„Čia kaip ir bet kokiam kitam įstatymui reikia 71 balso, tai matant, su kokiu įkarščiu iš Seimo sesijos darbotvarkės tas klausimas buvo išbrauktas, tikėtis, kad tą 71 balsą pavyks surinkti šitoje sesijoje, nėra lengva, bet aš lieku optimistiška, vis tiek bus toks Seimas, kuriame bus tas 71 balsas, jeigu ne šitas, tai kitas“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad teigiama Konstitucinio Teismo (KT) išvada dėl Stambulo konvencijos atitikties pagrindiniam šalies įstatymui turėtų baigti spekuliacijas, esą ji prieštarauja Konstitucijai.

„KT pasisakė tai, ko ir buvo galima tikėtis, dabar tos spekuliacijos, joms kaip ir pabaiga, pagrindo toliau pasakoti dalykus, kuriems nėra pagrindo, nėra“, - reziumavo premjerė.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kas Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laisvės frakcijos bandymas tuojau įtraukti ją į Seimo sesijos darbų programą baigėsi nesėkme.

Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją ir pan.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuo tarpu penktadienį pareiškė, kad Seimui nereikėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos, nes dėl to grėstų pokyčiai švietimo sistemoje.

„Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Taip yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytis, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės“, – dėstė ji.

Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti.

Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su Europos Sąjunga nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.

Trečiadienį konvencijai pritarė ir Europos Parlamentas.

Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad toks EP žingsnis „yra dar vienas paraginimas“ Lietuvai.

„Mano vertinimu, tai yra labai svarbus sprendimas. Jis dar kartą pakartoja įpareigojimą šalims, dar neratifikavusioms, turint galvoje, kad Lietuva jau prieš dešimtmetį pasirašė ir mums liko tik vienas žingsnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad galutinį sprendimą turi priimti Seimas, tačiau čia „ta diskusija dar nėra pasibaigusi“.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Pasak premjerės, reikėtų pagretinti konvencijos lietuviško vertimo kokybę, tai pasak jos, paliktų mažiau vietos interpretacijomis.

Be Lietuvos ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija bei Slovakija. Europos Parlamentas trečiadienį paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.

„Tikrai manau, kad Lietuva šiuo klausimu atrodo ne kaži kaip būdama tokioje labai aiškioje mažumoje“, – kalbėjo premjerė.

ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.

Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.

„Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą. Taigi raginame savo sąjungininkes Turkiją ir Vengriją kuo greičiau ratifikuoti Švedijos įstojimo“ dokumentus, sakė Švedijoje viešintis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Pabrėždamas Vašingtono paramą Švedijai, L. Austinas sakė, kad JAV padidino savo karinį buvimą šioje Skandinavijos šalyje, be kita ko, padidinant laivų vizitų skaičių.

Suomija ir jos kaimynė Švedija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, praėjusią gegužę nusprendė prisijungti prie NATO.

NATO sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – ilgai vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę. Suomija prie NATO prisijungė balandžio 4 dieną.

Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje. Tuo metu, Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.

Ministrų kabinetas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas, kad šis pateiktų Seimui ratifikuoti atitinkamus sutarčių protokolus dėl minėtų valstybių prisijungimo prie gynybinio Aljanso.

Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo antradienį Briuselyje pasirašė 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų, iškart po to reikiami dokumentai išsiųsti visų šalių institucijoms derinti.

„Šių protokolų ratifikavimas sudarys teisines galimybes Švedijos Karalystei ir Suomijos Respublikai įstoti į NATO. Aišku savaime, tai yra didžiulis mūsų saugumo sustiprinimas, garantijos, dėl to prašome ratifikavimo ypatingos skubos tvarka“, – posėdyje sakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

Tai yra didžiulis mūsų saugumo sustiprinimas, garantijos, dėl to prašome ratifikavimo ypatingos skubos tvarka.

Prisijungimo protokolų ratifikavimą ketinama svarstyti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę.

Lietuva nėra pirmoji ratifikavusi Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus – Estijos parlamentas tai jau padarė trečiadienį.

„Labai džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus galime teikti Seimui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.

Įsigaliojus šiems prisijungimo protokolams Aljanso generalinis sekretorius visų sutarties šalių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie sutarties.

Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.

Neutralios buvusios Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į gynybinį Aljansą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

„Norime užtikrinti, kad kiekviena NATO valstybė narė kaip įmanoma greičiau ratifikuotų mūsų paraišką“, – žurnalistams sakė S. Marin po Romoje surengtų derybų su Italijos premjeru Mario Draghi (Marijumi Dragiu).

„Manau, kad tai yra pagrindinis klausimas kalbant apie saugumą: kuo greitesnis ratifikavimo procesas būtų geriausia saugumo garantija Suomijai ir Švedijai šiame etape“, – pridūrė ji.

M. Draghi savo ruožtu išreiškė Italijos paramą abiem šalims.

„Norime paspartinti vidaus procedūras, kad narystė įsigaliotų kuo greičiau“, – pabrėžė jis.

Teikdami stojimo į NATO paraiškas, Helsinkis ir Stokholmas atsisako daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šis žingsnis gali virsti reikšmingiausia transatlantinės organizacijos plėtra per pastaruosius dešimtmečius.

Turkija priešinasi

Tačiau tokiems siekiams priešinasi NATO narė Turkija, grasinanti blokuoti paraiškas, nes abi Šiaurės šalys esą suteikia prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.

S. Marin teigė abejojanti, jog formali Suomijos narystė „daug ką pakeis“, nes jos šalis ir taip glaudžiai bendradarbiauja su NATO.

Vis tik ji pabrėžė, kad Helsinkis būtų naudingas Aljansui, nes „jau dabar turime labai gerus gynybos pajėgumus“.

„Tačiau manau, kad svarbu būti 5-ojo straipsnio, užtikrinančio bendrą saugumą, dalimi. Tai yra svarbus klausimas, kodėl teikiame paraišką dėl narystės NATO“, – pridūrė premjerė.

Žiniasklaida: Ankara parengė reikalavimų sąrašą

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš dešimties reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO.

Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Taip pat reikalaujama, kad šios šalys nutrauktų ryšius su Sirijos kurdų grupuotės nariais.

Pasak „Sabah“, Ankara taip pat nori, kad abi šalys paspartintų Turkijos ieškomų įtariamųjų, kaltinamų terorizmu, ekstradicijos procedūras.

Į sąrašą taip pat įtrauktas reikalavimas, kad Švedija užkardytų tai, ką „Sabah“ vadina „dezinformacijos“ kampanija prieš Turkiją, kuriai vadovauja pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), Ankaros teigimu, prisidėjusio prie 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, šalininkai. Daugelis F. Guleno judėjimo pasekėjų pabėgo į Švediją.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė

Tuo tarpu Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P. Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

J. Bidenas pareiškė palaikąs Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis

Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje ir per paraiškų teikimo procesą pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju.

„Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir kad atgrasytų nuo agresijos arba agresijos grėsmės“, – sakoma J. Bideno pranešime.

J. Bidenas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priimsiantis Suomijos prezidentą Sauli Niinisto ir Švedijos ministrę pirmininkę Magdaleną Andersson, sakė „nekantriai laukiantis dirbti su JAV Kongresu ir NATO sąjungininkėmis, kad Suomija ir Švedija greitai būtų priimtos į stipriausią per istoriją gynybos Aljansą. „Aš nuoširdžiai sveikinu ir tvirtai palaikau istorines paraiškas“, – sakė J. Bidenas.

Abi šalys oficialiai įteikė paraiškas anksčiau trečiadienį. Nors dauguma sąjungininkių šiltai sutiko šiuos siekius, Turkija, kaip ir visos NATO narės turinti teisę vetuoti šalies kandidatavimą, pareiškė prieštaravimus, o Briuselyje susitikę ambasadoriai negalėjo susitarti oficialiai pradėti narystės derybų.

Prezidentas: Kroatija turėtų pamėginti užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO.

Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

Z. Milanovičius nori, kad prieš Kroatijos parlamentui ratifikuojant dviejų Šiaurės šalių stojimo į NATO protokolus, būtų pakeistas kaimyninės Bosnijos rinkimų įstatymas ir Bosnijos kroatams būtų lengviau išrinkti savo atstovus į vadovaujančius postus.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

Nepaisydamas Vakarų perspėjimų dėl sankcijų, V. Putinas pirmadienį pripažino dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje – „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – nepriklausomybę ir įsakė pasiųsti į jų teritoriją daugiau karių.

Balsavimas Valstybės Dūmoje baigėsi parlamentarų plojimais atsistojus.

Dūmos paskelbti susitarimai su LLR ir DLR sukuria „teisinį pamatą“ Rusijos armijos buvimui šiose teritorijose. Pagal susitarimus abi šalys sutarė dalytis karinėmis bazėmis ir bendrai saugoti savo sienas.

Parlamentarai abiem susitarimams pritarė vienbalsiai – 400 balsų už susitarimą su DLR ir 399 balsais už susitarimą su LLR. Antruoju atveju vienas deputatas pareiškė, kad laiku nepaspaudė balsavimo mygtuko.

„Tai vienintelis būdas žmonėms apsaugoti, brolžudiškam karui sustabdyti, humanitarinei katastrofai išvengti, taikai atnešti“, – sakė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jo komentarai skelbiami parlamento interneto svetainėje.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai, Federacijos Taryba, dėl minimų susitarimų turi balsuoti vėliau antradienį.

„Skubame, nes norime per gegužės mėnesį ratifikuoti šią sutartį, anksčiau nei planuota, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų sudalyvauti astronautų atrankoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, narystė agentūroje bus naudinga ir verslui, ir mokslui, kurie galės naudotis agentūros programomis. Ministrė pažymi, kad Lietuva galės rinktis, kokiose EKA programose dalyvauti.

Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į prezidentą, kad jis pateiktų dokumentą ratifikuoti Seimui.

Susitarimą dėl narystės EKA pasirašiusi A. Armonaitė teigė, kad tai šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą.

Ministerijos teigimu, skaičiuojama, kad kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės. Be to, narystė sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą.

Susitarimui įgyvendinti kasmet reikės skirti 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasak A. Armonaitės, per EKA programas atgal į Lietuvą grįš apie 80 proc. šių lėšų.

Lietuvos ir EKA sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Parlamento aukštesniesiems ir žemesniesiems rūmams patvirtinus fondą, oficialiam ratifikavimo procesui Vokietijos užbaigti betrūko prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) parašo.

Visgi penki asmenys pateikė skundą, o teismas nusprendė, kad ratifikavimas „nebus vykdomas, remiantis Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimu dėl laikinojo draudimo taikymo“.

„Organizacijos​ prašo ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo​, nes šia Konvencija siekiama kovoti prieš plačiai paplitusį smurtą artimoje aplinkoje“, – rašoma pernai įkurtos viešosios įstaigos „Stebėk Teises“ inicijuotame kreipimesi.

Jį taip pat pasirašė Lietuvos žmogaus teisių centro, asociacijos „Vilniaus moterų namai“, asociacijos „Aktyvus jaunimas“, Universiteto LGBT+ grupės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, nacionalinio pacientų susivienijimo „Už visų teisę į geriausią gydymą“, Lietuvos moksleivių sąjungos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos gėjų lygos ir kitų organizacijų vadovai.

Organizacijos atkreipia dėmesį, kad dažnai Stambulo konvencija viešojoje erdvėje visuomenės yra interpretuojama neteisingai.

Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio.

„Konvencija taikoma visų formų smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, nuo kurio neproporcingai dažniau nukenčia moterys. Konvencijos tikslų siekimas Lietuvos Respublikai yra ypatingos svarbos, nes remiantis Lietuvos oficialiosios statistikos portalo 2019 metų duomenimis, Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – pažymime kreipimesi.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2020 metais Lietuvos policija užfiksavo 55 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti daugiau nei 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų, kuriuose 80 proc. aukų – moterys, nukentėjusios nuo savo partnerio. O smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų šalyje.

Organizacijos atkreipia dėmesį ir į tai, kad „šia Konvencija siekiama keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris“.

„Konvencija smurtą prieš moteris apibrėžia kaip žmogaus teisių pažeidimą ir moterų diskriminacijos formą, tai reiškia visus smurto dėl lyties veiksmus, dėl kurių moterys patiria arba gali patirti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar kančias, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nesvarbu, ar tie veiksmai būtų vykdomi viešajame, ar privačiajame gyvenime“, – pažymi organizacijos.

Seimui žadant svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusija šiuo klausimu.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad kilus įtampoms visuomenėje, konvencijos ratifikavimo nežadama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis šią savaitę svarstė, jog visuomenei susipriešinus dėl planų Seime imtis Stambulo konvencijos, jai svarstyti galėtų būti sudaryta piliečių asamblėja.