Kaip teigiama centro leidinyje „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugių supirkimo kaina nuo 2020 metų spalio pradžios iki lapkričio pradžios išaugo 23,95 proc. – iki 129,82 euro už toną ir buvo 5,91 proc. didesnė negu prieš savaitę bei 17,92 proc. didesnė negu 2019 metų analogišku laikotarpiu.

Kvietrugiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 152,13 euro už toną – panašia kaina kaip ir spalio pabaigoje, bet 5,58 proc. brangiau negu tą patį laikotarpį prieš metus.

Kviečių vidutinė supirkimo kaina 45 savaitę, palyginti su 44 savaite, nedaug sumažėjo – 0,87 proc. (iki 182,19 euro už toną), bet buvo 9,51 proc. didesnė negu praėjusiais metais, pašariniai miežiai (II klasės) lapkričio pradžioje buvo superkami po 151,95 euro už toną – atitinkamai 3,44 proc. ir 6,66 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina 45 savaitę, palyginti su kainomis, buvusiomis prieš savaitę ir prieš metus, išliko panaši ir sudarė 369,82 euro už toną.

Rugių pasėlių plotai Rusijoje nuolat mažinami jau daugelį metų. Didžiausi jie buvo 1990 metais - beveik 8 mln. hektarų. Per dešimtmetį iki 2000-ųjų jie sumažėjo iki 3,5 mln. hektarų. 2005 metai šiais grūdais buvo užsėta jau tik 2,3 mln. hektarų, o dar po penkerių metų rugiai buvo auginami 1,8 mln. hektarų plotuose.

Šiais metais rugių pasėliai Rusijoje, kuriai klimato kaitos žieminių veislių javų auginimui problema kol kas nėra aktuali, iš viso sudaro vos 990 tūkst. hektarų.

Pastaraisiais dešimtmečiais atitinkamai mažėjo ir rugių derlius Rusijoje. Nacionalinės statistikos tarnybos "Rosstat" duomenimis, vien tik per pastaruosius penkerius metus jis sumenko ketvirtadaliu - nuo 3,36 mln. tonų 2013-aisiais iki 2,5 mln. tonų 2017 metais.

Pernai rugiai sudarė tik 1,8 proc. viso Rusijos grūdų derliaus, kuris buvo rekordinis po Sovietų Sąjungos žlugimo, 12,2 proc. didesnis nei užpernai.

Pasak Žemės ūkio rinkos tyrimo instituto ekspertų, pagrindinės kritimo priežastys yra susijusios su mažėjančiu rugių poreikiu tiek mišriems pašarams, tiek ir maistiniams miltams gaminti.

Vis dėlto ekspertai perspėja, jog rugių pasėlių plotai sunyko iki šių grūdų deficitą formuojančio masto, todėl galimas rugių, o ypač maistinių, kainų šuolis.

Grūdų supirkimo įmonėse rugių vidutinė kaina rugsėjo viduryje siekė 97,75 euro už toną - 21,6 proc. daugiau nei prieš mėnesį, nurodo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys "Agrorinka".

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 6,8 proc. iki 113,49 euro, o žirnių augo 4,2 proc. iki 233,27 euro. Savo ruožtu kviečių supirkimo kaina mažėjo 6 proc. iki 123,21 euro, pašarinių miežių - 4,5 proc. iki 107,50 euro, o rapsų supirkimo kaina smuktelėjo 0,7 proc. iki 351,14 euro.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje esantis „Jorės“ rugių laukas šią vasarą trauks ir stebins savo skambesiu. Per tris gyvavimo metus įkvėpimo vieta tapęs laukas jau nuo šiandien kvies visus ne tik pasimėgauti ramiu rugių siūbavimu, bet ir patirti malonų netikėtumą laukui uždainavus ar pradėjus šnabždėti.

Pažangių technologinių sprendimų dėka rugių laukas įgavo naujos gyvasties – dieną jis groja, o naktį šviečia ir šnabžda. Šiuo išskirtiniu patyrimu rugiai dalinsis žmogui priėjus prie specialiai pažymėtos zonos. Šurmuliuojantį miestą persmelkiantis vokalas ar paslaptingumu alsuojantys šnabždesiai taps staigmena kiekvienam.

Pasak rugių lauko idėjos autorės, įmonės „Fazer Lietuva“, unikalūs muzikos, gamtos ir kiti garsai, įkvėpti duonos bei rugių lauko, padeda sukurti ramybės, kūrybingumo, energijos oazę miesto centre. Garsais sustiprintas rugių lauko projektas šiais metais tarsi prisikėlė naujam gyvenimui.

Technologinį skambančio lauko sprendimą sukūrė ir įgyvendino 3D projekcijomis ant pastatų išgarsėjusi kompanija „Gluk Media“.

„Nors esame atlikę dešimtis interaktyvių netradicinės komunikacijos projektų visame pasaulyje – šis mums yra išskirtinis. Neradome jokių pavyzdžių, kaip tai būtų galima įgyvendinti, tad viską sukūrėme ir išvystėme unikaliai šiam rugių laukui. Puikus iššūkis bei dėmesio vertas rezultatas“,- teigia „Gluk media“ gamybos vadovas Simas Chomentauskas.

Duona – tai vienas būtiniausių žmogaus organizmui produktų. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Vis dėlto, ne visą duoną valgyti naudinga.

Linų sėmenys duonai gardinti netinka

Kepant duoną, įprasta ją paskaninti įvairiais grūdais ir sėklomis. "Saulėgrąžų, sezamo ar moliūgų sėklų riebalai yra gana atsparūs aukštai temperatūrai, o su linų sėmenimis duonos nereikėtų kepti. Mat juose yra daug kepimui neatsparių riebalų, kurie aukštoje temperatūroje virsta sveikatai žalingais transriebalais", – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad transriebalai didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir didina koronarinės širdies ligos riziką, taip pat gali tapti viena iš staigios mirties nuo širdies ligų ar cukrinio diabeto priežastimi.

Kada gali susidaryti kancerogeno akrilamido?

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Švedijos mokslininkai tirdami keptus maisto gaminius, nustatė, kad aukštoje temperatūroje kaitinant daug krakmolo ir angliavandenių turinčius produktus, susidaro kancerogeninė medžiaga akrilamidas, sukeliantis vėžinius susirgimus.

Pasak V.Jarošienės, akrilamido produkte susidaro, reaguojant asparaginui ir redukuojantiems cukrums, o visų šių medžiagų yra grūduose. Be to, cukraus dar dedamas į duoną kaip papildomo ingrediento. Daugiausia akrilamido gali būti stipriai apkepusioje, maždaug 0,5 cm storio duonos plutoje ir pade. Tokia stora pluta dažniausiai susidaro, kepant duoną senovinėje krosnyje, kūrenamoje malkomis. Prieš valgant duoną, apdegusią plutą būtina nupjauti.

Nedidelis pelėsis užteršia visą kepalą

"Pradėjusios pelyti duonos, rekomenduojama nevartoti. Nereikėtų valgyti apipjaustyto kepaliuko, net jeigu apipelijęs buvo mažas plotelis, kadangi pelėsių išskirtos kenksmingos medžiagos, galinčios kauptis žmogaus organizme, užteršia visą duoną", – pabrėžia V.Jarošienė.

Specialistė paaiškina, kad pelėjimą sukelia mikroskopiniai grybai, kurie ardo duonos sudėtines medžiagas ir išskiria kancerogeninius mikotoksinus. Jie iš organizmo nepasišalina, todėl ilgainiui gali sukelti onkologines ligas ir alerginius susirgimus.

Vasario 5–oji – Šv. Agotos arba Duonos diena

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1,5 kg. duonos.

Šiandien, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai (NMVRVI), mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama ženkliai mažiau – po 150 – 300 gramų.

Nors įvairios tautos turi savo mėgstamą duoną, tačiau visas jas vienija vienas bendras bruožas – didžiulė pagarba ir meilė jai.

Duonos gamyba ir nauda žmogui

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių.

Duona – puikus angliavandenių, t. y. energijos, šaltinis, joje gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, kalio, natrio, chloro, fosforo.
Taip pat joje yra skaidulinių medžiagų – angliavandenių, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet skaido žarnyno mikroflora.

Skaidulinės medžiagos daro didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, padeda sumažinti storosios žarnos vėžio, koronarinės širdies ligos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, jos naudingos metant svorį.

Skaidulų daugiausia grūdo apvalkale, todėl naudingiausia sveikatai yra duona iš visų grūdo dalių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“ ar „pilno grūdo“ miltų), iš rupių miltų ar su grūdais ir sėklomis.

Duonos rūšys

Iki šiol nėra vieno atsakymo, kokia duona – ruginė ar kvietinė – yra geresnė. Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų. Kvietinė paprastai yra šiek tiek puresnė – tokią duoną organizmas lengviau įsisavina.

Pasirinkite teisingai

Rinkdamiesi duoną parduotuvėje atkreipkite dėmesį į jos galiojimo datą, apžiūrėkite, ar nepažeista pakuotė. Kaip ir kitų maisto produktų, duonos nepirkite daugiau, nei galite suvalgyti per keletą dienų.

Paprastai gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, o pjaustyta duona – iki 6 parų. Jei pakuotė praplėšiama, šis laikas, be abejo, sutrumpėja.

Duonos tyrimai NMVRVI

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) yra atliekami įvairūs duonos laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomi šie rodikliai: duonos akytumas, rūgštingumas, drėgmė, druskos bei cukraus kiekiai ir kt.

2014-aisiais ištirti 648 duonos ir kitų grūdinių produktų mėginiai. Tik vienas mėginys neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2014-aisiais šalyje nuimtas rekordinis grūdų derlius - 1,222 mln. tonų, 25 proc. didesnis nei 2013 metais.

Kviečių prikulta 615,5 tūkst. tonų, miežių - 458,1 tūkst. tonų, rugių - 49,6 tūkst. tonų.

Vidutinis derlingumas sudarė 3669 kilogramus nuo hektaro, iš jų kviečių - 3988, rugių - 3211, miežių - 3641 kilogramas nuo hektaro.

Ankstų penktadienio rytą Lukiškių aikštėje buvo nuimtas rugių derlius. „Jorės“ vardu pavadintas laukas vilniečius bei miesto svečius žavėjo visą vasarą.

Pavasario pabaigoje sėjos metu po saują grūdų į žemę įbėrė kiekvienas norintis, ir jau po kelių savaičių pasirodė pirmieji „Jorės“ lauko želmenys. Nors projekto vykdytojams teko pakovoti su miesto paukščiais, tačiau suvešėjusio lauko magiška energija abejojančių nebuvo, rašoma pranešime spaudai.

„Šis netikėtas projektas atnešė daug planuotų ir neplanuotų iššūkių – pradedant tinkamos vietos paieška, baigiant miesto paukščių išdaigomis ar smalsių lankytojų noru įkristi į rugius ir juose nusifotografuoti. Nepaisant to, esame patenkinti rezultatu, todėl toje pačioje vietoje nedelsdami sėsime žiemkenčius,“ – pasakoja įmonės, inicijavusios rugių atsiradimą Lukiškių aikštėje, generalinis direktorius  Mindaugas Snarskis.