Laiške dienraščiui gyventojai guodėsi, kad pušelės maniakiškai naikinamos. Ne iš karto visos, o pamažu naktimis per tris kartus praktiškai neliko daugumos sodinukų.

Kai kurias nukirstas pušis gyventojai rado paslėptas. Kitas – išrautas ir numestas parsinešė atgal prie daugiabučio, bet akivaizdu, kad net atsodintos jos ir toliau liks niokotojo taikiniu.

Visus tris kartus apie vandalizmą gyventojai pranešė policijai. Jie žino ir įtariamąjį. Jo pavardę pasirengę atskleisti policijai, bet kol kas nesulaukė jokio dėmesio.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad situacija policijai žinoma. „Tyrimas nepradėtas, informacija, kuri pasiekė pareigūnus, perduota savininkui – t. y. Kauno miesto savivaldybei“, – informavo O. Vaitkevičienė.

Gyventojai viliasi, kad viešumas pristabdys pušelių niokotoją ir prieš nuspręsdamas pribaigti paskutinius likusius sodinukus, piktavalis susimąstys.

Savo tapatybių gyventojai tikina nenorintys atskleisti. Esą, gyvenant viename name, tai būtų dar didesnės priešpriešos priežastis. Tačiau atskleidė, kad dar prieš sodinant pušeles vienas gyventojas pareiškė, kad neleis to daryti. Tačiau dauguma pasisakė už daugiabučio kiemo puoselėjimą, todėl vieno prieštaraujančiojo žodžiai sodintojų nesustabdė.

Žmonės neabejoja, kad augalų naikinimas yra kerštas. Gyventojų pastangomis buvo atleistas valdytojas, jis ir prieštaravo pušelių sodinimui, tad neatmetama tikimybė, kad galimai jis ir ėmėsi sankcijų aplinkos tvarkytojų atžvilgiu.

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turime sodinti savo obelis“, – tai populiari rašytojo Česlovo Milošo citata. Nesigilinantiesiems į potekstę, susimąstyti pakaktų ir paviršutiniškos įžvalgos.

Prieš 3 metus Šarkuvos g. 19 namo gyventojai aplink namą pasodino maždaug 25 pušeles. Žmonės puoselėjo, prižiūrėjo ir tikėjosi, kad ūgtelėjusios teiks malonumą akiai ištisus metus, o ypač niūriuoju metų laiku, kai lapuočiai numeta lapus.

Tačiau šis pavasaris kai kuriems augalams tapo paskutinis. Laiške portalui kauno.diena.lt žmonės guodėsi, kad pušelės maniakiškai naikinamos.

Ne iš karto visos, o pamažu naktimis per tris kartus praktiškai neliko didžiosios daugumos sodinukų. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kai kurias nukirstas pušis žmonės tikina radę paslėptas. Kitas – išrautas ir numestas žmonės parsinešė atgal prie daugiabučio, bet akivaizdu, kad net atsodintos jos ir toliau liks niokotojo taikiniu. 

Visus tris kartus apie vandalizmą gyventojai pranešė policijai. Gyventojai turi įtariamąjį. Jo pavardę pasirengę atskleisti policijai, bet kol kas, tikina, nesulaukę dėmesio.

Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis.

Kauno apskr. Vyriausios policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad situacija policijai žinoma. 

„Tyrimas nepradėtas, informacija, kuri pasiekė pareigūnus, perduota savininkui – t. y. Kauno miesto savivaldybei“, – informavo O.Vaitkevičienė.

Gyventojai viliasi, kad viešumas pristabdys pušelių niokotoją ir prieš spręsdamas pribaigti paskutinius likusius sodinuku piktavalis susimąstys.

Savo tapatybių gyventojai tikina nenorintys atskleisti. Esą gyvenant viename name, tai būtų dar didesnės priešpriešos priežastis. 

Tačiau atskleidė, kad dar prieš sodinant pušeles vienas gyventojas pareiškė, kad neleis sodinti, tačiau dauguma gyventojų pasisakė už daugiabučio kiemo puoselėjimą, todėl vieno prieštaraujančio žodžiai sodintojų nesustabdė. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Žmonės neabejoja, kad augalų naikinimas yra kerštas. Gyventojų pastangomis buvo atleistas valdytojas, jis ir prieštaravo pušelių sodinimui, tad neatmetama, kad galimai jis ir ėmėsi sankcijų aplinkos tvarkytojų atžvilgiu. 

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“, – tai populiari rašytojo Česlovo Milošo citata. Nesigilinantiems į potekstę, susimąstymui pakaktų ir paviršutiniškos įžvalgos.

Pušelių egzekucija

Kaunietis Arvydas Šustauskas susidūrė su keista situacija. Gretimo sklypo kaimynui užkliuvo žemaūgės pušelės. Tad vieną dieną jis tiesiog ėmė ir barbariškai jas nukirto, taip sunaikindamas beveik 20 medelių.

Vyras pasakojo, kad jo turimas sklypas Vaišvydavoje, Dobilios gatvėje, eina iki pat vandens telkinio, tačiau tvora neužtveria prieigos prie vandens, tad žmonės gali laisvai eiti šalia karjero. Tvora įrengta taip, kad atitiktų visus reikalavimus.

A.Šustauskas pasakojo, kad anksčiau už tvoros buvo vykdytas nuotekų įrengimo projektas, tad teko iškasti ten augusius medelius. Pasibaigus darbams, vyras ir jo sūnus, kurio sklypas eina šalia, atsodino anksčiau šioje vietoje augusias žemaūges pušeles. Deja, medeliai užkliuvo gretimos gatvelės kaimynui Justui Volungevičiui. Šis praėjusių metų pavasarį nieko neperspėjęs atėjo ir želdinių žirklėmis barbariškai nukirpo visus atsodintus medelius, nepaliko augti nė vienos šakelės.

"Mano marti nufilmavo, kaip jis niokoja mūsų turtą. Žirklėmis jis nukirpo devyniolika medžių, padaryti keli tūkstančiai eurų nuostolių. Buvo laikas, kai Remigijus Šimašius tujas pjovė, bet jis tai darė valstybinėje žemėje. Matyt, ir mano kaimynas sugalvojo, kad neva gerą darbą padarys. Skirtumas tas, kad šios pušelės augo mano privačiame sklype.

Pagal įstatymus šioje zonoje, kuri eina vandens link, aš negaliu nieko statyti, bet turiu teritoriją prižiūrėti. Įvykdžius lietaus komunikacijų tiesimo projektą, aš pasėjau naujai žolę ir atsodinau augusias kalnapušes. Jos tikrai niekam netrukdė praeiti, nes šie medžiai aukšti neauga. Čia juk nėra įprastos lietuviškos pušys, kurios išauga į didelius medžius", – aiškino A.Šustauskas.

Nepasigailėjo nė vienos

Iš tiesų užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad J.Volungevičius nepasigaili nė vienos augusios pušelės. Žirklėmis jas visas nukerpa. Matosi, kad medžiai nebuvo tankiai susodinti, nes kaimynui teko nuo vieno medelio iki kito eiti kas kelis metrus. Įvykdęs beveik 20 medelių egzekuciją, vyras nužingsniavo savais keliais, palikdamas gulėti nupjautus pušelių kamienus.

Vaizdo įraše taip pat girdėti, kaip A.Šustausko marti klausia kaimyno, kodėl jis taip elgiasi, ar turi leidimą, ar kokį pažymėjimą, kuris leistų naikinti medelius. Kaimynas tik atkirto, kad esą jis valo vandens apsaugos zoną.

"Užsisodinot. Vandens apsaugos zonoje negali būti jokių medelių", – pušeles žirklėmis niokodamas rėžė J.Volungevičius ir pridūrė, kad jos esą trukdo praeiti.

Po šio įvykio teko skaičiuoti padarytą žalą. Į J.Volungevičiaus rankas pakliuvo dviejų sklypų medeliai. A.Šustausko sklype kaimynas nukirto dvi juodąsias pušis ir penkias kalnapušes, o jo sūnaus sklype – trylika kalnapušių.

Turtą praradę kauniečiai į įvykio vietą iškvietė policiją, kad šie viską užfiksuotų. Taip pat kreipėsi į dendrologus ir jie tiksliai aprašė kiekvieną nukirstą medelį, kokio jis ūgio, amžiaus ir pan.

Žemaūgiai medeliai buvo susodinti privačiame sklype tarp tvoros ir karjero. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ginčai teisme

A.Šustauskas tikino, kad norėjo su kaimynu sunaikintų medžių istoriją užbaigti taikiai. Jis siūlė, kad J.Volungevičius atsodintų medelius, juos bent metus prižiūrėtų, kad jie tinkamai prigytų ir tada jis neturės pretenzijų, bet kaimynas nesutiko. Tad kauniečiai kreipėsi į teismą. Dabar Kauno apylinkės teisme nagrinėjama J.Volungevičiaus baudžiamoji byla dėl turto sunaikinimo.

Vaišvydavoje gyvenantys kauniečiai pasakojo, kad apie įvykį pasisakė ir aplinkosaugininkai. Jie A.Šustauskui nurodė, kad žemaūgius medelius vandens apsaugos zonoje galėjo atsodinti, nes prieš nuotekų įrengimo projektą, jie ten augo. Aplinkosaugininkai taip pat teigė, kad medžiai netrukdė praeiviams pasiekti vandens telkinį. Teisme aplinkos apsaugos specialistai pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog medžiai nėra saugotini, taip pat augo ne valstybinėje žemėje, todėl aplinkosauga detalesnio tyrimo neatliks ir paliko situaciją aiškintis patiems.

Kauniečiai tikino, kad J.Volungevičius, jei manė, kad sklype pasodintos kalnapušės trukdo praeiti, galėjo apie tai informuoti aplinkosaugininkus, bet pasirinko necivilizuotą būdą ir pats viską specialiomis augalų žirklėmis nukarpė. Pasak nukentėjusių kauniečių, ir teisme kai kurie kaimyno pasakymai neatrodė logiški.

"Jis teisme yra pasakęs, kad pripažįsta, jog tai paarė, bet yra nekaltas. Tai teisėja ir klausia, kaip tai gali būti. Jo atsakymas buvo, kad esą jis nekaltas, nes taip tiesiog galvoja", – sakė A.Šustauskas.

"J.Volungevičius neneigia paties fakto, kad ėjo ir kirto, bet nemato savo veiksmuose padaryto nusikaltimo. Jis aiškino, kad neva tai vykdo kažkokį aplinkosauginį projektą. Jis buvo įsitikinęs, kad ten pušelės negali augti, bet nerašė jokio skundo, tik neva vykdė pilietinę pareigą. Tai yra piktybiškas ir neprognozuojamas kaimynas", – papildė nukentėjusių kauniečių advokato padėjėja Jovita Vainalavičiūtė-Kulvinskienė.

Kaip aiškino nukentėjusieji, minėtame Dobilios gatvės sklype, kuriame buvo iškirsti medeliai, yra vien molio sluoksnis. Norint, kad medeliai augtų, reikia nemažai investuoti į gruntą ir dalį molio pakeisti reikiamomis žemėmis ir trąšomis. Kitu atveju medeliai neprigis ir bus veltui išmesti pinigai. Be to, svarbu, kad sodinukai būtų auginti vazonuose, tada jų šaknų sistema būna tinkamai susiformavusi ir yra didesnė tikimybė, kad medelis prigis.

Įvykdęs beveik 20 medelių egzekuciją, vyras nužingsniavo savais keliais, palikdamas gulėti nupjautus pušelių kamienus.

Būtent susumavus pačių medelių kainą rinkoje ir reikiamas sumas medeliams sodinti, visos išlaidos įvertintos beveik 2,2 tūkst. eurų. Tokios sumos ir prašoma priteisti teisme.

Kaltės nejaučia?

Teisme sutiktas medelius naikinęs J.Volungevičius neatrodė, kad gailisi į rankas pasiėmęs žirkles ir nukirpęs beveik 20 pušelių. Jis laikėsi pozicijos, kad padarė gerą darbą neva išvalydamas pakrantę.

"Teisme Kauno aplinkosaugos valdybos specialistas pasakė, kad pagal nuotraukas, kurios buvo užfiksuotos prieš pat įvykį, ten negalėjo būti medelių. Motinai, su dviem vaikais ir vežimėliu, be abejo, kad trukdo praeiti. Šalia yra sklypas ir ten taip pat buvo užsodinta gyvatvorė. Kaimynas buvo nubaustas, Kauno aplinkosaugos valdyba įpareigojo tai pašalinti, bet metai laiko nepašalinta. Dabartinių įvykių fone galime aiškiai suprasti, kad aplinkosauga nekompetentinga apginti saugomas teritorijas", – paklausus, kodėl ryžosi taip drastiškai nukirsti medelius, po teismo posėdžio "Kauno dienai" pareiškė J.Volungevičius.

J.Volungevičius toliau tikina, kad medžius išpjovė esą gindamas viešąjį interesą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jo advokatas Nerijus Strazdas taip pat laikėsi pozicijos, kad pušelės iš viso negalėjo būti pasodintos. Teisme jie siekia užginčyti ir prašomą žalos atlyginimą, esą veislinės pušys vertos gerokai mažiau.

"Kaltės jis nelabai gali pripažinti, nes jis įsitikinęs ir bylos duomenimis nustatyta, kad ten yra vandens telkinio apsaugos juosta, kurioje draudžiami bet kokie žemės dirbimo darbai. Posėdžio metu išaiškėjo prieštaringa aplinkosaugininko pozicija ir valdininkas nėra nuoseklus. Prieš metus tas pats pareigūnas nagrinėjo analogišką situaciją, kur buvo sodinti sodinukai ir asmuo buvo nubaustas administracine tvarka. Medžiai juk kasmet auga po 10–60 cm, tai jei dabar galima praeiti, vėliau taps nebegalima", – savo poziciją dėstė ginamojo advokatas. Tačiau jis pripažino, kad yra ir labiau civilizuotų būdų spręsti tokias problemas, nei pasirinko J.Volungevičius.

"Alternatyvų elgesiui tikrai yra. Bet tokiam elgesiui taip pat yra motyvas. Minėtu analogišku atveju, aplinkosauga turi užtikrinti savo sprendimo vykdymą. Iki šiol tie augalai vis dar yra. Problemos sprendimas yra visiškai neišspręstas", – savavališką medžių kirtimą iš dalies teisino advokatas N.Stazdas.

Ginčas dėl sumos

Tačiau nukentėjusių asmenų teisininkai pažymėjo, kad negalima lyginti nesulyginamų dalykų. Šiuo atveju aplinkosaugininkams nebuvo užkliuvusios atsodintos žemaūgės pušelės. Nebuvo nurodyta ir tai, kad jos trukdo kitiems praeiti.

"Kiekvienas atvejis su savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingas. Jei buvo kažkoks kitas atvejis, esant šiai situacijai tai neturi reikšmės. Šiuo atveju, nors medeliai buvo susodinti pakrančių apsaugos zonoje, tačiau jie netrukdė pašaliniams praeiti ir ta juosta judėti", – kaltinamojo advokato žodžius atrėmė J.Vainalavičiūtė-Kulvinskienė.

Medžių kirtėjo advokatas laikėsi savo nuomonės, kad ieškinio dydis yra nepagrįstas. Anot N.Strazdo, nukentėjusieji pateikė ne tokių medelių kainas, o tokie, kuriuos išpjovė J.Volungevičius, esą kainuoja pigiau.

"Siūlėme atlyginti apie 220 eurų žalą, bet jie nesutiko. Pateikėme užklausas medelynams, gavome atsakymą, todėl ir manome, kad jie būtent tiek verti, o ne kaip prašoma daugiau nei 2,2 tūkst. eurų", – sakė advokatas.

Vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas numatęs baigiamąsias kalbas. Po jų turėtų paaiškėti ir suma, kuria teismas įvertins padarytus nuostolius.

Pedagogų švietimo ir kultūros centras uostamiesčio mokytojus penktadienį subūrė prasmingai veiklai. Įstaigos darbuotojai ir Klaipėdos pedagogai Smiltynėje ne tik sodino pušeles, bet imtis gerų darbų paskatino ir kitus miestiečius.

Pavasarinę akciją „Pasodink pušį – papuoši Kuršių neriją!“ Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras surengė pirmą kartą.

Besidarbavusiųjų būrys, kurį sudarė centro darbuotojai, uostamiesčio mokyklų ir darželių direktoriai, pavaduotojai ugdymui, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, daugiau nei dvi valandas paprastąsias pušeles sodino netoli „Smiltynės perkėlos“ esančiame kirtime.

Prasminga iniciatyva subūrė maždaug 35 gamtai neabejingus klaipėdiečius.

Kaip teigė Pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė Auksė Naujokienė, idėja surengti tokią akciją kilo viešojoje erdvėje išgirdus informaciją, jog girininkai ieško pagalbininkų, galinčių gaisravietėje atsodinti pušeles.

„Į šį šauksmą atsiliepėme. Pedagogus sukvietėme, nes tikimės, kad jie žinia apie galimybę atkurti mišką pasidalys savo mokyklose. Viliamės, kad gražus pavyzdys užkrės aplinkinius“, – kalbėjo A.Naujokienė.

Anot jos, vakar surengta akcija pavyko. Kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai sodinukų ir kokiame plote įkurdinta, tačiau vienas centro darbuotojas suskaičiavo, kad per kelias valandas pasodino daugiau nei 200 paprastųjų pušaičių.

„Oras buvo puikus, o darbus lydėjo gera nuotaika. Pedagogai liko sužavėti tokia iniciatyva. Kai kurie dar besidarbuodami pažadėjo į Smiltynę sugrįžti jau su mokiniais“, – prisiminė metodininkė ir akcijos iniciatorė.

Kiekvienais metais miškų urėdijos, regioniniai parkai, draustiniai skiria daug lėšų miškų, parkų atkūrimui, jų priežiūrai ir apsaugai. Apie sodinimo talkas, miškų, parkų valymą, kuriuose galima dalyvauti kaip savanoriams, visuomenė mažai žino.

Pasak Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininko Romo Andrusevičius, šiemet planuojama atsodinti apie 32 hektarus išdegusio miško. „11 hektarų jau atsodinome. Negalime rinktis, reikia atsodinti visą plotą, todėl pagalba mums reikalinga“, – sakė girininkas.

Medeliai gali būti sodinami tik jiems tinkamu periodu, todėl, anot R.Andrusevičiaus, jei ir toliau taip šils orai, sodinti bus galima tik iki balandžio vidurio.

Pasigedęs savo žemės sklype pušelių Jakuose gyvenantis senolis pasiskundė policijai ir nurodė patyręs net 75 tūkst. eurų nuostolį.

80-metis Stanislovas M. pastebėjo, kad jo žemėje Grobštų kaime žemaūgės pušelės buvo nukirstos, o kai kurios ir išrautos balandžio mėnesį.

Pensininkas atgautą žemę yra persikėlęs arčiau savo gyvenamosios vietos, šis plotas yra registruotas kaip žemės ūkio paskirties žemė.

Tačiau jau tada, kai nuosavybė buvo įteisinta, šiame plote augo kamuolinės pušys, kurios užauga ne didesnės nei trijų metrų aukščio.

Žemės sklypo savininkas išmatavo, kad medeliai iškirsti ir išrauti maždaug 150 kvadratinių metrų plote.

Stanislovas M. turi įtarimų, kas galėjo pavogti pušis, ir apie tai papasakojo pareigūnams.

Jo įsitikinimu, medeliai galėjo būti reikalingi pseudoverslininkams, kurie įregistruoja įmones, išsinuomoja medienos smulkintuvus ir per naktį sumala į skiedras svetimoje žemėje augančius medžius. Šias skiedras šie asmenys parduoda biokurą naudojančioms katilinėms.

Pasak apie vagystę pranešusio žmogaus, katilinių administratoriai nereikalauja jokio dokumento, patvirtinančio medienos įsigijimo teisėtumą.

Senolis mano, kad tokie verslininkai pasitikslina registre, kokia yra žemės paskirtis, ir įsitikina, kad savininkai negalės pareikšti pretenzijų, nes oficialiai tokioje žemėje negali būti medžių.

Pensininkas teigė žalą apskaičiavęs labai paprastai – jis žino, kad šių pušelių sėklos užsienio valstybėse yra brangiai vertinamos, tad suskaičiavo, kiek jų būtų pririnkęs per 15–30 metų. Būtent tokio amžiaus buvo pavogtosios pušys.

Klaipėdos rajono policijos pareigūnai dar žada tikslinti įvykio aplinkybes.