Žmonės susiduria su įvairiomis psichinės sveikatos problemomis, tačiau gydymo ir konsultacijų su psichologais vis dar vengia.

„Ypač Šiauliuose žmonių mentalitetas ir supratimas apie psichikos sveikatą dar truputėlį skiriasi nuo Vilniaus ir Kauno“, – teigė gydytoja psichiatrė Romualda Ališauskienė.

Nors ir pamažu, bet požiūris keičiasi. Prieš kelerius metus į polikliniką konsultuotis atvykdavo dar mažiau pacientų. Dabar dėl nemokamų paslaugų kreipiasi vis daugiau, bet eilių pas gydytojus psichologus ir psichiatrus nėra. 

Anot gydytojos, žmogus, ieškantis pagalbos, ilgiau gaišta ruošdamasis ir motyvuodamas save, o ne laukdamas konsultacijos.

„Aš suprantu, kad žmonės psichologo konsultacijai arba psichoterapijai turi būti pasiruošę, tai tikrai nėra skubi pagalba. Žmogus turi būti motyvuotas, nes kartais pasiūlius psichologo konsultaciją žmogus sako „o ką aš ten veiksiu? Aš pats viską gerai suprantu, su draugu pasikalbu ir man geriau negu psichologas“ – kalbėjo R. Ališauskienė.

Daug žmonių į polikliniką kreiptis nenori dėl įrašo sveikatos sistemoje, juos labiau traukia anonimiški susitikimai su specialistais. Tokią galimybę pasikonsultuoti su psichologu teikia visuomenės sveikatos biurai. Jau kelis metus čia vyksta nemokamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.

„Baimių dar vis yra ir yra stigma, jeigu aš kreipsiuosi pagalbos, tai galbūt parodys mano kažkokį asmeninį silpnumą, negebėjimą susitvarkyti su iškilusiais gyvenimo sunkumais arba tam tikrais uždaviniais“, – komentavo psichologė-psichoterapeutė Svaiga Beinorienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot psichologės, vasarą laisvų vietų konsultacijoms yra, bet tai nėra rodiklis, kad žmonės nustojo rūpintis savimi. Priešingai – tai laikas, kai žmonės daugiau bendrauja, išsikalba, jaučiasi atsipalaidavę. Sudėtingiau su vyresniais, jiems psichologas vis dar kelia baimių.

„Tada, kai bus, jeigu bus įrašas, jeigu kažkas sužinos, tai kaip sureaguos darbe, kaip būsiu priimtas apskritai. Ta visuomenės nuostata dar sutinkama“, – teigė S. Beinorienė.

O pagalbos reikia visiems. Tai rodo sėkmingai bene penkerius metus Šiauliuose veikiantys bendruomeniniai šeimos namai. Nemokamą pagalbą čia gali gauti visi – vaikai, senjorai, šeimos. Projekte šiuo metu dirba keturios psichologės, pas visas vizito reikia palūkėti.

„Ir jaunimas, ir vyresni žmonės supranta, kas yra tos paslaugos, kaip yra reikalingos, kai galima su kažkiek valandų konsultacijų ir mokymų išsispręsti savo problemas“, – kalbėjo bendruomeninių šeimos namų projekto vadovė Dainora Samčenkienė.

Pacientų eilės driekiasi ir privačiame sektoriuje. „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ teikiamos ir mokamos, ir nemokamos paslaugos. Anot vadovės, žmonės atvyksta dėl įvairiausių priežasčių, bet dėl konfidencialumo ir ilgesnių konsultacijų renkasi mokamas paslaugas.

„Jeigu nori greičiau prieiti, tai renkasi mokamas paslaugas. Yra galimybė kreiptis mokamai bei anonimiškai, tai žmonės irgi pageidauja to anonimiškumo“, – sakė „Šiaulių psichikos sveikatos centro“ direktorė Olga Rimovskaja.

Anot psichologų, kartais pacientai atvyksta ir vos tik pastebėję poreikį.

„Kartais kreipiasi dėl tokių nežymių problemų ir sutrikimų, kur galimai galėtų apsieiti be specialisto konsultacijos. Tai yra labai sveikintina“, – džiaugėsi O. Rimovskaja.

Palyginimui „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ mokamai psichologo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti po savaitės, nemokamai reikia laukti tris–keturias savaites.

Vilnietis Jurijus dirbdamas nuolat bendrauja ir stebi žmones.

„Dirbu parduotuvėje ir matau, kad pirkėjai – labai pikti“, – teigė Jurijus.

Keiksmai, apsistumdymai. Būna tenka konfiskuoti ir pavojingus daiktus, didžiulius peilius, tad prielaida viena – žmonėms stipriai pašlijo nervai.

„Vairavimo manieros dabar yra ties maždaug 2006–2007-ųjų metais, kai buvo agresyvus vairavimas, užlindimas, važiavimas per raudoną. Parduotuvėje yra pikčiai su kasininke ar tarpusavyje. Visi labai suerzinti“, – dėstė Žirmūnų psichikos sveikatos centro psichiatras Kęstutis Kuzmickas.

Psichiatras sako, pacientų padaugėjo, tad ir eilės tįsta. Privačioje klinikoje pagalbos tenka laukti mėnesį ir daugiau, o paskambinę žmonės skundžiasi nebepakeliamu nerimu, vietos neradimu. Žmonės sako nebegalintys eiti į darbus, nebeatsikeliantys iš lovos.

Kai kurie mano pacientai pradėjo kastis bunkerius, statyti slėptuves ir gyvena vien tik šitomis mintimis.

„Besikreipiantys į psichiatrą turbūt yra aukštesnio intelekto žmonės, ypač vyrų tarpe, nes anksčiau vyrai nesikreipdavo ir užsiimdavo savigyda – dažniausiai alkoholiu“, – tvirtino K. Kuzmickas.

Alkoholis ir dabar vis dar liejasi kartu su emocijomis.

„Karas Ukrainoje, kai visą laiką kalbama apie Suvalkų koridorių, tikrai sukėlė baimę ir net tokią, kad kai kurie mano pacientai pradėjo kastis bunkerius, statyti slėptuves ir gyvena vien tik šitomis mintimis“, – kalbėjo K. Kuzmickas.

Ne tik baimė dėl saugumo – dalis atėjusių kalba ir apie beprasmybę.

„Vyrų, kurie turėjo verslą su Rusija, karo Ukrainoje metu verslai pradėjo žlugti. Dauguma nesusitaiko su tuo, kad jų socialinis laiptelis nusileidžia žemiau, pajamos sumažėja“, – teigė psichiatras.

Dalis tokių verslo pasaulio atstovų atsidūrė duobėje, jiems tenka gydytis vaistais.

„Pas kai ką būna savižudiškų, apie gyvenimo beprasmiškumą minčių, o kai kurie sako „aš gulėsiu ir nieko nedarysiu“, nes viskas subyrėjo“, – sakė K. Kuzmickas.

Verslo pasaulio žmonės – tik dalis kenčiančių. Depresija profesijos nesirenka, tik kartais žmonės depresijos neskiria nuo liūdesio. Anot specialistų, tam gali būti atliekami testai, kurių galima rasti ir internete.

Kalbėdamas apie bendrą visuomenės būklę psichiatras sako, kad žmonės dabar sujautrinti, sudirginti, paskendę nežinomybėje, spaudžiami iš visų pusių, o kur dar augančios kainos.

„Tiesiog neduoda atsikvėpti. Tai aišku, kad žmonės yra siaubingai įsitempę. Aš ir pati tą nerimą jaučiu“, – atviravo praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Puodas verda, o pagalbos ne visi linkę ieškoti. Vilnietė sako – jeigu blogai, verkia viena arba kaimynei ant peties.

Pirmose pozicijose išlieka skambučiai, kuomet vaikai ir paaugliai dalinasi mintimis apie savižudybę.

„Bijau psichologo. Daug kas neina, nes bijo, kad kažką ne taip pripasakos ir jiems pasakys, kad jie yra psichiniai ligoniai. Šitas dalykas labai trukdo mums gyventi“, – samprotavo vilnietė.

„Visų pirma suaugusiam yra sunku ateiti ir sakyti „man reikia pagalbos“, tai kol prisiruošia...“ – sakė „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

O jei prisiruošia, tai suaugę išgirsta, kas ir paauglių galvose šiuo metu dedasi.

„Iki šiol pirmose pozicijose išlieka skambučiai, kreipimaisi, kuomet vaikai ir paaugliai dalinasi ypatingai sunkiais jausmais ir mintimis apie savižudybę. O prieš penketą metų tai buvo penktoje–šeštoje pozicijoje pagal temų dažnumą“, – teigė J. S. Jasiulionė.

Anot specialistės, dabar ir ieškantiems pagalbos ji prieinama sunkiai – tęstinių psichologo konsultacijų reikia laukti ne vieną ir ne du mėnesius.

„Mano žiniomis, apie pusę metų tenka praktiškai visur palaukti“, – sakė J. S. Jasiulionė.

„Iš vienos pusės yra paradoksas – mes turime labai daug psichosveikatos centrų, bet, kai reikia gauti konkrečią paslaugą konkrečiai situacijai, šito dalyko nėra“, – kalbėjo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Valdžia žada pokyčius kartu su medicinos reforma. Psichikos sveikatai bus skiriamas toks dėmesys, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo.

„Asmens psichikos sveikatai yra numatyti 38 mln. eurų. Atsiras daugiau dienos stacionaro paslaugų, nauji regioniniai centrai vaikų ir paauglių psichinei sveikatai, ypatingai sudėtingiems atvejams spręsti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Beliūnė.

„Išsivysčiusiose šalyse taip ir yra, net ir šeimos turi savo psichologus ir tai yra normalu. O pas mus, kiek žinau, specialistų dar net ir trūksta. Aš už tai, kad jų būtų daugiau ir žmonėms padėtų“, – kalbėjo panevėžietis.

Planuojama pastatyti naujus koncentruotus centrus, kad laukti pagalbos netruktų amžinybę. Tai planuojama įgyvendinti per artimiausius penkerius metus.

Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2016 m. nuo depresijos pasaulyje kentėjo apie 350 mln. gyventojų. Kasmet nusižudo daugiau nei 800 tūkst. žmonių – tai yra antra dažniausia mirties priežastis 15–29 metų amžiaus grupėje. Prognozuojama, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi ir daugiausiai mirčių lemianti liga pasaulyje.

Geriau nei psichologo konsultacija

Meksikos „Oaxaca“ universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Miguelio-Angelo Mayoralio-Chavezo, neseniai atliko aštuonias savaites trukusį klinikinį eksperimentą, kurio metu 79 pacientai, kenčiantys nuo lengvos ir vidutinės formos depresijos, buvo padalinti į dvi lygias grupes. Abiejose grupėse pacientai nevartojo jokių vaistų depresijai gydyti – vietoje to jiems buvo taikoma alternatyvi terapija. Pirmos grupės pacientams vieną kartą per savaitę buvo skiriama 30 minučių trukmės psichologo konsultacija, antrosios grupės pacientai kiekvieną dieną klausėsi 50 minučių klasikinės muzikos koncerto.

Įrašytoje simfoninės muzikos programoje skambėjo du baroko kompozitorių darbai – J. S. Bacho „Itališkasis koncertas“ ir A. Corelli „Concerto Grosso“ – bei W. A. Mozarto „Sonata dviem fortepijonams“.

Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad iš pradžių klausytis klasikinės muzikos eksperimento dalyviams buvo neįprasta, tačiau praėjus kuriam laikui jie ne tik išreiškė didelį susidomėjimą klausoma muzika, bet ir paprašė jos paklausyti daugiau.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasibaigus eksperimento laikotarpiui pagerėjimą jautė net 29 klasikinės muzikos klausę pacientai ir tik 12 pacientų, kuriems buvo skiriamos savaitinės psichologo konsultacijos. Taigi šio eksperimento rengėjai daro išvadas, kad klasikinė muzika turi didelės įtakos depresija sergančių žmonių savijautai. Pasak jų, toks efektas galimas dėl keleto priežasčių. Pirma, tyrimais yra įrodyta, kad muzika gali aktyvuoti tam tikrus procesus ir pakelti „laimės hormonu“ vadinamo dopamino lygį smegenyse. Antra, kiekvienas garsas turi savo vibraciją, kuri subtiliai veikia mūsų kūną ir skirtingus organus – šis poveikis ypač jaučiamas, kai klausomasi gyvai atliekamos muzikos.

Skirtingiems negalavimams – skirtinga muzika

Pasaulyje yra atlikta įvairių studijų apie skirtingų kompozitorių muzikos poveikį sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad L. van Beethoveno muzika padeda įveikti stresą, melancholiją, apatiją ir kitas panašias neurotines būsenas. Šio nemirtingo genijaus kūryba taip pat yra naudinga bronchams, plaučiams bei imuninei sistemai. L. van Beethoveno Penktosios simfonijos antroji dalis gydytojų net yra vadinama „sveikos širdies muzika“ ir ypatingai rekomenduojama klausytis, esant aukštam kraujospūdžiui.

Ištirta, kad J. S. Bacho darbai padeda subalansuoti mintis ir pagerinti kūno tonusą, tad rekomenduojami siekiant kūno ir sielos harmonijos.

W. A. Mozarto kūriniai gali padėti įveikti chronišką nuovargį ir energijos stoką. Ypač efektyvia šiuo klausimu laikoma jo „Simfonija Nr. 1 D-dur“. Šio genijaus muzika taip pat palengvina emocinį stresą, stimuliuoja smegenų veiklą, pagerina intelektualinius gebėjimus.

P. Čaikovskio muzika apgaubia švelnumu ir leidžia išlaisvinti savo emocijas, taip pat yra įrodyta, kad šio kompozitoriaus kūriniai suteikia stiprybės ir padeda veikti net sunkiausiose gyvenimo situacijose.

Natūralu, kad kiekvienam žmogui skirtinga muzika gali turėti skirtingą efektą. Tad mokslininkai siūlo nebijoti eksperimentuoti ir atrasti tai, kas labiausiai tinka konkrečiu atveju.