-
Kretingos meras grąžino į savivaldybės biudžetą 7,5 tūkst. eurų 19
A. Kalnius į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą grąžino 7 541 eurą ir 61 centą.
„Su Klaipėdos apygardos prokurore nusprendėme pasirašyti taikos sutartį. Trečiadienio vėlyvą vakarą pinigus pervedžiau į savivaldybės sąskaitą“, – patikino A. Kalnius.
Prokuratūrai klausimų dėl A. Kalniui išmokėtų lėšų kilo po to, kai buvo paviešinti mero išlaidų degalams kompensacijų dydžiai.
Dienraštis „Klaipėda“ (2024 03 03) publikacijoje „Kelionei – biudžeto lėšos?“ atskleidė, kad A. Kalnius atostogų metu pylėsi degalų už biudžeto lėšas.
Aš manau, kad šioje istorijoje reikėjo padėti tašką.
„Nors prokurorė turi savo nuomonę, o aš turiu savo, manau, kad nesu nieko blogo padaręs. Todėl aš turėjau du kelius – arba eiti į teismą ir įrodinėti savo tiesą, arba pasirašyti taikos sutartį. Pasirinkau antrąjį variantą, nes manau, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl lėšų panaudojimo, reikia jas grąžinti“, – patikino A. Kalnius.
Kretingos meras paaiškino, kad jei būtų paprastas rinkėjas, jis tokio žingsnio taip pat tikėtųsi iš savo mero.
Visų lėšų, kiek jam buvo išmokėta, A. Kalnius nepervedinėjo.
„Aš esu išnaudojęs 10 260 eurų. Bet 7,5 tūkst. eurų sumą pasiūlė grąžinti prokurorė. Jei būčiau nusprendęs bylinėtis, teismo procesas būtų buvęs ilgas. Tačiau aš manau, kad šioje istorijoje reikėjo padėti tašką. Kiek galima“, – pripažino A. Kalnius.
Kol kas nėra aišku, ar mero pavyzdžiu seks ir kiti Kretingos tarybos nariai, kuriems prokuratūra ruošia civilinius ieškinius dėl biudžeto lėšų panaudojimo.
-
Prokurorų prašo tirti galimą korupciją krašto apsaugoje: to Lietuvoje dar nebuvo 194
Frakcijos narys vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai Algirdas Stončaitis kitą savaitę taip pat šaukia neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti.
„Seimo frakcija, reaguodama į krašto apsaugos ministro žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma frakcijos išplatintame pranešime.
Prokurorų prašoma įvertinti, ar A. Anušausko pateiktos informacijos pagrindu nėra galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Prašoma ištirti, ar verslo įmonės darė spaudimą ministrui A. Anušauskui ir ministerijos darbuotojams dėl vykdomų viešųjų pirkimų.
Taip pat norima išsiaiškinti, kurie Seimo nariai kreipėsi į ministerijos darbuotojus ar ministrą su galimais pasiūlymais ir raginimais daugiau kalbėtis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais.
„Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams, taip pat, kas tie Seimo nariai ir už jų stovinčios verslo grupės, kurios bandė daryti įtaką“, – sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams.
Demokratų frakcijos narys A. Stončaitis pastebi, kad A. Anušausko pasisakymas žiniasklaidai iš esmės yra pareiškimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir politinę korupciją.
„To Lietuvoje dar nebuvo. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai visi ragina kelti mokesčius, savanoriškomis įmokomis remti ir taip ieškoti papildomų galimybių finansuoti krašto gynybą (ką tikrai reikia daryti). Todėl, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiandien (šeštadienį – BNS) kreipiausi ir į komisiją su siūlymu trečiadienį rengti neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti“, – nurodė A. Stončaitis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų KAM., bet nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją dar vertina.
Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.