amato, juostų pynimo išsaugojimą.

Iš šešių Rimos Kondratavičienės vaikų penki lankė J. Čiurlionytės menų mokyklą ir grojo muzikos instrumentais. Prezidentūra taip pat pažymi, kad šeima dirba 240 ha žemės, ūkininkauja pagal ekologinio ūkio standartus.

Klaipėdos rajone gyvenanti Carin Susanna Karosas apdovanota kaip žmonių, turinčių Dauno sindromą, ir jų globėjų asociacijos lektorė. Pasak Prezidentūros, ji daug savanoriauja, siekia pokyčių dėl požiūrio į žmones, turinčius Dauno sindromą, gilina žinias, kaip medikai turėtų pranešti žinią tėvams dėl jų vaikeliui nustatyto Dauno sindromo.

Taip pat apdovanotos mamos, kurios užaugino ne tik savo vaikus, bet ir į šeimą priėmė globotinių.

„Visą laiką kalbėjome apie tai, kad Rusija naudoja energetiką kaip politinio šantažo priemonę ir taip yra šiuo atveju. Rusijos tikslas yra daug platesnis, negu pabandyti suskaldyti ES. Už to, matyt, yra ir ekonominis interesas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė J. Neverovičius.

Prezidento patarėjas mano, kad toks Rusijos šantažas yra siunčiama žinutė Vokietijai, kad jai pritarus sankcijų griežtinimui ir naftos importo draudimui į ES, Vokietija sulauktų tokio paties likimo kaip Lenkija ir Bulgarija. Anot jo, Lenkijai ir Bulgarijai tokios šantažo priemonės savaime nėra labai didelis iššūkis, nes jos žinojo, kad taip gali atsitikti ir ruošėsi būsimam šildymo sezonui bei tobulino savo infrastruktūrą.

„Žiūrint į Rusijos biudžeto rodiklius, jiems daug skausmingesnis yra naftos klausimas ir pamačius, kad ES šeštuoju sankcijų paketu juda to link, jog nafta būtų įtraukta į sankcionuojamų sektorių sąrašą, kas labai skaudžiai atsilieptų Rusijai“, – sakė J. Neverovičius.

„Lenkija ir Bulgarija turi visišką ES, regiono palaikymą, taip pat ir Lietuvos, o Lietuva gali padėti su infrastruktūra, konkrečiai su terminalu Klaipėdoje“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pranešė sustabdžiusi visus dujų tiekimus Lenkijai ir labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, negavusi iš dviejų Europos Sąjungos narių mokėjimo rubliais.

Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusija priims atsiskaitymus už tiekimus tik savo nacionaline valiuta, pirkėjų reikalaujama sukurti sąskaitas rubliais, kitaip čiaupai bus užsukti.

„Gazprom“ pranešime nurodė pranešusi Bulgarijos valstybinei dujų operatorei „Bulgargaz“ ir Lenkijos dujų bendrovei PGNiG apie „dujų tiekimo sustabdymą nuo balandžio 27 d., kol bus atliktas apmokėjimas“ rubliais. „Nuo balandžio 1 d. už dujas reikia mokėti naudojant naujus banko duomenis, apie kuriuos partneriai buvo laiku informuoti“, – nurodė „Gazprom“.

Energetikos milžinė taip pat perspėjo, kad jei Bulgarija ar Lenkija „neteisėtai naudos“ rusiškas dujas, kurios tranzitu keliauja į trečiąsias šalis, „tiekimas tranzitui sumažės šiuo kiekiu“.