Antras skandalas

Pirmoji po ilgos pertraukos masinė protesto akcija įvyko dar vasario viduryje, kai Budapešto centre susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių piktinosi prezidentės Katalinos Novak sprendimu suteikti malonę su vaikų seksualinio išnaudojimo byla susijusiam asmeniui.

Dėl šio skandalo iš postų pasitraukė K. Novak ir keli aukšti valdžios atstovai, tarp jų – teisingumo ministrė Judit Varga, V. Orbano patarėjas, kalvinistų vyskupas Zoltanas Balogas. Istorijas, nors ir netiesiogiai, kirto ir paties V. Orbano reputacijai. Tačiau, nespėjus atslūgti pirmajam skandalui, driokstelėjo naujas.

P. Magyaras paviešino slapta įrašytą pokalbį su buvusia žmona, leidžiantį manyti, kad V. Orbano aplinkos žmonės mėgino daryti įtaką garsiai korupcijos bylai, kurią nuo 2022 m. tiria prokuratūra. Teisingumo ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo J. Varga, valstybės sekretorius Pálas Völneris įtariamas ėmęs kyšių (apie 200 tūkst. eurų) iš Vengrijos teismo antstolių rūmų pirmininko György Schadloso.

Išdavė buvusią žmoną

J. Varga laikoma artima politine V. Orbano sąjungininke. Ji buvo teisingumo ministrė iki 2023 m. birželio, o atsistatydinusi ketina su partijos „Fidesz“ sąrašu dalyvauti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Pernai sausį kalbėdama su sutuoktiniu tuometė ministrė pasakojo, kad artimas V. Orbano patikėtinis, už ryšius su visuomene ir slaptosiomis tarnybomis atsakingas kabineto vadovas Antalas Rogánas liepė ištrinti dalį minėtos korupcijos bylos kaltinamojo akto.

„Jie pasiūlė prokuratūrai, ką reikia ištrinti, ir jie to laikėsi“, – apie A. Rogáno spaudimą tyrimui pasakojo J. Varga. Į P. Magyaro klausimą, ar prokuratūra yra nepriklausoma, ji atsakė teigiamai, tačiau nurodė išlygą: nepriklausomas nesąs Péteris Poltas, vyriausiojo prokuroro pareigas nuo 2010 m. einantis V. Orbanui artimas žmogus.

Į P. Magyaro klausimą, kodėl nebuvo išgelbėtas G. Schadlas, žmona atsakė: todėl, kad apie tai jau buvo sužinojusi žiniasklaida.

Slapta nuo tuometės sutuoktinės įrašytą beveik 2 minučių trukmės jųdviejų pokalbį P. Magyaras pateikė Generalinei prokuratūrai ir paviešino internete. Paskelbus pokalbį, J. Varga apkaltino buvusį vyrą išprovokavus kompromituojančių pareiškimų, papylė jam asmeninių kaltinimų dėl smurto, kurį patyrė per šešiolika santuokos metų. „P. Magyaras slapta įrašinėjo savo partnerę, t. y. mane, mūsų bendruose namuose, kad pasiektų savo politinių tikslų. Juo negalima pasitikėti“, – žiniasklaida citavo J. Varga.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai.

Nevienareikšmė padėtis

Kovo 27-ąją tūkstančius žmonių Budapešto centre subūręs P. Magyaras reikalavo V. Orbano atsistatydinimo. „Neleisime nuslėpti didžiausio per pastaruosius 30 metų teisinio ir politinio skandalo“, – sakė jis, ragindamas atsistatydinti ir vyriausiąjį prokurorą P. Poltą.

Ar P. Magyaras sugebės išnaudoti šį skandalą ir tapti stipriu valdžios oponentu, kol kas neaišku. Viena vertus, per keturiolika metų be pertraukos trunkančią karjerą premjero poste V. Orbanas yra sukūręs stiprų galios ir įtakos tinklą, kurio suardyti niekaip nepajėgia opozicija, metai iš metų parlamento rinkimuose patirianti nesėkmes. Be to, žvelgdami į 2024-uosius ekonomistai mato ekonomikos atsigavimo ženklų – pernai sausį infliacija siekė net 25 proc., o šiemet ji – vos 4 proc.

Protesto akcijos taip pat vyko opozicijos tvirtovėje – Budapešte, kurio meras yra V. Orbanui oponuojančios partijos atstovas. Tuo tarpu premjero politinė bazė – konservatyviai nusiteikę provincijos gyventojai, tikintys premjero pasakojimais apie juos sunaikinti siekiantį prakeiktąjį George’ą Sorosą.

Antra vertus, Vengrijos visuomenėje esama nepasitenkinimo V. Orbanu, jo santykiais su partneriais ES, atskalūniška pozicija Maskvos atžvilgiu. P. Magyaras – pažįstamas veidas. Žiniasklaida cituoja apklausą, kurios metu 13 proc. apie P. Magyarą girdėjusių respondentų teigė balsuosią už jį. Pirmasis interviu su juo „YouTube“ kanale „Partizán“ nuo vasario vidurio buvo peržiūrėtas 2,4 mln. kartų.

Ne naujokas jis ir sprendžiant aukščiausios politikos klausimus. Būdamas diplomuotas teisininkas, P. Magyaras dirbo tarptautinėse korporacijose, premjero kabinete, valstybei priklaususiose bendrovėse, iš kurių pasitraukė metų pradžioje. Galima net sakyti, kad politika – jo genų dalis: P. Magyaro močiutės brolis – buvęs prezidentas Ferencas Mádlas, jo senelis ir motina ėjo aukštas pareigas teismų sistemoje.

Alternatyva V. Orbanui?

Kad „Fidesz“ stovykloje P. Magyaras, sakantis, kad turi ir daugiau pokalbių su Vyriausybės pareigūnais įrašų, laikomas pavojingu, leidžia manyti provyriausybinių visuomenės veikėjų reakcija.

V. Orbano mėgstamiausias komentatorius Zsoltas Bayeris aktyvistą pavadino narcizu psichopatu, G. Gulyás skandalingojo pokalbio vertę sumenkino pareikšdamas, esą kilo daug triukšmo dėl nieko: „Buitinis ginčas su patyčias patiriančia žmona neturi nieko bendra su viešuoju gyvenimu.“ Vyriausybės atstovai P. Magyarą lygina su ekonomistu Péteriu Márki-Zay, kuris nesėkmingai vadovavo opozicinių partijų aljansui 2022 m. rinkimuose.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai. Būdamas 43-erių, jis gali drąsiai akcentuoti savo amžių, patirtį ir sakyti, kad yra tobulas valdžios atsinaujinimo garantas. Ar šie argumentai įtikins tėvynainius, P. Magyaras galės įvertinti jau šiandien, kai turi įvykti nauja jo inicijuojama protesto akcija.

A. Navalno komandos teigimu, norėdamas užtildyti vieną iš aršiausių savo kritikų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį uždarė į Arkties koloniją.

„Neleiskite, kad Putinas laimėtų“, – antradienį vakare platformoje „Telegram“ rašė į užsienį pabėgęs vyriausiasis A. Navalno strategas Leonidas Volkovas.

Demonstracijas planuojama rengti tik užsienyje, kadangi rusų valdžia kitaminčių atžvilgiu imasi griežtų priemonių.

Ypač aktyvios demonstracijos turėtų būti Vokietijoje – organizatorių manymu, mitingai turėtų įvykti net dešimtyje miestų, tarp jų Frankfurte, Berlyne, Hamburge, Miunchene, Kelne ir Štutgarte.

A. Navalnas nuo gruodžio laikomas liūdnai pagarsėjusiame ir už Šiaurės poliaračio esančiame „Poliarinio vilko“ kalėjime Jamalo regione Sibire.

Antradienį jo komanda socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo kalėjimo bausmė pratęsta dar septynioms dienoms, neva dėl to, kad jis nesugebėjo „tinkamai prisistatyti“ personalui.

A. Navalnas yra kaltinamas ekstremizmu ir yra nuteistas 19 metų kalėti.

Irano islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) vadovas Hosseinas Salami (Hoseinas Salamis) perspėjo protestuotojus: „Neikite į gatves!“ Tačiau naktį ir sekmadienį studentai rinkosi į mitingus visoje šalyje.

Protestus, kurių epicentre atsiduria jaunos moterys ir moksleivės, išprovokavo M. Amini mirtis praėjusį mėnesį, įvykusi po jos suėmimo už tariamą šiitiškoje respublikoje taikomo griežto moterų aprangos kodo pažeidimą.

22 metų kurdų kilmės iranietė mirė praėjus trims dienoms po to, kai rugsėjo 13 dieną, merginai su jaunesniuoju broliu lankantis Teherane, ją sulaikė liūdnai pagarsėjusi moralės policija.

Sekmadienį saugumo pajėgos šaudė ir ašarinėmis dujomis apipurškė studentų susirinkimą neramumų krečiamame vakariniame Sanandadžo mieste. Vaizdo įrašuose matyti dūmų debesys ir skanduotės „Laisvė“, pranešė Norvegijoje įsikūrusi organizacija "Hengaw".

Saugumo pajėgoms sunkiai sekasi suvaldyti protestus, kurie prasidėjo nuo nuo moterų, gatvėse deginančių hidžabus, ir peraugo į platesnę kampaniją, kuria siekiama panaikinti 1979 metais įkurtą Islamo respubliką.

Žuvo per 160 žmonių

Šeštadienį studentai protestavo Teherano, šalies pietuose esančio Kermano ir vakariniame Kermanšacho miestuose.

Osle įsikūrusi grupė „Irano žmogaus teisės“ (IHR) teigė, kad demonstracijos vyko daugiau kaip 50 universitetų ir aukštųjų mokyklų.

„Po kiekvieno nužudyto žmogaus seka tūkstantis žmonių!“ – šūkavo protestuotojai per šeštadienį Arake vykusias vieno iš demonstrantų laidotuves, rodo socialinės žiniasklaidos kanalo „1500tasvir“ paskelbta filmuota medžiaga.

Įraše priduriama, kad vėliau minia buvo išsklaidyta ašarinėmis dujomis.

Sekmadienį pranešta apie protestus keliuose universitetuose, įskaitant sostinę, kur minios skandavo „Mirtis diktatoriui“.

Penktadienį IHR pranešė, kad nuo protestų pradžios žuvo mažiausiai 160 žmonių, įskaitant daugiau kaip dvi dešimtis vaikų.

Pasak IHR, dar mažiausiai 93 žmonės žuvo per atskiras demonstracijas, kilusias rugsėjo 30 dieną pietrytiniame Zahedano mieste dėl to, kad policijos vadas išprievartavo paauglę mergaitę.

Žurnalistų protestas

Sekmadienį daugiau kaip 300 Irano žurnalistų ir fotožurnalistų pasirašė pareiškimą, kuriame pasmerkė valdžios institucijas už „kolegų suėmimą ir pilietinių teisių atėmimą po sulaikymo“.

Reformistų dienraštis „Sazandegi“ sekmadienį pranešė, kad sostinėje Teherane ir kituose miestuose tebėra sulaikyta „daugiau kaip 20 žurnalistų“.

Laikraščio „Etemad“ paskelbtame pareiškime Teherano žurnalistų asociacija atmetė „saugumo institucijų požiūrį“ kaip „neteisėtą“ ir „prieštaraujantį spaudos laisvei“.

Sąjunga rėmėsi penktadienį paskelbta saugumo tarnybų ataskaita apie tariamas protestų judėjimo ištakas, kurioje minimas „Amerikos režimo kišimasis į pastarojo meto riaušes“.

Irano saugumo ataskaitoje vakariečiai kaltinami organizavę „mokymo kursus“ iraniečiams, kurių tikslas – pakeisti valdžią Teherane.

Be kita ko, ataskaitoje minimos dvi žurnalistės, įvardytos inicialais, esą išklausiusios šiuos mokymus ir vėliau „atlikusios pirminių šaltinių vaidmenį užsienio žiniasklaidoje“.

Pasak vietos žiniasklaidos, toje ataskaitoje minimos laikraščio „Sazandegi“ žurnalistė Elaheh Mohammadi (Elahė Mohamadi) ir dienraščio „Shargh“ fotografė Niloufar Hamedi (Nilufar Hamedi), kurios nušvietė M. Amini istoriją ir yra sulaikytos jau kelias savaites.

Protestai sulaukė tarptautinio dėmesio, o solidarumo demonstracijos vyksta įvairiuose pasaulio miestuose.

Berlyne anksti sekmadienį trys vyrai buvo sužeisti, kai prie Irano ambasados buvo užpultas demokratijos šalininkų automobilis.

Žmonės visame pasaulyje buvo išgąsdinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtos atakos, kuri prasidėjo vasario 24 dieną ir, intensyvėjant bombardavimui, atrodo, žengia į naują etapą.

Apie 41,6 tūkst. žmonių dalyvavo įvairiuose Prancūzijos miestuose surengtuose 119-oje protestų, rodo šalies Vidaus reikalų ministerijos vertinimai. Pačiame Paryžiuje į gatves apie 16 tūkst. žmonių.

„Nepaisant kančių, esame pasiruošę laimėti, esame dėl to tikri“, – Paryžiuje vykusiame proteste sakė Natalija, Prancūzijoje gyvenanti ukrainietė, apsigobusi mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava.

Ji atsisakė atskleisti savo pilną vardą, rūpindamasi Ukrainoje esančio jos sūnaus saugumu.

Nepaisant kančių, esame pasiruošę laimėti, esame dėl to tikri.

„Didžiuojamės jų drąsa, jų ryžtu“, – pridūrė ji.

„Būsime čia kiekvieną savaitgalį, Paryžiuje ar bet kur kitur, kol V. Putinas išeis, atitrauks savo tankus“, – sakė Aline Le Bail-Kremer (Alen Le Bel-Kremer), aktyvistų grupės „Stand With Ukraine“ („Palaikykime Ukrainą“) narė, viena iš protesto organizatorių.

Vienas didžiausių mitingų, surengtų dešimtą invazijos dieną, vyko Ciuriche. Anot organizatorių, šiame mieste apie 40 tūkst. žmonių susirinko reikalauti, kad Rusija atitrauktų pajėgas iš Ukrainos, pranešė šveicarų naujienų agentūra ATS.

Protestuotojai didžiausiame Šveicarijos mieste ragino „taikos dabar“, kiti nešė plakatus su užrašais „Sustabdykite karą“ ir „Taikos“.

Šimtai žmonių taip pat išėjo Londone, įskaitant ir ukrainiečius, kurių šeimos buvo priverstos bėgti nuo Rusijos bombardavimų.

„Mums reikia laikytis, primenant kiekvienam, kad reikia būti vieningiems palaikant mūsų šalį“, – Londono centrinėje Trafalgaro aikštėje vykusiame proteste sakė 36-erių metų Olena Marcyniuk, dalyvavusi kartu su savo 14 mėnesių ir devynmečiu vaikais.

„Gal kažkaip (mes galime – BNS) paaiškinti Rusijai, kad pasaulis yra Ukrainos pusėje ir, kad jai reikia pradėti veikti, kad būtų sustabdytas karas“, – sakė moteris.

Daugelis jos šeimos narių pabėgo, bet dėdė liko Kyjive „kovoti už miestą“, teigė ji.

„Ne Putinui, ne NATO“

Romos centre įvairios organizacijos dalyvavo didžiulėje „taikos procesijoje“, protestuodamos ne tik prieš V. Putiną, bet ir prieš NATO.

„Bazėms ne! Kareiviams ne! Italiją iš NATO!“, – skandavo pacifistai nešdami prieš save didelę vaivorykštės spalvų vėliavą.

„Tai tikriausiai viena pirmųjų tikrų demonstracijų už taiką“, – AFP sakė italų karikatūristas, aktorius ir rašytojas Vauro Senesi (Vauras Senezis).

„Čia niekas netiki, jog sukursime taiką ginklais, kad sukursime ją siųsdami ginklus vienai iš šalių (Ukrainai – BNS)“.

Daugiau nei tūkstantis žmonių taip pat dalyvavo Kroatijos sostinėje vykusioje demonstracijoje, nešdami plakatus su užrašais: „Stabdykite karą, apsaugokite Europą“, „Šlovė Ukrainai“.

Balkanų regione invazija atgaivino tamsius prisiminimus apie kruviną buvusios Jugoslavijos suirimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kuomet per virtinę konfliktų žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių su geltonos ir mėlynos spalvų simbolika taip pat pasirodė visoje Europoje, įskaitant Rusiją, Vokietiją, Ispaniją, Suomiją, Čekiją.

Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, žmonės ir toliau renkasi Kijevo centre.

Žmonės rankose laiko Ukrainos, įvairių partijų ir organizacijų vėliavas, taip pat plakatus su užrašais: „Eik iš čia“, „Ukraina netoleruos išdavystės“, „Kurmiai akli – žmonės ne“.

Pagrindinis vieno iš mitingų šūkis: „Apsaugok Ukrainą – sustabdyk perversmą“.

Penktadienį per spaudos konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad gruodžio 1-ąją šalyje gali įvykti perversmas, nors nepateikė jokių svarių argumentų, pažymi BBC Ukrainos redakcija.

Dėl to trečiadienio mitingai socialiniuose tinkluose vadinami „perversmu“. Organizatoriai tvirtina, kad šios akcijos yra taikaus pobūdžio.

„Tai yra taiki, teisėta akcija. Mes suprantame riziką ir raginame visus būti atsakingus“, – sakoma  akcijos „Apsaugok Ukrainą – sustabdyk perversmą“ organizatorių pareiškime.

Nepriklausomybės aikštėje įrengta scena, kurioje pasirodys akcijos organizatoriai.

Pagrindinė Kijevo Chreščiatyko gatvė uždaryta nuo Bohdano Chmelnickio gatvės iki Europos aikštės. Taip pat ten budi teisėsaugos pareigūnai ir dvi dešimtys Nacionalinės policijos bei Nacionalinės gvardijos autobusų.

Anksčiau trečiadienį vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis paragino piliečius, planuojančius gruodžio 1-ąją dalyvauti mitinguose, laikytis įstatymų ir tvarkos bei vadovautis pilietinės atsakomybės jausmu.

„Baltarusijos aktyvistai Medininkų pasienio poste sudarys „solidarumo grandinę“. Mes, baltarusiai Lietuvoje, reiškiame solidarumą su politiniais kaliniais ir reikalaujame jiems laisvės“, – rašoma organizatorių „Telegram“ kanale.

„Dėkojame ES už palaikymą ir jau priimtas priemones, taip pat raginame nesustoti pusiaukelėje, kad Baltarusijai būtų pagelbėta išsivaduoti nuo fašistinės diktatūros siaubo. Tam reikalingos trumpalaikės, bet realios ir veiksmingos sankcijos“, – priduriama pranešime.

„Solidarumo grandine“ Lietuvių diaspora susikibs Medininkuose, tuo metu ties Lavoriškių pasienio punktu nuo 13 iki 15 valandos bus blokuojamas eismas.

Pasieniečių atstovas: incidentų neužfiksuota

„Lavoriškėse yra aktyvistų, bet blokavimas nevyksta: jie tiesiog išeina į kelią su atributika, su vėliavomis, pristabdo kelias mašinas, jos sustoja ir tada aktyvistai pasitraukia, mašinos pravažiuoja“, – BNS šeštadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

„Problemų nekyla, eismas nėra didelis. Vilkikai ten daugiausia vyksta, ten budi pasieniečiai, yra ir policijos ekipažas, incidentų, konfliktų neužfiksuota“, – pridūrė jis.

Akcija Lavoriškėse baltarusiai reikalauja, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas paleistų politinius kalinius, taip pat Europos Sąjunga raginama imtis griežtesnių veiksmų prieš režimą.

Vienas akcijos organizatorių Vitalijus Aleinikas naujienų portalui lrt.lt teigė, kad akcija Lavoriškėse taip pat siekiama parodyti, jog su Minsko režimu neturėtų vykti jokia prekyba, kadangi tai suteikia lėšų režimui ir leidžia vykdyti represijas prieš baltarusius.

Organizatoriai taip pat tikina gavę leidimą iš savivaldybės ir kitų institucijų rengti šias akcijas.

Masinės demonstracijos prieš tamsiaodžių teisių pažeidinėjimą Jungtinėse Valstijose prasidėjo po George`o Floydo mirties Mineapolyje (Minesotos valstija) 2020 metų gegužę. Sulaikydami afroamerikietį, policininkai panaudojo smaugiamąjį veiksmą. Netrukus po to G. Floydas mirė ligoninėje. Manifestacijas lydėjo susirėmimai su policija, plėšikavimas ir vandalizmas.

Kalbėdamas apie savo dukterų dalyvavimą protestuose, B. Obama pareiškė: „Aš visada nerimauju dėl jų fizinio saugumo, tokia tėvystės prigimtis“. Eksprezidento nuomone, Sasha ir Malia „labai jautrios gėriui ir blogiui“. Pasak B. Obamos, jo dukterims ir daugeliui jų bendraamžių „įdomu ne šiaip triukšmauti“, bet „pakeisti sistemą“. Sasha ir Malia šiuo metu yra studentės.

Šių metų balandį prisiekusiųjų teismas Mineapolyje paskelbė kaltinamąjį verdiktą buvusio policininko Dereko Chauvino, panaudojusio smaugiamąjį veiksmą sulaikant G. Floydą, byloje. Nuosprendis buvusiam pareigūnui turėtų būti paskelbtas vėliau šį mėnesį.

Teismams įrodymų nereikia

Baltarusijos opozicijos aktyvisto ir tinklaraštininko, informacinio kanalo "Nexta" įkūrėjo Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės likimas pirmadienį iki pavakarės vis dar nebuvo žinomas.

Kai pasaulis aptarinėjo įvykį, iš savo tėvynės bėgti priversti baltarusiai piešė niūrų artimiausios ateities scenarijų.

Sviatlanos Cichanouskajos sutuoktinio Sergejaus bičiulis Aleksandras Cukanovas, pastaruoju metu gyvenantis Klaipėdoje, pažįsta R.Pratasevičių. Kai prasidėjo persekiojimai, A.Cukanovas buvo priverstas ištrinti tinklaraštininko laiškus, baimindamasis dėl artimųjų likimo.

Gegužės 29 d. sukaks metai nuo S.Cichanouskio suėmimo. Jis vis dar nenuteistas ir yra laikomas Gomelio tardymo izoliatoriuje, jam inkriminuojama daugiau nei trys kriminaliniai nusikaltimai.

Ta proga Lietuvoje (Vilniuje ir Klaipėdoje), Lenkijoje, galbūt ir savo tėvynėje gyvenantys baltarusiai ketina surengti protesto akcijas.

"Pas mus Baltarusijoje kiekvieni prezidento rinkimai lydimi pretendentų įkalinimu ir bylų jiems fabrikavimu. Pasauliui tai tapo žinoma tik dabar, po praėjusių metų rinkimų. O juk taip būdavo kas penkerius metus, visą laiką, kai valdo A.Lukašenka. Jokių kaltės įrodymų ten nė nereikia. Taip buvo ir mano atveju, pateikiau įrodymus, kad nebuvau toje vietoje, kuri minima kaltinime, bet į tai niekas nekreipė dėmesio", – teigė A.Cukanovas.

R.Pratasevičiaus įkurtas informacinis kanalas "Nexta" baltarusiams žinomas kaip didžiausias baltarusiškų naujienų kanalas, aktualiausios informacijos apie pasipriešinimo judėjimą šaltinis.

Jis greičiausiai pranešdavo žinias apie įvykius Baltarusijoje. Per "Nexta" buvo informuojama, kada ir kur renkasi protestuotojai, skelbiami raginimai eiti į gatves.

Išpuolį prieš keleivinį lėktuvą A.Cukanovas vertina kaip keršto R.Pratasevičiui akciją. Galbūt tai ir siekis įbauginti baltarusius prieš artėjančio savaitgalio protestus.

Iš dalies A.Lukašenkai tai pavyko, nes protesto akcijų dalyviai baudžiami milžiniškomis baudomis, siekiančiomis 200 bazinių atlyginimų ir įkalinimu 50-čiai parų. Juk jis nė neslėpė, kad sukiš visus nepatenkintus į koncentracijos stovyklas.

A.Lukašenkai baigėsi tabletės?

"Supratome, kad baltarusiai neapsaugoti nuo A.Lukašenkos teroro net svetimoje šalyje. Sunkiai suvokiama, kad įmanoma apgręžti keleivinį lėktuvą, grasinti smurtu. Su vyru kalbėdami svarstėme, kad jis tiesiog turėtų atsisakyti prezidento įgaliojimų. Bet labai greitai priėjome minties, kad A.Lukašenka dabar sieks kaip įmanoma greičiau Baltarusiją padaryti Rusijos provincija. Mano vyras mano, kad Ramaną valdžia norės paversti savo informatoriumi, juk žmogui gresia mirties bausmė", – mintimis dėl persekiojimų dalijosi iš Baltarusijos emigravusi ir Klaipėdoje apsigyvenusi Marija Bykovskaja.

Pirma, ką pasakiau, kai išgirdau apie lėktuvo užgrobimą – ar tik nesibaigė A.Lukašenkai tabletės.

Moteris teigė, kad jokių raginimų ką nors griauti, žudyti, niokoti niekada "Nexta" nėra skelbęs. Nepaisant to, režimas šį kanalą yra pripažinęs teroristiniu ir jo įkūrėjui realiai gresia mirties bausmė.

Pasak baltarusės, kanalo naudotojai buvo sodinami į kalėjimą. Todėl daugelis išsiregistravo iš šio kanalo vartotojų sąrašo ir vien iš baimės nustojo juo naudotis arba daro tai aplinkiniais keliais.

"Nesitikėjau, kad kažkas panašaus gali įvykti. Pirma, ką pasakiau, kai išgirdau apie lėktuvo užgrobimą – ar tik nesibaigė A.Lukašenkai tabletės. Oficiali versija apie bombą lėktuve nelogiška, iki nusileidimo Vilniaus oro uoste buvo likusios vos 10 minučių, baltarusių oro erdvėje – vos pora minučių. Daugelis svarsto, kodėl taip nepasielgta, kai skrido S.Cichanouskaja. Spėjame, kad be V.Putino čia neapsieita, gal rusai neleido taip pasielgti, baimintasi didžiulio skandalo", – dalijosi mintimis M.Bykovskaja.

Spėlionės: M.Bykovskaja mano, kad pagrobtą žurnalistą Baltarusijos valdžia sieks paversti informatoriumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už grotų – 55 paras

Nors M.Bykovskajos šeima iš Baltarusijos išvyko pačiame praėjusių metų gale, jos sutuoktiniui Vadimui vis siunčiami registruoti laiškai iš bausmių vykdymo skyriaus. Kas rašoma šiuose laiškuose, nežinia, artimieji šių laiškų paimti negali.

Šeima gali tik spėlioti, kad tai reikalavimai sumokėti baudas, kurios atlikus laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą demonstracijose turėjo būti anuliuotos. Gali būti, kad tokiu būdu milicija bando zonduoti, kur yra sutuoktiniai.

"Prieš kiek laiko vyras nedrąsiai užsiminė, gal vaikus vasarai perduoti seneliams. Bet po sekmadienio įvykių tokia mintis nebekyla. Juk gali vaikus atimti iš senelių, perkelti į vaikų namus ir tada nori ar nenori parsivilios ir mus. Girdėjome, kad Baltarusijos valdžia jau prašė išduoti kai kuriuos pabėgusius dėl politinių motyvų tautiečius, bet Lietuva atsisakė tai padaryti. Akivaizdu, kad A.Lukašenka ieškos vis naujų būdų, kaip parsigabenti savo politinius priešus. Žinau viena, kad aš per Baltarusiją jokiais būdais nekeliausiu", – teigė M.Bykovskaja.

A.Cukanovas Klaipėdoje jaučiasi saugus, mano, kad čia Baltarusijos specialiųjų tarnybų rankos jo nepasieks, nors savo mieste Mozyriuje jis buvo paskelbtas kone pagrindiniu teroristu, nes yra televizijos kanalo "Mozyr dlia žyzni" įkūrėjas "YouTube" ir "Telegram" kanaluose.

Būtent šio informacinio kanalo įkūrimas ir tapo pretekstu vyrą persekioti. Iki išvykdamas jis triskart buvo suimtas, už grotų kalintas 55 paras.

Nors iš Baltarusijos vyras išvyko dar praėjusių metų vasarą, iki šiol į jo namus pareigūnai ateina atlikti kratų, lankosi antstoliai, visa tai priversti išgyventi jo artimieji – mama ir brolis.

Iš Gomelio buvo atvykęs pareigūnas, kuris aiškino, kad Aleksandras turės liudyti S.Cichanouskio byloje. A.Cukanovas tikino, kad Baltarusijoje liudytojai labai greitai tampa kaltinamaisiais.

Seka darbininkus, kad nekalbėtų

"Mano mieste Mozyriuje yra naftos perdirbimo gamykla. Joje iki šiol milicininkai budi, kad darbininkai nesikalbėtų, net pertraukėlių metu rūkydami, kad nestovėtų grupelėmis, stengiamasi kontroliuoti kiekvieną žingsnį, – pasakojo A.Cukanovas. – Su S.Cichanouskiu esu pažįstamas nuo 2019 m., tada priešrinkiminės kampanijos metu su juo važinėjome po šalį. Žmonės mums pasakojo tokių dalykų, kuriais nebūčiau patikėjęs. Vienas tokių pavyzdžių – Minske mirus vienos moters mamai valstybė nusavino jos butą. Teismui dukra pateikė vasario 20 diena datuotą mamos mirties liudijimą. Teismas gavo ir testamento klastotę, vasario 22 dieną pasirašytą neva mirusiosios ranka. Tačiau moteriai nepavyko įrodyti savo tiesos. Matyt, kažkoks valdininkas buvo nusižiūrėjęs tą butą. Anksčiau ir pats būčiau nepatikėjęs, kad mano šalyje įmanomi tokie dalykai, bet kai gyvai sutikau apie panašius dalykus pasakojančius žmones, turiu pripažinti, kad XXI amžiuje Europos centre tai yra realybė."

A.Cukanovas teigė, kad A.Lukašenka pačioje savo prezidentavimo pradžioje griebėsi teroro ir liejo kraują. Kai 1996 m. jis tapo prezidentu, šalyje klestėjo nusikalstamumas. Tada gaujos buvo šaudomos be teismo ir tyrimo, tam būdavo pasitelkiama kariuomenė. Kai kurie nusikaltėliai pabėgo į Rusiją, didžioji dauguma kitų buvo nužudyti.

Taip pat jis elgiasi ir su politiškai nepatogiais asmenimis. Nužudytų ir nežinia kur esančių yra labai daug.

Paskelbs karinę padėtį?

"Gal A.Lukašenka ir paliktų savo postą, bet jis puikiai supranta, kad už nusikaltimus pats ir jo parankiniai gali būti nuteisti mirties bausme, kuri Baltarusijoje vis dar nepanaikinta. Man labai neramu dėl mano šalies, bijau, kad gali būti pralieta daug kraujo. Baiminuosi, kad A.Lukašenka gali šalyje įvesti karinę padėtį, paskelbti komendanto valandą, teigdamas, kad buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Juk apie tai jis kalbėjo jau ne kartą. Bene prieš mėnesį per valstybinę televiziją paskelbė, kad iš Lietuvos į Baltarusiją turėjo įsiveržti 140 visureigių su ginkluotais vyrais, jį su sūnumi pagrobti ir įkišti Gomelyje į rūsį", – stebino žiniomis iš savo tėvynės A.Cukanovas.

Gal A.Lukašenka ir paliktų savo postą, bet jis puikiai supranta, kad už nusikaltimus pats ir jo parankiniai gali būti nuteisti mirties bausme, kuri Baltarusijoje vis dar nepanaikinta.

Esą savo šalies piliečius prezidentas tikina, kad pasaulis kariauja, tik Baltarusijoje klesti taika ir meilė. Bet net senoliai dabar tuo nelabai tiki.

Vyras pasakojo, kad sąžiningi milicininkai atsisako vykdyti tik žodžiu duodamus įsakymus smurtauti prieš savo tautiečius arba patys išeina iš tarnybos. Būta ne vieno pareigūnų savižudybės atvejo.

Apibūdindamas A.Lukašenkos politiką baltarusis tikino, kad prezidentas yra susipykęs ne tik su Vakarų valstybėmis. Net jo didysis sąjungininkas V.Putinas pyksta ant A.Lukašenkos, nes jis ne kartą netesėjo pažadų ir apgavo.

Pasak A.Cukanovo, panašiai Baltarusijos prezidentas pasielgė ir su kinais. Kol kinai sudarė sutartis ir teikė kreditus, A.Lukašenka su jais draugavo. Kinai Baltarusijoje pastatė labai daug įmonių, suteikė paskolų. O kai reikėjo pradėti grąžinti pinigus, jis atsuko nugarą.

"Panašu, kad A.Lukašenka visai išprotėjo. Mes žinome, kad jis kalba viena, o galvoja visai ką kita. Juk jis labai dažnai vadinamas "ciganu" (čigonu), kuris meluoja kiekviename žingsnyje. Jis net mirdamas laikysis valdžios. Pas mus jau seniai sakoma, kad Baltarusiją išgelbės snaiperis. V.Putinas neleis jo skriausti vien todėl, kad pačiam to paties neatsitiktų. Jei rusai pamatys, kad kantrieji baltarusiai savo diktatorių nuvertė, ir patys gali taip pasielgti, juk rusai karštesnio būdo, – spėliojo A.Cukanovas. – Baltarusija gali tiesiog tapti Rusijos dalimi, o po kelerių metų niekas ir neprisimins, kad buvo tokie baltarusiai."

„Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigalios praėjus mėnesiui po jo oficialaus paskelbimo“, – sakoma pranešime.

Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.

„Įvedamas draudimas realiu laiku nušviesti masinius renginius, vykstančius pažeidžiant nustatytą tvarką, siekiant juos populiarinti arba propagandos tikslais, – rašo „Pul Pervogo“. – Šis draudimas bus taikomas ir žiniasklaidos priemonių žurnalistams.“

Be to, pareigas einantys žurnalistai negalės būti renginių organizatoriai arba dalyviai.

Vietos valdžiai ir teisėsaugos tarnyboms bus suteikta teisė stabdyti infrastruktūros, pavyzdžiui, prekybos centrų, maitinimo įstaigų, susisiekimo tinklo ir mugių, darbą masinių renginių vietose ir palei jų dalyvių judėjimo maršrutus.

Partijoms ir visuomeninėms organizacijoms bus taikoma atsakomybė už jų vadovų ir valdybų narių viešus raginimus organizuoti masinius renginius ir juos rengti, jeigu tam nėra gautas leidimas.

Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos autoritariniam lyderiui ir keliolikai jo aplinkos žmonių įvedė sankcijas, įšaldant turtą ir uždraudžiant atvykti.

Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suiminėjami bei teisiami.

Jos žiniomis, tarp aukų – vienas policininkas. Sužeista 711 žmonių, tarp jų – 457 pareigūnai.

Kaip pažymi radijo stotis, manifestacijose, vykusiose balandžio 28-gegužės 2 dienomis, dalyvavo apie 240 tūkst. žmonių.

Nuo trečiadienio visoje Kolumbijoje rengiamos protesto akcijos prieš mokesčių reformą. Bogotoje, Kalyje, Medeljine ir kituose miestuose jos virto riaušėmis. Penktadienį Vyriausybė sutiko pakoreguoti reformą, bet protestai nesiliovė.

Protesto akcijų dalyviai teigia, kad prezidento Iváno Duque Vyriausybės pasiūlyta mokesčių reforma sukels šalyje „badą ir skurdą“. Valdžia savo ruožtu tvirtina, kad reikia užlopyti biudžeto skylę, susidariusią per pandemiją. Ji tikisi, kad reforma padės surinkti sumą, ekvivalentišką 5,6 mlrd. eurų.