Ketvirtadienį G. Nausėda vyks darbo vizito į Lenkiją, Suvalkų kraštą, kur Punsko lietuvių kultūros namuose atidarys XVI Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Jis vyksta liepos 21–26 dienomis.

Šalies vadovas kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene taip pat lankysis Seinuose ir Punske, susitiks su vietos valdžios atstovais ir Lenkijos lietuvių bendruomene.

Susitikimų metu bus aptariami lietuviškų mokyklų ir lituanistinio švietimo, patriotinio ugdymo klausimai bei diasporos parama Lietuvai geopolitinių iššūkių kontekste.

Lietuviai, tėvynėje besipiktinantys dėl priverstinio kaukių dėvėjimo prekybos centruose ir kituose uždaruose objektuose, Lenkijoje labai apsidžiaugtų – šios šalies parduotuvėse kaukes dėvinčių žmonių itin mažai. Vis dėlto patikslinsiu: kaukes dėvėti parduotuvėse reikia. Tačiau tai daro retas.

Pasienyje – jokių patikrinimų

Į Lenkiją su kolega vykome per Kalvarijos pasienio kontrolės postą. Niekas mūsų automobilio nestabdė, nesidomėjo nei dokumentais, nei ES Skaitmeniniais COVID  pažymėjimais, kuriuos turime. Pašmaikštausiu: jei automobilyje vežtume nelegalius migrantus, būtų ramiausiai prasmukę ir jie. Grįžtant iš Lenkijos į Lietuvą taip pat nesulaukėme jokio dėmesio. Tačiau už mūsų važiavusį vilkiką pareigūnai sustabdė patikrinimui.

„Prekyba mėsa ir mėsos gaminiais“, – toks buvo pirmasis, lietuviškas, stendas, kurį pamatėme įvažiavę į Lenkijos teritoriją.

Išlipę iš automobilio Punske pirmiausia išgirdome kalbant lietuviškai. „Geras, geras“, – šuniuką prie savo namų, kurie yra šalia neseniai atnaujinto Punsko krašto etnografinio muziejaus „Senoji klebonija“, gyrė moteris.

Tai nenustebino, nes apie 75 proc. miestelio gyventojų – lietuviai. Vis dėlto buvo šiek tiek keista, kad po Punską pasižvalgę gerokai daugiau nei valandą lenkiškai kalbant išgirdome vos du kartus.

„Šiandien buvo Lietuvos kalba“, – prasilenkdami netoli mokyklos nugirdome šypseną sukėlusį pradinukės dukros pasakojimą mamai.

Punsko parduotuvėse, kuriose nemažai mūsų šalies gamintojų prekių, taip pat girdėjosi beveik tik lietuvių kalba. Apsipirkti dauguma pirkėjų ateina be kaukių, nors ant durų kabo užrašai, kad jos būtinos.

Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro.

„Brangūs klientai! Prašome visus įeinančius į parduotuvę užsidėti apsaugines kaukes!“ – pasitinka užrašas ant durų.

Parduotuvės „Groszek“ pardavėja tvirtino, kad užėjus į vidų yra reikalavimas būti su kaukėmis.

„Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro“, – pasakojo moteris.

Tiesą sakant, nebuvau tarp tų beveik visų...

Pardavėja teiravosi, kaip pravažiavome pasienio kontrolės postą, domėjosi, ar reikėjo pateikti ES Skaitmeninį COVID  pažymėjimą. Sužinojusi, kad jokio patikrinimo nebuvo, gerokai nustebo.

Mokyklose – 300 lietuvių

Prie Punsko valsčiaus administracijos šnektelėjome su valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

„Mūsų valsčiuje gyvena beveik 4500 žmonių, iš jų apie 80 proc. yra lietuviai. Trijose lietuviškose valsčiaus mokyklose mokosi apie 300 lietuvių vaikų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas.

Valsčius sudarytas iš Punsko, Smalėnų ir Vidugirio skyrių.

Punske yra Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir Kovo 11-osios licėjus. Trečia lietuviška mokykla valsčiuje – Vidugirių pagrindinė mokykla.

Punske yra Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia, veikia vaikų darželis, biblioteka, muziejus, leidykla, puikuojasi Lietuvių kultūros namai.

Nematytas šaldytuvas

Prie valsčiaus administracijos pastato sudomino stovintis šaldytuvas. Jame galima palikti nereikalingų maisto produktų, o maisto stokojantiems – pasiimti.

„Nešvaistyk maisto. Atnešk jį čia. Pasidalink pietumis. Vaišinkis“, – parašyta ant šaldytuvo šono.

V.Liškauskas teigė, kad žmonės maisto palieka, nors tai daro nedažnai. Per mūsų viešnagę šaldytuvas stovėjo tuščias.

„Kartais gyventojai maisto atneša. Dažniausiai tada, kai surengia kokią šventę ir per ją visko nesuvalgo. Tada atneša valgio ir įdeda į šaldytuvą. Kai kuriems žmonėms jo trūksta, todėl maisto greitai nelieka“, – sakė viršaitis.

Vieną vyrą, kuriam labai praverstų šaldytuvo turinys, matėme mindžikuojantį prie parduotuvės. Galima spėti, kad jį dar labiau sudomintų tai, ko šaldytuve nebūna – stiprieji gėrimai.

Lietuvoje apie panašius šaldytuvus neteko girdėti. Gal rudeninė melancholija kažką paskatins įgyvendinti artimų kaimynų idėją.

Su Lenkijos lietuviais antradienį Punske susitikęs premjeras Lenkiją pavadino strategine Lietuvos partnere karinio ir energetinio saugumo, ekonomikos srityse, ir pabrėžė, kad nesutarimai naudingi tik Rusijai.

Paskutinį dešimtmetį Vilniaus ir Varšuvos ryšius temdė ginčai dėl tautinių mažumų padėties bei Lenkijos investicijų į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, bet S.Skvernelis sako, kad jo Vyriausybė ėmėsi spręsti problemas.

„Kryptingas darbas mažai matomas, jis reikalauja nelengvų sprendimų, kurie buvo dešimtmečiais nesprendžiami. Mes kryptingai judame. Turime padaryti, kad santykiai tarp mūsų valstybių būtų kitame lygyje. Iš to, kas temdo mūsų santykius, naudą gauna kita valstybė, kuri ribojasi su Lietuva ir Lenkija“, - BNS telefonu iš Punsko sakė premjeras.

Energetika ir ginkluotė

Vienas iš ilgiausiai trukusių ginčų buvo išspręstas birželio pabaigoje, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo grupė „Orlen Lietuva“, valdanti gamyklą Mažeikiuose.

Susitarimu nutraukti teisminiai ginčai, kitos jo detalės yra konfidencialios, bet S.Skvernelis tikino, kad ši sutartis naudinga abiem pusėms.

Lenkijos „PKN Orlen“ tuometinę „Mažeikių naftos“ gamyklą įsigijo 2006 metais. Vėliau įmonė susidūrė su sunkumais, imta viešai svarstyti apie jos uždarymą ar pardavimą Rusijos bendrovėms, lietuviai ir lenkai dėl problemų kaltino vieni kitus.

Išsprendus šį ginčą, Lenkija pastaruoju metu ėmė rodyti palankumą Lietuvos pozicijai sinchronizuotis su Vakarų tinklais ir blokuoti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės.

Anot S.Skvernelio, Lietuva pasiryžusi per jungtį su Lenkija elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa net ir nesulaukusi kitų Baltijos šalių paramos. Estija tam kol kas nepritaria ir reikalauja antros jungties, Latvija tvirtos pozicijos neišsako.

Ministro pirmininko teigimu, tolesnis derybų vilkinimas padidintų Baltijos šalių energetinės izoliacijos grėsmę, nes Rusija, reaguodama į Baltijos šalių viešai deklaruojamus tikslus, imasi stiprinti savo pajėgumus, kad nebūtų energetiškai atkirsti jos regionai.

„Realiausias kelias (sinchronizuotis) per Lenkiją. Tik klausimas, kiek be Lietuvos projekte dalyvaus kitų Baltijos šalių. Jei diskutuosime dešimtmečiais, tai galime likti energetine sala. Lenkija čia yra esminis ir strateginis partneris“, - BNS sakė premjeras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad Lietuvai taip pat kritiškai svarbi Lenkijos parama gynybos srityje, svarstoma apie galimybę, jog Lietuvos oro erdvės skydu taptų Lenkijoje numatomos dislokuoti priešraktinės gynybos sistemos „Patriot“.

S.Skvernelis tokių diskusijų konkrečiai nekomentavo, tik apsiribojo teiginiu, jog šiuo klausimu „labai svarbi partnerystė NATO rėmuose“.

Tautinės mažumos

Visgi dauguma diplomatų sako, kad esminio proveržio, pokyčių retorikoje ir aukščiausio lygio susitikimų tikėtis sunku, kol nebus išspręsti tautinių mažumų klausimai.

Lenkijos pareigūnai įvairiuose lygiuose ragina Lietuvos valdžią rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu ir galiausiai įteisinti originalią pavardžių rašybą pagal lenkų kalbos taisykles asmens dokumentuose.

S.Skvernelis pasisako už tai, kad Lietuvos lenkams būtų leidžiama paso pirmajame puslapyje rašyti pavardes pagal lenkų kalbos taisykles, naudojant raidę w. Jis neslepia, kad toks sprendimas leistų iš esmės pagerinti Vilniaus ir Varšuvos santykius.

„Mūsų pozicija - pirmame puslapyje trys lotyniškos abėcėlės raidės (w,x, q), kurios garantuotų autentiškų asmenvardžių rašymą mūsų piliečiams, sudariusiems mišrias santuokas, ir lenkų tautinės mažumos atstovams“, - sakė premjeras.

„Jeigu galvojame apie valstybės geopolitinę ateitį, turime peržengti savo mitus, dogmas, nevisavertiškumo kompleksus. O kaip pavyks - matysim“, - teigė jis.

Visgi kol kas kyla daug klausimų, ar premjero pozicija sulauks paramos Seime ir Prezidentūroje. Parlamente kol kas daugiau paramos turi projektas, pagal kurį w, x ir q pagrindiniame įraše būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.

Pagal šį siūlymą, remiantis protėvių pavarde, įrašas lenkiškais rašmenimis galėtų būti rašomas tik papildomame paso puslapyje. Tokio siūlymo iniciatoriai sako, kad būtent šiuos tris variantus kaip galimas išimtis yra nurodžiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, į kurios nuomonę atsižvelgti įpareigoja konstitucinė doktrina. Kritikai sako, kad tai diskriminuotų Lietuvos lenkus, nes tokiu atveju pavardę Mickiewicz galėtų turėti už Lenkijos piliečio ištekėjusi lietuvė, bet senelę tokia pavarde turėjusi Lietuvos lenkė pase turėtų ir toliau rašyti Mickevič.

Lūkesčių iš Lenkijos valdžios turi ir Lenkijos lietuviai. Susitikę su premjeru jie išsakė rūpesčius, kad vietos mokyklose trūksta lietuviškų vadovėlių, nerimą kelia siūlymai, galintys apriboti Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą bei Lietuvos teikiamą paramą.

Ginčai su Briuseliu

Aptarti dvišalius santykius kitą savaitę atvyks į Vilnių atvyks Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Krzysztof Szczerski (Kšištofas Ščerskis). S.Skvernelio oficialus vizitas į Varšuvą numatomas rugsėjo mėnesį.

Lenkijos santykiai su Lietuva paskutiniu metu tapo diskusijų objektu ir Lenkijos vidaus politikoje. Praeitą savaitę Lenkijos žiniasklaidoje buvo paviešinti slapta įrašyti pokalbiai, kuriuose tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis(Radoslavas Sikorskis) ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą (Kravecą) „paauklėti lietuvius“ ir nepagarbiai atsiliepė apie Lietuvą.

Dabartiniai valdantieji iš „Įstatymo ir teisingumo“ partijos pareiškė, jog šie pokalbiai atskleidžia nevykusią jų oponentų iš „Piliečių platformos“ politiką, ir pabrėžė, kad dabartinė valdžia su Lietuva sutaria geriau.

Visgi kai kurie stebėtojai ragina neturėtų per didelių iliuzijų, kad nacionalizmu garsėjanti Lenkijos valdžia taps labai palanki Lietuvai. Jų argumentus sustiprino Lenkijos pareigūnų svarstymai lenkiškuose pasuose naudoti Vilniaus Aušros vartų atvaizdus bei išaugusi kritika Vokietijai bei Ukrainai dėl istorinių skriaudų.

Gerokai skiriasi ir abiejų šalių vizijos dėl ES ateities. Jaroslawo Kacyznskio (Jaroslavo Kačynskio) partija daug griežčiau kritikuoja Vokietijos ir Briuselio pareigūnų veiksmus ir atsisako priimti pabėgėlius pagal ES programą. Lietuva labiau pabrėžia ES solidarumo svarbą ir užmezgė itin glaudžius santykius su Vokietija, o Europos Komisijos ir Lenkijos ginčuose stengiasi laikytis neutraliai.

Premjeras sakė iš Lenkijos lietuvių bendruomenės išgirdęs nuogąstavimus dėl lietuviško švietimo padėties.

„Lenkijoje vyksta švietimo reforma ir pagrįstų baimių yra pakankamai daug dėl Lietuvos istorijos, geografijos valandų skaičiaus mažinimo, yra problemų dėl mūsų gimnazijos Seinuose išlaikymo“, - BNS telefonu iš Punsko sakė S.Skvernelis.

Premjeras vietos lietuviams pažadėjo, kad Lietuvos Vyriausybė finansuos lietuviškos Seinų Žiburio gimnazijos sporto aikštyno įrengimą ir Seinų kunigų seminarijos menės restauravimą.

Anot ministro pirmininko, Vyriausybė artimiausiu metu ketina priimti „sisteminius sprendimus“ labiau remti lietuvių bendruomenes, istoriškai gyvenančias Lenkijoje, Rusijos Karaliaučiaus krašte, Baltarusijoje, Latvijoje. Premjero teigimu, šiais klausimais numatoma sutelkti Užsienio reikalų, Kultūros, Švietimo, Vidaus reikalų ministerijos pajėgumus.

„Vyriausybėje artimiausiu metu turėsime priimti sprendimus ir apsvarstyti mūsų etninėse žemėse gyvenančių tautiečių, kurie dėl istorinių verpetų dabar yra kitose valstybėse, poreikių, problemų sprendimą. Mes šiandien daugiau susikoncentravę į emigracijos klausimus, bet pamirštame, kad nemaža dalis mūsų tautiečių gyvena savose etninėse žemėse ir nesulaukia iš Lietuvos valstybės tokios pagalbos, kurios jie tikisi“, - kalbėjo premjeras.

Lenkijos lietuviai sako, kad vietos mokyklose trūksta lietuviškų vadovėlių, nerimą kelia siūlymai, galintys apriboti Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą bei Lietuvos teikiamą paramą.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkst. lietuvių.

Premjeras dalyvaus iškilmingose pamaldose lietuvių kalba, susitiks su vietos bendruomene, dvasininkais. Punsko savivaldybėje planuojamas susitikimas su Punsko viršaičiu Vytautu Liškausku, Seinų apskrities vadovo Piotru Alszko (Piotru Alško), vėliau S.Skvernelis lankysis Punsko lietuvių kultūros namuose.

Premjero patarėjas užsienio politikai Deividas Matulionis sako, kad tai yra neoficiali premjero kelionė, skirta vietos bendruomenei. Anot jo, oficialus S.Skvernelio vizitas į Lenkiją planuojamas rugsėjį, tuomet numatomas dvišalis susitikimas ir su premjere Beata Szydlo (Beata Šydlo).

„Tai yra neformalus lankysmasis Punske, tikrai to nereikia sieti su oficialiu vizitu, be to, rugsėjo pradžioje mes vykstame į Lenkija ir turėsime oficialius susitikimus. Manau, kad sąsajos tarp šių dviejų vizitų nereikėtų daryti. Žolinė yra ypatinga šventė punskiečiams, svarbiausia metų šventė, manau, kad apsilankyti yra visai gražu, juoba, kad per susitikimą ir su vietos valdžios žmonėmis pakalbėsime visais klausimais, liečiančiais lietuvių bendruomenę Lenkijoje“, – BNS sakė D.Matulionis.

Be D.Matulionio su premjeru vyksta jo patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, susitikimuose dalyvaus Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, konsulas Seinuose Vaclavas Stankevičius.

S.Skvernelis ir B.Szydlo yra dalyvavę dvišaliuose susitikimuose tarptautinių renginių metu, tačiau iki šiol nė viena pusė nėra surengusi oficialaus ar darbo vizito į kaimyninę šalį.

S.Skvernelis pernai, Lietuvoje dar vykstant Seimo rinkimams, Lenkijoje susitiko su valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačinskiu), apie šį susitikimą tuomet nebuvo skelbiama. Kaip pranešė Lenkijos žiniasklaida, per susitikimą aptartas ir „Lietuvos geležinkelių“ bei „Orlen Lietuvos“ kelerius metus trukęs ginčas dėl krovinių vežimo tarifų. Šių metų birželį įmonės pasirašė atnaujintą susitarimą dėl vežimo įkainių.

Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo keliami klausimai dėl lenkų tautinės mažumų švietimo padėties, vietovardžių rašybos, taip pat asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose. 

Daugelis moksleivių, atvykusių į lietuvių etnines žemes Punske iš Karaliaučiaus ir kaimyninės Baltarusijos Pelesos krašto, puikiai kalba lietuviškai ir sako nepamirštantys savo lietuviškų šaknų.

„Aš lietuvių kalbą moku nuo gimimo, mes šeimoj kalbamės lietuvių kalba. Tikiuosi susirasti draugų, gal kažką naujo išmoksiu, šokių, dainų va tokių patriotiškų“, – sakė moksleivis iš Pelesos Linas Matiulevič.

„Norime, kad jie susipažintų, kad jie bendrautų, kad jie pamatytų, jog mūsų visų šaknys tos pačios, kad ištakos vienodos, kad semtumėmės iš liaudies kultūros, kad mokytumės iš mūsų protėvių darbų ir gyvenimo būdo“, – pasakojo Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė.

Beveik penkios dešimtys moksleivių kūrybinėse dirbtuvėse mokosi įvairių amatų, senųjų tautinių šokių ir žaidimų, susipažins su Punsko krašte išsaugotu kultūros paveldu, lankysis etnografinėse sodybose.

„Svarbiausia iš prosenelių kultūros viską sužinoti, kaip jie gyveno, nes viskas keičiasi“, – teigė moksleivė iš Sangrūdos Simona Lukšytė.

„Vaikai ar bendruomenės, kurios dėl įvairių istorinių aplinkybių paliktos anapus sienos. Jos turėtų bendrauti tarpusavyje ir su Lietuva“, – sakė VšĮ „Euroregiono Nemunas“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius.

Tarptautinės stovyklos dalyviai ketvirtadienį Punske susitiks su LRT televizijos projekto „Nacionalinės ekspedicijos“ grupe, šeštadienį pradėsiančia dviejų savaičių žygį Vyslos upe.

Lenkijos lietuvių bendruomenė surinkusi į suvažiavimą, reiškia viltis, kad neseniai išrinkta nauja vietos valdžia išspręs įsisenėjusius klausimus: nepakankamą lietuviško švietimo finansavimą, kultūros paveldo išsaugojimą. Seinų valsčiui pirmą kartą per dvi dešimtis metų vadovaus lietuvis.

Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.

Išrinkta nauja bendruomenės pirmininkė Danutė Valukonytė sako, kad prisikviesti netgi lietuviškai kalbančius vaikus į lietuvišką mokyklą itin sudėtinga, todėl būtina gerinti mokymo kokybę.

„Čia yra didelė problema. Tai klausimas, kurį reikia spręsti plačioje visuomenėje. Šitos mūsų mokyklos turi tapti nepakartojamos, ir kad į jas norėtų leisti [vaikus]“, – tikina Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė D. Valukonytė.

Lenkijos lietuvių jaunimas itin laukiamas savo etninėse žemėse. Tačiau išvykę studijuoti į Varšuvą ar Vilnių, į savo kraštą dažnai negrįžta.

„Stengiamės pristatyti šį kraštą kaip patraukliausią jaunimui. Mes organizuojame susitikimus, įvairius apmokymus, vasario mėnesį organizuojame karjeros dienas. Jaunimui reikėtų ieškoti galimybių rasti vietą šiame krašte, kurti verslą, rasti darbo vietas čia“, – sako Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Petras Talandis.

Lenkijos lietuviams sunkiai sekasi ir su kultūros paveldo įamžinimu, ypač Seinų krašte. Informacinių lentelių lietuvių kalba nėra net prie kunigų seminarijos, nors čia dirbo vyskupas Antanas Baranauskas. O ir Lietuvos turistai dažniau vyksta į Lenkijos prekybos centrus apsipirkti, aplenkdami Seinus ir Punską.

„Žmonės pravažiuoja pro piliakalnius, parkus, ežerus ir nesustoja, taip prarasdami labai daug. Reikėtų paruošti kelionių vadovą, almanachą, kuris būtų platinamas Lietuvoje“, – siūlo Lietuvos konsulato Seinuose vadovė dr. Vida Montvydaitė.

„Klausimas liečia įsišaknijusį stereotipą Lenkijoje. 200 ir daugiau metų šis kraštas buvo atskirtas nuo Lietuvos ir nebuvo lietuvių valdomas, paveldo įamžinimas buvo slopinamas“, – aiškina Seinų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas Tadas Bagdonavičius.

Lenkijos lietuvių bendruomenė dideles viltis sieja su naujai išrinktomis vietos valdžiomis. Pavyzdžiui, Seinų valsčiui pirmą kart per dvi dešimtis vadovaus lietuvis.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesti visi studijuoti pretendavę Punsko licėjaus abiturientai, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Ministerijos pranešimu, iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.

Dešimt licėjaus absolventų įstojo per pagrindinį priėmimą, penki – per papildomą priėmimą. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, kad Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai jaučiasi apgauti, kai perskaičiavus jų Lenkijoje laikytų egzaminų rezultatus liko už borto.

Bendruomenės atstovė Irena Gasperavičiūtė BNS tvirtino, jog daugumai jų galimybę studijuoti Lietuvoje užkirto abitūros egzaminų verifikavimo koeficientas, kuris buvo pakeistas gegužės pabaigoje, Lenkijoje egzaminų sesijai einant į pabaigą.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus tuomet BNS sakė, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal tikslinį finansavimą, o į didelės konkurencijos susilaukiančias medicinos, odontologijos specialybes pretendavę moksleiviai turėjo per žemus konkursinius balus.

„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, - BNS sakė R.Vaitkus.

Lietuvoje studijuoti siekę lietuviško Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai jaučiasi apgauti, kai perskaičiavus jų Lenkijoje laikytų egzaminų rezultatus liko už borto.

Pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovės Irenos Gasperavičiūtės, Lietuvoje studijuoti norėjo apie dešimt Punsko licėjaus auklėtinių.

Kaip sako I.Gasperavičiūtė, daugumai jų galimybę studijuoti Lietuvoje užkirto abitūros egzaminų verifikavimo koeficientas, kuris buvo pakeistas gegužės pabaigoje, Lenkijoje egzaminų sesijai einant į pabaigą.

„Kas rinkosi odontologiją, veterinariją, jie į šias specialybes neturėjo jokių šansų. Esmė ta, kad Studijų kokybės vertinimo centras valstybinį Lenkijoje laikytą egzaminą jiems perskaičiavo labai nepalankiai. Anksčiau buvo visai kitas koeficientas, o šiemet jis pakeistas, jų neinformavus, gegužės 22 dieną“, - BNS sakė I.Gasperavičiūtė.

Anot jos, šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko geriausi Punsko licėjaus mokiniai, bet Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais.

Lenkijos bendruomenės atstovė pažymi, kad abitūros egzaminų rezultatų verifikavimo į Lietuvos vertinimo sistemą sąlygos ir koeficientas pasikeitė gegužės 22 dieną, kai Lenkijoje abitūros egzaminai jau ėjo į pabaigą.

„Studijų kokybės vertinimo centras pakeitė reikalavimus, kai patys absolventai jau negalėjo rinktis ir ko nors keisti - žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui besibaigiant“, - teigiama bendruomenės išplatintame pranešime.

„Tie, kurie šiemet baigė Punsko lietuvių licėjų ir pasirinko studijas Lenkijoje ar užsienyje sėkmingai įstojo, o tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, kuriems buvo aiškinama, jog Lietuva sudaro puikias sąlygas lietuviams studijuoti, jaučiasi apgauti“, - rašoma pranešime.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal tikslinį finansavimą, o norėjusieji studijuoti mediciną ir nepatekusieji su savo rezultatais nebūtų įstoję ir Lenkijoje dėl aukšto konkursinio balo į šią specialybę. Viceministras pabrėžė, kad Punsko moksleiviams kaip užsienyje gyvenantiems lietuviams buvo papildomai pridėti du taškai.

„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, - BNS sakė R.Vaitkus.

Jis tvirtino, kad egzaminų rezultatų perskaičiavimo tvarkos pasikeitimai esminės reikšmės neturėjo.

„Ta schema nieko nepasikeitė, patikslinta anksčiau buvusi schema, ir tas perskaičiavimas nesugriovė visos sistemos“, - tvirtino viceministras.

Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai ketvirtadienį apkaltino vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai.

Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami.

"Tai yra miesto mero piktybiškumas ir nepalankumas lietuvių tautai. Jis turi tą kraujyje ir jo mąstymo nepakeisime", - BNS ketvirtadienį sakė fondo ir Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovas Jonas Vydra.

Vyskupo A.Baranausko fondas rūpinasi Lietuvių namų Seinuose bei "Žiburio" mokyklos išlaikymu.

Pasak J.Vydros, kurį laiką lietuviai būdavo atleidžiami nuo mokesčio, tačiau pastaruosius kelerius metus miesto valdžia reikalauja susimokėti, teigdama, kad fondo veikla neturi ypatingos reikšmės visuomenei.

J.Vydra ironizavo, kad tokiu būdu Lenkijos lietuviai sumokės Šalčininkų rajono valdžiai skirtą baudą už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles nevykdymą.

Lenkijos lietuviai Seinų ir Punsko kraštuose ne pirmą kartą teigia, kad jaučiasi persekiojami. Pernai rudenį Berznyko kapinėse, kuriose palaidoti ir Lietuvos kariai, atsirado nauji antilietuviški paminklai.

2011 metais ir praėjusią vasarą Punsko valsčiuje raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užtepti lietuviški užrašai. Neseniai panašus išpuolis įvykdytas prieš vokiškus užrašus.
Pernai dėl finansų stygiaus valsčiuje uždarytos dvi lietuviškos mokyklos, viena išsaugota Lietuvos finansinės paramos dėka.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.