R.Plevnelijevas anksčiau kaltino Rusiją bandymu destabilizuoti padėtį Europoje, finansuojant euroskeptiškus nacionalistų radikalus Balkanų valstybėse, taip pat ir Bulgarijoje.

„(Prezidento Vladimiro Putino) politika laužo tarptautinę teisę, sukeldama sunkias pasekmės visoje Europoje, įskaitant Bulgariją“, – sakė prezidentas televizijai „TV Nova“.

„Myliu Rusiją, bet nesutinku su Putino politika, kuri sugrąžins mus į XIX amžių“, – pridūrė jis.

R.Plevnelijevas perspėjo, kad jo įpėdinio, buvusio oro pajėgų generolo Rumeno Radevo, laukia rimti išbandymai.

Socialistų remiamas R.Radevas, kuris triumfavo per lapkričio mėnesio rinkimus, yra gana prieštaringa asmenybė. Prie valstybės vairo jis stos sausio 22 dieną,

Jis pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Maskva, ES sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijai dėl Ukrainos aneksijos, panaikinimą, tačiau taip pat tvirtina, jog Bulgarija yra ištikima Europos Sąjungai ir NATO gynybiniam aljansui.

Tačiau Bulgarijos ekonomika tebėra labai priklausoma nuo Rusijos, ypač nuo jos tiekiamų gamtinių dujų, o Maskva siekia didinti savo įtaką buvusiose sovietinio bloko valstybėse.

Trečiadienį R.Plevnelijevas ir dešimtys kitų Europos lyderių perspėjo JAV išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) nesiekti arimesnių ryšių su Maskva.

„Neturėkite abejonių: Vladimiras Putinas nėra Amerikos sąjungininkas. Nėra jis ir patikimas tarptautinis partneris“, – rašoma atvirame Europos lyderių laiške D.Trumpui.

Anot laiško autorių, „nuolatinės Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir jos neteisėta Krymo aneksija kelia grėsmę taikai, galimybei numatyti įvykius ir saugumui, kuriuos kartu sukūrė amerikiečiai ir europiečiai per mūsų pergalę Šaltajame kare... Būtų didelė klaida nutraukti dabartines sankcijas Rusijai ar pripažinti Ukrainos padalinimą arba pavergimą“.

Bulgarijos premjeru paskirtas Georgijus Bliznaškis trečiadienį pažadėjo atkurti visuomenės pasitikėjimą politinėmis institucijomis per tą trumpą laikotarpį, kai dirbs jo vadovaujama laikinoji vyriausybė.

Teisės profesorius ir buvęs socialistų deputatas buvo paskirtas vadovauti laikinajam kabinetui iki spalio 5 dieną šioje Balkanų valstybėje vyksiančių pirmalaikių rinkimų, kai liepą atsistatydino socialistų vadovaujama koalicinė vyriausybė.

Bulgariją pastaruosius du metus krečia politinis nestabilumas, o 2013-aisiais šalyje vyko didžiuliai protestai, sutraukę į gatves dešimtis tūkstančių žmonių, nepatenkintų korupcija ir glaudžiais ryšiais tarp stambiojo verslo ir politikų.

G.Bliznaškis buvo tarp grupės dėstytojų, parėmusių studentus, užėmusius Sofijos universitetą per didžiulio masto protestus, nukreiptus prieš tuometinę vyriausybę, kuri buvo kaltinama korupcija.

„Turime atkurti pilietinės visuomenės pasitikėjimą politinėmis institucijomis, - sakė G.Bliznaškis žurnalistams. - Mūsų laikinoji vyriausybė padarys viską, kad rinkimai vyktų aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei“.

Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas trečiadienį paleido parlamentą ir paskyrė laikinąjį kabinetą, kuriam teks ieškoti būdų, kaip spręsti virtinę buvusios vyriausybės paliktų problemų, įskaitant didžiausios bankų krizės nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio padarinius.

Prezidentas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad jo vyriausybė sieks, kad Bulgarijos bankai prisijungtų prie kuriamo Bendro Europos bankų priežiūros mechanizmo.

Tačiau jis sakė, jog sprendimas dėl to, ką daryti su Korporatyviniu komerciniu baku („Corpbank“), kuris birželį buvo uždarytas po masinio indėlių atsiėmimo, galės būti priimtas tik po banko finansinių ataskaitų audito, kurį ketinama užbaigti iki spalio vidurio.

Europos Komisijos biuras Sofijoje pirmadienį pranešė davęs leidimą šios šalies vyriausybei paskolinti 3,3 mlrd. levų (5,83 mlrd. litų) į keblią padėtį patekusiems bankams.

Komisija nurodė, kad „valstybės pagalba suteikiant kreditą yra proporcinga ir atitinkanti poreikius užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą dabartinėmis aplinkybėmis“.

„Ši schema suteiks būtiną ir proporcingą likvidumą po išorinių, ne bankų sukurtų įvykių“, sakoma pranešime.

Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas sekmadienį buvo priverstas paneigti, kad šalies bankai atsidūrė ant žlugimo slenksčio, o šeši asmenys buvo suimti dėl „klaidinančios informacijos“ apie šalies finansų institucijų padėtį skleidimo.

„Tai nėra bankininkystės sektoriaus krizė. Tai pasitikėjimo krizė ir nusikalstamas išpuolis“, – sakė jis.

Penktadienį internete ir mobiliaisiais telefonais buvo platinamos žinutės, kuriose teigiama, kad Pirmasis investicinis bankas (First Investment Bank, FIB), kuris yra trečias didžiausias šalyje, yra pakliuvęs į sunkią finansinę padėtį.

Pasklidus gandams, jog kai kuriems šalies bankams gresia žlugimas, klientus apėmė panika, o prie bankų skyrių nutįso pinigus norinčių atsiimti žmonių eilės.

Neramumus dar labiau pakurstė nedidelis sprogimas, šeštadienį driokstelėjęs prie vieno banko skyriaus šiaurės rytiniame Šumeno mieste.

I.Iskrovas penktadienį paskelbtame pranešime tvirtino, kad bankų sistema „veikia be sutrikimų“.

Bulgarijos bankuose privačių klientų indėlių suma atitinka 20,6 mln. eurų (71,1 mln. litų), o bendrovės juose laiko 11,8 mlrd. eurų (40,7 mlrd. litų), pridūrė centrinio banko vadovas.

Bulgarai tebemena sunkią finansų krizę 1996-1997 metais, kai 14 bankų, kurių daugelis turėjo kitų verslo subjektų akcijų, žlugo per trumpesnį nei metų laikotarpį.

Bulgarijos politinės partijos susitarė organizuoti pirmalaikius rinkimus, kurie turėtų vykti laikotarpyje tarp rugsėjo 28-os ir spalio 12 dienos, antradienį pranešė prezidentas Rosenas Plevnelijevas savo pareiškime.

Penktadienį valdančioji koalicija atsilaikė per penktą balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, tačiau netrukus vis tiek turėtų atsistatydinti po prasto valdančiųjų socialistų pasirodymo gegužę vykusiuose Europarlamento rinkimuose.