Savaitgalį tris dienas vykusiame balsavime V. Putinas užsitikrino penktąją kadenciją, kuri pratęs jo valdymą mažiausiai iki 2030 metų.

Rinkimuose buvo gausiai gadinami biuleteniai, o V. Putinas savo pergalės kalboje perspėjo, kad su taip pasielgusiais rusais „turi būti susidorota“.

Sankt Peterburgo Dzeržinskio rajono teismas nurodė, kad nusprendė Aleksandrą Čiriatjevą įkalinti aštuonioms dienoms ir nubausti 40 tūkst. rublių (440 eurų) bauda.

Teismas nurodė, kad ji kalta dėl chuliganizmo ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimo“.

„A. Čiriatjeva paėmė balsavimo biuletenį ir raudonu markeriu užrašė „karui ne“ ant jo galinės pusės, prieš įmesdama jį į balsadėžę, – teigė teismas. – Tokiu būdu A. Čiriatjeva sugadino valstybės turtą ir diskreditavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.

Teismas teigė, kad A. Čiriatjeva tai padarė paskutiniąją iš trijų balsavimo dienų, kai Rusijos opozicinės grupės ragino protestuoti prieš rinkimus, kuriuose V. Putino pergalė buvo neišvengiama.

Vakarai ir nepriklausomi Rusijos rinkimų stebėtojai šiuos rinkimus pasmerkė kaip vienus korumpuočiausių per visą posovietinę istoriją.

Policija terorizavo rinkėjus

Rusijos opozicinis portalas „Meduza“ trečiadienį rašė, kad per prezidento rinkimus policijos pareigūnai darė spaudimą rinkėjams, stovėdami prie permatomų balsadėžių ir atidžiai stebėdami, ką žmonės rašo ant biuletenių. Tai jie darė nepaisydami fakto, kad balsavimo slaptumas (ypač prezidento rinkimuose) yra teisinė norma, įtvirtinta Rusijos konstitucijoje.

„Įtariamieji“ dėl biuletenių gadinimo buvo ne kartą sulaikyti – skirtinguose šalies regionuose ir skirtingomis dingstimis.

Taip pat būta gana aiškių bandymų pažeisti įstatymus: vienu atveju Maskvoje policijos pareigūnai bandė atidaryti balsadėžę norėdami išimti biuletenį su rinkėjo paliktu užrašu, kitu – kai Sankt Peterburge policijos pareigūnas išvilko rinkėją iš balsavimo kabinos, pamanęs, kad šis sugadino biuletenį, ir tik įsikišus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkei vyras galėjo balsuoti.

V. Putinas laimėjo penktąją kadenciją po tris dienas trukusių rinkimų, kuriuose nebuvo opozicijos ir kuriuos nepriklausomi Rusijos rinkimų stebėtojai ir Vakarai pavadino korumpuočiausiais per visą posovietinę istoriją.

Tūkstančiai žmonių Rusijoje ir už jos ribų atsiliepė į J. Navalnajos raginimą paskutinės balsavimo dienos vidurdienį prie rinkimų apylinkių sudaryti ilgas eiles ir taip išreikšti savo nepritarimą V. Putinui.

„Šie rinkimai baigėsi, bet niekas nesibaigė. Priešingai, turime sukaupti jėgas ir dirbti sunkiau nei kada nors anksčiau“, – antradienį vaizdo įraše sakė už Rusijos ribų gyvenanti J. Navalnaja.

„Neturėtume apleisti šio darbo vien dėl to, kad jis neduoda greitų rezultatų, reikia apsišarvuoti kantrybe ir eiti pirmyn“, – sakė ji ir pridūrė: „Rusija bus laisva.“

Maskva teigia, kad V. Putinas rinkimuose gavo daugiau kaip 87 proc. balsų.

Šie rinkimai baigėsi, bet niekas nesibaigė. Priešingai, turime sukaupti jėgas ir dirbti sunkiau nei kada nors anksčiau.

„Šių rinkimų rezultatai neturi jokios reikšmės. V. Putinas nori parodyti pasauliui, kad neva turi didžiulį palaikymą“, – sakė J. Navalnaja.

Ji pažadėjo, kad jos komanda sieks įtikinti tarptautinę bendruomenę nepripažinti V. Putino „teisėtu“ lyderiu ir nesiderėti su juo.

47 metų moteris taip pat padėkojo „visiems iki vieno“ rusams, sekmadienį dalyvavusiems vidurdienio proteste. Ji pati stovėjo eilėje prie Rusijos ambasados Berlyne, kur gyvena didelė Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų bendruomenė, ir balsavimo biuletenyje įrašė savo vyro pavardę.

Balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai A. Navalnas mirė atokiame Arkties kalėjime.

V. Putinas daugelį metų atsisakydavo viešai ištarti A. Navalno vardą, tačiau sekmadienį sulaužė šią tradiciją, kai pareiškė, kad likus kelioms dienoms iki jo mirties pritarė iniciatyvai iškeisti „poną Navalną“ į neįvardytus rusus, sėdinčius Vakarų kalėjimuose.

A. Navalno komanda teigia, kad V. Putinas įsakė jį nužudyti apsikeitimo kaliniais išvakarėse.

J. Navalnaja pavadino 71 metų V. Putiną „bailiu“ už tai, kad ištarė A. Navalno pavardę tik po jo mirties.

Metodas grindžiamas balsavimo rezultatų palyginimu rinkimų apylinkėse, kuriose buvo skirtingas rinkėjų aktyvumas, antradienį rašo opozicinis portalas „Meduza“.

Savo straipsnyje, kuris taip pat pasirodė rinkėjų teisių judėjimo „Golos“ interneto svetainėje, I. Šukšinas teigia, kad anomalių balsų už V. Putiną balsuojant popieriniais biuleteniais buvo maždaug apie 22 mln. „Golos“ pažymi, kad „tai yra didžiausio masto biuletenių klastojimas per federalinius rinkimus Rusijos istorijoje“.

I. Šukšinas, atlikdamas analizę, neatsižvelgė į elektroninio balsavimo duomenis ir rinkimų rezultatus Rusijos aneksuotose Ukrainos teritorijose.

Analitikas mano, kad rinkimų komisijų nariai rinkėjų aktyvumą ir V. Putino rezultatus „piešė“ skaičiuotuvu, taip pat suklastodami duomenis nuvertino Vladislavo Davankovo (partijos „Naujieji žmonės“ kandidato) rezultatus. Pasak jo, V. Davankovas iš tikrųjų galėjo gauti 11 proc. balsų.

Panašias išvadas dėl V. Putino rinkimų rezultatų padarė ir žurnalo „Važnye Istorii“ žurnalistai, kurie taip pat analizavo CRK duomenis naudodami Špilkino metodą. Žurnalistų skaičiavimais, V. Putinui galėjo būti prirašyta mažiausiai 21,9 mln. balsų.

Nepriklausomas rinkimų ekspertas Romanas Udotas teigė, kad skaičiavimai Špilkino metodu rodo 20–22 mln. anomalių balsų. „Novaja Gazeta Europa“ mano, kad V. Putinas dėl klastočių gavo mažiausiai 31,6 mln. balsų.

„Nekantriai laukiu, kada galėsime kartu toliau stiprinti laiko patikrintą Ypatingą ir privilegijuotą Indijos ir Rusijos strateginę partnerystę ateinančiais metais“, – socialiniame tinkle „X“ parašė N. Modi.

Jis pareiškė nuoširdžiai sveikinantis V. Putiną.

Naująjį Delį ir Maskvą ryšiai sieja dar nuo Šaltojo karo laikų, o Rusija tebėra didžiausia ginklų tiekėja daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčiai šaliai.

Indija vengia aiškiai pasmerkti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, nors siekia glaudesnių saugumo ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.

Nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios Naujasis Delis nupirko šimtus milijonų barelių atpigintos rusiškos naftos, taip sutaupydamas milijardus dolerių ir papildydamas Kremliaus karo biudžetą.

Rusija tapo pagrindine Indijos naftos tiekėja, aplenkusi tradicines didžiąsias Artimųjų Rytų eksportuotojas.

Tačiau pastaraisiais metais Indija taip pat sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje su Vakarų šalimis, įskaitant keturšalį aljansą su Jungtinėmis Valstijomis, Japonija ir Australija.

Buvęs naftos magnatas pirmadienį atkreipė dėmesį į daugybę žmonių, kurie atsiliepė į opozicijos raginimą ir atėjo balsuoti lygiai 12 val. Jau ir prieš tai dešimtys tūkstančių gyventojų esą reiškė paramą kandidatams, kuriems Kremlius vėliau neleido dalyvauti prezidento rinkimuose. M. Chodorkovskis paminėjo ir žmones, dalyvavusius opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvėse ar gedėjusius dėl jo mirties.

„Didmiesčių gyventojų psichologinė situacija iš esmės pasikeitė“, – kalbėjo M. Chodorkovskis, kuris dėl pasipriešinimo V. Putinui dešimt metų praleido kalėjime. Dabar šiems žmonėms pateikiami skaičiai, kad esą 87 proc. rinkėjų balsavo už V. Putiną, o rinkėjų aktyvumas siekė 77 proc. „Tai rezultatai, kuriais negali tikėti nė vienas normalus žmogus Rusijoje“, – Berlyne sakė M. Chodorkovskis. Jis teigė manąs, kad prie balsadėžių atėjo ne daugiau kaip kas antras rinkėjas.

„Tegul jie žino, kad gėjai kovojo. Tegul V. Putinas žino, kad tie gėjai, homoseksualai, transeksualai ir visi kiti – kovoja. Mes ir prieš jį kovosime tol, kol jo nebebus“, – kalbėjo vyras.

„Prieš devynis metus atvažiavau čia iš Rusijos, bet šiuo metu esu Lietuvos LGBT bendruomenės narys. Paauglystėje galvojau, kad neturiu išvis jokios galimybės ateityje būti savimi, todėl nusprendžiau nebūti. Tik Lietuvoje galėjau susitaikyti su savo tapatybe“, – pasakojo kitas vyras.

Prieš pusmetį Rusijos Aukščiausiasis Teismas tarptautinę LGBT bendruomenę pripažino ekstremistine organizacija. Uždraudė bet kokias jų teises šalyje.

„Esu čia ne tik dėl LGBT bendruomenės Rusijoje, bet ir Afrikos, iš kur atvykau. Esu dėl viso pasaulio, bet labiausiai – Rusijos. Čia rašoma, kad „trans žmonės“ – „transformeriai“. Aš taip reiškiu savo nepasitenkinimą“, – tvirtino dar vienas protestuotojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mes ir prieš jį kovosime tol, kol jo nebebus.

Nuomonių būta ir kitokių.

„Išskirti save iš bendrų protestuojančių tokiu būdu, sakyčiau, kad negražu. Tai tiesiog kvepia reklama“, – sakė publicistas, visuomenininkas Vitalijus Balkus.

„Normalaus žmogaus pozicija. Aš už šeimą, už didelę šeimą, o jie ten nelabai. Todėl jų nepalaikau. Aš palaikau V. Putiną“, – teigė dar vienas vyras.

LGBT palaikymas ar finansinė parama Rusijoje baudžiama penkiolika metų kalėjimo.

„Iš neteisės negali kilti teisė, o iš prievartos, priespaudos ir klastojimų – negali kilti tarptautinėje erdvėje gerbtinas legitimumas. Todėl nelaikome ir nevadiname šios falsifikuotos ir imitacinės procedūros rinkimais, nes tai, deja, yra panašiau į tragišką farsą“, – teigia G. Landsbergis.

Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš daugiau kaip 90 proc. balsavimo apylinkių, dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas surinko apie 87 proc. visų atiduotų balsų – tai rekordinis procentas.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, ši procedūra nebuvo nei sąžininga, nei laisva, neatitiko jokių visuotinai pripažintų demokratijos ir teisinės valstybės standartų.

Todėl nelaikome ir nevadiname šios falsifikuotos ir imitacinės procedūros rinkimais, nes tai, deja, yra panašiau į tragišką farsą.

Užsienio reikalų ministerija pirmadienį taip pat išplatino pareiškimą dėl savaitgalį Rusijoje vykusių rinkimų. Jame teigiama, kad Rusijai tęsiant agresyvų karą prieš Ukrainą, balsavimą imitavusią procedūrą organizavusios institucijos ėmėsi represijų, neteisėtų veiksmų prieš opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus, slopino nepriklausomą žiniasklaidą. Rusija, pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus, nepakvietė stebėti rinkimų (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų.

Kaip skelbiama pareiškime, prieš pat šią balsavimą imitavusią procedūrą pasaulį sukrėtusi opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis Rusijos Arkties kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis, nepagrįstai įkalinti kiti politiniai režimo oponentai, kitaminčių persekiojimas Rusijoje ir netgi užsienio valstybėse, – visa tai patvirtina Rusijos valdžios siekį nutildyti kiekvieną, drįstantį kovoti už laisvę ir demokratiją.

„Tokiomis aplinkybėmis gauti naujieji „įgaliojimai“ Vladimirui Putinui stokoja bet kokio demokratinio teisėtumo“, – rašoma pareiškime.

Rusija balsavimą imitavusią procedūrą organizavo ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškime pabrėžiama, kad Lietuva kartu su visa Europos Sąjunga nepripažįsta ir niekada nepripažins šios falsifikuotos procedūros rezultatų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Kaip skelbiama, Lietuva taip pat griežtai smerkia ir prieš Sakartvelo ir Moldovos vyriausybių valią ir be jų sutikimo organizuojamą fiktyvią procedūrą okupuotuose Sakartvelo Cchinvalio ir Abchazijos regionuose bei Moldovos Padniestrės regione, taip dar kartą kėsinantis į kaimyninių šalių suverenitetą.

V. Putinas sekmadienį džiaugėsi pergale rinkimuose, kuriuose nebuvo nė vieno realaus opozicijos kandidato.

Visi svarbiausi 71 metų V. Putino oponentai yra mirę, sėdi kalėjime arba yra ištremti, o Rusijoje tęsiamas susidorojimas su visais, kurie viešai prieštarauja jo valdymui arba Maskvos karui Ukrainoje.

Buvęs KGB agentas V. Putinas yra valdžioje nuo paskutinės 1999-ųjų dienos ir po šių rinkimų savo valdžią šalyje pratęs bent iki 2030 metų.

Be to, vietos valdžios duomenimis, Belgorodo ir Kursko srityse buvo bandyta surengti pasienio reidus, kurie buvo atremti.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos kariai nukovė 195 ukrainiečius ir sunaikino penkis tankus bei keturias šarvuotas pėstininkų mašinas, praėjus dviem dienoms po to, kai pareiškė, kad per kitą pasienio išpuolį nukovė 234 ukrainiečių karius.

Nepriklausomai patikrinti Rusijos teiginių neįmanoma. Pasienio išpuoliai šiose vietovėse nereguliariai vyksta nuo karo pradžios ir kartais yra pasitelkiami kaip dezinformacijos bei propagandos įrankis.

Šią savaitę Kyjivas surengė keletą didelių oro atakų. Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad per mažiausiai tris atskiras oro atakų bangas žuvo du žmonės ir dar keli buvo sužeisti.

Proukrainietiški sukarinti būriai taip pat teigė vis dažniau rengiantys išpuolius ir įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus.

Bendrame pareiškime trys Kyjivą palaikančios savanorių grupuotės, teigiančios, kad jas sudaro ginklus į rankas paėmę Kremliaus atžvilgiu priešiškai nusiteikę rusai, paragino valdžios institucijas evakuoti civilius gyventojus iš Belgorodo ir Kursko regionų.

Jūs privalote ne tik atiduoti savo balsą, bet ir tvirtai pareikšti savo valią ir siekius, savo asmeninį dalyvavimą tolesnėje Rusijos raidoje.

Jos pridūrė, kad „civiliai neturėtų nukentėti nuo karo, o bet kokios aukos kovos metu bus [regionų gubernatorių] sąžinės reikalas“.

Nacionalinė gvardija pranešė, kad jos daliniai atrėmė vieną tokį išpuolį netoli Tjotkino kaimo Kurske. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad atrėmė dar vieną pajėgų bandymą įžengti į Belgorodą per Spodariušino kaimą, tačiau nenurodė, kada įvyko susidūrimas.

Ukrainos išpuoliai Rusijos teritorijoje, įskaitant tolimojo nuotolio dronų atakas ir įtariamus proukrainietiškų pajėgų įsiveržimus, vyksta tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia beveik neabejotino perrinkimo.

V. Putinas siekia įtikinti rusus išlaikyti jį valdžioje tuomet, kai, jo teigimu, šaliai gresia užsienio valstybių keliamos grėsmės, karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus.

Ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše jis paragino rusus eiti prie balsadėžių pavadindamas dalyvavimą rinkimuose patriotinių jausmų išraiška.

Teigdamas, kad vienintelis valdžios šaltinis Rusijoje yra žmonės, V. Putinas tautiečiams sakė: „Jūs privalote ne tik atiduoti savo balsą, bet ir tvirtai pareikšti savo valią ir siekius, savo asmeninį dalyvavimą tolesnėje Rusijos raidoje.“

„Rinkimai yra žingsnis į ateitį“, – kalbėjo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.

Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.

Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V. Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.