„Tai yra populizmas. Rinkimų kampanijos pradžia ir čia yra pagrindinė problema. Kai kalbi „šeimos“, „vaikai“... Ar gaila? Aišku, kad ne. Tai labai svarbu padėti žmonėms, auginantiems vaikus, juos reikia ir į būrelius išleisti, į mokyklą. Tam yra vaiko pinigai, išmokos nuosekliai augo ir ne tik vaiko pinigus turiu omeny, bet bendrai socialinės išmokas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

„Nežinau, kiek tie (Prezidentūros – BNS) pasiūlymai yra nuoširdūs, kiek jie stato į nepatogią situaciją valdančiąsias partijas“, – kalbėjo ministrė.

Ji kritiškai vertino ir siūlomą pajamų šaltinį – bendrą pajamų apmokestinimą.

„Tai Prezidentūra iš esmės siūlo papildomai apmokestinti kapitalą ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis. Tai, kai prezidentas susitikinėja su verslu, gal tiems verslininkams, kurie čia kuria daro vietas sau ir kitiems, tegu ir pasako, ką siūlo. Nes kartais atrodo, kad progresyvumo nesiūlo, vaikams siūlo, ir viskas čia bus“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad Prezidentūros siūlymas būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Kai kalbi „šeimos“, „vaikai“... Ar gaila? Aišku, kad ne.

Valstybės vadovas rudens sesijoje parlamentarams žada pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą NPD už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Bendrai ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Tuo pačiu Prezidentūra nesiūlo atsisakyti vaiko pinigų.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

A. Armonaitė teigė, galima diskutuoti apie pokyčius, jog pensinio amžiaus sulaukę gyventojai galėtų atsiimti tam tikrą fiksuotą sumą, tačiau, anot jos, pirmiausia reikia sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl sistemos konstitucingumo.

Premjerės patarėjas Raimondas Kuodis Žinių radijo laidoje pareiškė, kad Prezidentūros siūlymai įvesti šeimos mokesčio lengvatą bei leisti žmonėms išsiimti dalį lėšų iš antros pensijų pakopos yra nusikalstamas socialinis popsas.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė dar praeitą savaitę pareiškė, kad šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą didinant neapmokestinamą pajamų dydį artinti prie minimalios mėnesinės algos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat esą Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje.

„Dabar vyksta socialinio popso sezonas, sovietmečiu socialinės lenktynės būdavo, dabar socialinio popso lenktynės. Iš Prezidentūros eina vaiko pinigų sluoksnis, pasiėmimas iš pensijų fondų pinigus, daug keistų idėjų, kurios Lietuvoje nelaikomos korupcija, nes pas mus tokia semantika. Tas socialinis popsas yra nusikalstamas, tu negali tuo užsiiminėti politinėje scenoje norint pastatyti gerą šalį“, – kalbėjo R. Kuodis.

Abiturientus pasveikins premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių, 6,25 proc. abiturientų egzaminų neišlaikė.

NŠA nurodo, kad po vieną šimtuką šiemet gavo 1043 abiturientai, du šimtukus – 154, tris – 53, keturis – 14, penkis šimtukus – trys laikiusieji brandos egzaminus.

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc., o prieš du mėnesius neigiamų vertinimų buvo 20,6 procento.

„Apklausa daryta iš karto po NATO viršūnių susitikimo, G. Nausėda buvo matomas, vyko susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), ir tai turėjo įtakos palankiam vertinimui“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Pasitikėjimas Prezidentūra šoko nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

„Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas“, – sakė V. Gaidys.

V. Gaidžio vertinimu, liepos 11–12 Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas palankiai atsiliepė ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingui, kuris iš antrosios vietos išstūmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Konservatorių A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų, kai prieš du mėnesius tokių buvo 44,3 proc., o nepalankiai – 21,4 proc. (27,7 proc. gegužę).

Ūgtelėjo ir pasitikėjimas kariuomene – gegužę pasitikintys ja nurodė 59,2 proc. apklaustųjų, o liepą – 64,5 procento.

Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas.

Likusi politikų lentelė – stabili

Trečią politikų reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 49 proc. respondentų (49,3 proc. gegužę), nepalankiai – 23,7 proc. (19,9 proc. gegužę).

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį palankiai vertina 36 proc. apklaustųjų (37 proc. gegužę), jis sulaukė 34,7 proc. neigiamų vertinimų (34,8 proc. gegužę).

Penktas yra opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis su 32 proc. teigiamų ir 25,6 proc. neigiamų vertinimų (atitinkamai 29,7 proc. ir 25,6 proc. gegužės mėnesį).

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 31,8 proc. (28,2 proc. gegužę) apklaustųjų, nepalankiai – 39,5 proc. (43,2 proc. gegužę). Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai įvertino 31,1 proc. ir nepalankiai – 42 proc. respondentų (atitinkamai 32,4 proc. ir 36,2 proc. gegužę).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,1 proc. palankių ir 44,8 proc. nepalankių vertinimų ( atitinkamai gegužę šie skaičiai buvo 33,6 proc.ir 40,2 proc.). Vilniaus merą konservatorių Valdą Benkunską palankiai vertina 25,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22,3 proc. apklaustųjų. Ankstesnėje apklausoje jo pavardės nebuvo.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią palankiai vertina 25 proc. (20,3 proc. gegužę) ir nepalankiai – 27,8 proc. apklaustųjų (33,3 proc. gegužę).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 64,5 proc. (65,2 proc. gegužę), palankiai – 18,3 proc. (16,5 proc. gegužę).

Valdančiosios Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 64,4 proc. apklaustųjų (66,1 proc. gegužę), palankiai – 12,6 proc. (10,6 proc. gegužę). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepalankiai vertinamas 62,7 proc. (61,4 proc.), palankiai – 7,1 proc. (5,3 proc.) apklaustųjų.

Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per 25 metus

Iš visų institucijų Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 91,4 proc., ankstesnėje apklausoje gegužę šis skaičius buvo 87,8 procento.

Po antroje vietoje esančios kariuomenės toliau seka policija, kuria pasitiki 63,7 proc. apklaustųjų (59,2 proc. gegužę), „Sodra“ – 53,2 proc. (51,1 proc. gegužę).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 51 proc. respondentų (44,4 proc. gegužę), švietimu – 46,9 proc. (39,3 gegužę).

Kaip pastebi V. Gaidys, liepą fiksuotas pasitikėjimo Bažnyčia rodiklis yra žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją, nors didelio skirtumo su ankstesne apklausa ir nėra.

Bažnyčia nurodė pasitikintys 42,7 proc. respondentų, gegužę pasitikėjimą išsakė 44,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, pasitikėjimas Bažnyčia išskirtinai koreliuoja su apklaustųjų amžiumi.

„Pasitikėjimas Bažnyčia beveik toks pats, koks ir buvo, bet tai mažiausias rezultatas per 25 metus“, – sakė sociologas.

„Prieš 20 metų jie buvo pirmoj vietoj, bet čia labai stipri koreliacija su amžiumi, Bažnyčia labai pasitiki pagyvenę žmonės, ypatingai virš 70 metų, o ta riba yra 40 metų, kai padaugėja nepasitikinčių“, – pridūrė jis.

Mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 6,5 proc., kai nepasitikinčių yra 55,9 procento.

Seimu pasitiki 9,9 proc. (nepasitiki 53 proc.), Vyriausybe – 17,5 proc. (nepasitiki 41,9 proc.). Prieš du mėnesius pasitikinčių partijomis buvo 6,2 proc. (59,2 proc. nepasitikinčių), Seimu – 8,5 proc. (60,5 proc. nepasitikinčių), Vyriausybe – 11,8 proc. (48,8 proc. nepasitikinčių).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko liepos 12–19 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

„Vienas VTEK uždavinių – padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai. Deja, šiandien VTEK nusprendė pasinaudoti formaliu senaties pretekstu ir nieko nedaryti visuomenei akis badančio skirtingo valstybės politikų, negalinčių sąžiningai paaiškinti, kaip jie naudojosi savivaldybių tarybų narių išmokomis, elgesio akivaizdoje“, – BNS trečiadienį teigė Prezidentūra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas praėjusią savaitė į VTEK kreipėsi dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidų dirbant Kauno taryboje, kilus abejonių dėl jų skaidrumo.

Deja, šiandien VTEK nusprendė pasinaudoti formaliu senaties pretekstu ir nieko nedaryti visuomenei akis badančio skirtingo valstybės politikų, negalinčių sąžiningai paaiškinti, kaip jie naudojosi savivaldybių tarybų narių išmokomis, elgesio akivaizdoje.

Vis dėlto komisija nurodė, kad susiję klausimai apima senesnį nei trejų metų laikotarpį, todėl nusprendė tyrimo nepradėti.

Reaguodamas į Prezidentūros kreipimąsi konservatorius Matas Maldeikis komisijai apskundė Gitaną Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos 2018 metų šeimos turto deklaracijos.

Šis kreipimasis taip pat buvo atmestas, irgi argumentuojant senatimi ir tuo, jog turto deklaracijų tyrimai nėra VTEK kompetencija.

Visuomenininkui Andriui Tapinui prieš kurį laiką pradėjus viešinti savivaldybių tarybų narių išlaidas, šalyje kilo vadinamasis čekiukų skandalas. Dėl to iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, negalėjusi pagrįsti savo išlaidų Kauno miesto taryboje.

Raginimų tą daryti sulaukė ir finansų bei kultūros ministrai, tačiau jie toliau tęsia darbą Vyriausybėje.

„Nepaisant to, kad VTEK ignoruoja į masinio piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių veiklai skirtomis lėšomis skandalą patekusių valstybės politikų situaciją, nesiima iniciatyvos padėti jiems elgtis etiškai ir atsakingai, jokios „visuotinės amnestijos“ šioje istorijoje nebus. Tašką turės padėti teisėsaugos institucijos“, – nurodo Prezidentūra.

Dėl paviešintų faktų Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dešimtyje savivaldybių.

„Jau kelinta savaitė klausimo aspekto ištraukimas vienu ar kitu kampu truputėlį apeliuoja į tendencingą nuomonės formavimą ir tam tikrų kuoliukų įsikalimą kalbant apie artėjančius rinkimus“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Kitąmet vyks Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimai.

S. Kairys taip pat tvirtino nelabai matąs pagrindo VTEK tyrimui dėl jo gautų išmokų.

„Klausimas keliamas – kad trys ministrai, neva trys skirtingi elgsenos modeliai, o kaip čia iš tikrųjų turėtų būti. Manau, Etikos komisija turėtų aiškiai įvertinti, kur yra kokie nors pažeidimai. Bet žinant tos institucijos funkcijas, man atrodo, kad neturėtų būti kažko tokio pasakyta. Bet kita vertus, be abejo visi gali kreiptis, kur nori, į kokias nori institucijas ir gauti atsakymą“, – kalbėjo kultūros ministras.

Jau kelinta savaitė klausimo aspekto ištraukimas vienu ar kitu kampu truputėlį apeliuoja į tendencingą nuomonės formavimą ir tam tikrų kuoliukų įsikalimą kalbant apie artėjančius rinkimus.

„Mano vertinimu, teisininkų vertinimu, su kuriais yra tekę bendrauti, perspektyva yra, sakyčiau, nelabai su pagrindu“, – tvirtino jis.

Pagal įstatymą, VTEK, be kita ko, analizuoja ir apibendrina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas, teikia rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo.

S. Kairys pakartojo neketinąs trauktis iš pareigų, planuojantis būsimus darbus.

„Ramiai dėlioju pozicijas, darbus, judu į priekį ir tikiuosi, kad truputį atskirsime, kur darbai reikalingi valstybei, o kur politiniai pareiškimai“, – teigė jis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas antradienį kreipėsi į VTEK dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro S. Kairio ministrų išlaidų būnant tarybos nariai, kilus abejonių dėl jų skaidrumo.

VTEK vadovas Gediminas Sakalauskas antradienį patvirtino, kad komisija vertins, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, bet pažymėjo, kad aiškintis ministrų elgesį gali būti per vėlu dėl trejų metų senaties termino. S. Kairys Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo 2011–2019 metais, o G. Skaistė – 2007–2016 metais.

Reaguodamas į Prezidentūros kreipimąsi dėl ministrų, konservatorius Matas Maldeikis savo ruožtu VTEK apskundė prezidentą Gitaną Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos interesų deklaracijos.

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis buvusius Kauno tarybos narius konservatorę finansų ministrę G. Skaistę ir Liberalų sąjūdžio atstovą kultūros ministrą S. Kairį. Pats G. Nausėda anksčiau sakė, kad šiems Vyriausybės nariams trauktis būtų geriausias sprendimas.

Finansų ministrė G. Skaistė gegužę paskelbė Kauno savivaldybei grąžinusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji teigė, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už šią sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Kultūros ministras S. Kairys tuomet klausiamas, ar neketina pasekti kolegės pavyzdžiu, teigė, jog išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Tuo metu Seimo narys konservatorius Matas Maldeikis pranešė tarnybinės etikos sargams apskundęs prezidentą Gitaną Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos interesų deklaracijos.

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis buvusius Kauno tarybos narius konservatorę finansų ministrę Gintarę Skaistę ir Liberalų sąjūdžio atstovą kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Prezidentas, kalbėdamas praėjusią savaitę labai aiškiai įvardijo VTEK’ą kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Šiaip kadangi pasižiūrėjau jų nuostatuose, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jos yra daugiau negu reikia, – Žinių radijui sakė F. Jansonas. – Bet suprantu gal neskaitė, gal kažkas tai – galvoju, gal čia išeisiu iš jūsų, nueisiu iki VTEK’o parašysiu pareiškimą.“

„Paprašysiu įvertinti šiuo atveju turbūt pirmiausia ministrų klausimą, kad vieną kartą išspręstų“, – kalbėjo jis.

Pasak F. Jansono, ministrams pasirinkus skirtingas pozicijas dėl kilusio skandalo, VTEK sprendimas galėtų įnešti aiškumo, kaip situacija turėtų būti vertinama.

Taip buvo sutrikdytas viešas visuomenės interesas žinoti, ar tikrai prezidentas galėjo padengti savo rinkimų kampanijos skolas, kurios sudarė beveik 40 tūkst. eurų.

Prezidentas anksčiau yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Reaguodamas į patarėjo ketinimus parlamentaras M. Maldeikis antradienį pranešė, kad kreipėsi į VTEK „dėl prezidento, kuris pasinaudojo įstatymuose esančia spraga, viešai nepateikdamas savo 2018 metų šeimos turto deklaracijos“.

„Taip buvo sutrikdytas viešas visuomenės interesas žinoti, ar tikrai prezidentas galėjo padengti savo rinkimų kampanijos skolas, kurios sudarė beveik 40 tūkst. eurų. Manau, taip prezidentas nesilaikė jam tenkančių aukščiausių etikos standartų“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė Seimo narys.

Anot jo, visuomenėje kyla pagristų įtarimų, kad šias skolas padengė baltarusiškų trąšų tranzitu per Lietuvą suinteresuoti verslininkai, o prezidentas Europos Vadovų Taryboje atitinkamai siekė, kad jų vežamos trąšos būtų išbrauktos iš Europos Sąjungos sankcionuojamų sąrašo.

Abejonių dėl G. Nausėdos rinkimų skolos padengimo iškelta žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL yra didelės svarbos Lietuvos ir viso regiono energetinis projektas, kilę įtarimai dėl jo patikimumo ir reputacijos privalo būti vienaip ar kitaip išsklaidyti. Tikimės, kad prokuratūros vykdomas tyrimas atsakys į visus keliamus klausimus, o tiekimo saugumas dujotiekiu bus užtikrintas“, – komentare „15min“ pirmadienį teigė Prezidentūra.

Atsižvelgusi į tai, kad anksčiau teikta informacija apie galimus dujotiekio trūkumus buvo neigiama, Prezidentūra teigė pateikusi klausimų Energetikos ministerijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas „15min“ teigė, jog komitetas šią arba kitą savaitę planuoja aiškintis situaciją dėl dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių, pakviečiant už jį atsakingas institucijas, įmones bei asmenis. 

„Jei įtarimai pasitvirtintų, žmonės turės trauktis“, – teigė L. Kaščiūnas.

Vilniaus apygardos prokuratūra pernai liepą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, pirmadienį rašė „15min“. 

Pasak jo, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.