„Kiek mes teikėme įstatymų projektų, įvairiausių pasiūlymų – galbūt kai kurie prezidentai tiek ir per trejus metus nepateikia. Dalis iš jų buvo priimta, dalis ne, bet šiuo atveju svarbu suprasti, kad aktyvumas turbūt turėtų būti matuojamas, ne kiek aš epitetų paleidau į vieno ar kito ministro pusę arba kiek kartų trinktelėjau į stalą, o tuo darbu, kuris ir yra realus politiko darbas, tai yra, įstatyminės iniciatyvos, jeigu norite – ir įstatymų vetavimas“, – interviu portalui delfi.lt kalbėjo G. Nausėda.

„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – reziumavo šalies vadovas.

Tarp ypač sėkmingų pastarojo meto darbo rezultatų jis akcentavo „teigiamus pokyčius užsienio politikoje“, taip pat, jo vertinimu, gerus santykius su Lenkija. Iš probleminių aspektų pirmaisiais prezidento kadencijos metais G. Nausėda paminėjo susisiekimo ministro J. Narkevičiaus klausimą.

„Dėl klaidų. Tikrai neneigsiu, kad klaidų taip pat padarome ir pripažinčiau, kad sakykime, J. Narkevičiaus klausimas – jeigu būčiau išskaitęs iš jo kaktos, kad kils tokių problemų per artimiausią pusmetį – tai būtų buvę kur kas lengviau, bet tuo metu daugelis istorijų, kurios buvo pastaruoju metu paviešintos, na, jos nebuvo žinomos“, – sakė prezidentas.

Jis teigė, kad J. Narkevičius nebus ministru naujoje, po šių metų Seimo rinkimų, formuojamoje Vyriausybėje.

„Sakykime, kuomet rudenį reikės formuoti naują valdančiąją koaliciją, iš tikrųjų, bus visiškai kitos sąlygos ir aš galiu pasakyti tik viena: šitas žmogus artimiausius ketverius metus ministru tikrai nedirbs“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda ketvirtadienį jau pasisakė, jog kritikos dėl abejotinų sprendimų ir praeities istorijų sulaukęs J. Narkevičius nebegali užsiimti tiesiogine veikla.

LRT pranešė, kad 2007-2008 metais aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė Irena Narkevič galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

J. Narkevičius šiuos kaltinimus vadina šmeižtu. Jis sakė, kad už namo Trakuose renovaciją daugiausia mokėjo jo tėvai, kuriems tuo metu priklausė pastatas, ir jis gali tai įrodyti.

Susisiekimo ministras, siekdamas išsklaidyti abejones dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, šią savaitę taip pat sustabdė finansavimą Trakų rajono vietinės reikšmės keliui šalia Trakų esančiame Varnikų kaime.

J. Narkevičius šią savaitę buvo apklaustas kaip liudytojas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime, kuriuo besiaiškinamos aplinkybės dėl jo nekilnojamojo turto renovacijos sandorių. Nei ministro atstovė, nei teisėsauga šios informacijos išsamiau nekomentuoja.

Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir  „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

„Žiūrint pagal mūsų indėlį į visą tą procesą, esame net ir neto mokėtojai, nes jei trys eurai investuoti, vienas tik grįžta Lietuvoje. Vadinasi, mes nepilnai išnaudojame. Ir jei kalbame apie paminėtas programas, svarbiausia, kad jos būtų prieinamos. Problema yra uždarumas, ir čia – ne Lietuvos slaptumo fenomenas, o, būtent – europinių programų“, – tvirtino ministras.

„Turime pasiekti, kad būtumėme ne tik neto mokėtojai, bet ir naudotojai ir kad tas horizontas įmanomai priartėtų. Tai čia pastangos reikalingos ir europiniu lygiu, be jokios abejonės, jos reikalingos ir Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Anot ministro, naujosios ES narės, neformaliai vadinamos „ES tryliktuku“, pasidalija tik apie 5 proc. „Europos horizontų“ programos lėšų, tuo metu likusius 95 procentus pasidalija didžiosios šalys – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.

Turime pasiekti, kad būtumėme ne tik neto mokėtojai, bet ir naudotojai ir kad tas horizontas įmanomai priartėtų.

Ministro teigimu, Lietuva norėtų „paprastesnės prieigos“ prie šio finansinio instrumento ir ragina didinti naujų įstaigų pritraukimui numatytas lėšas bent iki 3,3 proc. nuo visos programos – šiuo metu, anot L. Linkevičiaus, tam numatoma skirti 2,1 procento.

Savo kalboje ministras taip pat akcentavo, kad koroanviruso krizė parodė, jog apsaugos priemonių ar medikamentų pramonė koncentruojasi daugiausia Kinijoje, Indijoje. Todėl jis pabrėžė būtinybę Europai investuoti į šias pramonės šakas. Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne tik „laukia ir stebi, kol kažkas už juos padarys“ ir pateikė pavyzdį, jog apie 140 įmonių persiorientavo ir ėmėsi gaminti apsaugos priemones.

L. Linkevičius sveikino ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įsteigti vyriausiojo už inovacijas atsakingo pareigūno postą ir atskirą už tyrimus ir inovacijas valstybinėse institucijose atsakingą specialistų grupę.

„Lietuvos institucijų koordinacija būtina, todėl ta idėja įkurti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno, kuris galėtų centruoti tą bendradarbiavimą tarp atitinkamų pareigūnų valstybės institucijose, kurie rūpinasi inovacija, būtų tikrai prasminga. Tą palaikytumėme“, – sakė ministras.

Kartu L. Linkevičius ragino išnaudoti ir esamus instrumentus, kurie, jo nuomone, veikia „irgi gana efektyviai“. Kaip pavyzdį jis įvardijo Vyriausybės ES reikalų komisiją, Lietuvos nuolatinę atstovybę ES.

Būsimoje ES finansinėje perspektyvoje tyrimų ir inovacijų programai „Europos Horizontai“ svarstoma papildomai skirti 13,5 mlrd. eurų, o bendras programos biudžetas sudarytų 94,4 mlrd. eurų.

Šalies vadovas, pasisakęs už inovacijų ir tyrimų aplinkos stiprinimą, taip pat pasiūlė įkurti specialistų grupę, kuris būtų atsakinga už tyrimus ir inovacijas valstybinėse institucijose.

„Siekiant, kad tyrimų ir inovacijų iniciatyvos būtų vystomos nuosaikiai, būtų geriau koordinuojamos, sustiprėtų ryšiai tarp sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų, siūlau apsvarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo valstybės inovacijų ir tyrimų pareigūno pareigybę bei sukurti atstovų tinklą, kuris būtų atsakingas už tyrimus ir inovacijas valstybės institucijose“, – ketvirtadienį konferencijoje Prezidentūroje sakė G. Nausėda.

Prezidentas pateikė keturis pasiūlymus, kaip Lietuva galėtų sustiprinti savo tyrimų ir inovacijų aplinką. Jis siūlo pertvarkyti mokslo ir inovacijų politikos struktūrą, geriau koordinuojant sprendimus įgyvendinančių agentūrų veiklą.

Prezidentas taip pat sako, jog privalu turėti paskatas, kurios paragintų mokslo ir švietimo institucijas dalyvauti Europos Sąjungos (ES) inovacijų politikos kryptyje „Europos horizontas“.

„Mes turime surasti paskatų, kurios paragintų mūsų mokslo ir švietimo institucijas dalyvauti „Europos horizonte“. Mūsų mokslo ir verslo bendruomenėms reikia paprastų ir tvarių finansinių sprendimų“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat ragina Vyriausybę daugiau dėmesio skirti tarptautinių ryšių plėtrai bei stiprinti šalies galimybes dalyvauti „Europos horizonte“.

„Aš tikiu, kad ši diskusija ir rekomendacijų paketas taps tvirtu pagrindu tolesniems susitarimams“, – pabrėžė prezidentas.

Prezidentūros rengiamoje konferencijoje siekiama pristatyti „Europos horizonto“ programos svarbą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, programos įgyvendinimo žingsnius Lietuvoje ir šalies inovacijų politikos tikslus.

„Mes nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas ir žinant, kurios yra patvirtintos, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – Seime sakė S. Krėpšta.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir mažinti išlaidų.

„Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir karpyti išlaidų. Esu ne kartą minėjęs, kad biudžeto peržiūra, siekiant mažinti išlaidas, turbūt galėtų būti įmanoma tik pačiu juodžiausiu scenarijumi. Kaip pavyzdys, – jeigu įvyktų finansų krizė Europos Sąjungoje“, – teigė V. Šapoka.

Pasak ministro, šiuo metu tokio rezultato niekas nesitiki, dėl to, pasak V. Šapokos, reikėtų tęsti tuos įsipareigojimus, kuriuos valstybė yra prisiėmusi.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra teigęs, kad būtina peržiūrėti šių metų biudžetą.

„Jūsų profesijai yra keliami patys aukščiausi reikalavimai, todėl teisingumo vykdymo kelyje visada būkite autoritetu kitiems ir išmintingais sprendimais stiprinkite Lietuvą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjais paskirti Vytautas Kalnius ir Loreta Miltenytė, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjais paskirti Vaiva Bėčienė ir Vaidas Kazlauskas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja paskirta Ilona Rimkuvienė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, akivaizdu, kad A. Veryga tiesiog siekia apsaugoti gyventojus, o nesusipratimus kelia nekokybiška komunikacija ir painiai surašytos karantino taisyklės.

„Akivaizdu, kad operacijų vadovo tikslas yra ne diskriminuoti, bet apsaugoti didesnės rizikos asmenis. Taip pat akivaizdu, kad tam tikra komunikacija ar painios taisyklės ne visų asmenų yra suprantamos. Tarp jų ir verslininkų, kurie neteisingai interpretuoja taisykles“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta, komentuodamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamus klausimus, ar nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija apie būtinybę vyresnio amžiaus žmonėms ypač laikytis kai kurių ribojimų ir rekomendacijų jų nediskriminuoja.

Akivaizdu, kad operacijų vadovo tikslas yra ne diskriminuoti, bet apsaugoti didesnės rizikos asmenis.

Patarėjo manymu, tam, kad saugumui užtikrinti priimtos taisyklės nevirstų diskriminavimo įrankiu, būtinas tikslesnis atsakingų institucijų darbas.

„Reikėtų didesnio aiškumo pačioms taisyklėms ir aiškesnės komunikacijos, kaip tas rizikas suvaldyti ir nepaversti jų diskriminavimu. Tai nepateisinama nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu“, – teigė S. Krėpšta.

„Reikia oficialaus pasiūlymo dėl naujo ministro ar ministrės, o šiuo metu oficialus pasiūlymas nėra gautas, bet diskusijos vyksta aktyviai“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, prezidento pozicija šiuo klausimu nesikeičia – į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo kėdę turi atsisėsti stiprus kandidatas.

„Prezidentas akcentuoja, kad kiekviena svarbi pozicija turi būti užpildyta stipriu kandidatu. Praėjusią savaitę prezidentas bene du kartus kalbėjo su ministru pirmininku ir tarp kitų klausimų buvo aptarinėjamas šios pozicijos užpildymo klausimas. Diskusijos vyksta aktyviai ir tikimės, kad sprendimai bus surasti“, – aiškino G. Nausėdos patarėjas.

G. Nausėda pastarąją savaitę teigė, kad šiuo metu svarstomos kelios kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolatinio vadovo neturi jau septynis mėnesius – nuo tada, kai eurokomisaru paskirtas ankstesnis ministerijos vadovas Virginijus Sinkevičius.

Pasak jos, Vyriausybės trečiadienį priimtas nutarimas leisti mokykloms pačioms apsispręsti, ar dar iki vasaros atostogų vykdyti kontaktinį mokymą, ar ne, yra ne kas kita, kaip atsakomybės ir nepopuliarių sprendimų vengimas.

„Mes matome truputi chaotišką pastarųjų mėnesių Švietimo mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės komunikaciją. Trūksta švietimo ministerijos priimtų aiškių bendrų sprendimų. Mes matome situaciją, kai ministerija ilgai negalėjo paskelbti rekomendacijų dėl egzaminų organizavimo, negalėjo apsispręsti dėl mokslo metų trukmės, turime iškylančių klausimų dėl vasarą vyksiančio neformaliojo vaikų švietimo. Iškilo problemų ir dėl nuotolinio mokymosi, kuomet nebuvo pakankamai įtraukti specialiųjų poreikių turintys vaikai į ugdymo procesą“, – LRT radijo laidoje ministerijos darbo spragas vardino prezidento patarėja.

Ministerija bijo priimti nepatogius sprendimus ir aiškiai juos iškomunikuoti. Šiuo metu turime tokią situaciją, kai mokyklų vadovams yra užkraunama pati didžiausia atsakomybė.

S. Šulcė, apibendrindama sprendimus, kuriuos pastaruoju metu priėmė A. Monkevičiaus vadovaujama ministerija, teigė matanti baimę daryti ryžtingus žingsnius. Patarėjos teigimu, ministerija negali visos atsakomybės dėl sprendimo, ar ugdymo procesą iki vasaros atostogų organizuoti, ar ne, perleisti tik mokyklų vadovams.

„Ministerija bijo priimti nepatogius sprendimus ir aiškiai juos iškomunikuoti. Šiuo metu turime tokią situaciją, kai mokyklų vadovams yra užkraunama pati didžiausia atsakomybė nuo birželio 1 dienos nuspręsti, kaip bus organizuojamas ugdymosi procesas“, – aiškino S. Šulcė, dar kartą pabrėždama, pasak jos, jaučiamą aiškumo stoką Ministrų Kabineto veikloje.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta A. Monkevičiaus pasiūlymui atnaujinti mokyklų darbą. Priimtu sprendimu leista pačioms švietimo įstaigoms pasirinkti, kokios formos – nuotolinį ar kontaktinį – ugdymą taikyti. Kiek anksčiau trečiadienį A. Monkevičius teigė, kad griežtas įpareigojimas, kaip baigti mokslo metus, sukeltų chaosą.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad pasiūlymas dar iki vasaros atostogų bent dviem savaitėms į mokyklas grąžinti moksleivius ugdymo prasme nėra reikšmingas, bet yra vertingas kaip generalinė repeticija įstaigoms. Ministro manymu, trumpam į mokyklas sugrįžę vaikai pagelbės ugdymo įstaigoms įsivertinti, kaip sekasi laikytis tam tikrų higienos reikalavimų.