Daiktai, verti tūkstančio

Pirmadienį po vidurdienio iš Kauno į Palangą atvažiavusi jauna moteris laukė, kol visi keleiviai iš autobuso bagažo skyriaus pasiims savo lagaminus. Šis skyrius ištuštėjo, ir moteris suprato, kad jos lagamino ten nėra.

Tądien ji į policiją nesikreipė, galbūt tikėjosi, kad kas nors per apsirikimą pasiėmė ne savo lagaminą ir svetimą daiktą atneš į stotį.

Antradienio rytą nukentėjusioji kreipėsi į Palangos policiją ir pranešė, kad prarastą mantą vertina 1 005 eurais.

Lagamine buvo moters telefonas, higienos ir kosmetikos reikmenys, auskarai, drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai.

Kurorto policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Rankinė buvo Klaipėdoje

Tai buvo antras panašus atvejis per porą savaičių.

Birželio 26 d. Palangoje iš autobuso išlipusi pagyvenusi moteris pasigedo savo rankinės.

Policija jau buvo pradėjusi tyrimą, pareigūnai rinko medžiagą, kai paskambino pareiškimo autorė ir papasakojo savo nešmenę atgavusi.

Pasirodo, su ja susisiekė Klaipėdos autobusų stotyje jos daiktus netyčia paėmęs žmogus.

Netrukus įvyko apsikeitimas lagaminais, todėl pareigūnai nutraukė pradėtą pasirengimą ikiteisminiams tyrimui.

Bagažo neženklina

Vienos didžiausių tarpmiestinių pervežimų įmonės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas pasakojo, kad ir pats ne kartą yra vežęs atkeisti lagaminus, nes žmonės netyčia, neturėdami tikslo pasisavinti svetimus daiktus, pasiėmė ne savo bagažą.

Pagal taisykles, rankines į bagažo skyrių turi padėti ir keleiviams išlipant paduoti autobuso ekipažas.

Vairuotojai tuo pačiu metu turi ir kitų rūpesčių: jie tikrina bilietus, pakabina ant specialaus laikiklio dviračius. Nemažai rūpesčių vairuotojai turi ir tada, kai reikia atiduoti lagaminus bei rankines.

Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą.

„Bagažas nėra niekaip žymimas. Kiekvienas ima savo lagaminą. Klaidų pasitaiko, būna, kad sukeistos rankinės keliauja net iš kito miesto. Tokie atvejai nėra dažni, bet per metus vienas antras pasitaiko, – patikino A. Periokas. – Atskiru ženklinimu žymimas bagažas tik tarptautiniuose maršrutuose, kad važiuojant per valstybės sieną būtų aišku, kurio keleivio kuris bagažas. Tai darydavome dėl pasienio patikros, kad radę uždraustą daiktą pareigūnai žinotų, kam jis priklauso. Lietuvoje to nedarome, nes ir didelio poreikio nėra. Jei dar ir lagaminus žymėtume, pasirengimas kelionei dar labiau užsivilkintų.“

Nemažai metų pervežimų kompanijoje dirbantis A. Periokas patikino, kad drastiškų bagažo vagysčių nepamena.

Kai dingsta rankinės ar lagaminai, apie tai pranešama policijai, o keleiviui praradimus kompensuoja draudimo bendrovė.

„Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą“, – patikino bendrovės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas.

Namai įkvėpė kurti

Ilgi rožiniai plaukai, tatuiruotės, deimantukas virš lūpos, ryškus makiažas ir plati šypsena – neatkreipti dėmesio į Eveliną Birgiolaitę-Ūkelę tiesiog neįmanoma. Tiesa, vaikystėje kaunietė taip neišsiskyrė iš minios. Ji sako, kad buvo tokia kaip ir dauguma bendraamžių, tačiau popieriaus lapu jos pieštukas slydo geriau kitų vaikų.

„Nežinau, kiek tos menininkės gyslelės manyje buvo, bet vidurinėje mokykloje mano darbus dailės mokytoja imdavo į parodas“, – nors pedagogė pastebėjo Evelinos talentą, ji pati savo ateities su menais nesiejo.

Išskirtiniai: su Evelinos dekoruotais drabužiais jums negresia paskęsti pilkoje minioje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Evelina turėjo kitų planų. Baigusi vidurinę išvyko į Londoną, kur per metus užsidirbo tuometei savo svajonei, – grafinio dizaino studijoms Danijoje. Diplomas nepririšo prie šios šalies, o ir gimtųjų namų šauksmas buvo stipresnis už norą likti ten. Taip po ketverių metų, praleistų svetur, Evelina grįžo į Lietuvą.

Vieni tiek laiko tapo didelio formato paveikslus, o aš tiek užtrukau prie šios striukės.

„Gyvendama Danijoje pradėjau praktikuoti jogą, intensyviai medituoti. Grįžusi į Lietuvą turėjau galimybę nedirbti, todėl viso to mano gyvenime atsirado dar daugiau“, – sąmoningumo lavinimo metodas, anot pašnekovės, leido atsakyti į klausimus, ko ji nori ir kas ją daro laimingą.

Pamažu į Evelinos gyvenimą grįžo menai. Su ryškiausiomis spalvomis, odos kvapu ir aštriausiomis briaunomis.

Neskaičiavo spyglių

Dar mokyklos laikais eksperimentavusi su drabužiais, vieną dieną Evelina sumanė pagražinti savo turėtą baltą odinę striukę. Tąkart ją nusagstė dešimtimis kniedžių su spygliais, o nugarą papuošė žalios holograminės medžiagos ornamentu.

„Žalia – mėgstamiausia spalva. Raudona kažkada buvo mažiausiai mėgstama, nors šiandien esu būtent su raudonais sportiniais bateliais. Galvoju, kad dabar yra pats spalvingiausias mano gyvenimo etapas“, – nusimetusi švarką, kuris apnuogino įspūdingas tatuiruotes, E. Birgiolaitė-Ūkelė užkėlė koją ant kojos.

Žalią, rodos, mėgsta ir Evelinos mama. Ne veltui jos spintoje jau kurį laiką kabo minkštos žalios odos striukė, kurią dukros rankos pavertė tikru meno kūriniu.

„Pamenu, daug mokėjo už tą striukę. Nusipirkusi gal kokius trejus metus dvejojo, duoti ar ne, kol galiausiai pasakė: imk! Visi spygliai ir kniedės – mano idėja, o simbolika ant nugaros – mamos sumanymas. Ji yra moteris su polėkiu, dėl to ir aš tokia pati“, – kūrėja patikino, kad tai, ką matome ant pakabo, nėra galutinis rezultatas.

Mamos odinukei dar trūksta šiek tiek spyglių. Kiek daugiausia jų yra prisukusi į vieną striukę, Evelina niekada neskaičiavo, tačiau puikiai žino, kiek laiko sugaišo prie didžiausio savo projekto, – dramblio kaulo nenatūralios odos striukės dekoravimo.

„Dvejus metus. Vieni tiek laiko tapo didelio formato paveikslus, o aš tiek užtrukau prie šios striukės“, – E. Birgiolaitė-Ūkelė prasitarė, kad kol kas šis drabužis neturi šeimininkės.

Reikia suskaičiuoti ir įvertinti priemones, sugaištą laiką, o tada paleisti drabužį į virtualiąją erdvę, kur apstu ir kitų jos spygliuotų darbų: liemenių, batų, rankinių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasisako už tvarumą

Spygliai, anot kaunietės, – ne tik grožiui. Jie tarnauja tarsi savotiška apsauga. Šeimininkų neskriaudžia, užtai aštriai duria tiems, kurie mėgsta neprašyti glėbesčiuotis, glaustytis ir bučiuotis.

„Tikrai ne visi nori spyglių. Sako: man jų nereikia, užteks ir aštraus charakterio. Kiti jų prašo ir netgi nurodo vietas, kur turėtų būti“, – E. Birgiolaitė-Ūkelė pasakojo, kad į ją gana dažnai kreipiasi žmonės, tiksliai žinantys, ko nori.

Žinoma, būna ir tokių, kurie savo turimų daiktų metamorfozes palieka kūrėjos fantazijai. Ją, anot Evelinos, retsykiais pakursto jos pačios klaidos – pabėgusi siūlė ar ne vietoje atsiradusi skylutė. Tada ji į rankas ima naują medžiagos ar odos skiautę, saują kniedžių, spyglių ir paslepia tai, kas neturi matytis. Lygiai taip pat po Evelinos prisilietimo ant drabužių dingsta katės nagų žymės, įsisenėjusių dažų pėdsakas arba neatsargus susidūrimas su vinimi, įžūliai kyšojusia medinėje durų staktoje.

„Man labai svarbu tvarumas ir atsakingas vartojimas. Tai, ką darau, daiktus ne tik paverčia išskirtiniais, bet ir prikelia juos antram gyvenimui“, – E. Birgiolaitė-Ūkelė priminė, kad prieš išmetant drabužį vertėtų kelis kartus pagalvoti.

Tikėtina, kad suknelė, kuri jums morališkai pabodo, kažkam kitam bus kaip nauja, o odinė rankinė, kurią nurašėte dėl įtrūkusios rankenos, gali tapti išskirtiniu aksesuaru, į kurį dairysis ne viena gatvės stileiva.

Kuria ir rankines

Nors neretai girdime sakant, esą batsiuvys be batų, Evelina į „Kauno dienos“ redakciją atvyko su spygliais nusėta geltona odine striuke. Rankoje ji laikė du pakabus su drabužiais ir nedidukę rankinę, kurią, didžiulei mano nuostabai, pagamino pati. Pagal pirminį planą turėjusi būti vyriška, galiausiai rankinė buvo transformuota į moterišką ir šiandien yra ištikima Evelinos palydovė.

Įvairialypė: vienas rankines kaunietė puošia, kitas kuria pati. (Evelinos Birgiolaitės-Ūkelės asmeninio archyvo nuotr.)

„Išmušiau skylutes, papuošiau blizgia medžiaga, grandinėmis ir žinoma – spygliais. Mano kurtą rankinę nešioja ir mama. Ji transformavo savo perfekcionizmą ir priėmė mano darbą su visais netobulumais. Sako: gerai, jei tu taip įsivaizdavai šią rankinę, aš ją nešiosiu“, – kūrėja žmones ragino nebijoti eksperimentuoti.

Man labai svarbu tvarumas ir atsakingas vartojimas. Tai, ką darau, daiktus ne tik paverčia išskirtiniais, bet ir prikelia juos antram gyvenimui.

Nebūtina nuo galvos iki kojų apsiginkluoti spygliais ir kniedėmis. Pakanka vos vieno ryškesnio akcento, vos vienos mažos detalės, kuri įvaizdžiui suteiks pikantišką prieskonį.

„Mano spintoje nemažai drabužių. Dauguma jų ryškūs. Tikrai ne visi su kniedėmis ir spygliais. Man patinka eiti į dėvėtų drabužių parduotuves ir ten kuistis. Smagiausia, kai randų drabužį, kuris atrodo laukė manęs“, – šypsojosi moteris.

Svajonė – dirbtuvės namuose

Dar prieš kelis mėnesius susitikimą Evelina būtų skyrusi dirbtuvėse. Šiandien kūrėja kniedes kala ir plaktuku mosuoja savo namuose. Ten rasite ne tik aštrų peilį, masyvias reples, atsuktuvą, iš lauko parsitemptą plytelę, bet ir istorinę, dar senelio naudotą siuvimo mašiną, kurią moteris netikėtai aptiko rūsyje.

Pastaroji, nepaisant savo garbaus amžiaus, iki šiol dirbo nepriekaištingai. Vis dėlto paskutiniai iššūkiai senučiukei pasirodė per dideli – prieš mėnesį viename prekybos centrų puošusi pirkėjų atneštus daiktus, siuvimo mašina, anot kūrėjos, neatlaikė medžiagų įvairovės ir sugedo. Nors mašina laikinai nedūzgia, Evelinos galvoje sukasi naujos spygliuotos idėjos. Tarkim, kaip papuošti striukę, kurią ji įsigijo dėvėtų drabužių parduotuvėje arba kaip pakeisti praeivio, su kuriuo tik ką prasilenkė gatvėje, odinukę.

„Tikrai būna taip, kad pamatau gatvėje kokį drabužį ir galvoju, kaip norėčiau prie jo prisiliesti “, – E. Birgiolaitė-Ūkelė juokavo, kad profesinė liga jai ne visada leidžia ramiai praeiti Laisvės alėja.

Kol kas joje 27-erių moteris dar nesutiko miestiečių, kurių drabužius papuošė jos kniedės ir spygliai, tačiau tiki, kad vieną dieną tikrai taip bus. Planų yra ir daugiau.

„Manau, kad kažkada bus ir fizinė parduotuvė. Norėčiau ir namų, kuriuose galėčiau įsirengti savo dirbtuves“, – svajone, kuriai anksčiau ar vėliau bus lemta virsti kūnu, pokalbį baigė E. Birgiolaitė-Ūkelė.

„Atskleisime paslaptį. Internete nesunkiai galima rasti minėtų prekių ženklų rankinių už 60 eurų, o marškinėlių – už 10 eurų. Jūs puikiai suprantate, kad taip neturėtų būti, bet kartu matote pateiktas prekių nuotraukas, kuriose daiktai atrodo išties viliojančiai“, – rašo Policijos virtualus patrulis.

Kaip nesuklysti ir nenusipirkti visiško šlamšto?

„Pradėkime nuo to, kad norint žinoti, ar prekė kokybiška ir originali, prieš perkant, pradžiai vertėtų pasidomėti oficialiose prekių ženklų tinklapiuose, kaip atskirti originalą nuo kopijos. Bet gal kokybiška kopija nėra jau taip ir blogai – pagalvojote kažkas iš jūsų? O štai tada vertėtų „įsijungti“ savo logiką ir sveiką protą. Tam, kad pagamintų marškinėlius, reikia pirkti audinį, sukirpti, pasiūti, užrašyti ant gaminio „adidas“, tinkamai supakuoti, išspręsti logistikos problemas, kad tie marškinėliai pasiektų Lietuvą ir dar gauti pelną. Tai kokia turi būti jų savikaina, jei kažkas jums Lietuvoje juos parduoda už 10 eurų? Ar gali tokia prekė būti kokybiška ir ar gali pasaulinio garso save gerbianti kompanija taip elgtis?“ – rašoma Policijos virtualaus patrulio feisbuko paskyroje.

Yra ir dar vienas būdas, kaip išvengti klastočių. „Tai – nepirkti prekių iš bet ko. Beje, apie tai norėtųsi šiek tiek plačiau. Vos prieš keletą dienų feisbuke, vienoje iš bene daugiausiai narių turinčių grupių, kuri vienija jaunas ir aktyvias mamas, atsirado skelbimas su kainomis, iš kurio mes jums ir pateikėme. Kuo viskas baigėsi? Ikiteisminiu tyrimu, milžinišku kiekių prekių poėmiu ir perdavimu specialistams klastotės faktui patvirtinti. Kad tai klastotės – akivaizdu, bet formalumus išlaikyti būtina, – rašo policijos pareigūnai. –  O toliau, tai jau belieka tik pacituoti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“

Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o tas, kas stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai – net iki ketverių metų.

„Greičiausiai tų „jaunųjų verslininkių“ niekas nepasodins ir atsipirks jos švelnesnėmis bausmėmis, bet anketoje, kurią gali tekti pildyti darbinantis, stojant mokytis ar dar kur nors, grafoje „teistumas“ jau teks rašyti žodelį TAIP. Sutikite – „ne fontanai“. O dabar apie tai, kodėl tai dar yra svarbu. Pirkdami akivaizdžias klastotes, jūs ne tik, kad apgaunate save, bet jūs prisidedate prie vergiško darbo trečiose šalyse skatinimo ir net prie žiauraus vaikų išnaudojimo. Susimąstykite – ar tai tikrai verta?“ – įrašą baigė policijos pareigūnai.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, policija prašo kreiptis į Kauno apskr. VPK telefonu (8 37) 303 573, (8 37) 30 34 50 arba rašyti el. paštu egidijus.merkelis@policija.lt.

Už vagystę numatoma baudžiamoji atsakomybė: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vasaros metu norime kuo daugiau nuveikti – suspėti į suplanuotus susitikimus, rasti laiko kelionėms, pasimėgauti saulėtais orais. O kiekviena proga ar kelionėje norisi jaustis patogiai ir stilingai.  Rankinės gali padėti susikurti madingą vasaros stilių ir pabrėžti kiekvienos moters išskirtinumą. Kartais užtenka tik ryškaus aksesuaro, kad  įvaizdis atrodytų naujai.

„Kurdama naujus modelius siekiau sukurti rankines, kurios būtų patogios ir funkcionalios užsiimant skirtinga veikla –  tiek  poilsiaujant  kurorte, tiek skubant tarp darbų ir susitikimų. Kolekcijoje – skirtingo stiliaus rankinės: laisvesnio stiliaus modeliai skirti  laisvalaikiui ir atostogoms, kiti modeliai –  griežtesnių linijų, didesnių formų, skirti stilingai skubančiai miestietei, kuriai reikia funkcionalios rankinės su daug skyrelių ir, žinoma, derančios prie dalykinės aprangos. Sukūriau ir mažų rankinių, kad būtų galima pasipuošti šventėms, nulėkti į susitikimą su draugais“, – apie savo darbą pasakojo Inga. 

Dalis naujos kolekcijos rankinių yra ryškių spalvų – tai raudona, geltona, kitos pagamintos derinant kelias spalvas – raudona su balta, tamsiai mėlyna –  su balta ir raudona. Dalis rankinių yra pastelinių spalvų – šviesiai pilkų, rožinių, dramblio kaulo atspalvių.

Moteris turėtų sudominti išskirtinės formos rankinės-dėžutės,  pagamintos iš tvirtos faktūriškos odos. Didesnis modelis – dėžutė – gali būti nešiojama dieną, o mažesnis variantas puikiai tiks vakarui ar pasipuošti šventei.

Naujoje kolekcijoje taip pat yra ryškios raudonos spalvos rankinė ant diržo – tai labai patogus modelis keliaujant, kai norisi, kad svarbiausi daiktai būtų šalia, bet nesinori nešiotis didesnės rankinės.

Vienos žymiausių nuomonės formuotojų mados srityje – tai Kendall ir Kylie Jenner, kurių kiekvieną stiliaus detalę seka ir kopijuoja milijonai visame pasaulyje. Šį sezoną garsiosios amerikiečių seserys pristato išskirtinę riboto leidimo rankinių kolekciją, kurią galės įsigyti ir Lietuvos gerbėjai. Kokias karščiausias rankinių tendencijas kviečia prisijaukinti mados pasaulio ikonos?

Patarimais, kaip karščiausias sezono tendencijas atitinkančius rankinių modelius pritaikyti savo garderobe, dalijasi lietuviškosios mados „influencerės“ – tinklaraščio „Deichmann Shoelove“ autorės Inga Šmigelskytė bei Darja Tupčaja.

Holografinė rankinė

Holografinį menantis blizgesys – tai vienas ryškiausių devintojo dešimtmečio stiliaus akcentų, pernai grįžusių į madą su trenksmu. „Folijos“ tipo medžiaga jau kelis metus dominuoja ant mados podiumų: nuo klasikinių suknelių, iki rankinių. Fluorescentiniai atspalviai itin išpopuliarėjo socialinėse medijose, o už tai galima padėkoti žymiajai Kim Kardashian. Tad tie, kurie manė, kad tai tik trumpalaikė „Instagram“ mada – tikrai klydo.

„Kadaise buvo laikai, kai blizgūs metalo atspalviai atrodė „pigiai“ ir neskoningai. Tačiau šie laikai tikrai praėjo, nes būtent blizgūs tonai šiemet bus ypač aktualūs renkantis aksesuarus. Jeigu bohemiškos rankinės su romantiškais kutais ne jūsų stilius, sidabrinės spalvos krepšys – tai puikus pasirinkimas norinčioms sukurti retro-futuristinį įvaizdį. Tokia blizgi rankinė gali pagyvinti net ir klasikinio kostiumo derinį. Aš šį aksesuarą derinu prie „chunky“ sportinių batelių ir neoninio ryškaus švarkelio“, – teigia I. Šmigelskytė.

Jeigu norite ypač madingo jūsų derinio akcento, rinkitės „oversized“ krepšius (angl. tote bag). Nieko keisto, kad tokio tipo dideli krepšiai nesitraukia iš madingiausiųjų sąrašo – jie labai praktiški, talpūs, todėl randa vietą kiekvienos užimtos moters spintoje.

Ryškiai matomos etiketės

Ryškios ir matomos etiketės bei prekių ženklų pavadinimai – tai svarbi 2019 metų šiltojo sezono rankinių tendencija. Madoje pastaruoju metu stebime vis daugiau marškinėlių ar aksesuarų, kurie puošiami prekių ženklų pavadinimais. Ne išimtis – ir rankinės.

„Jeigu anksčiau buvo laikas, kada gamintojo etiketė ar prekės ženklas buvo slepiami, tai pastaraisiais metais yra priešingai – kuo geriau matomas prekės ženklas, tuo geriau. Etikečių dydis svyruoja nuo subtilaus ir vos pastebimo mūsų akiai iki didelio ir svarbaus, tarsi tampančio pagrindiniu aksesuaro akcentu. Kai kurie logotipai nudažyti ryškiomis spalvomis ir padengti ryškiais blizgučiais, o kiti tarsi „prislopinti“, neutralių atspalvių“, – teigia D. Tupčaja.

Šį sezoną gamintojų ir prekės ženklų etiketėms nebus jokių ribų, todėl jos bus „klijuojamos“ visur: ant diržų, rankinių kampuose ar net pačiame drabužių bei aksesuarų centre.

90-ųjų „fanny packs“ populiarumas išlieka

Kai „fanny packs“ tendencija pirmą kartą pasirodė prieš keletą metų, atrodė, kad tik didžiausios mados ikonos ar podiumų modeliai gali rinktis tokias rankines. Tačiau nuo pernai metų pavasario ši tendencija yra visur – kiekviena mergina gali priderinti tokią rankinę savo stiliuje. 

„Fanny pack“ rankinės išpopuliarėjo dėl savo patogumo ir kompaktiškumo, ypač sportinė jų versija. Kartu su tokiomis rankinėmis populiarėja ir „femleisure“ tendencija, kuomet itin „mergaitiški“ drabužiai yra derinami su atletiškomis detalėmis. Pavyzdžiui, mano derinyje susipina trumpas sijonas, blizgi „fanny pack“ rankinė iš naujosios Kendall ir Kylie Jenner kolekcijos bei sportinės platformos. Mergaitiški ir klasikiniai akcentai puikiai dera su itin sportiniais motyvais“, – sako D. Tupčaja.

Šiemet tokias rankines rinkitės blizgių arba neoninių atspalvių. Pastarieji šiemet bus itin paklausūs: jei prieš keletą metų dominavo rožinė, vėliau ryškiai geltona, sodri violetinė, tai dabar mados pasaulį užvaldė neoniniai atspalviai. Tokio atspalvio rankinę derinkite prie sportinio įvaizdžio, kuriame derėtų retro stiliaus akcentai. 

Juosmens rankinės – naujoji klasika

Praktiškos merginos ieško rankinių, kurios ne tik puikiai atliktų savo funkciją, tačiau būtų ir patogios, o vadinamieji „belt-bag“ puikiai atitinka šiuos kriterijus. Pagrindinė jų praktiškumo savybė – laisvos rankos, kadangi rankinė juosiama ant juosmens. Tačiau anot I. Šmigelskytės, nepainiokite šių rankinių su „fanny pack“ iš 9-ojo dešimtmečio laikų. Juosmens rankinės yra subtilios, elegantiškos ir stilingesnės nei bet kada anksčiau. Tai labiau klasikinė ir „rimtesnė“ „fanny pack“ versija, kuri gali būti net klasikinių formų. 

„Šią rankinę derinu prie garsiųjų dviratininko šortų. Už šį derinį taip pat galime padėkoti Kim Kardashian – jau 2018 metais ji išpopuliarino dviratininko tipo šortų tendenciją. Kim yra pripažįstama šios tendencijos populiarumo kaltininke, nes prie tokių šortų derino net klasikines basutes. Aš savo atveju juosiu rankinę aplink gyvūno kailio rašto švarką, kuris taip pat labai madingas šį sezoną“, – teigia I. Šmigelskytė.

Specialistė teigia, kad tokio modelio rankinė ne tik atlaisvina rankas, bet ir yra labai universali, tad gali būti juosiama kaip įprastas diržas, kai reikia pabrėžti liemenį, pavyzdžiui, nešiojant paltą, marškinius ar suknelę.

Kuprinė patogiam laisvalaikiui

„Athleisure“ sportinio ir laisvalaikio stiliaus derinimo tendencija kasmet auga vis labiau. Puikus to pavyzdys – šiandien daugelis merginų kur kas dažniau renkasi ne aukštakulnius, o sportbačius. Kartu su šia tendencija šalia klasikinių rankinių vis dažniau renkamės sportines kuprines.

„Patogumas – tai viskas, apie ką mes kalbame šiandien. Todėl nieko keisto, kad šalia mažų rankinių kasdienai vis dažniau renkamės kuprines. Šiandien kuprinių pasirinkimas itin didelis: 90-uosius menančios mini kuprinytės ar sportinio stiliaus kuprinės – jos visos sulaukia vis daugiau dėmesio. Kuprines nešiojame ne tik į sporto salę ar pasivaikščiojimą gamtoje, bet ir į darbą ar susitikimą. Į tokią kuprinę telpa visas merginų „gyvenimas“: nuo kompiuterio, iki sportinių batelių“, – teigia D. Tupčaja.

Kuprinę rinkitės atsižvelgdama į savo stilių – šį sezoną bus madingos tiek sportinio stiliaus, tiek puošnios kuprinės. Nebijokite madingų blizgių ar neoninių atspalvių bei netradicinių formų.

Pašnekovė patikino – pieniško saldėsio plytelė yra tai, ką ji gali įveikti akimirksniu.

„Torto nevalgau net per gimtadienį! O šokoladas... Bet koks... Tai mano silpnybė. Ir dar, žinoma, kava ir kelionės!“, – sakė V. Šaulytė.

Keliones savo aistra vadina ir dainininkė Ingrida Martinkėnaitė.

„Dar aš negaliu nustoti pirkti kosmetikos! Namuose jau yra daugybė įvairiausių indelių! Viską mėgstu išmėginti, bet daug kas netinka. Tad, kasmetinės revizijos metu lengvai su tuo, kas nederėjo mano odai, atsisveikinu“, – sakė atlikėja.

Pasaulyje žinomo modelio Gabrielės Gutt silpnybė yra maistas ir miegas.

„Kas nesveika, man yra labai skanu. Jei valgyčiau salotas – tai būtų ne mano silpnybė, o stiprybė!“, – nuotaikingai pasakojo pašnekovė.

Dar jos „varikliukas“ – dėmesys ir skandalai. Gabrielė tikina esanti tas žmogus, kuriam pasirodžius viešoje vietoje ar atvirai pasisakius, iškart kyla „cunamis“.

Miegą savo silpnybe vadina ir šokėja Rasa Židonytė, prisimenanti ne vieną kartą, kai studijų metais yra užsnūdusi tiesiog viešajame transporte.

„Dar man patinka SPA ir masažai. Ypač galvos“, – sakė ji.

Buvo laikas, kai dievinau lelijas. Kartą esu jų gavusi daugybę. Žiedai sumerkti buvo visur, o didelės vazos stovėjo koridoriuje, vonioje, svetainėje, miegamajame... Sodraus kvapo buvo prisipildęs visas butas.

Dainininkė Nijolė Pareigytė – Rukaitienė jaučia aistrą gėlėms, geram maistui, puikiai draugijai ir savo tėvams.

„Tėvai gyvena Klaipėdoje, o aš Kaune. Jų labai pasiilgtu. Ir vien pokalbių telefonu man negana“, – atviravo grupės „69 danguje“ narė.

N.Pareigytė – Rukaitienė tvirtina niekada neatsisakysianti paskanauti austrių, o gėles mėgsta tas, kurios tuo metų laiku žydi.

„Buvo laikas, kai dievinau lelijas. Kartą esu jų gavusi daugybę. Žiedai sumerkti buvo visur, o didelės vazos stovėjo koridoriuje, vonioje, svetainėje, miegamajame... Sodraus kvapo buvo prisipildęs visas butas. Tą prisiminsiu visada ir dabar lelijų dovanoti nebeprašau“, – šypsojosi dainininkė.

Televizijos gelbėtoja Neringa Mažeikienė juokais save vadina batų kolekcioniere.

„Nors silpnybių sąrašas gali būti ir labai ilgas! Kvepalai, kosmetika, rankinės, apatinis trikotažas... Tiesa, man svarbus ne kiekis, o kokybė“, – patikino pašnekovė.

Švenčių planuotojos Kristinos Kaikarienės aistra susijusi su maisto gamyba, knygomis ir rankinėmis.

„Visiškai atspari esu brangakmeniams ir kailiniams!“, – sakė moteris. Kosmetiką ir kvepalus ji renkasi konservatyviai – turi mėgstamus prekės ženklu, kurių nė už ką neišsižada.

Lobiai spintoje

I.Serapinienės rankose – dvi rudos rankinės: viena – labiau deranti išskirtine proga, su krokodilo odos imitacijos įsiuvu ir metaliniu užsegimu, kita – paprastesnė, stabilios stačiakampės dėžutės formos, su ilga rankena ir grandine dekoruotu užsegimu. Rankinę su ilga rankena Irena persimeta per petį, antrą paima į ranką, pasisuka prieš veidrodį vienu, kitu šonu – patogu, gražu, stilinga, dera ir šiuolaikinei moteriai.

"Abi šios rankinės – mamos jaunystės dienų draugės. Man jos – brangiausių daiktų archyvas, saugau šalia raudonos itališkos rankinės – pirmos, kurią nusipirkau Maskvoje, išvykusi į Pasaulinę studentų šventę", – sako dizainerė.

Vaikystėje labiau nei vystyti, migdyti, rengti lėles Irenai patiko raustis mamos drabužių spintoje ir papuošalų dėžutėse. Penkiametę žavėjo viskas: dailios suknelės, aukštakulniai bateliai, spindintys kaklo vėriniai, įvairūs aksesuarai. Mama nedraudė: leido dukrai matuotis jos drabužius, įsispirti į batelius, vaikščioti per petį persimetus jos rankinuką. Irenai tai buvo užburiantis žaidimas, dar nepatirtus pojūčius dovanojantis pasaulis. Šie žaidimai buvo ir pirmieji kūrybiškumo pradmenys: rasti spalvų ir proporcijų derinį, nepriekaištingą įvaizdį, ko gero, intuityviai išbando visos mažos mergaitės, imdamos pavyzdį iš savo mamų.

Mamos spintoje Irena rado ir minėtas rankines. Iškart sužavėjo ne tik jų forma, bet ir odos tekstūra, kvapas. Rankinės iškart nukonkuravo visus žaislus.

Išradėjos prigimtis

Viena produktyviausiai kuriančių dizainerių įsitikinusi: jos įkvėpimo šaknys – vaikystėje, o grožio pajautimas užkoduotas genuose.

"Patys ryškiausi prisiminimai – iš močiutės kaimo Suvalkijoje: baltos užuolaidėlės, staltiesės, žydintys bijūnai, muzika, dainos, – I.Serapinienė panyra į prisiminimus. – Mama turėjo puikų stiliaus jausmą, be to, mokėjo ir mėgo siūti. Nors buvo iš gausios aštuonių vaikų šeimos ir gyvenimas jos nelepino, visada atrodė nepriekaištingai: eidama Kauno gatvėmis atrodė tarsi mergina iš Holivudo – perlų karoliai, pirštinaitės, daili rankinė."

Mama turėjo puikų stiliaus jausmą, be to, mokėjo ir mėgo siūti. Nors buvo iš gausios aštuonių vaikų šeimos ir gyvenimas jos nelepino, visada atrodė nepriekaištingai.

Irenos tėtis buvo kūrybiška asmenybė – gamino originalius medžio baldus. Svarbiau nei užsidirbti jam rūpėjo realizuoti save. Būtent tėvo pavyzdžio įkvėpta mergina pasirinko savo profesiją.

"Kai pradinių klasių mokytoja manęs paklausė, kuo norėčiau būti užaugusi, ilgai negalvodama pasakiau: "Išradėja." Mokykloje man puikiai sekėsi tikslieji mokslai, ypač matematika ir chemija. Buvau pirmūnė, olimpiadų nugalėtoja, bet šie mokslai manęs netraukė. Nesijaučiau ir meno žmogumi – piešti buvo nuobodu. Intrigavo veiksmas. Turiu idėją ir reikia ją realizuoti! Juk gyvenime įdomiausia – išrasti ir kurti", – teigia I.Serapinienė, dar vaikystės žaidimuose gimusią meilę odai sujungusi su galimybe realizuoti save.

Kauno technologijos universitete ji baigė odos gaminių technologijos ir dizaino studijas, o neseniai pagilino žinias Vilniaus dailės akademijoje.

Sėkmingu likimo vingiu dizainerė vadina paskyrimą į Vilniaus modelių namus, nors ten dirbo neilgai. Vėliau ji grįžo į Kauną ir įsidarbino meno dirbinių įmonėje "Žilvitis". Jauną, perspektyvią specialistę įmonė išsiuntė į konferenciją Danijoje.

"Tais laikas buvo ypatinga patirtis, – sako pašnekovė. – Manau, tie likimo vingiai buvo lyg ir atsitiktinumai, bet labai kryptingi."

Gyvenimo banginiai

Profesinei karjerai buvo lemtingi atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai. Ir ji, ir vyras neteko darbo, reikėjo arba keisti profesiją, arba kurti savą verslą. Keisti profesijos būsima dizainerė nenorėjo, todėl ryžosi eiti Lietuvoje dar neišmintu keliu.

"Mintis kurti rankines prilygo didžiausiam iššūkiui. Universitete to nestudijavome, sakė, jei mokėsime konstruoti avalynę, sugebėsime pagaminti ir kitus dalykus. Daug ką teko atrasti ir išmokti pačiai, – sako I.Serapinienė. – Iššūkiai manęs nebaugina ir nestabdo, anaiptol – skatina susitelkti ir judėti į priekį. Tai įmanoma tik tada, kai labai mėgsti savo veiklą."

Ireną žavi visos kūrybinio proceso sritys. Modelio kūrimas, medžiagų, furnitūros rinkimas, derinimas – pasigardžiavimas, malonus užsiėmimas. Įkvėpimo jai nestinga: gamta, muziejai, muzika, kartais vaizduotei pamaitinti pakanka tik nereikšmingos detalės – galvoje įsijungia kompiuteris, o tada tik spėk!

"Kūryba – labai didelė prabanga, o kartu ir jėga. Ji nuspalvina gyvenimą, suteikia sparnus – vizijas paverčia realybe, padeda įveikti sunkumus, rasti išeitį iš bet kokios situacijos", – pastebi verslininkė.

Smagu, kad pastaruoju metu į mados namų "Sirena" veiklą įsiliejo Irenos dukra Inga Aksamitauskienė – ji talkina mamai kuriant modelius, padeda organizuoti fotosesijas ir kolekcijų pristatymus, yra mados namų rinkodaros vadovė. Dizainerė pagalbos sulaukia iš jau užaugusių sūnų Martyno ir Jurgio. "Mano gyvenimas laikosi ant dviejų banginių – kūrybos ir šeimos", – sako išskirtinių rankinių kūrėja.

Tarsi ištikima draugė

I.Serapinienės spintoje rankinių nedaug – po vieną skirtingoms gyvenimo progoms, skirtingiems sezonams.

"Nešioju tik savo kurtas rankines, nes man rankinė – kaip draugė. Draugui reikia meilės, bendravimo, rankinei – prisilietimo, – šypsosi pašnekovė. – Man pasipuošti lengva, kur kas aktualiau – papuošti kitas moteris. Jau seniai supratau, kad grožis turi ne šviesti, o šildyti."

Kaip tik ši nuostata suformavo Irenos požiūrį į madą: jei esi savo srities profesionalas, nereikia nuolat žvalgytis į aplinkinius, akylai sekti sezono tendencijas – kaip talentingas kompozitorius, dailininkas nieko nekopijuoja ir kuria meną išliedami savo jausmus, vidinį pasaulį, taip dizaineriui įkvėpimą diktuoja nuojauta.

Renkantis aksesuarą vadovautis nuojauta turėtų ir visos moterys – tik tada nauja rankinė atspindės individualumą, bus miela ir patogi. Pasak dizainerės, dažniausia tai pirma rankinė, už kurios užkliuvo per lentynas bėgiojantis žvilgsnis.

"Rankinė man asocijuojasi su vėliava, kuri atspindi tiek pačią asmenybę, jos nuotaiką, tiek šalį, kurioje ji gyvena. Japonėms, italėms svarbus prekės ženklas. Italių prioritetas – turtinga apdaila, o lietuvės labiausiai vertina kokybę ir natūralumą, ramias, taurias spalvas. Jaučiu pasididžiavimą jų grožio ir stiliaus pojūčiu, – šypsosi pašnekovė. – Vaikystėje mamos rankinės man taip pat buvo vėliava. Ji atspindėjo pojūtį, emociją, kurią jaučiau žaisdama ir kuri šiandien man tokia svarbi."

„Mugėse visada ieškau kažko namams – kvapų ar aksesuarų. Visada neatsispiriu originalioms ir mieloms rankų darbo pagalvėlėms“, – sakė dainininkė Viktorija Vaičaitė.

TV gelbėtoja, vaikelio besilaukianti Gerda Žemaitė pastebėjo, jog jos akys šįkart krypo ne tik į interjero detales, natūralią kosmetiką bei kailius, bet ir į mažyliams skirtas grožybes.

„Į muges einu kartu su mama moteriškai praleisti laiko. Viską apžiūrime, aptariame, nors pirkti neskubame. Tiesa, visada į dideles parodas eidavau paskutinę jų dieną. Šįkart apsilankiau pirmąją ir iškart įvertinau to privalumus – mažai žmonių, todėl niekas tavęs nestumdo ir ramiai, be streso gali sustoti prie bet kurio sudominusio kampelio“, – sakė žinoma šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė.

Eglė Straleckaitė-Daugėlė

Ji neslėpė daugiausiai laiko šįkart praleidusi prie tekstilės gaminius pristatančio stendo, kuriame buvo galima pasigrožėti fotografės ir vaikiškų žurnalų dizainerės Indrės Šalčienės kurtų rankinių, kuprinių, delninių, juosmens piniginių bei kitų gėrybių kolekcija „Attitude“.

„Autoriniai darbai visada labiausiai domina. Juk, kai namuose spintos lūžta nuo daiktų, pradedi atsirinkti, kas iš tiesų patinka“, – sakė E. Straleckaitė-Daugėlė, sutikusi ir dainininkę Irmą Jurgelevičiūtę bei menininkę Nomedą Marčėnaitę.

Leopardo, zebro raštai, švarkeliai – visa tai dabar labai madinga. Man nieko nereikia pirkti. Tiesiog „patikrinu“ mamos archyvą ir jame randu tokių gėrybių!

E.Straleckaitė-Daugėlė pasakojo šiuo metu itin pamėgusi kuprines, nors savo būtinųjų moteriškų aksesuarų kolekcijoje turi daugybę rankinių. Viena jos mėgstamiausių – per petį permetama džinsinė, paveldėta iš mamos. Pašnekovė atvira – jos mama ir neišmeta, ir moka saugoti savo daiktus.

„Aš dar atsilieku nuo originalo, bet įprotį viską kaupti irgi turiu!“, – su šypsena sakė jauna moteris.

Būtent naršydama po mamos spintą Eglė įsitikino – mados grįžta su trenksmu, o kažkada nebe tokie dailūs buvę daiktai netikėtai sušvinta naujomis spalvomis.

„Leopardo, zebro raštai, švarkeliai – visa tai dabar labai madinga. Man nieko nereikia pirkti. Tiesiog „patikrinu“ mamos archyvą ir jame randu tokių gėrybių! Beje, tie daiktai dabar yra unikalūs ir vienetiniai, nes niekur tokių nebeįsigysi!“, – pabrėžė pašnekovė.

Jai pritarė ir kurį laiką įdomios piniginės, dailiai apjuosiančios juosmenį, ieškojusi V. Vaičaitė. „Man patiko ryškios spalvos, drąsūs užrašai ant daiktų ir tai, kad darbas yra autorinis, sukurtas lietuvės“, – kalbėjo V. Vaičaitė.

Ji sakė nesanti nei kuprinių, nei rankinių maniakė – turi tik keletą šių moteriškų aksesuarų, kurie dažnai išsiskiria kokybe bei kaina. Be to, svarbi sąlyga – svarbiems daiktams susidėti skirta priemonė turi derėti prie visko.

G. Žemaitės garderobe kuprinių yra daugiau nei rankinių, nes kasdien vilkėdama darbinę uniformą ji visada galvoja apie patogumą.

Gerda Žemaitė.

„Turiu mažutę blizgančią delninę, bet kad į ją telpa tik telefonas!”, – sakė G. Žemaitė, tačiau kartais tikrai norisi ryškesnių, „kalbančių“ aksesuarų.

Kūrėja pasakojo pirmąją kuprinę sukūrusi sau ir jai  dekoruoti naudojusi autoportretą. Pašnekovė tvirtino norėjusi drąsaus, įkvepiančio, emociją keliančio aksesuaro.

„Vėliau atsirado daugiau nuotraukų, kuriose man patiko pozuojančių merginų išraiškos, apranga ar kitos detalės. Adaptavau fotografijas savaip. Taip ir gimė kolekcija“, – pasakojo I. Šalčienė.

Po dalyvavimo parodose Tokijuje, į Lietuvą atvykę japonai suranda „Sirena“ salonus Vilniuje ir Kaune. O Japonijos mieste Hiratsuka, kuriame prieš 2020 metų olimpines žaidynes Tokijuje įsikurs Lietuvos delegacija. Hiratsukos miestas priims Lietuvos delegaciją olimpiados metu, bus vykdomi kultūriniai mainai, renginiuose bus pristatoma Lietuva. To pradžia – Lietuvą ir jos tautinį paveldą pristatanti ekspozicinė salė miesto rotušėje. Vienas iš Hirosukos savivaldybėje eksponuojamų tautinio paveldo dirbinių – naginės, pagal tradicijas pagamintos „Sirenos“ dirbtuvėse.

Į Lietuvą atvykusios japonės ne tik įsigyja ir vertina lietuviškų rankinių kokybę, bet ir itin domisi Lietuvos tradicinio odos amato istorija, su kuria gali susipažinti edukacinių mokymų metu Vilniuje ir Kaune. Japonams įdomu pažinti tautą per jos autentiškus daiktus ir jų dizainą. Sertifikuoti tautinio paveldo „Sirena“ dirbiniai Iš odos eksponuojami pristatant Lietuvą Japonijoje.

Birželio 14 d. salone Sirena oficialiai apsilankė Japonijos moterų ir žmonių teisių ambasadorė Arktikos regionui, buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Šiuo metu ji lankosi Europos šalyse kaip Osaka 2025 ambasadorė. Kazuko Shirashi turi sukaupusi didžiulę patirtį kaip moteris – lyderė. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik Japonijos bet ir viso pasaulio moteris drąsiai surasti gyvenime savo kelią ir atrasti savo pašaukimus, realizuoti savo sugebėjimus įvairiose gyvenimo srityse, ar tai būtų politika, verslas ar kūryba.

Japonija turi labai aiškią ateities strategiją, pagal kurią numatyta, kad ekonomikai ir visuomenės gyvenimui ypatingai naudingas kuo didesnis moterų įsitraukimas. Ir šią gerąją patirtį skleidžia visame pasaulyje „womenomica“. Jos asmeninis pavyzdys ir patarimai labai svarbūs, nes kuriant „Sirenos“ verslą po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo moters veiklos modelio pavyzdžių kuo remtis ir kaip suderinti profesinę karjerą ir šeimą.