Dangaus kūnai: saulė teka 7.27 val., leidžiasi 16.37 val. Dienos ilgumas 9.10 val.

Mėnulis (pilnatis) teka 21.31 val., leidžiasi 14.30 val.

Vardadieniai:

Eibartas, Karolis, Karolina, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalija

1930 — gimė Vytautas Andziulis — Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikėjas. Salių kaime (prie Kauno) po savo gyvenamu namu 1978—1981 m. įrengė nelegalią spaustuvę-leidyklą „ab“. 1998 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu. Mirė 2018 m.

1946 — gimė Bronius Bušma, paaugliams išleidęs apysakas „Strazdanota vasara“ ir „Markizas — angelų karalius“ (1991).

1946 — gimė kompozitorius Anatolijus Lapinskas.

1985 — Vilniuje mirė lietuvių liaudies skulptorius Lionginas Šepka. Gimė 1907 m.

2010 — Vilniuje prie šv. Rapolo bažnyčios buvo atidengtas paminklas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. K.Vasiliauskas buvo apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Santarvės fondo premija. Monsinjoras mirė 2001 m.

2011 — mirė garsi scenografė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus Martyno Budraičio žmona Jūratė Paulėkaitė.

2020 — Prastėjant epidemiologinei situacijai dėl koronaviruso, Vyriausybė nusprendė įvesti antrąjį karantiną. Uždaryti barai, kavinės, restoranai, uždrausti vieši renginiai, įvestas privalomas kaukių dėvėjimas.

2020 — eidamas 65-uosius metus mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kompozitorius Faustas Latėnas.

Lapkričio 4-oji pasaulio istorijoje:

1307 — Šveicarijos konfederacija paskelbė atsiskirianti nuo Austrijos.

1520 — Danijos karalius Kristianas II karūnuotas ir Švedijos karaliumi.

1650 — Hagoje gimė Anglijos karalius Viljamas III.

1847 — Leipcige mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Felix Mendelssohn (Feliksas Mendelsonas).

1890 — Londone oficialiai pradėjo veikti pirmoji elektrinio metropoliteno sistema.

1922 — britų archeologas Howard Carter (Hovardas Karteris) Egipte rado pirmuosius faraono Tutanchamono kapo pėdsakus.

1946 — įkurta JTO švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO.

1952 — JAV prezidentu tapo Dwightas D. Eisenhoweris (Dvaitas D. Eizenhaueris).

1966 — trečdalį Italijos apsėmė didžiausias per šios šalies istoriją potvynis. Nuo išorinio pasaulio buvo atkirsta Florencija, kur nukentėjo daugelis šio istorine ir kultūrine praeitimi garsaus miesto lobių. Venecija atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

1980 — JAV prezidentu tapo respublikonas Ronald Reagan (Ronaldas Reiganas).

2004 — mirė buvęs Turkijos premjeras Bulent Ecevit (Biulentas Edževitas), kuris 1974-aisiais nusiuntė pajėgas į Kiprą, o 1999-aisiais užtikrino savo šaliai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.

2008 — mirė JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir gydytojas John Michael Crichton (Džonas Maiklas Kraitonas). Geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos ir trilerio kūrinius: „Juros periodo parkas“, „Andromedos štamas“, „Sfera“, „Laiko linija“, „Baimės būsena“ bei kt. Gimė 1942 m.

2012 — Egipto Koptų Bažnyčia išsirinko naują popiežių, kuriuo tapo vyskupas Tawadros (Tavadrosas).

2020 — Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Šį sprendimą priėmė tuometis šalies prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tačiau vėliau prezidento poste jį pakeitęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) 2021-ųjų vasarį grąžino JAV į šį susitarimą.

Lapkričio 4-oji šou pasaulyje:

1954 — gimė dainininkas, muzikantas Chris Difford (Krisas Difordas) iš grupės „Squeeze“.

1995 — Michael Jackson (Maiklas Džeksonas) pristatė savo naują singlą „Earth Song“.

1996 — muzikos karalius Michael Jackson (Maiklas Džeksonas) paskelbė, kad jis ir jo draugė Debbie Rowe (Debi Rou) laukiasi naujagimio, tačiau paneigė gandus, kad Debi buvo sumokėta už kūdikio pagimdymą.

2010 — amerikiečių reperis Lil Wayne (Lailas Veinas) išėjo iš kalėjimo išbuvęs už grotų septynis mėnesius. Niujorko Raikerio salos kalėjime muzikantas atsidūrė po to, kai prisipažino dėl nelegalaus ginklo laikymo 2007 metais.

2011 — 6-ojo Romos kino festivalio pagrindinis apdovanojimas buvo skirtas režisieriaus Sebastian Borensztein (Sebastiano Borenšteino) filmui „Kiniška istorija“ (Un Cuento Chino).

2013 — legendinė dainininkė Janis Joplin (Dženis Džoplin) pagerbta žvaigžde garsiojoje Holivudo šlovės alėjoje — praėjus daugiau kaip keturiems dešimtmečiams po mirties dėl narkotikų perdozavimo.

J. Hinckley, šovęs į prezidentą prie vieno viešbučio Vašingtone, dėl nepakaltinamumo buvo paskelbtas nekaltas dėl bandymo nužudyti. Jis sakė, jog norėjo nužudyti R. Reaganą, kad padarytų įspūdį aktorei Jodie Foster (Džodi Foster), kurios jis buvo apsėstas po filmo „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver).

Teismo sprendimu buvo nustatyta dešimtys sąlygų dėl sveikstančio J. Hinckley paleidimo iš Šv. Elzbietos ligoninės Vašingtone. Viena sąlygų – draudimas bendrauti ar ieškoti ryšio su J. Foster. Teismas nurodė, kad tos sąlygos ilgainiui galės būti panaikintos – po metų ar pusantrų, jei vyras ir toliau darys pažangą.

JAV apygardos teisėjas Paulas Friedmanas (Polas Fridmanas) rašė, kad 61 metų J. Hinckley nebekelia grėsmės nei sau, nei kitiems.

Jis bus paleistas jau rugpjūčio 5 dieną ir apsigyvens su savo 90-mete motina Viljamsberge Virdžinijoje.

„Priešingai teisėjo sprendimui, mes manome, kad Johnas Hinckley vis dar kelia grėsmę kitiems ir griežtai nepritariame jo paleidimui“, – sakoma R. Reagano prezidentinio fondo ir instituto pareiškime.

Per jo išpuolį buvo sunkiai sužeisti kiti trys vyrai, tarp jų – R. Reagano spaudos sekretorius Jamesas Brady (Džeimsas Bradis).

Po 1982-aisiais du mėnesius trukusio teismo proceso federalinis teisėjas nustatė, kad J. Hinckley yra nepakaltinamas. Dėl to sprendimo, kurį daugelis kritikavo, daug valstijų sugriežtino įstatymus dėl nepakaltinamumo.

Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio J. Hinckley buvo su priežiūra leidžiamas vis ilgesniems laiko tarpams lankytis namuose pas motiną. Praėjusį kartą jis pas ją buvo išleistas 17-ai dienų. Slaptosios tarnybos agentai sekdavo jį per kiekvieną tokį paleidimą.

R. Reagano šeima nepritarė

R. Reagano šeimos nariai kaskart prieštaraudavo J. Hinckley paleidimui. Duktė Patti Reagan Davis (Pati Reigan Deivis) 2015 metais savo interneto svetainėje rašė: „Tikiuosi, jog gydytojai yra teisūs, kai sako, kad Johnas Hinckley niekam nekelia pavojaus, tačiau kažkas manyje jaučia, kad jie klysta.“

Jai nerimą kėlė ir faktas, kad būdamas Šv. Elžbietos ligoninėje J. Hinckley parašė daug žmonių nužudžiusiems Tedui Bundy (Tedui Bandžiui) ir Charlesui Mansonui (Čarlzui Mansonui).

Tačiau J. Hinckley advokatas Barry Levine'as (Baris Levinas) nuo 2003-iųjų įrodinėjo, jog ligoninės darbuotojų vertinimai rodo, kad jis nebekelia jokios grėsmės.

Pasikėsinimas į R. Reagano gyvybę išprovokavo intensyvius debatus dėl smurto panaudojant ginklus ir elgesio su psichikos ligoniais. J. Brady, nors ir liko paralyžiuotas, tapo garsiu ginklų kontrolės aktyvistu.

Medicinos ekspertas J. Brady mirties 2014 metais priežastimi nurodė 33 metais anksčiau patirtus sužeidimus, bet J. Hinckley jokie papildomi kaltinimai nebuvo pateikti.

Per tą 1981 metų užpuolimą taip pat buvo sunkiai sužeisti du pareigūnai – Slaptosios tarnybos agentas Timas McCarthy (Timas Makartis) ir policijos pareigūnas Thomas Delahanty (Tomas Delahantis).

Viena J. Hinckley paleidimo sąlygų yra draudimas artintis ir ieškoti ryšio su aukų šeimomis, taip pat – su J. Foster.

J. Hinckley privalo laikytis 50 mylių (80 km) atstumo nuo motinos namų ir negali vykti į rajonus, kur būna dabartinis ar buvę prezidentai, viceprezidentai ir Kongreso nariai.

Kartą per mėnesį jis privalės atvykti į Šv. Elžbietos ligoninę stebėjimui ir turės iš anksto pranešti Slaptajai tarnybai apie savo planuojamas keliones ir jų maršrutus.

Jis be leidimo negali nieko rašyti internete, rodyti per internetą ar asmeniškai jokių atmintinų daiktų.

Paleidimo sąlygų sąraše yra net reikalavimas kartą per mėnesį lankytis muzikos terapijos seansuose su licencijuotu muzikos terapijos specialistu.

Šv. Elžbietos ligoninė, kuri J. Hinckley namais buvo pastaruosius 35 metus, buvo atidaryta 1855 metais – kaip pirmoji federalinė psichiatrijos ligoninė. Nors vienu metu joje buvo net 8 tūkst. pacientų, daugiausia – neturtingų, ši senstanti įstaiga palaipsniui uždaroma ir dabar joje gydoma tik keli šimtai pacientų.

Buvusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui, ambasadoriui Petrui Vaitiekūnui įteiktas Demokratijų bendrijos įsteigtas Marko Palmerio apdovanojimas, skiriamas diplomatams už nuopelnus pasaulio demokratijai ir taikai, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„P.Vaitiekūnas apdovanotas už indėlį ginant laisvę, demokratiją ir tarptautinės teisės principus Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą metu, ambasadoriaus darbą kuriant pilietinę visuomenę Baltarusijoje“, - teigiama pranešime spaudai.

Apdovanojimas įteiktas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos bendrųjų debatų metu vykusiame renginyje dėl pilietinės visuomenės. JAV valstybės departamentas, organizavęs šį renginį, Palmerio apdovanojimą įteikė dar dviem diplomatams iš JAV ir Švedijos.

M.Palmeris buvo JAV diplomatas, kuris dirbdamas ambasadoriumi Vengrijoje prisidėjo prie taikaus komunistinio režimo nuvertimo šioje šalyje. Šaltojo karo metais JAV valstybės departamente jis buvo pagrindinis Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politikos vykdytojas. M.Palmeris yra pagrindinis istorinės tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano kalbos, pasakytos Jungtinės Karalystės parlamente 1980 metais, autorius. Šioje kalboje buvo paskelbta bekompromisė kova su komunizmu ir apibrėžta tiesioginė parama demokratinėms jėgoms, kovojančioms su komunistiniais ir kitais tironiškais režimais visame pasaulyje, pažymi URM.

Milijardierius Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį galėjo jaustis užkliudęs širšių lizdą, nes per respublikonų pretendentų į prezidento postą debatus į jį lėkė aštriausios varžovų kritikos strėlės.

Tuo tarpu Carly Fiorina (Karli Fiorina) įrodė, jog pelnytai buvo pakviesta į debatų sceną kartu su stipriausiais respublikonų pretendentais.

Simi Valyje, Kalifornijoje, esančioje Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentinėje bibliotekoje vykusiuose debatuose varžovai nuo pirmųjų minučių pradėjo puolimą prieš nekilnojamojo turto magnatą D.Trumpą, kuris, paneigdamas visas ankstesnes politines prognozes, šiuo metu tvirtai pirmauja varžybose dėl galimybės tapti partijos kandidatu 2016-ųjų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Pone Trumpai, mums nereikia mokinio Baltuosiuose rūmuose, vieną ten jau turime“, - įgėlė D.Trumpui Viskonsino gubernatorius Scottas Walkeris (Skotas Volkeris), turėdamas galvoje milijardieriaus televizijos realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice).

Ši kandi replika greitai sulaukė atsako iš D.Trumpo, kuris parodė, jog ne veltui per šią kampaniją buvo pramintas buldogu, be gailesčio taršančiu savo varžovus, toliau stiprindamas savo pozicijas respublikonų varžybose, po kurių paaiškės, kas kovoje dėl Baltųjų rūmų surems ietis su demokratų kandidatu, kuriuo, labai tikėtina, bus Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Viskonsine aš pakilau į pirmą vietą, o jūs nudardėjote žemyn“, - atkirto Viskonsino gubernatoriui D.Trumpas, turėdamas galvoje smunkantį jo populiarumą.

Šios replikos, nuskambėjusios tris valandas trukusiam debatų maratonui artėjant prie pabaigos, išprovokavo kelias minutes trukusį žodžių mūšį, kurio epicentre, suprantama, buvo D.Trumpas.

Milijardieriaus varžovai, tarp jų anksčiau favoritu laikytas Jebas Bushas (Džebas Bušas), per debatus jautė milžinišką spaudimą, suprasdami, kad sėkmingas pasirodymas gali padėti jiems sutvirtinti pozicijas ir išsiskirti iš gausaus būrio kandidatų, likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki pirmųjų balsavimų respublikonų pirminiuose rinkimuose.

C.Fiorina, vienintelė moteris tarp respublikonų pretendentų į prezidento postą ir vienintelė, kuri po praėjusį mėnesį vykusių žemiausius reitingus turinčių kandidatų debatų iš tos grupės trečiadienį buvo pakviesta į sceną susirungti su stipriausiais respublikonų pretendentais, daugelio vertinimu pasirodė puikiai.

Buvusi IT milžinės „Hewlett-Packard“ vadovė jausmingai ragino nutraukti finansavimą pelno nesiekiančiai organizacijai „Planned Parenthood“, kuri moterims teikia sveikatos apsaugos paslaugas, įskaitant abortus.

Ji taip pat davė deramą atkirtį užgauliems D.Trumpo komentarams apie jos išvaizdą, kuriuos žodžių į vatą nevyniojantis milijardierius neseniai išsakė interviu vienam leidiniui.

„Manau, visos šios šalies moterys labai aiškiai išgirdo, ką pasakė ponas Trumpas“, - sakė ji, verdama magnatą lediniu žvilgsniu.

Šie C.Fiorinos žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais.

D.Trumpas, nukrypdamas nuo jam įprasto stiliaus, nesivėlė į ginčus su oponente ir jai atsakė: „Manau, jos veidas dailus, galvoju, kad ji yra graži moteris“.

Įpusėjus debatams būta temų, kuriose C.Fiorina, gerai pasirengusi diskusijai, dominavo tarp kitų kandidatų, kai pliekė demokratų stovyklos favoritę H.Clinton už kompetencijos stygių, emocingai ragino užtikrinti geresnį narkomanijos gydymą, užsimindama, kad priklausomybė nuo narkotikų pasiglemžė jos dukters gyvybę, taip pat kai aštriai kritikavo D.Trumpo verslo praktiką.

„Pridarote aibes skolų, nuostolių, naudodamas kitų žmonių pinigus“, - sakė C.Fiorina.

„Kodėl turėtume patikėti jums tvarkyti šios šalies finansus?“ - retoriškai klausė ji.

Debatuose dalyvavę 11-a kandidatų aktyviai ginčijosi įvairiais klausimais, įskaitant migraciją, tai, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl gresiančio valstybinių institucijų uždarymo, ir kaip elgtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tuo metu, kai labiau įprasti pretendentai, tokie, kaip Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas (Džonas Kasičas) ir senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus), neriasi iš kailio, kad patrauktų į save žiniasklaidos dėmesį ir išsikovotų daugiau brangaus eterio laiko, dar vienas netipiškas kandidatas, į pensiją išėjęs neurochirurgas Benas Carsonas (Benas Karsonas), tyliai stiprina savo pozicijas ir šiuo metu pagal populiarumą jau užima antrą vietą.

Kol kas neaišku, ar B.Carsonas kelia realią grėsmę aštrialiežuvio milijardieriaus dominavimui, tačiau šio mediko, kuris, kaip ir D.Trumpas, niekuomet nėra dirbęs valstybės tarnyboje, iškilimas yra dar vienas įrodymas, kad šalies rinkėjai linksta į neisteblišmento kandidatus.

„Kai pradėjau kampaniją, visi politikos žinovai sakė, kad neturiu jokių šansų, - sakė B.Carsonas. - Dabar turime daugiau nei 500 tūkst. donacijų, ir pinigai toliau plaukia“.

JAV Respublikonų partijos pretendentai į prezidento postą baigia rengti savo kovos planus trečiadienį numatytiems ir nekantriai laukiamiems debatams, kuriuose prieš isteblišmentą nusistatęs ir populiarumo aukštumose įsitvirtinęs Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) surems ietis su varžovais, siekiančiais sugrąžinti jį ant žemės.

Simi Valyje, Kalifornijoje, esančioje Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentinėje bibliotekoje vyksiančiuose debatuose dalyvaus vienuolika kandidatų. Tai kur kas jaukesnė ir labiau simbolinė renginio vieta nei ta, kurioje rugpjūtį vyko pirmieji respublikonų pretendentų į prezidento postą debatai.

D.Trumpas debatuose sieks išsaugoti savo didžiulį atotrūkį nuo kitų kandidatų. Tuo tarpu jo varžovai jaus milžinišką spaudimą, nes sėkmingas pasirodymas gali padėti jiems užsitikrinti realiausių pretendentų statusą ir išsiskirti iš gausaus būrio kandidatų.

Kita vertus, D.Trumpo negąsdina perspektyva sulaukti aštrios kritikos bangos iš oponentų, nekantraujančių supliekti žmogų, kurį jie vadina netikru konservatoriumi.

„Darome kažką ypatinga, - sakė D.Trumpas, antradienio vakarą Los Andžele kreipdamasis į minią iš Antrojo pasaulinio karo laikų linijinio laivo „USS Iowa“ denio. - Tai judėjimas“.

Visiems rūpimas klausimas prieš debatus - ar juose bus pykčio proveržių ir užgaulių užsipuolimų tarp aštrialiežuvio D.Trumpo, jau įrodžiusio, kad jis nelinkęs vynioti žodžių į vadą, ir jo varžovų, siekiančių bet kokiomis priemonėmis sustabdyti prieštaringai vertinamo nekilnojamojo turto magnato populiarumo augimą.

Naujausia „CBS News“ apklausa rodo, kad D.Trumpas, turėdamas 27 proc. respondentų palaikymą, dideliu atotrūkiu tebepirmauja prieš savo varžovus.

Savo populiarumą padidino ir ramaus būdo buvęs neurochirurgas Benas Carsonas (Benas Karsonas), kurio stilius kardinaliai skiriasi nuo D.Trumpo - jį remia 23 proc. respondentų.

Tuo tarpu Jebas Bushas (Džebas Bušas), tikriausiai labiausiai su isteblišmentu siejama figūra tarp respublikonų kandidatų, užima trečią vietą, turėdamas maždaug 8 proc. respondentų palaikymą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį kovos už pilietines laisves dvasia telkė naują amerikiečių kartą ir perspėjo, kad žygis už laisvę „dar nebaigtas“.

Įtaigioje kalboje, kurią pasakė Selmoje, Alabamoje, per 50-ąsias brutalių represijų prieš taikius protestus metines, Amerikos pirmasis juodaodis prezidentas pasmerkė naujus bandymus apriboti balsavimo teises.

Prezidentas taip pat jaudinamai pagerbė auką tos aktyvistų kartos, kuri žygiavo už juodųjų amerikiečių pilietines laisves ir atvėrė kelią, galiausiai nuvedusį jį į Baltuosius rūmus.

„Susirenkame čia jų pagerbti“, – sakė jis, stovėdamas toje vietoje, kur Alabamos policijos pajėgos puolė demonstrantus. Tuometės scenos šokiravo Ameriką.

„Susirenkame čia pagerbti drąsos paprastų amerikiečių, norinčių iškęsti policininkų lazdą ir baudžiančią rykštę, ašarines dujas ir trypiančią koją, vyrų ir moterų, kurie nepaisydami kraujo pliūpsnio ir sutrupintų kaulų lieka ištikimi savo Šiaurinei žvaigždei ir toliau žygiuoja teisingumo link“, – sakė B.Obama.

Po žygio Selmoje ir panašių demonstracijų kitose vietose tuometinis JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) priėmė Balsavimo teisių aktą, kuriuo buvo siekiama sutrukdyti pareigūnams rasistams neleisti afroamerikiečiams balsuoti.

Tam įstatymui, pasak B.Obamos, vėl iškilo pavojus, kurį kelia valstijų vyriausybės, siekiančios sugriežtinti rinkėjų registracijos taisykles.

„Kaip taip gali būti?“ – klausė jis ir pažymėjo, kad ankstesni prezidentai respublikonai Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris dalyvavo minimame renginyje, Balsavimo teisių aktą atnaujino.

Buvęs Niujorko valstijos gubernatorius Mario Cuomo (Marijus Kuomas), anksčiau laikytas puikiu kandidatu užimti Baltuosius rūmus arba postą JAV Aukščiausiame Teisme, mirė ketvirtadienį, būdamas 82 metų.

Jis mirė savo namuose dėl natūralių priežasčių, sustojus širdžiai. Politikos veteranas užgeso praėjus kelioms valandoms po to, kai jo vyresnysis sūnus Andrew (Endrius) buvo prisaikdintas antrai kadencijai Niujorko gubernatoriaus poste.

„Mano tėvas šiandien negalėjo fiziškai būti čia. Bet mano tėvas yra šiame kabinete. Jis kiekvieno čia esančio širdyje ir prote, – sakoma Andrew Cuomo biuro pranešime. – Jo įkvėpimas, palikimas ir patirtis yra tai, kas atvedė šią valstiją į dabartinį tašką.“

M.Cuomo, garsėjęs savo iškalba ir tvirtu nusistatymu prieš pastangas atkurti mirties bausmę Niujorko valstijoje, užsitikrino žinomumą visoje šalyje dėl vienos garsios kalbos, pasakytos per 1984 metų Demokratų partijos nacionalinį suvažiavimą.

Tuo metu jis atmetė prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) žodžius, kad Jungtinės Valstijos yra „spindintis miestas ant kalvos“, kupinas galimybių visiems.

Gubernatorius pabrėžė, kad daugelis amerikiečių tebeskursta arba bijo prarasti darbą.

„Sunki tiesa – kas ne visi dalijasi to miesto tviskesiu ir šlove, – M.Cuomo sakė susižavėjusiems demokratams, sakydamas kalbą San Franciske. – Pone prezidente, jums derėtų žinoti, kad ši šalis yra veikiau „Pasakojimas apie du miestus“, o ne vien „spindintis miestas ant kalvos“.

Nors buvo laikomas veikėju, pajėgiu tapti demokratų kandidatu į prezidento postą, M.Cuomo niekada nesiekė užimti Baltųjų rūmų.

1993 metais jis prašė prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) apsvarstyti jo galimybes tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju, bet atsiėmė savo kandidatūrą, administracijai nespėjus pateikti pasiūlymo. Galiausiai tą postą užsitikrino kita niujorkietė – Ruth Bader Ginsburg (Rut Beider Ginsberg), tebedirbanti aukščiausioje JAV teismo institucijoje.

M.Cuomo Niujorko gubernatoriumi tapo 1982 metais ir lengvai laimėjo kovą dėl perrinkimo 1986 bei 1990 metais.

Bet 1994-aisiais, po recesijos ir silpno ekonomikos atsigavimo, niujorkiečiams įgriso M.Cuomo vadovavimas. Jis triuškinamai pralaimėjo kovą dėl gubernatoriaus posto, kurią laimėjo respublikonas George'as Pataki (Džordžas Patakis).

Kaimyninio Naujojo Džersio gubernatorius respublikonas Chrisas Christie (Krisas Kristi) pareiškė, kad M.Cuomo buvo „milžinas“.

„Jis buvo stiprus, iškalbus lyderis, kuris mylėjo Niujorką ir jo žmones. Būdamas italų kilmės amerikietis, jis taip pat buvo pavyzdys būsimoms kartoms – kad viską įmanoma pasiekti sunkiu darbu ir išsilavinimu“, – pabrėžė Ch.Christie.

Džiūgaujančių žmonių minios sekmadienį Niujorke sveikino atvykusius britų princą Williamą (Viljamą) ir jo besilaukiančią žmoną Kate (Keit), kurie JAV Rytų pakrantėje lankysis tris dienas.

Kembridžo kunigaikščio ir kunigaikštienės kortežas maždaug 17 val. 45 min. (pirmadienį 0 val. 45 min. Lietuvos laiku) sustojo prie viešbučio „Carlyle“ Aukštutiniame Istsaide ir pora, plačiai šypsodamasi, įėjo į pastatą.

„Kembridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė atvyko į Niujorką! – „Twitter“ prie švytinčios poros nuotraukos parašė britų konsulatas šiame mieste.

Kate, kuri balandį turi pagimdyti antrą poros vaiką, vilkėjo violetinės spalvos paltuką nėščiosioms. Poros pirmagimis princas George'as su jais į šią kelionę nevyko.

Vizito metu Williamas ir Kate, kuriems abiem yra 32 metai, diplomatiją derins su parama savo mėgstamiausioms kryptims ir britų verslo interesų skatinimu.

Tai pirma bendra jų kelionė į JAV nuo 2011 metų, kai jiedu netrukus po savo vestuvių trumpai lankėsi Los Andželo regione. Tai taip pat antra jų kelionė už Sandraugos ribų.

Williamas pirmadienį Baltuosiuose rūmuose turi susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) ir kalbėtis apie neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais bei augalais – artimu jo širdžiai klausimu.

Williamui, kuris yra antras žmogus eilėje į britų sostą po savo tėvo, princo Charleso (Čarlzo), dabar – kai artėja karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) devyniasdešimtmetis – tenka daugiau tolimų vizitų britų monarchijos vardu.

„Tai reikšminga kelionė, kuria siekiama dar labiau įtvirtinti Williamo diplomatinį, valstybišką vaidmenį“, – sakė Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas), kuris yra parašęs knygą „Naujoji karališkoji šeima“ (The New Royal Family).

Vietoje to, kad vyktų vizito karalienės vardu ar lankytųsi kurioje nors iš jos valdų, pora šį kartą lankosi aiškiai britų vyriausybės vardu.

Vizitas neabejotinai atgaivins prisiminimus apie Williamo tėvų, Charleso ir Dianos, 1985 metų kelionę, kurios metu princesė, vilkėdama įspūdingą suknelę, šoko su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu (Ronaldu Reiganu) ir Holivudo žvaigžde Johnu Travolta (Džonu Travolta).

Be to, karališkoji pora apsistojo tame pačiame Niujorko viešbutyje, kuriame lankėsi ir Diana, – „Carlyle“, garsėjančiame tuo, kad jame apsistoja pasaulinio masto veikėjai.
Ir Williamui, ir Kate tai bus pirmi apsilankymai Niujorke ir Vašingtone.

Williamas, kuris mokosi greitosios pagalbos sraigtasparnio piloto darbo, taip pat rengiasi kelionei į Japoniją ir Kiniją vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Kate dėl artėjančio gimdymo su juo į tą kelionę nevyks.

Tas vizitas Didžiojoje Britanijoje yra laikomas bandymu pagerinti aukščiausio lygio diplomatinius santykius su Pekinu.

Buvęs Baltųjų rūmų atstovas Jamesas Brady (Džeimsas Breidis), nenuilstamai kovojęs už griežtesnę šaunamųjų ginklų kontrolę po to, kai 1981 metais buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą į tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) gyvybę, mirė būdamas 73 metų.

Pirmadienį JAV žiniasklaidai išplatintame pranešime, kuriame nebuvo įvardyta velionio mirties data ir vieta, J.Brady šeima nurodė, kad jis užgeso „po virtinės sveikatos sutrikimų“.

J.Brady buvo tarp keturių žmonių, įskaitant patį R.Reaganą, kuriuos lietingą 1981 metų kovo 30-ąją Johnas Hinckley (Džonas Hinklis) jaunesnysis pašovė prie viešbučio „Hilton“ Vašingtone per pasikėsinimą nužudyti neseniai kadenciją pradėjusį prezidentą.

Dėl sunkios šautinės žaizdos galvoje Baltųjų rūmų atstovas spaudai buvo iš dalies paralyžiuotas ir nebegalėjo sklandžiai kalbėti. Nebegalėdamas grįžti į darbą, Ilinojuje gimęs J.Brady išsaugojo Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pareigas per visą R.Reagano administracijos darbo laikotarpį.

Kartu su žmona Sarah (Sara) J.Brady atliko reikšmingą vaidmenį pastangose sugriežtinti JAV šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymus – ypač per savo įkurtą organizaciją, kuri tapo žinoma kaip Brady kampanija.

Jo pastangos davė vaisių 1993-ųjų lapkritį, kai prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) pasirašė Brady apsaugos nuo smurto naudojant trumpuosius šaunamuosius ginklus įstatymą, įpareigojantį tikrinti duomenis apie visus asmenis, norinčius įsigyti ginklą iš licenciją turinčių pardavėjų Jungtinėse Valstijose.

J.Brady visą gyvenimą liko ištikimas griežtesnės ginklų kontrolės idėjai, o 2011 metais kalbėdamas Kapitolijuje pareiškė: „Nesėdėčiau šitame prakeiktame vežimėlyje, jeigu būtume turėję protingus įstatymus.“

Nuo „Brady įstatymo“ įsigaliojimo šaunamuosius ginklus buvo uždrausta įsigyti daugiau nei 2 mln. žmonių, nors tas teisės aktas neužkirto kelio prekybai ginklais tarp fizinių asmenų, nurodė Brady kampanijos prezidentas Danas Grossas (Denas Grosas).

Prieš pasikėsindamas į R.Reagano gyvybę, J.Hinckley įsigijo .22 kalibro pistoletą iš vieno lombardo Teksase.

Jis tvirtino, kad tą išpuolį įvykdė norėdamas padaryti įspūdį Holivudo aktorei Jodie Foster (Džodi Foster) ir buvo pripažintas nepakaltinamu dėl sutrikusios psichikos.

Užpuolikas, kuriam dabar 59 metai, yra laikomas vienoje Vašingtono psichiatrijos ligoninėje, tačiau jam reguliariai leidžiama aplankyti savo motinos namus Virdžinijoje.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Rusija pažeidė 1987 metų ginkluotės sutartį, išbandžiusi nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą, o vienas aukštas JAV pareigūnas pirmadienio vakarą sakė, kad šis reikalas „labai rimtas“.

Ši išvada buvo pateikta 2014 metų ataskaitoje, kurioje sakoma, kad, Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, draudžiančią jai turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 500-5 500 kilometrų, pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) dėl šios priežasties pasiuntė laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Pasak aukšto rangos administracijos pareigūno, tai yra „labai rimtas reikalas, dėl kurio jau kurį laiką mėginame išsiaiškinti su Rusija“.

Vašingtonas pasiruošęs „nedelsiant“ svarstyti šį klausimą su Maskva aukšto lygio dvišalėse derybose, pridūrė pareigūnas, sakydamas, kad dėl tos problemos informuojamas Kongresas ir Jungtinių Valstijų sąjungininkai.

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF), kurią tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas, galinčias nešti branduolinius ir įprastus užtaisus.

Sausį JAV Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad Vašingtonas išsakė susirūpinimą Maskvai po žiniasklaidos pranešimo, kad Rusija pradėjo naujos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos bandymus dar 2008 metais ir kad Valstybės departamento vyriausiasis ginklų kontrolės pareigūnas ne kartą kėlė šį klausimą diskusijose su Maskva nuo 2013 metų gegužės.