Kaip penktadienį paskelbė kurorto savivaldybė, jei šiam projektui būtų skirtas valstybės finansavimas, paminklas galėtų būti pastatytas dar šiais metais.

Šiuo klausimu kurorto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę bei kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Prezidento A. Smetonos pėdsakai Palangoje yra labai ryškūs. Jis mokėsi Palangos progimnazijoje, taip pat, būdamas valstybės vadovu, suvaidino labai svarbų istorinį vaidmenį sprendžiant klausimą, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga“, – sakė Š. Vaitkus.

Palanga yra numačiusi ir vietą paminklui – Birutės alėjos skverą grafų Tiškevičių laikų vilų apsuptyje, šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje.

Pasak savivaldybės, šioje viloje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbo klausimus.

Pasak Palangos miesto mero, 2021 metais pastatydami paminklą A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo ir didelio Palangos mylėtojo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį.

A. Smetona atidaro Žemaičių plento paminklinį obeliską / 1940 m. knygos „Žemaičių plentas“ nuotr.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų.

Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A. Smetonos paminklui.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Pamatas – istorinis paveldas

„Praeitį turi vertinti bendruomenė arba žmonės, kurie atvyksta į Palangą, Šventąją, tie, kurie čia gyvena. Man pačiam norisi pasidžiaugti – ne pasigirti, kad per tą dešimtmetį mūsų komanda didelių klaidų nepadarė. Ir kad per tą laiką Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti. Matyt, ta visa žmonių, daugelis kurių čia gimę ir užaugę, sinergija duoda rezultatą, kuris pasiektas dideliu tikėjimu ir patriotizmu“, – šypsojosi miesto vadovas.

Tuomet, 2011-aisiais, prisimena pašnekovas, reikšmingiems pokyčiams impulsą davė prioritetinis uždavinys – atkurti grafų Tiškevičių paveldą, atgaivinti istorinę miesto savastį.

„Tuo metu situacija atrodė labai liūdnai, tačiau pamažu ji iš esmės pasikeitė. Atnaujintas Birutės parkas, Gintaro muziejus atgimė iš pagrindų, kaip ir vila „Anapilis“, kur įsikūrė taip svajotas Palangos kurorto muziejus. Kurhauzas pakilo iš pelenų – laimėjome visus teismus su antrąja nedraugiška puse ir atstatėme miestui labai svarbų istorinį pastatą: drąsiai galiu pasakyti, kad tai yra Palangos širdis, pastatas, nuo kurio prasidėjo ir kurortas. Tai, jog pavyko sugrąžinti Palangai grafų Tiškevičių paveldą ir dar labiau pritaikyti jį kurorto svečių bei palangiškių reikmėms, turbūt yra didžiausias pasiekimas, ką pavyko nuveikti per tuos metus“, – pripažino Š.Vaitkus.

Kad Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti.

Neišnaudoto potencialo arimai

Naujam gyvenimui prikeltuose istoriniuose pastatuose atsivėrusios kultūrinės erdvės prisidėjo ir prie kito ambicingo siekio – vasaros kurortą paversti ištisus metus aktualiu traukos tašku.

„Palanga neturėjo uždarų objektų, kur renginiai galėtų vykti ne sezono metu. Suprasdami, kad mieste turi atsirasti daugiau patrauklių erdvių kultūrai, ėmėmės uždaros koncertų salės statybos. Projektas buvo įgyvendintas labai sparčiai, ir šiandien Palanga turi išties unikalų dalyką, tarptautinių ekspertų pripažintą salę, – kalbėjo miesto vadovas. – Kitas ambicingas planas – už Koncertų salės pastatyti meno ir muzikos namus, kurie galėtų būti mūsų prestižinio orkestro bazė, juose pasirodytų chorai iš visos Lietuvos, vyktų festivaliai ir kita.“

Kaip pripažįsta pašnekovas, neišnaudoto Palangos patrauklumo potencialo arimai vėrėsi ir ieškant sprendimų, kaip į kurortą privilioti aktyvų laisvalaikį propaguojančius žmones bei sportininkus.

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Palangoje – unikalios sąlygos sportuoti, bet prieš 10 metų kurortas neturėjo jokios specializuotos sporto salės, tad nacionalinės krepšinio rinktinės tuo metu tikrai nebūtume sugebėję prisivilioti“, – prisimena meras.

2014 m. iškilęs modernus sporto kompleksas, po metų rekonstruotas stadionas šiandien į Palangą vilioja ne tik šalies, bet ir užsienio profesionalius sportininkus, kurorte rengiami Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai.

Spūstys jau tapo istorija

Dar vienas svarbus ir, mero žodžiais, visuomenę telkiantis objektas – Palangos miesto baseinas – duris atvėrė tik 2019-aisiais, tačiau šiandien kurortas be šios erdvės taip pat nebeįsivaizduojamas.

„Ilgus metus vaikai, gyvenantys prie jūros, neturėjo kur mokytis plaukti. Vien nuo 2019 iki 2020 m. baseinas suteikė 33 tūkst. kartų nemokamų paslaugų mūsų mokiniams, kurie čia turėjo fizinio lavinimo pamokas. Ne mažiau svarbus tikslas buvo suteikti patrauklių veiklų galimybę senjorams – tiek viešojoje pirtyje, tiek baseine jie gali apsilankyti už prieinamą kainą“, – vardijo Š.Vaitkus.

Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi.

Palangos mero teigimu, vertinant pastarųjų metų nuveiktus darbus, didžiuliai miesto gyvenimo pokyčiai sietini ir su įgyvendintais sėkmingais infrastruktūros projektais, pradedant rekonstruotais įvažiavimų ir išvažiavimų ruožais, visiškai sutvarkytomis dešimtimis gatvių ir baigiant aplinkkeliu.

Anot Š.Vaitkaus, šiandien turbūt jau retas pamena varginančias kamšatis, kurios vasaros sezono įkarštyje dusindavo miestą ir vargindavo keliautojus.

Kai gera ne tik svečiuotis

„Per metus aplinkkeliu pasinaudoja beveik 3,5 mln. autotransporto priemonių – tad visas šis srautas važiuotų pagrindinėmis Palangos gatvėmis, jei šiandien tokio kelio neturėtume“, – įspūdinga statistika dalijosi pašnekovas.

Nemažai investicijų mesta ir į gyvenamųjų kurorto kvartalų infrastruktūros atnaujinimą, pagrečiui sparčiai modernizuojant senosios statybos pastatus – šiuo metu mieste renovuota apie 40 proc. daugiabučių.

Miesto vadovo teigimu, tai, kad kurortas eina teisinga linkme, byloja ne vien miesto svečių srautai bei neslopstantis Palangą besirenkančių investuotojų aktyvumas.

Pasak Š.Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė ir pačių poilsiautojų kontingentas.

„Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi. Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius auga. 2019 m. liepos 1 d. gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą mieste, buvo 17,4 tūkst., naujausiais duomenimis, šis skaičius siekia 18,3 tūkst.“, – duomenimis dalijosi pašnekovas.

Š.Vaitkus neatmeta, jog šį augimą lėmė ir pandemijos situacija. „Tačiau didžiosios dalies atvejų su tuo nesiečiau“, – teigė meras.

Vizijose – atgimęs uostas

Kaip juokavo pašnekovas, kalbėti tiek apie nuveiktus sėkmingus darbus, tiek apie laukiančius planus galėtų turbūt nesustodamas. Tačiau paprašytas įvardyti didžiausią artimiausio meto iššūkį, Š.Vaitkus konkretus.

„Pagrindinė šių dienų užsibrėžta ambicija – Šventosios uosto atgimimas. Manau, kad jis turėjo būti rekonstruotas ir pritaikytas turizmui jau vakar. Šis objektas neabejotinai sukurtų didžiulę pridėtinę pajūrio vertę, taptų unikalia traukos vieta. Čia galėtų įplaukti jachtos, žvejai pargabenti savo pagautas žuvis, galbūt kepti jas vietoje ir pan.“, – vizijomis dalijosi pašnekovas, pasidžiaugęs, jog apčiuopiami uosto rekonstrukcijos darbai turėtų startuoti jau netrukus.

Kaip sakė kurorto vadovas, jei žmogus neturi ateities planų, jis faktiškai nebegyvena.

Tą patį neabejotinai būtų galima pasakyti ir apie miestą, kurio gyvastį, energiją ir augimą palaiko jame gyvenantys žmonės.

„O Palangoje tų planų nuolatos atsiranda ir, tikiu, visada atsiras“, – šypsojosi Š.Vaitkus.

Į susitikimą ties savivaldybės riba jį pakvietęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas perdavė šventinį tortą ir sveikinimus Palangos gimtadienio bei prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga.

„Ne be reikalo sakoma, kad kaimynas svarbiau nei giminaitis. Su Palanga turime daug bendrų interesų, net ir šiandien kalbėjomės dėl regionų pertvarkos. Viskas vardan geros kaimynystės“, – tikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Gargžduose keptą tortą puošia Palangos ir Gargždų herbai.

Dėl antradienį dar galiojusio draudimo kirsti rajonų ribas, trumpa ceremonija įvyko ties Klaipėdos rajono ir Palangos miesto riba.

„Darbo reikalais merai turbūt galėtų susitikti, bet nusprendėm to nedaryti. Parodėm ir piliečiams, kad karantinas yra karantinas ir ribojimų laikytis reikia“, – paaiškino B.Markauskas.

Socialiniame tinkle ceremonijos nuotrauka pasidalinęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus dėkojo dovana ir džiaugėsi netikėta staigmena. Tačiau Klaipėdos rajono meras išsidavė, kad susitikimo tikslą kolega žinojo iš anksto.

„Kadangi susitikimas įvyko netikėtoje vietoje, vis tik teko paaiškinti, kad norime pasveikinti su gimtadieniu. Daug bendraujame ir pažįstame vienas kitą asmeniškai, tad nerizikavau nesakyti, kokia proga atvažiuoju – nes būtų gal keistai nuskambėjęs toks pasiūlymas“, – juokėsi Klaipėdos rajono meras.

Klaipėdos regiono asociacija miestų gimtadienius pažymi išskirtinai nuo pernai.

Iš Klaipėdos – sveikinimai

Minėdamas prijungimo prie Lietuvos 100-metį didžiausias šalies kurortas pasipuošė. Milžiniška Palangos vėliava prie miesto riboženklio pasitinka kiekvieną atvykstantį.

Pagrindinėse kurorto gatvėse apšvietimo stulpai mirga ant jų iškeltomis vėliavėlėmis, o jūros tiltas virto tikra vėliavų alėja.

Sukakties proga visą Lietuvą ir ypač palangiškius sveikino aukščiausius valstybės postus užimantys asmenys. Savo džiaugsmu viešai dalijosi ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Kokia šiandien būtų Lietuva, jei tuomet, 1921-aisiais, Tarptautinė arbitražo komisija būtų priėmusi kitokį, mūsų šaliai nepalankų sprendimą? Turbūt, neįmanoma tiksliai atsakyti, tačiau aišku viena – tąkart praradę būtume labai daug. Be Palangos Lietuva būtų kitokia. Džiaugiuosi, kad jau šimtą metų Palanga yra neatsiejama Lietuvos dalis, kad savo šalies sudėtyje turime ne tik šį unikalų, kultūrinio grafų Tiškevičių paveldo turtingą kurortą, bet ir platesnį priėjimą prie jūros. Čia, Palangoje, girdisi Baltijos ošimas ir žuvėdrų klyksmai, čia akį traukia sniego baltumo paplūdimiai ir unikalios kopos, čia kvepia pušynai ir kiekvieną vakarą dangų nudažo į jūrą besileidžianti saulė. Čia gyvena žmonės, kurie nuoširdžiai myli savo miestą ir didžiuojasi esantys palangiškiai“, – kurorto žmones poetiškai sveikino Š.Vaitkus.

Simbolis: rūko apgaubta Palanga šiomis dienomis pasitinka milžiniška miesto vėliava. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sveikindamas su švente palangiškius Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo „Facebook“ paskyroje teigė neįsivaizduojantis Lietuvos be Palangos, o Palangos – be poilsiautojų pamėgtų paplūdimių, pušynų, istorinio Kurhauzo, šurmulio garsiojoje J.Basanavičiaus gatvėje, muzikos vakarų, teatralizuotų akcijų ir daugybės kitų išskirtinių kultūrinių reiškinių.

„Linkiu Palangos miestui ir toliau skleisti savo jaukų žavesį, o visiems jo žmonėms – sėkmės ir kuo geriausios kloties, puoselėjant ir kasdieniu darbu prisidedant prie šio nuostabaus Lietuvos kurorto klestėjimo“, – parašė V.Grubliauskas.

Išugdė keturis signatarus

Vardydami dalykus, verčiančius didžiuotis kurortu, valstybės vadovai minėjo Palangos progimnazijos reikšmę visos besikuriančios Lietuvos gyventojams.

Joje mokėsi keturi būsimi Nepriklausomybės Akto signatarai, o vienas jų vėliau tapo Lietuvos prezidentu.

Praėjusio šimtmečio pradžioje čia mokėsi nuo Anykščių, iš Užunvėžių kaimo atvažiavęs Steponas Kairys, nuo Taujėnų, iš Užulėnio kaimo atvykęs Antanas Smetona, nuo Švėkšnos pusės čia mokėsi du būsimieji politikai: Jurgis Šaulys iš Balsėnų kaimo ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. Visi jie vėliau dirbo Lietuvai ir garsino savo kraštą.

Šį faktą dabar primena neseniai Palangos centre įrengta Signatarų alėja.

Emocijos: meras Š.Vaitkus džiaugiasi, kad kurorte gyvena žmonės, kurie nuoširdžiai myli savo miestą. (Vytauto Petriko nuotr.)

Konkuravo su latviais

Minint šimtametę istoriją dabar plačiai kalbama apie 1819-uosius, kai Rusijos caras Aleksandras I Palangos valsčių atskyrė nuo Vilniaus gubernijos ir priskyrė Kuršo gubernijai. Tai buvę padaryta Kuršo dvarininkų prašymu.

Po 100 metų, 1918-aisiais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, o Latvija pirmą kartą paskelbė apie savo valstybės įkūrimą, iškilo klausimas, kur bus šių valstybių siena.

Mūsų Vasario 16-osios akte valstybės sienos reikalas nebuvo aptartas.

Tais pačiais metais lapkričio 18-ąją deklaravusi savo valstybės įkūrimą Latvija iškart pareiškė, kad valstybės siena su Lietuva turi sutapti su Kuršo gubernijos riba.

Jaunos valstybės bandė derėtis. Lietuviai dėstė istorinius ir ekonominius argumentus, latviai lenkė į savo pusę, minėdami Kuršo gubernijos sienų neliečiamumą. Abiejų pusių siūlymai buvo nepriimtini derybininkams, susitarimo pasiekti nepavyko.

1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų vadovai, tarpininkaujant Didžiosios Britanijos misijos vadovui Baltijos valstybėms Stevenui Talensui, Rygoje pasirašė susitarimą dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražinei komisijai, susidedančiai iš keturių narių (po du atstovus iš kiekvienos šalies) ir Didžiosios Britanijos deleguoto jos pirmininko.

Jei abiem šalims nepavyktų susitarti, pirmininkui buvo suteikta teisė priimti galutinį, neapskundžiamą sprendimą.

Išsprendė komisija

Metus nuo 1918-jų rudens Palangos pajūrio ruože stabilios valdžios nebuvo. Vienu metu čia buvo latvių ir vokiečių valdžia. 1919-ųjų kovo 13 d. į Palangą atvyko policijos vadas su 10 pagalbininkų, tuo metu ten tvarką palaikė ir septyni vokiečių žandarai.

Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį į Palangą atvyko gerai apsiginklavusi bermontininkų kuopa, spalį ji jau siekė 150 karių.

Plėšikavimais pasižymėję bermontininkai buvo nemėgstami vietos gyventojų. Lietuvių ir latvių kariuomenės kartu juos persekiojo, o 1919 m.  gruodį Lietuvos kariuomenė išvijo bermontininkus į Prūsiją.

Netrukus Latvijos valdžia į Palangos pajūrį sienų su Prūsija ir Lietuva apsaugai atsiuntė daugiau kariuomenės ir užėmė visą pajūrio nuo Nemirsetos iki Šventosios ruožą.

1920 m. pabaigoje arbitražinės komisijos pirmininku paskirtas Edinburgo universiteto profesorius lordas James'as Young'as Simpson'as. Jis tuo metu dirbo britų užsienio reikalų ministerijoje ir su Baltijos valstybių situacija buvo susipažinęs Paryžiaus taikos konferencijos metu.

Komisija dirbo nuo 1920-ųjų gruodžio 29 iki 1921-ųjų kovo 20 d. Sieną suskirstę į tris ruožus komisijos nariai atliko gyventojų surašymą bei apklausą.

1921ųjų kovo 21-ąją paskelbtu galutiniu sprendimu Lietuvos sienos su Latvija pajūryje pradžios taškas buvo nustatytas ant jūros kranto 4,5 km atstumu į šiaurę nuo Šventosios, o Nidos žvejų kaimelis paliktas Latvijai.

Kovo 30-ąją pagal Arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos, o jau kitą dieną ant Birutės kalno vyko didelės iškilmės.

Ši data tapo švente visai Lietuvai, o J.Y.Simpson'as buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Prisimindami šį įvykį palangiškiai diplomato garbei pavadino gatvę.

1921 m. gegužės 14 d. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pasirašė konvenciją, kuria įsipareigojo nustatyti ir paženklinti bendrą sieną. Ženklinimo procesas užtruko ne vienerius metus.

Taip jautrų abiem valstybėms klausimą pavyko išspręsti taikiai.

Bandė pamokyti politikus

Kai šiemet Palangos tarybos nariai ėmėsi aptarinėti kurorto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius, tarybos narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vladas Žulkus nepabijojo pareikšti kitą nuomonę.

Man pradžioje pasirodė, kad mes tą 100-metį sureikšminame, lyg būtume kokį pasaulinį karą prieš latvius laimėję.

Būdamas tikras, kad ne visi politikai gerai išmano istoriją, jis vardijo kitas reikšmingas Palangos praeities datas.

„Man pradžioje pasirodė, kad mes tą 100-metį sureikšminame, lyg būtume kokį pasaulinį karą prieš latvius laimėję. Man neatrodo, kad šią datą reikėtų taip labai akcentuoti. Praeityje yra buvę labai įdomių dalykų, bet karas su latviais kažkodėl keliamas labiausiai. Viskas gerai, reikia ir tuos dalykus prisiminti, bet aš, kaip archeologas, daug dirbęs Palangoje, bandyčiau akcentuoti ir kitas datas“, – svarstė garsus palangiškis.

Vladas Žulkus / Redakcijos archyvo nuotr.

V.Žulkus linkęs atverti mūsų praeities nežinantiems žmonėms akis, kad Palanga priklausė Lietuvai nuo žilos senovės.

Turi įdomesnių datų

Viena tokių datų mokslininkas vadina legendinį Palangos paminėjimą 1161-aisiais. Viename dokumente, kuris datuojamas 1434 m., minimas Livonijos ordino ir Rygos vyskupo ginčas, kas pirmas apkrikštijo kuršius.

Rygos vyskupas tada pateikė argumentą, kad 1161 metų birželio 15 dieną danų karalius Voldemaras išsilaipino prie Palangos, sugriovė Palangos pilį ir įsteigė Kuršo vyskupystę, įkūrė bažnyčią.

V.Žulkus minėjo ir dar ankstesnę datą, kurią galima sieti su Palangos praeitimi. Tai – 1069-ieji, kai Adomas Bremenietis paminėjo pirmąją bažnyčią Kurše, pastatytą pirklių iniciatyva. Profesorius įsitikinęs, kad šios bažnyčios būtų galima ieškoti Palangoje ar šalia jos.

Vėliau Lietuvos karalius Mindaugas, besiderėdamas su ordinu, atidavė jam Žemaitiją, taip pat ir Palangą.

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno sutartimi buvo nustatytos sienos tarp Lietuvos ir ordino, pajūryje ši riba driekėsi ties Nemirseta. Taip Palanga oficialiai pripažinta Lietuvos dalimi. Bet ordinas vis dar pretendavo į Palangą.

Galutinai šis ginčas buvo išspręstas 1435 m. Bresto sutartimi, kai raštu įtvirtintos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos sienos su Vokiečių ordinu.

Padėtis pasikeitė po 1795 m. trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperijai atiteko ir Palanga, netrukus priskirta Kuršo gubernijai.

Jau kone pusmetį judėjimas visoje Lietuvoje apribotas, neveikia koncertų salės, baseinai, neveikia kavinės, nemaža dalis parduotuvių, savanoriai padeda tiems, kurie negali išeiti iš namų ir patys pasirūpinti savimi, mūsų medikai dirba priešakinėse linijose kasdien kovodami už mūsų artimųjų gyvybes, o tuo tarpu dalis išskirtinių susirenka į M.A.M.A. apdovanojimus.

Sakysite, jie juk pasidarė COVID-19 testus? Bet juk kiti, likusieji, negali pasidaryti testų ir eiti, pavyzdžiui, į baseiną. Pasidarę testą negalime vykti į kitą savivaldybę, kur gyvena senyvo amžiaus tėvai ar seneliai. Negalime, nes suprantame – šiuo metu visuomenės susitelkimas ir sąmoningumas kaip niekad būtinas, jei norime kuo greičiau įveikti pandemiją. Juo labiau kad susirgimų skaičiai pastaruoju metu vėl auga. Žmonės raginami likti namuose, siekiant išvengti kontaktų, atsisakyti visko, kas nebūtina.

Mes, palangiškiai, šiemet švenčiantys Palangos prijungimo prie Lietuvos 100-metį, negalime susirinkti į lauke vykstantį šventinį renginį, negalime 10 žmonių iškilmingai pakelti miesto vėliavą.   Mes visi net ir vienos iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykų – negalime sutikti su kitame mieste gyvenančiais tėvais. Tiesiog negalime buriuotis, tai suprantame bei gerbiame šį karantino reikalavimą. Tačiau akivaizdu, kad šiuos reikalavimus sau prisitaiko ne visi.

Todėl M.A.M.A. apdovanojimus laikau labai negražiu poelgiu, spjūviu visuomenei į veidą. Nejau tikrai šis renginys yra toks gyvybiškai svarbus, kad jo nebuvo galima nukelti į vėlesnį laiką? Juk net Olimpinės žaidynės buvo perkeltos į kitus metus. Nejau tai padaryti buvo paprasčiau, nei pavėlinti M.A.M.A.  apdovanojimus? Keista ir gaila. Net jei organozatorių tikslas buvo parodyti, kad testą pasidarę žmonės galėtų lankytis renginiuose, vis tiek jų akibrokštas yra nepateisinamas. Nepaisant visko, raginu bendruomenę – būkime sąmoningi, susitelkime ir visi kartu įveikime pasaulį užgriuvusią pandemiją.

Palangos kultūros ir jaunimo centro darbuotojai planavo paminėti šią datą ne vienu linksmu renginiu, bet metus užtrukusi ir vis dar nesibaigianti pandemija gerokai pakoregavo planus.

Maždaug mėnesį jūros tiltą puoš eilė vėliavų, pagrindinėse miesto gatvėse mažesnes vėliavėles bus galima matyti visus metus.

Netrukus matomiausiose kurorto vietose atsiras reklaminiai stendai su šimtmečio senumo nuotrauka ir istorinį įvykį primenančiu sakiniu: „1921 03 31 dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Palangos minioms ir svečiams grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“.

Palangiškiai raginami sukakties dieną prie savo namų iškelti Palangos vėliavą.

Kiti renginiai vyks internetinėje erdvėje.

Kurorto muziejus parengė virtualią dokumentų bei senų fotografijų parodą, atspindinčią XX amžiaus pradžios Palangos vaizdus.

Paskutiniąją kovo dieną palangiškės mokinės Mūzos Olimpijos Svetickaitės sukurtas dokumentinis filmas apie žymiausius palangiškius ir reikšmingiausias kurorto vietas pasklis interneto erdvėje. Iš jo sklis žinia apie kurortą ir įdomiausius jo praeities bei dabarties faktus.

„Pirmo teismo nutartimi pavyko užkirsti kelią ketinimams pakeisti Laukų g. 1 esančio sklypo naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei išsaugoti čia augančius želdynus.

Privačių šio sklypo savininkų prašymo leisti pakeisti minėto sklypo naudojimo būdą Palangos miesto savivaldybė sulaukė dar praėjusiųjų metų gruodį.

Tačiau įžvelgėme grėsmę, kad šiam pritarus prašymui, aplinkinių namų gyventojai netektų galimybės naudotis šalia Rąžės upelio esančiu želdynu, apaugusiu pušimis. Atsižvelgdama į visuomenės interesą, savivaldybė sausį pareiškėjui pateikė neigiamą atsakymą, kuris buvo apskųstas.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nuomonė sutapo su Palangos miesto savivaldybės – vakar Komisija konstatavo, kad savivaldybė prašymo pakeisti minėto sklypo naudojimo būdo į daugiabučių ir bendrabučių teritorijos netenkino pagrįstai. Teismuose ginsimės ir toliau. Informuosime visuomenę apie tolimesnį procesą ir rezultatus“, – rašo Š.Vaitkus.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Pasirašė konfidencialumo įsipareigojimus

Pagal NVSC sudaromos duomenų bazės JUVARE pateiktus duomenis, vakar, vasario 9 d., Palangoje sergančiųjų COVID-19 liga buvo 192 asmenys.

Kaip jau rašėme, vakar kurorto vadovas Š.Vaitkus „Vakarinę Palangą“ informavo, jog Savivaldybės direktorė Akvilė Kilijonienė, vykdydama ESOC nurodymą, įpareigojo vieną iš tarnautojų kartu su keliais savanoriais perskambinti visiems 192 palangiškiams, kurie oficialiojoje statistikoje yra žymimi kaip šiuo metu sergantys koronavirusu, ir išsiaiškinti, ar tikrai jie dar serga. Visi skambinusieji pasirašė konfidencialumo įsipareigojimus neskelbti ir niekaip kitaip, nei tai buvo reikalinga tyrimui, nepanaudoti telefonu gautų duomenų.

Meras Š.Vaitkus taip pat pažymėjo, jog tyrimo vykdytojai niekaip nepretendavo į tuos duomenis, kurie yra saugomi Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Savivaldybė nuolat gauna sąrašus tų asmenų, kuriems yra nustatytas koronavirusas, ir juos panaudoja tik pagal numatytą paskirtį.

„Ekstremalių situacijų operacijų centras yra įpareigojęs visas savivaldybes kontroliuoti, kaip suvaldomas viruso plitimas, kaip laikomasi karantino reikalavimų ar privalomos saviizoliacijos. Galiausiai tokie sąrašai reikalingi ir policijos pareigūnams, kad jie galėtų patikrinti, ar sergantys COVID – 19 nevaikšto gatvėmis, neapsiperka prekybos centruose ir ar tikrai yra saviizoliacijos vietose“, – „Vakarinei Palangai“ šįvakar paaiškino Palangos vadovas Š.Vaitkus, atsakydamas į laikraščio klausimą apie tai, jog šiandien socialiniuose tinkluose vienas ar kitas palangiškis, sulaukęs tyrėjų skambučio, reiškė itin audringas pretenzijas dėl neva kėsinimosi į jų privačius duomenis.

Šįvakar, apibendrinus tai, ką išsiaiškino skambinusieji, pabendravę su beveik dviem šimtais Palangos gyventojų, esančių NVSC sergančiųjų sąrašuose, tapo akivaizdu, jog tų, kuriuos dar kamuoja virusas, yra itin ženkliai mažiau, nei teigia oficialioji statistika.

Iš 192 liko mažiau nei 50

Kaip ir reikėjo tikėtis, atlikus tyrimą, galima konstatuoti apie ženklius oficialios informacijos ir realybės neatitikimus.

Skambinta buvo visiems 192 palangiškiams, esantiems sergančiųjų COVID-19, sąraše. 26 asmenys neatsiliepė, 20 atsakė, kad serga, o net 146 patvirtino, jog yra pasveikę.

„Skambinta buvo visiems 192 palangiškiams, esantiems sergančiųjų COVID-19, sąraše. 26 asmenys neatsiliepė, 20 atsakė, kad serga, o net 146 patvirtino, jog yra pasveikę. Pasidomėjus, kiek COVID-19 ligonių gydosi Palangos sveikatos priežiūros įstaigose, išsiaiškinta, jog nuo koronaviruso infekcijos kurorto sveikatos priežiūros įstaigose šiuo metu yra gydomi tik 44 palangiškiai. Žinoma, lieka tikimybė, kad dalis sergančiųjų gydosi ne Palangoje esančių šeimos gydytojų centruose“, – Palangoje surengto tyrimo rezultatus šįvakar apibendrino kurorto Savivaldybės vadovas.

„Klausimą dėl oficialiai skelbiamų sergančiųjų COVID-19 skaičiaus Palangos mieste galimo neatitikimo realiai situacijai kėlėme jau seniai – dar rudenį šią problemą kartu su kitomis miesto atsakingomis tarnybomis kėlėme Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiuose, tačiau, matyt, NVSC ir kitų atsakingų tarnybų, renkančių ir skelbiančių naujausius ligos plitimo duomenis, prioritetai buvo kiti“, – „Vakarinei Palangai““ sakė Palangos meras.

Jis teigė labai seniai atkreipęs dėmesį į tai, jog oficialiuose sergančiųjų COVID – 19 palangiškių sąrašuose nuolat matėsi ir tie, kurie jau seniai pasveiko. „Tarp tokių buvo ir Savivaldybės darbuotojai. Matau, kad jie jau seniai ateina į darbus, o oficialiojoje statistikoje vis žymimi, kaip sergantys koronavirusu“, – „Vakarinei Palangai“ sakė kurorto meras.

Neatitikimai nelemia karantino ribojimų

Palangos vadovas ir vakar, ar šiandien, kalbėdamas su „Vakarine Palanga“, akcentavo, kad sergančiųjų ir pasveikusiųjų skaičių neatitikimai vis dėlto nelemia konkrečios savivaldybės priskyrimo mažos, vidutinės ar didelės rizikos savivaldybėms, kur turėtų galioti griežtesni ar švelnesni karantino ribojimai.

„Turime stengtis mažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių, nes būtent nuo naujų patvirtintų atvejų skaičiaus, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų per paskutines 14 dienų, priklauso savivaldybės sergamumo rodikliai. Pagal šį kriterijų Palanga šiuo metu 37 vietoje. Taigi situacija geresnė nei vidutiniškai šalyje. Tačiau dar negalime atsipalaiduoti, todėl likime susitelkę, saugokime save ir aplinkinius“, – akcentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šarūno Vaitkaus teigimu, šiame kurorte norą uždrausti rūkyti balkonuose pareiškė penki daugiabučiai. Jis teigė, kad savivaldybė įstatymą įgyvendins, tačiau sakė abejojantis tiek jo nauda, tiek kontrole.

„Aš laikausi tokios nuomonės, kad šis įstatymas – nėra įmanoma jo pilnai įgyvendinti, nėra įmanoma jo kontroliuoti. Šis įstatymas, priešingai, sukiršins dar daugiau žmones, kaimynus, kurie patys pradės vienas kitą sekti, fotografuoti“, – LRT radijui sakė Š. Vaitkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Palangoje, ypač vasarą, kambarius ir butus nuomojasi daug atostogaujančių žmonių, o juos perspėti ir tinkamai kontroliuoti gali būti problematiška.

Palangos merui pritarė ir Kauno mero patarėjas, kuris teigė, kad neaiškumų įstatyme netrūksta, o jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas. T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Palikti prie durų? Tikrai ne!

Šiandien šimtąją gimtadienį švenčianti palangiškė Adelė Čižauskienė po pietų sulaukė tokios staigmenos, kokios nesitikėjo nei ji, nei Sodų gatvėje gyvenantys jos kaimynai.

Palangoje gyvuoja tradicija, jog kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus visada sveikina miesto senjorus, mininčius solidžius jubiliejus. Nepamiršta buvo ir senjorė Adelė.

Tačiau iškilo problema, kaip pasveikinti jubiliatę, kad ne tik nebūtų pažeisti Vyriausybės nurodymai dėl karantino, bet ir senjorė būtų saugi, nerizikuojant, jog svečiai netyčiomis gali atsinešti ir nepageidaujamą šių dienų palydovą virusą.

Moteris gyvena daugiabučiame name. „Na, kaip tai atrodys, jei pakilsiu iki jubiliatės buto ir paliksiu puokštę bei tradicinį šakotį ant grindų prie durų. Anokia čia šventė!“, – svarstė Palangos vadovas.

Rudenį, kuomet visi taip pat saugojomės nuo viruso, kita ilgaamžė palangiškė buvo pasveikinta jai puokštę ir skanėstą įteikus pro langą. Tiesa, ji gyvena nuosavame name.

Dabar buvo nuspręsta pasitelkti rudens patirtį ir senjorei Adelei gėlių įteikti taip pat pro atvirą langą. Tai, kad ji gyvena antrajame daugiabučio namo aukšte, netapo kliūtimi nudžiuginti jubiliatę. Susitaręs su „Palangos komunaliniu ūkiu“ meras, susimokėjęs 21 eurą, pusvalandžiui išsinuomojo mašiną su pakeliamu bokšteliu.

A.Kazlausko nuotr.

Komunalininkai, žinodami, kad bus užsakyta tokia paslauga, šiandien jau iš anksto nuvažiavo į „žvalgybą“ – apžiūrėjo reikiamo Sodų gatvės namo kiemą, pastrategavo, kaip geriau privažiuoti sunkiasvoriui transportui, kaip pasukti automobilį, kad bokštelis pakiltų būtent ten, kur reikia.

Kaimynai ėmė ploti

Atvažiavus technikai į namo kiemą ir pradėjus ruoštis neįprastai misijai, kažkiek žmonių, išlaikydami saugią distanciją, susirinko kieme, tačiau kur kas daugiau prilipo prie savo būstų langų – visiems buvo smalsu, kas čia vyks, gal norima pašalinti kokį gedimą?

Tačiau, kai į Sodų gatvės daugiabučio kiemą atvyko meras Š.Vaitkus ir, įsiropštęs į bokštelį, su puokšte bei šakočiu rankose ėmė kilti aukštyn, amo neteko ne tik jubiliatė, bet ir pro langus vaizdą stebintys kaimynai. Dauguma jų atsidarė langus ir, sužinoję, kokia proga meras taip neįprastai kyla link antrojo aukšto, ne tik tapo visos neįprastos sveikinimo ceremonijos liudytojais, bet ir dalyviais – ėmė ploti ir garsiai sveikinti kaimynę.

Labai susigraudino ir šimtametė jubiliatė – priėmusi puokštę ir saldžią dovaną pro atvertą langą moteris labai graudinosi ir braukė ašaras.

A.Kazlausko nuotr.

Pasiruošti sutikti svečius ilgaamžei palangiškei padėjo nuolat ją lankanti socialinė darbuotoja. Jos pagalba moteris pasipuošė pačiais gražiausiais rūbais, o ir buvo rami, kad pagalbininkė ir langą padės atidaryti, ir pabus šalia. Jubiliatė, kaip ir privalu tikrai damai, belaukdama sveikintojų, pasirūpino ir makiažu – raudona spalva paryškino lūpas, ir aksesuarais – pasipuošė dailiais karoliais.

Nenorėjo „paleisti“ sveikintojo

„Tai nepakartojamas jausmas! Tiek nuostabos ir džiaugsmo senolės akyse! Aš ir pats labai susigraudinau“, – po ceremonijos nusileidęs ant žemės pasakojo meras.

A.Kazlausko nuotr.

Tiesa, senolė labai prašė, kad ant bokštelio link jos langų pakilęs Palangos vadovas dar pabūtų su ja, kad ir tokiu neįprastu būdu, ir niekaip nenorėjo „paleisti“ sveikintojo. „Per karantiną esu visiškai viena, niekas negali manęs aplankyti, sėdžiu namie tarp keturių sienų“, – merui guodėsi jubiliatė.

Š.Vaitkaus sumanymą šimtametę miestietę pasveikinti tokiu neįprastu būdu, pasitelkus pakeliamą bokštelį, mero patarėjai ir Savivaldybės vadovai šįryt iš pradžių pasitiko išpūtę akis. Bet galiausiai, padiskutavę, visi nusprendė, jog tai tikrai bus močiutei labai saugi ceremonija, o ir didelė šventė, kuri ją tikrai nudžiugins.

Panašu į tai, jog dabar kiekvienais metais sausio 21 – ąją Palangoje galėsime švęsti Močiutės Adelės – Gerumo ir palangiškių bendruomeniškumo – dieną.