Kita vertus, Irena Segalovičienė ragina pasitraukimo tvarką padaryti lankstesnę – svarstyti ir dalinio lėšų išsiėmimo galimybę, kai žmogui nutiks bėda ar jis manys, jog toliau kaupti nėra tikslinga. 

„Esame už tai, kad būtų objektyvus aplinkybių sąrašas, kada žmonės gali pilnai nutraukti kaupimą antros pakopos fonduose, ką pasakė Konstitucinis Teismas. Bet kartu kviečiame svarstyti ir teisės į dalinį išsiėmimą suprantant, kad visų gyvenimo atvejų vis tiek neišeis aprašyti ir liks žmogaus subjektyviu manymu labai svarios aplinkybės, kurios pablogins jo sąlygas kaupti arba kaupimą padarys nereikšmingu, netikslingu“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Jos teigimu, antros pakopos sistema turėtų būti įvairesnė, suteikti galimybę kai kuriais atvejais išsiimti dalį sukauptų lėšų toliau pasiliekant fonduose.

Sistema išsiėmimo, pasitraukimo, pasinaudojimo lėšomis kaip savo nuosavybe galėtų būti lankstesnė.

 

„Pasiūlant konkrečius atvejus, kada galima išsiimti visą sumą, tiek ir numatant mechanizmą, kaip būtų galima padaryti dalinį išsiėmimą. Tokiu būdu pasiliekant pačioje sistemoje, paliekant joje didžiąją lėšų dalį, bet kada yra bėda, labai svarbus gyvenimo įvykis, pasinaudoti dalimi tų lėšų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

„Sistema išsiėmimo, pasitraukimo, pasinaudojimo lėšomis kaip savo nuosavybe galėtų būti lankstesnė“, – pabrėžė ji.

Anot I. Segalovičienės, po Konstitucinio Teismo sprendimo institucijos siūlo per siauras priežastis, kada gyventojai galėtų atsiimti visas fonduose sukauptas lėšas. Jos manymu, jas išplėtus sistema taptų patrauklesnė.

„Prezidento įsitikinimu, vartai turėtų būti atverti pakankamai plačiai, kad pro juos būtų norima užeiti savanoriškai, kuo plačiau“, – sakė I. Segalovičienė.

Konstitucinis Teismas kovą paskelbė, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad svarbios priežastys galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

„Tikrai matytume kaip realią priemonę neprileisti verslo ryšių su Rusija nenutraukusių įmonių prie viešųjų pirkimų. Tai būtų dar viena atgrasymo dirbti su Rusijos rinka priemonė“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Tikrai tokia priemonė gali būti svarstoma, yra validi ir galėtų būti naudinga“, – teigė ji.

Prezidento patarėja teigė, kad draudimas, nors ir nepaveiks dalies įmonių, demonstruotų griežtą valstybės poziciją.

„Tikrai suprantame, kad ne visos įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir ši priemonė kai kurių realiai net nepaveiktų. Bet tai veiktų kaip viešojo sektoriaus pozicija tokių įmonių atžvilgiu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Vis tik, anot jos, pasitraukti iš Rusijos rinkos verslą labiausiai skatina viešumas „Efektyviausias būdas yra visuomenės nepakantumas, visuomenės nuomonė, viešumas.“

Kai kurių politikų teigimu, dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda renginyje dalyvaus, tačiau ne kaip kandidatas, o kaip dabartinis šalies vadovas.

„Tai nėra rinkiminis ar agitacinis renginys. Jo organizatoriai yra perspėti, jog į jokius su rinkimais susijusius klausimus prezidentas neatsakinės“, – portalui „Delfi“ nurodė valstybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas, pabrėždamas, kad kvietimą G. Nausėdai pateikė laidos organizatoriai.

Renginio prodiuseris Mantas Bertulis „Delfi“ taip pat patikino, kad G. Nausėda yra pakviestas kaip prezidentas, o ne kaip rinkiminės kampanijos dalyvis.

Kaip ketvirtadienį portalui teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė, kol kas skundų dėl G. Nausėdos dalyvavimo renginyje nėra gauta.

ELTA primena, kad paskelbus, jog balandžio pabaigoje G. Nausėda dalyvaus laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, socialinėje erdvėje kilo diskusijos, ar tai netaps antros kadencijos siekiančio politiko rinkimų kampanijos dalimi.

„Lietuvoje yra galimybės pagal Ukrainos poreikį gaminti kovinius dronus, kurių sudedamosiose dalyse gali būti kiniškų detalių“, – sakė A. Anušauskas

Taip jis kalbėjo ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje, kur su šalies vadovu Gitanu Nausėda, valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą Lietuvoje.

Jis teigė, kad Seime netrukus bus pateiktas vienas su tuo susijęs įstatymo projektas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria būtų numatyta išimtis taikomiems apribojimams dėl nepatikimų tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose tuo atveju, jeigu iš tokių tiekėjų įsigyti komponentai yra naudojami gaminti dronus, kurie naudojami išimtinai tik testavimui ar bandymams.

Siūlyme taip pat numatyta, kad saugumui svarbios perkančiosios organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra nepatikimų gamintojų, pavyzdžiui, kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

„Tą įstatymo projektą reikėtų šiek tiek patikslinti, kad neatsitiktų taip, kad tas projektas, tapęs įstatymu, veiktų neribotą laiką, kas apribotų lietuviškų įmonių investavimą į grynai lietuvišką produkciją, nes kiniškos detalės bus pigesnės ir mes galime kai kurių įmonių plėtrą pristabdyti“, – dėstė A. Anušauskas.

„Mūsų tikslas, kad logistinė grandinė būtų kuo trumpesnė ir mes apsieitume be Kinijos indėlio. Gamintojai, kurie yra pas mus, turėtų projektuoti savo gamybą, palaipsniui mažinant Kinijos sudedamųjų dalių poreikį“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, jis nebūtų linkęs pritarti, jei įstatyme nebus nurodytas jo galiojimo laiko terminas.

„Tam tikrą laiką galima tokias išlygas daryti, atsižvelgiant į išsakytą Ukrainos poreikį, kuris yra didžiulis ir viena Lietuva jo negali įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas pasakojo, kad susitikime Prezidentūroje keltas klausimas, ar priimta pataisa dėl išimties kiniškoms detalėms nepablogins Lietuvoje įsikūrusių komponentų gamintojų situacijos.

„Viešųjų pirkimų įstatymai numato galimybę taikyti bonusų sistemą tam tikriems privalumams. Jei matytume, kad sudarome nepalankias sąlygas Lietuvos komponentų gamintojui, tai būtų galima taikyti 20 proc. bonusą dronui su lietuviškomis detalėmis“, – sakė V. Sabaliauskas.

„Prezidentūra artimiausiu metu inicijuos atsakingų institucijų ir suinteresuotų savivaldybių susitikimą dėl suskystintų naftos dujų tiekimo sistemų griežtesnės kontrolės ir galimos valstybinės programos, orientuotos į centralizuoto suskystintų naftos dujų tiekimo atsisakymą, keičiant jį kitomis energijos rūšimis“, – trečiadienį po šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimo su Kupiškio rajono meru pranešė Prezidentūra.

Praėjusią savaitę Kupiškyje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija po to, kai dėl galimo SND nuotėkio daugiabučio bute įvyko sprogimas ir buvo stipriai sužalotas žmogus.

Anksčiau šiais metais dujų balionų sprogimai įvyko ir daugiabučiuose Šakių rajone bei Panevėžyje. Pasak G. Nausėdos, tokie pasikartojantys su SND susiję incidentai kelia didelį nerimą.

„Kiekvienas toks atvejis – tai didžiausia grėsmė ir pavojus žmonių gyvybei ir turtui. Šalies vadovas ragina visas atsakingas institucijas kuo greičiau įsitraukti šį klausimą į prioritetinių darbų sąrašą ir imtis adekvačių priemonių, kad tokios nelaimės būtų užkardytos“, – teigė Prezidentūra.

Šalies vadovas siūlo svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų pobūdžio.

G. Nausėda taip pat siūlo įstatymų projektų paketą, kuriuo būtų padidintos važiavimo viešuoju transportu galimybes vaikams, pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms.

Dar viena šalies vadovo iniciatyva – jo registruotos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis keičiama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarka, koreguojami apibrėžimai.

Prezidentas taip pat siūlo Seimui svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų keičiamas papildomas pensijų indeksavimas, didesnį dėmesį skiriant nenumatytiems infliacijos šuoliams.

Šalies vadovas ketina inicijuoti ir įstatymų paketą, kuriuo savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelių infrastruktūrą bei numatyta didesnė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis.

Šalies vadovas Seimui taip pat teiks įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama sugriežtinti atsakomybę už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu elektroninėmis cigaretėmis, griežtesnes licencijų atėmimo taisykles įmonėms, kurios elektronines cigaretes pardavinėja nepilnamečiams.

Be to, prezidentas siūlys Seimui svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų keičiamos jame įtvirtintos nusikaltimų už antivalstybinę veiklą nusikalstamų veikų sudėtys ir nustatytos proporcingos bausmes už pačius pavojingiausius, didžiausią žalą sukeliančius nusikaltimus.

Taip ji komentavo 2021 metais vykusį procesą, kai Europos Sąjunga (ES) svarstė, kokias sankcijas Baltarusijai įvesti dėl jos veiksmų į Minską nukreipiant Vilniun skridusį keleivinį lėktuvą. Ši istorija dabar nagrinėjama Seimo komisijoje.

A. Skaisgirytė sako, kad svarstant sankcijas reikėjo numatyti sankcijų žalą Lietuvos transporto sektoriui.

„Ką iš tikrųjų prezidentūra tuo metu siekė, tai išsiaiškinti potencialią žalą Lietuvai, Lietuvos ekonomikai. Tai yra sankcijos įvedamos Baltarusijai, Baltarusijos režimui. Norime, kad nuo sankcijų kentėtų Baltarusijos režimas, bet neišvengiamai jau ir tada buvo aišku – įvedant sankcijas nukentės ir Lietuvos ekonomikos kai kurie sektoriai, konkrečiai – transporto sektorius, nes baltarusiškos trąšos buvo vežamos, didžiausia dalis, per Lietuvos teritoriją“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Pasak jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.

„Yra „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas – dvi didžiulės valstybės įmonės, kurios savo dividendus moka į Lietuvos biudžetą, jos nukentės ir, aišku, jos nukentėjo vėliau, įvedus sankcijas. Tai reikėjo vis dėlto žinoti apie tai, bus šita žala padaryta ir atitinkamai, jeigu apsispręs vis dėlto tas sankcijas įvesti, tai reikėjo galvoti apie tai, kaip tą žalą minimalizuoti, rūpestis toks buvo iš mūsų pusės“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Norime, kad nuo sankcijų kentėtų Baltarusijos režimas, bet neišvengiamai jau ir tada buvo aišku – įvedant sankcijas nukentės ir Lietuvos ekonomikos kai kurie sektoriai (...)

 

Patarėja sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuosekliai pasisakė už sektorines sankcijas Baltarusijai.

„Trąšas out, AAE in“

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką. Be kitų klausimų, nagrinėjama, kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.

Apie tai Seimo komisijai kalbėjo ir užsienio reikalų viceministras konservatorius Jonas Survila, liudijęs vasario pradžioje.

„Vienintelė institucija, kuri abejojo baltarusiškų sankcijų trąšoms įvedimo tikslingumu, buvo prezidento patarėjų asmenyje Prezidentūra“, – komisijai liudijo J. Survila.

Viceministras taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!“, – viename iš 2021 metų birželio mėnesiu datuojamų laiškų cituojama A. Skaisgirytė.

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, –  kitą prezidento patarėją Skirmantę Straigienę citavo J. Survila.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

„Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.

Klausiamas, ar Prezidentūros atstovai nebandė jo įtikinti, jog tokių sankcijų nereikia įvesti, susisiekimo ministras tvirtino, jog tai buvo daugiau klausimai, ar jie yra įvertinę galimą poveikį.

„Man atrodo, kad nereikėjo įtikinėti, nes mes esame diskutavę apie logiką, kaip jos turi būti įvedamos, gal ir esame diskutavę, kad palaipsniui riekia daryti, bet kad taip pasakytų, kad ne, kad sankcijų nereikia, tikrai taip nebuvo, buvo klausiama, ar įvertinote poveikį. Bet aš nebuvau tas, kuris priima sprendimus“, – kalbėjo M. Skuodis.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metuPrezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas po J. Survilos liudijimo teigė, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą, nes tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms jos kainuotų apie 100 mln. eurų.

J. Survila liudydamas komisijai taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“, kad „trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.