A. Budrytę kanclerės pareigose pakeis Agila Barzdienė, Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji šiose pareigose pakeis Ridą Jasiulionį, kuris iš komunikacijos vadovo pareigų Prezidentūroje pereina į kitas – koordinuos Prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

Kaip pranešė Prezidentūra, A. Budrytė „ketina ieškoti naujų profesinių iššūkių“, ji eiti pareigas baigs kovo 12 dieną.

A. Budrytė vadovavo prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos štabui.

Anksčiau ji buvo bendrovės „International Fintech“ vadovė, dar anksčiau vadovavo „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamentui bei dirbo kituose bankuose, yra buvusi naujienų portalo 15min.lt direktoriaus pavaduotoja.

A. Budrytę šiose pareigose pakeis Agila Barzdienė. Kaip pranešė Prezidentūra, ji buvo viena iš programos „Kurk Lietuvai“ iniciatorių, o nuo 2014 metais jai vadovavo.

Anksčiau į Prezidentūros kanclerio pareigas buvo rengiamas konkursas, nuo 2019 metų sausio pasikeitus įstatymams tai yra prezidento politinio pasitikėjimo pareigybė.

A. Bubnelis darbą Prezidentūroje baigia kovo viduryje. Pasak Prezidentūros, jis nusprendė grįžti į privatų sektorių.

Komunikacijos grupę taip pat palieka Ieva Elenbergienė, nusprendusi karjerą tęsti kitoje profesinėje srityje. Iš darbo Prezidento kabinete dėl asmeninių priežasčių nusprendė pasitraukti patarėjas Liutauras Galinis.

Prieš ateidamas dirbti į Prezidentūrą A. Bubnelis dvejus metus buvo įmonės „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas, anksčiau jis yra dirbęs vandens tiekimo bendrovėje „Vilniaus vandenys“, telekomunikacijų bendrovėje „Teo“, viešųjų ryšių įmonėse, naujienų agentūroje BNS.

Kovo 15 dieną darbą pradės nauja prezidento vyriausioji patarėja komunikacijai R. Stanaitytė-Česnulienė. Ji prieš tai dirbo finansų ministro patarėja, kiek anksčiau viešųjų ryšių konsultante, vadovavo „Rimi Lietuva“ komunikacijai, dirbo žurnaliste ir laidų vedėja televizijose LRT, LNK, TV3 bei „Lietuvos ryto TV“.

Prie Ekonominės ir socialinės politikos grupės komandos ketvirtadienį prisijungė Elena Mickevičienė, kuri pakeitė gruodžio mėnesį finansų viceministre tapusią Vaidą Česnulevičiūtę. E. Mickevičienė iki šiol dirbo agentūroje „Investuok Lietuvoje“, kur buvo Investicinės aplinkos gerinimo ir teisės komandos vadovė, prieš tai dirbo teisės konsultante audito ir verslo konsultacijų bendrovėje „PricewaterhouseCoopers Lietuva“.

Kovo 8 dieną darbą Prezidentūros Teisės grupėje pradės Simona Vilkelytė, kuri pastaruoju metu dirbo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o kiek anksčiau – direktoriaus pavaduotoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pernai birželį Prezidentūrą paliko vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas bei Teisės grupėje dirbusios patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė.

„Mes vakar išgirdome labai pragmatišką Estijos poziciją. Lietuva iki šiol laikosi nuomonės, kad mums turėtų pakakti Vakaruose gaminamų vakcinų, ir nematome reikalo kol kas hipotetiškai svarstyti vakcinų iš Rytų pirkimo. Faktas yra tas, kad nei rusiška, nei kiniška vakcina šiai dienai nėra pristatyta Europos vaistų agentūrai autorizacijai“, – „LRT Radijui“ ketvirtadienį sakė ji.

Tuo tarpu komentuodama nesklandumus, kylančius dėl „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo, A. Skaisgirytė pabrėžė, kad šiuo metu didesnė problema kyla dėl per lėto gaunamų vakcinų panaudojimo.

Lietuva iki šiol laikosi nuomonės, kad mums turėtų pakakti Vakaruose gaminamų vakcinų, ir nematome reikalo kol kas hipotetiškai svarstyti vakcinų iš Rytų pirkimo.

„Nesureikšminu „AstraZeneca“ varianto, kadangi turime ne tik „AstraZeneca“, turime ir „Pfizer“, ir „Moderna“, pakeliui yra „Johnson & Johnson“ vakcinos autorizavimas, (...) dar dvi vakcinos yra pakeliui. Kadangi akumuliuojasi ne tik tiekėjai, bet ir vakcinų kiekiai, manome, kad kovo mėnesį jų bus jau ženkliai daugiau: Lietuvą turėtų pasiekti 300 tūkst. dozių, o antrą ketvirtį jų bus dar daugiau. Klausimas kyla tikriausia ne dėl vakcinų tiekimo, bet dėl greitesnio jų panaudojimo, greitesnio skiepijimo“, – akcentavo ji.

Anot prezidento patarėjos, vienas iš galimų variantų siekiant paspartinti visuomenės vakcinavimą – įsteigti daugiau vakcinavimo centrų.

„Skiepijimo pajėgumai šiuo metu neužtikrina, kad gaunamos vakcinos iškart būtų išskiepijamos. Vakcinavimo centrai galbūt būtų viena iš išeičių. Tokiame centre Kaune lankėsi ir prezidentas, tokio centro pajėgumai yra tikrai labai dideli. (...) Nereikia norėti, kad kiekvienas Lietuvos miestas turėtų tokį vakcinavimo centrą. Jei gerai sekasi skiepyti poliklinikoje ir ligoninėje, reikia tai ir daryti. Tačiau faktas, kad skiepijimo tempai turi būti greitesni“, – tikino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad aukštus skiepijimo tempus palaikyti raginantis ir ambiciją iki vidurvasario kolektyvinį imunitetą Lietuvoje suformuoti išsikėlęs prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra vis dar nepanaudota 75 tūkst. vakcinų nuo COVID-19.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad tikimasi šį „Lietuvai nedėkingą epizodą“ užglaistyti, o pats G. Nausėda neatmeta savo vizito į Sakartvelą galimybės. Tačiau, pažymi A. Skaisgirytė, nenorima to daryti „ant karštųjų“.

„Jo misija buvo lyg ir tarpininkavimo, tačiau išėjo taip, kad jis gana aiškiai užėmė paramos vienai politinei jėgai poziciją. Žinoma, tai nepadėjo tarpininkavimo misijai. Be to, valdančioji Sakartvelo partija labai jautriai suragavo į tokį kišimąsi į tai, ką Sakartvelas laiko savo vidaus reikalu. Tai tikrai nepadėjo išspręsti problemos“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad pačią Ž. Pavilionio sukurtą situaciją laiko nedėkinga Lietuvai.

„Manome, kad pavyks šią labai nedėkingą Lietuvai epizodą kažkaip – nenoriu sakyti užglaistyti – bet taip yra“, – sakė prezidento patarėja.

Manome, kad pavyks šią labai nedėkingą Lietuvai epizodą kažkaip – nenoriu sakyti užglaistyti – bet taip yra.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas. Tai sukėlė Sakartvelo paskirtojo premjero Iraklio Garibašvilio pasipiktinimą. Jis  Ž. Pavilionio teiginius pavadino nepriimtinais ir įžeidžiamais.

A. Skaisgirytės teigimu, prezidentas mano, kad tai, ar Ž. Pavilionis turėtų toliau vadovauti Seimo užsienio reikalų komitetui turėtų įvertinti parlamentas.

„Pono Pavilionio misiją svarstė Seimo valdyba, prezidentas mano, kad Seimo valdyba ir turi įvertinti jo galimybes“, – pažymėjo patarėja.

Prezidento vizito į Sakartvelą nerengs „ant karštųjų“  

Trečiadienį Ž. Pavilionis teigė manąs, kad prezidentas G. Nausėda turėtų vykti į Sakartvelą ir prisidėti stabilizuojant politinę padėtį Pietų Kaukazo valstybėje.

A. Skaisgirytė LRT radijui tikino, kad tokios idėjos G. Nausėda niekada neatmetė. Tiesiog, akcentavo ji, prezidentas į situaciją žvelgia strategiškai ir vykti į Sakartvelą „ant karštųjų“ neskuba.

„Prezidentas niekada neatmetė tarpininkavimo misijos. Iš tikrųjų galvojama apie galimą jo vizitą į Sakartvelą. Nenorime to daryti „ant karštųjų“, kadangi prezidentas mato strategiškiau, kaip būtinybę Sakartvelą išlaikyti eurointegraciniame kelyje. Sakartvelo santykis su didžiąja kaimyne (Rusija – ELTA) – tos problemos yra tikrosios, kurias reikia padėti Sakartvelui spręsti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidentas niekada neatmetė tarpininkavimo misijos. Iš tikrųjų galvojama apie galimą jo vizitą į Sakartvelą. Nenorime to daryti „ant karštųjų“.

Po URK pirmininko diplomatinio vizito į Sakartvelą, kurį jau anksčiau Prezidentūra buvo įvardinusi kaip nesėkmingą, Ž. Pavilionis trečiadienį aiškinosi Seimo valdybai. Jis po posėdžio žurnalistams sakė manąs, kad Prezidentūros kritiškas jo vizito rezultatų įvertinimas, ko gero, yra informacinės atakos padarinys.

„Labai gaila, kad mūsų institucijos, ir aukščiausio lygio, tampa informacinių atakų aukomis“, – teigė Ž. Pavilionis ir vėliau pažymėjo manąs, kad G. Nausėda turėtų rodyti lyderystę ir vykti į Sakartvelą spręsti ten kilusios politinės krizės.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio vizitas į Sakartvelą padarė žalą Lietuvos, kaip tarpininkės, įvaizdžiui.

„Kiekvienas medijavimas turi duoti naudą, o ne žalą. Šiandien dėl pono Žygimanto Pavilionio vizito aš, deja, esu priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – po Estijos ir Lietuvos prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentas G. Nausėda.

Ji pabrėžė, kad prezidento ir premjerės pozicijos yra derinamos prieš kiekvieną EVT posėdį.

„Tikrai nematome reikalo dėl to diskutuoti. Prezidentas ir premjerė susitinka, kalbasi prieš Vadovų Tarybą, po Vadovų Tarybos, jie derina veiksmus, nuomonę ir požiūrį. Apsikeitimas informacija vyksta ir jis vyksta be problemų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat tvirtino, kad dėl atstovavimo EVT klausimo sprendimas Seime nebūtų pirmaeilės svarbos uždavinys.

„Turbūt Seimui spręsti dėl šito klausimo nėra pirmaeilės svarbos uždavinys. Tikrai dabartinė atstovavimo EVT sistema yra nusistovėjusi, ji veikia, kodėl ją reikia keisti, neaišku“, – sakė prezidento patarėja.

Prezidentas ir premjerė susitinka, kalbasi prieš Vadovų Tarybą, po Vadovų Tarybos, jie derina veiksmus, nuomonę ir požiūrį.

„Jeigu klausimas eitų į Seimą, turbūt reikėtų Seimo daugumos tam sprendimui pakeisti, vėliau turbūt įsijungtų ir konstituciniai aspektai. Nežinau, ar tai klausimas, kuriuo Seimas turėtų būti dabar užimtas“, – teigė A. Skaisgirytė.

Valdantieji konservatoriai svarsto Seime priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT.

Be to, prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus ir atstovauti valstybei.

Anot jos, toks vakcinų kiekis Lietuvos poreikius patenkintų, todėl dalis skiepų galėtų būti tiesiog neatlygintinai perduota per ES lygiu kuriamą „donacijų krepšelį“.

„ES mastu yra kuriamas tam tikras donacijų krepšelis. Visos ES šalys, kurios galėtų kažkiek donuoti kaimynams, į tą krepšelį deda tas vakcinas. Tad mes turbūt naudotumės ES sukurtu mechanizmu ir tuomet dalį donuotume. Kalbama ne apie perpardavinėjimą, o apie donaciją“, – LRT radijui teigė prezidento patarėja.

„Jei Lietuvą antrąjį ketvirtį pasiekia 2 milijonai vakcinų, tai yra tikrai labai didelis kiekis ir mums vakcinų kaip ir atliktų“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

Tačiau atsiradus pakankamam kiekiui, galėtume kaimyniškai, broliškai jiems padėti.

Prezidento patarėja pažymėjo, kad Lietuvos interesas yra tai, jog Europos Sąjungai kaimyninės šalys nuo COVID-19 skiepytųsi kuo sparčiau.

„Lietuvos interesas yra, kad mūsų kaimyninės šalys vakcinuotųsi greitai. Todėl norėtume joms padėti. Žinoma, reikia suprasti, kad kol patys neturime vakcinų kiekio, kuris mums reikalingas, negalime sakyti, kad kažkiek perleisime kaimynams. Tačiau atsiradus pakankamam kiekiui, galėtume kaimyniškai, broliškai jiems padėti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Šią savaitę Kijeve vykusio Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva galėtų su Ukraina pasidalinti vakcinų nuo koronaviruso perviršiu.

Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka keisti nusistovėjusios atstovavimo EVT sistemos. Maža to, akcentuoja patarėja, pastaruoju metu vis dažniau keliamas klausimas, ar premjerei nereikėtų iš prezidento perimti atstovavimo EVT funkcijų, yra primestas ir tiesiog neadekvatus pandemijos sukeltos krizės sąlygomis.

„Prezidentas remiasi Konstitucijos jam suteiktomis galiomis atstovauti valstybei. Ar galėtų vadovai daryti tai pakaitomis? Lietuva turbūt būtų vienintelė šalis, kuri tai daro Europos Sąjungoje. Tai labai keistai atrodytų kitų šalių akyse“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

„Nepritarėme tam nuo pat pradžių ir nemanome, kad šią sistemą, kuri yra nusistovėjusi jau 12 metų, dabar reikėtų pakeisti dėl kažkokių priežasčių“, – pažymėjo patarėja.

Nepritarėme tam nuo pat pradžių ir nemanome, kad šią sistemą, kuri yra nusistovėjusi jau 12 metų, dabar reikėtų pakeisti dėl kažkokių priežasčių.

A. Skaisgirytė neslėpė apskritai nelabai suprantanti, kodėl atstovavimo EVT klausimas pastaruoju metu yra intensyviai keliamas. Jos manymu, diskusija dėl Lietuvos vadovų atstovavimo EVT yra primesta, o jos turinys – įvertinus COVID-19 sukeltų problemų spektrą – neadekvatus.

„Mums nelabai yra suprantama, kodėl ši diskusija kilo. Yra toks nusiteikimas lyg ją (diskusiją – ELTA) būtų kažkas primetęs. Tuo metu, kai šalis dorojasi su pandemija, kai yra labai svarbių spręstinų klausimų: vakcinacija, ekonominis atsigavimas, išėjimas iš pandeminio sąstingio, yra ir žmonių psichologinė sveikata, išaugęs nedarbas. Vietoje to, kad susitelktume ir spręstume šiuos tikrai visiems rūpimus klausimus, yra primetama diskusija, kas vyks į Briuselį. Kartais diskusijos turinys atrodo neadekvačiai“, – apibendrino A. Skaisgirytė.

I. Šimonytė trečiadienį teigė su prezidentu pirmadienį aptarusi tolesnio atstovavimo EVT klausimą. Pasak politikės, Lietuvoje būtų galima vėl grįžti prie sistemos, kuomet aukščiausi vadovai dalijosi atstovavimo EVT funkcijomis. Tačiau, akcentavo premjerė, nėra aišku, ar su tuo sutiks ir prezidentas.

Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti premjerė, nes, pasak jų, ten sprendžiami labiau Vyriausybės prerogatyvoje esami klausimai.

Mažesnė ambicija ir skirtingas požiūris į gaunamus duomenis apie atkeliaujančias vakcinas, pažymi S. Krėpšta, galbūt ir yra priežastis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija atsargiai vertina galimybes vasarą šalyje pasiekti kolektyvinį imunitetą.

„Duomenis turime tuos pačius. Gal tik skiriasi šiek tiek požiūris į duomenis ir tam tikras ambicijos lygis“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S. Krėpšta.

Prezidentas visų pirma neprognozuoja vakcinų kiekio gavimo, bet kelia tikslą, kad mes turime būti pasiruošę ir daryti viską, kad visuomenės imunitetą pasiektume kuo greičiau.

„Prezidentas visų pirma neprognozuoja vakcinų kiekio gavimo, bet kelia tikslą, kad mes turime būti pasiruošę ir daryti viską, kad visuomenės imunitetą pasiektume kuo greičiau. Nes kiekviena diena (papildoma diena iki kolektyvinio imuniteto – ELTA) reiškia išsaugotas gyvybes, reiškia greičiau atvertą socialinį gyvenimą, reiškia ekonomikos suvaržymų mažėjimą“, – aiškino prezidento patarėjas.

Pasak jo, kritikos sulaukęs prezidento tikslas dėl skiepijimo yra realus ne tik dėl to, kad ir Europos Komisija užsibrėžusi pasiekti visuomenės imunitetą dar vasarą. Patarėjo teigimu, panašias ambicijas kelia ir kitos ES šalys.

„Danija paskelbė tikslą pasiekti visuomenės imunitetą iki birželio mėnesio pabaigos. O Danija gauna lygiai tiek pat vakcinų pro rata principu kaip ir Lietuva“, – teigė jis.

Prezidentūra kiek anksčiau teigė, kad jau kovo mėnesį galima tikėtis lūžio apsirūpinant skiepais nuo COVID-19.

„Europos Komisija teigia, kad per sausį vasarį ES pasieks nepakankamas kiekis vakcinų, tačiau kovą jau įvyks lūžis. Norisi tuo tikėti. Kovą turėtume gauti 300 tūkstančių dozių, jei viskas vyks pagal planą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.