-
Prezidento patarėjas apie „Bayraktaro“ iniciatyvą: tai – solidarumo pavyzdys 10
„Pilietinė iniciatyva, žinoma, kad vertinama labai gerai. (...) Mums tai yra pavyzdys diskusijose, visa ši iniciatyva ir tai, kaip ji greitai įvyko ir visa sėkmė. Ir aš ne kartą jį naudojau, sakant, kad pažiūrėkite kiek arti visuomenei yra karas Ukrainoje, koks yra mūsų solidarumas, kokioje atmosferoje mes gyvename ir kaip tai yra gyva. Tai politiškai šitas dronas tikrai skris į įvairias puses ir bus sėkmė“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos susitikimo žurnalistams teigė K. Budrys.
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
-
Patarėja apie prezidento sprendimą nekomentuoti „MG Baltic“ bylos: teisingumą vykdo teismas 6
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Šovienė.
Prezidentūros teisės grupės vadovė akcentuoja, kad atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus dėl bylos sprendimo turėtų ne politikai, advokatai ar prokurorai, tačiau teisėjai, kurie ir priėmė atitinkamą sprendimą.
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse.
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra labai svarbūs dar du aspektai: tai, kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą ir kaip teismas geba paaiškinti sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ir, matyt, ne tik kalbant apie šią bylą, bet bendrai kalbant apie teismų darbą, reikėtų paminėti tai, kad visuomenė susikuria nuomonę būtent apie teismų darbą, būtent apie tai, kaip jie vykdo teisingumą, pagal tai, kaip jie paaiškina visuomenei labiausiai rūpimus klausimus. Ir ne advokatas, ne prokuroras, ne bylos šalys, ne politikai, bet būtent teisėjas ar teisėjų kolegija tai gali padaryti geriausiai“, – teigė J. Šovienė.
Visgi, jos teigimu, dažnu atveju nagrinėjant teismo bylas operatyvumo ir informacijos apie bylos sprendimą pritrūksta, o tai, anot J. Šovienės, nekuria pasitikėjimo nei teismais, nei pačia valstybe.
„Ir, deja, šių paminėtų dalykų neretai ir pritrūksta. Nepakanka turbūt pasakyti, kad teismai yra nepriklausomi, todėl, kaip reikia, taip ir sprendžia. Taip, teismai yra nepriklausomi vykdydami teisingumą, tačiau teismai yra valstybės dalis, visuomenės dalis, ir jie prisiima atsakomybę už tai, kaip vystosi valstybė, kaip kuriasi demokratijos tradicijos, tai aš manyčiau, kad būtų galima jau dabar išmokti tam tikras pamokas tiek teismų bendruomenei, tiek teismų vadovams“, – kalbėjo Prezidentūros teisės grupės vadovė.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.