Džiugu, kad akliesiems ir silpnaregiams lengviau orientuotis naujame KVMT pastate padės mobilioji programėlė „RightHear“. Ši platforma, panašiai kaip GPS įranga, naudotoją informuoja, kas yra aplink jį ir kur jam pasukti – nurodomi patalpoje esantys objektai.

Moderniausiame šalies muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai. Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.

KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad numatytose vietose teatro holuose yra išdėstyti specialūs sensoriai, kurie jaus žmogaus su regos negalia buvimo vietą ir judėjimo kryptį. Specialioje programoje bus suvedami specialūs tekstai ir nuorodos, kurių gali prireikti čia vaikštančiam neregiui. Žmogus su regos negalia savo mobiliajame telefone, naudodamas nemokamą „RightHear“ aplikaciją, patogiai gaus garsines judėjimo nuorodas ir perspėjimus. Pavyzdžiui, priėjus prie Teatro pagrindinio įėjimo gali būti pranešta: „Atvykote į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir esate priešais pagrindines įėjimo duris. Durys atsidaro jas pastumiant. Įėjus reikia du metrus eiti tiesiai, po to pasukti į kairę. Nuėję dar du metrus jūs būsite prie bilietų kasos“. Įvertindama žmogaus su regos negalia buvimo vietą, programėlė pateiks instrukcijų ir perspėjimų, kaip patekti į „Jūros“ ar „Marių“ sales, rūbinę, liftą ar kavinę. Aplikaciją galima naudoti įvairiais išmaniaisiais telefonais tiek „Android“, tiek „iOS“ aplinkose.

Naglis Stancikas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi šiai mobiliajai programai reikia patalpų savininkų investicijų, ji kol kas prieinama tik daugiau nei tūkstantyje viešojo naudojimo vietų visame pasaulyje. Minimas sprendimas plačiai taikomas Amerikoje bei Izraelyje.

Klaipėdietis, masažo salono savininkas Kazys sako apie tokią programėlę dar negirdėjęs, bet nekantriai laukia ją išbandyti. „Mes, aklieji, prie to nepratę: paprastai naujame pastate pirmą kartą stengiuosi apsilankyti su lydinčiu asmeniu bei gerai įsiminti jo išdėstymą. Su malonumu ateisiu į naująjį muzikinį teatrą bei paraginsiu kolegas“, – sakė scenos meno gerbėjas.

Kas dešimtas šalies žmogus gyvena su negalia, net 38 000 potencialių muzikinio teatro lankytojų, gyvenančių Lietuvoje, diagnozuota sudėtingesnė ar lengvesnė regos negalia. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirmąja šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su įvairiomis negaliomis suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, skundą pateikusi sostinės gyventoja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus. Pareiškėja turėjo telefonu nuolat fotografuoti besikeičiantį eilės numerį

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) specialistams atlikus tyrimą dėl Registrų centro paslaugų prieinamumo, nustatyta, kad esama eilių valdymo sistema nėra pritaikyta asmenims su regos negalia – švieslentės visai neprieinamos neregiams ir sunkiai prieinamos silpnaregiams.

Anot specialistų, minimame padalinyje veikia asmenų su regos negalia pasitikimo, palydėjimo ir pagalbos apsilankymo metu sistema. Visgi svarbu paminėti, kad darbuotojai ne visada gali atpažinti kliento negalią, ypač, kai ji nėra matoma. Tokiais atvejais klientai patys turi kreiptis į darbuotojus, ieškoti pagalbos.

„Šiuo atveju, nei galimybė prašyti darbuotojų pagalbos, nei švieslentės fotografavimas telefonu, nėra laikytinas tinkamu asmens su negalia teisės gyventi visuomenėje oriai ir savarankiškai įgyvendinimu. Tai laikome netiesiogine diskriminacija“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Irena Stankevičė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad institucijai būtina atkreipti dėmesį į paslaugų pritaikymą ir neregiams, ir silpnaregiams, ieškant technologinių sprendimų, kurie pagerintų paslaugų prieinamumą.

Šis renginys žymės renginių ciklo „Esminiai mazgai“ pabaigą. Pasak šiuos renginius kuruojančios KDT kultūros renginių koordinatorės Linos Lencevičiūtės, šiuo metu repertuare yra šeši spektakliai su tam tikru pritaikymu.

Trys – su surtitrais žmonėms, turintiems klausos negalią: „Saulės vaikai“ (režisierė Laura Groza), „Varovai“ (rež. Elmāras Senkovas), „Fragmentas“ (rež. Dmitry Krymov).

Trys – su garsiniu vaizdavimu akliesiems ir silpnaregiams: „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė), „Mūsų klasė“ (rež. Oskaras Koršunovas“) ir naujausias – „Storas sąsiuvinis“.

Atsižvelgiame į tam tikrus kriterijus.

„Atsirinkdami spektaklį, kuriam norime ruošti garsinį vaizdavimą, atsižvelgiame į tam tikrus kriterijus. Svarbu, kad jis nebūtų labai ilgas, kad jame nebūtų daug projekcijų, videomedžiagos ir šviesos efektų, kad jame matomas situacijas būtų galima paprastai atvaizduoti žodžiu, kad nebūtų pernelyg daug aktorių improvizacijų“, – pasakojo L. Lencevičiūtė.

Prieš prasidedant spektakliui, aktoriai regos negalią turintiems žmonėms prisistato ir pasako, kas atlieka kokį vaidmenį, po to žiūrovai susipažįsta su scena – gali paliesti dekoracijas, rekvizitą, aktorius.

Lina Lencevičiūtė. D. Rimeikos nuotr.

Spektaklio metu žiūrovai dėvi specialią ausinę, tad vienu metu klausosi ir spektaklio vyksmo, ir jį lydinčio garsinio vaizdavimo specialisto komentarų – kaip scenoje keičiasi aktorių padėtis, kokius veiksmus jie atlieka.

„Priimdami nematančius lankytojus atsiremiame ir į techninius iššūkius, jei atvyksta didesnė žmonių grupė, teatras neturi reikiamos sinchroninio vertimo įrangos, ją įsigyti brangu, tad turime skolintis arba nuomotis – tai kaskart mums kainuotų apie 2 tūkst. eurų. Esame labai dėkingi, kad jau trečią kartą šią įrangą mums skolina Kauno dramos teatras“, – teigė L. Lencevičiūtė.

Siekiant didinti teatro prieinamumą ir scenos meno kūrinius pristatyti kuo platesniam žmonių ratui, bendraujama su įvairiomis organizacijomis, tarp kurių – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Ji finansiškai parėmė „Storo sąsiuvinio“ garsinio vaizdavimo parengimą.

Vis dėlto, regos negalia neprivalo būti kliūtis dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, realizuoti savo pomėgius ir užsiimti prasminga veikla.

Tokia idėja vadovaujasi viešosios įstaigos LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) Kauno filialas. Jų durys atviros akliesiems ir silpnaregiams, ieškantiems socialinių paslaugų bei norintiems turiningai praleisti laiką.

Pagrindinis tikslas – integracija į visuomenę

Viena iš regos negalią turinčių asmenų užsisklendimo priežasčių – informacijos apie teikiamą paramą ir pagalbą trūkumas. Todėl svarbu kreiptis į įstaigą, padėsiančią rasti atsakymus ir nukreipsiančią tinkama linkme.

LASS Kauno filialas prisideda prie regos negalią turinčių asmenų socialinės reabilitacijos. Įstaigos darbuotojai kasdien aktyviai siekia, kad kiekvieno sutrikusios regos asmens balsas būtų išgirstas, o teisės – apgintos.

Pagrindinis šios įstaigos tikslas – skatinti regos negalią turinčių asmenų integraciją į visuomenę, mažinant jų socialinę ir kultūrinę atskirtį. Todėl skiriamas išskirtinis dėmesys aklųjų ir silpnaregių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, profesinio konsultavimo ir orientavimo teikimui.

LASS Kauno filiale regos negalią turintiems asmenims teikiamos įvairios socialinės paslaugos, rūpinamasi, kad gyvenamojoje savivaldybėje neįgalieji gautų visas reikiamas medicinines, juridines ir kultūrines paslaugas. Teikiamos dienos užimtumo, individualios pagalbos, meninių gebėjimų lavinimo paslaugos. Esant poreikiui, pagalba akliesiems ir silpnaregiams teikiama ir namuose.

Siekiant užtikrinti galimybes prasmingai praleisti laiką, skatinamas regos negalią turinčių asmenų įsitraukimas į menines, sveikatinimo ir poilsio veiklas.

Platus veiklų pasirinkimas

LASS Kauno filialo lankytojams siūlomos įvairios laiko praleidimo formos tam, kad kiekvienas rastų tai, kas geriausiai tinka jo pomėgiams ir įgūdžiams.

Muzikalieji kviečiami jungtis prie folkloro ansamblio „Kanapija“ ar liaudiškos muzikos kapelos „Bičiuliai“. Norintys apčiuopiamo savo laisvalaikio rezultato laukiami rankdarbių būrelyje, pynimo iš vytelių būrelyje „Prakalbintas Žilvitis“ ar keramikos studijoje. Centre taip pat vyksta ir dramos teatro užsiėmimai.

Veiklų tikslas – lavinti regos negalią turinčių asmenų meninius gebėjimus, ugdyti jų saviraišką ir kūrybiškumą.

Lankytojams siūloma dalyvauti ir savipagalbos bei artimųjų paramos grupėse, kuriose tenkinamas bendravimo poreikis.

LASS Kauno filialo veiklos vykdomos iš „Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto“ lėšų. Šis projektas yra finansuojamas iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų, taip pat 20 proc. prie finansavimo prisideda Kauno miesto savivaldybė.

Be būrelių ir užsiėmimų, LASS Kauno filialo lankytojai kviečiami į įvairias edukacijas, ekskursijas bei keliones. Centro bendruomenėje minimos ir šventės, kurių metu lankytojai dar geriau pažįsta vienas kitą ir lavina socialinius bei kultūrinius įgūdžius.

LASS Kauno filialas mielai laukia ir naujų lankytojų bei narių. Jie kviečiami atvykti į VšĮ LASS pietvakarių centrą Savanorių pr. 206 (102 kab.), Kaune arba kreiptis telefonais 8 37 730304, 864010722, 861495317 ar el. paštu pietvakariai@lass.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos valstybinių kolegijų, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems analizės duomenimis, valstybinių mokymo įstaigų pastatų, visiškai pritaikytų asmenims, turintiems judėjimo negalią, yra 18 proc., pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, – iki 1 procento.

Į 43 proc. šių įstaigų pastatų negalią turintys žmonės patekti negali, nes jose nėra išorinės nuovažos, lifto, o 58 proc. pastatų neįgalieji gali judėti tik pirmame aukšte. Tik 39 proc. vidinių klasių durų yra visiškai pritaikytos žmonėms, judantiems vežimėliuose.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime taip pat aptarta aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams situacija.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų, visiškai pritaikytų judėjimo negalią turintiems asmenims, yra 20 proc., geriausiai pritaikytos kolegijos (76 proc.), prasčiausiai – profesinės mokyklos (25 proc.).  

Konstatuota, kad toks infrastruktūros neįgaliesiems prieinamumas yra nepatenkinamas, o švietimo įstaigų pritaikymas jų poreikiams per lėtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta imtis aktyvesnių veiksmų. 

Lietuvos negalios organizacijų forumas atkreipė dėmesį, kad infrastruktūrai atnaujinti valstybės biudžeto ar ES struktūrinės paramos lėšos turėtų būti investuojamos tik jei įvykdoma sąlyga pritaikyti aplinką neįgaliems žmonėms. Taip pat, prieš derinant projektus, įstaigoms siūloma konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis.  

Lietuvos savivaldybių asociacija su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pasirašė memorandumą dėl savivaldybių pavaldumo sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo neįgaliems žmonėms, kuriuo įsipareigota šiais metais ir kiekvienais paskesniais metais kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.

Neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad Statistikos departamento atliekamame COVID-19 statistinio paplitimo tyrime renkamus duomenis apie COVID-19 ir jo padarinius diferencijuoti pagal negalios pobūdį, amžių, lytį – tai padėtų sukurti tinkamesnes tikslines priemones neįgaliesiems ateityje.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.