„Pirmo teismo nutartimi pavyko užkirsti kelią ketinimams pakeisti Laukų g. 1 esančio sklypo naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei išsaugoti čia augančius želdynus.

Privačių šio sklypo savininkų prašymo leisti pakeisti minėto sklypo naudojimo būdą Palangos miesto savivaldybė sulaukė dar praėjusiųjų metų gruodį.

Tačiau įžvelgėme grėsmę, kad šiam pritarus prašymui, aplinkinių namų gyventojai netektų galimybės naudotis šalia Rąžės upelio esančiu želdynu, apaugusiu pušimis. Atsižvelgdama į visuomenės interesą, savivaldybė sausį pareiškėjui pateikė neigiamą atsakymą, kuris buvo apskųstas.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nuomonė sutapo su Palangos miesto savivaldybės – vakar Komisija konstatavo, kad savivaldybė prašymo pakeisti minėto sklypo naudojimo būdo į daugiabučių ir bendrabučių teritorijos netenkino pagrįstai. Teismuose ginsimės ir toliau. Informuosime visuomenę apie tolimesnį procesą ir rezultatus“, – rašo Š.Vaitkus.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Pasirašė konfidencialumo įsipareigojimus

Pagal NVSC sudaromos duomenų bazės JUVARE pateiktus duomenis, vakar, vasario 9 d., Palangoje sergančiųjų COVID-19 liga buvo 192 asmenys.

Kaip jau rašėme, vakar kurorto vadovas Š.Vaitkus „Vakarinę Palangą“ informavo, jog Savivaldybės direktorė Akvilė Kilijonienė, vykdydama ESOC nurodymą, įpareigojo vieną iš tarnautojų kartu su keliais savanoriais perskambinti visiems 192 palangiškiams, kurie oficialiojoje statistikoje yra žymimi kaip šiuo metu sergantys koronavirusu, ir išsiaiškinti, ar tikrai jie dar serga. Visi skambinusieji pasirašė konfidencialumo įsipareigojimus neskelbti ir niekaip kitaip, nei tai buvo reikalinga tyrimui, nepanaudoti telefonu gautų duomenų.

Meras Š.Vaitkus taip pat pažymėjo, jog tyrimo vykdytojai niekaip nepretendavo į tuos duomenis, kurie yra saugomi Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Savivaldybė nuolat gauna sąrašus tų asmenų, kuriems yra nustatytas koronavirusas, ir juos panaudoja tik pagal numatytą paskirtį.

„Ekstremalių situacijų operacijų centras yra įpareigojęs visas savivaldybes kontroliuoti, kaip suvaldomas viruso plitimas, kaip laikomasi karantino reikalavimų ar privalomos saviizoliacijos. Galiausiai tokie sąrašai reikalingi ir policijos pareigūnams, kad jie galėtų patikrinti, ar sergantys COVID – 19 nevaikšto gatvėmis, neapsiperka prekybos centruose ir ar tikrai yra saviizoliacijos vietose“, – „Vakarinei Palangai“ šįvakar paaiškino Palangos vadovas Š.Vaitkus, atsakydamas į laikraščio klausimą apie tai, jog šiandien socialiniuose tinkluose vienas ar kitas palangiškis, sulaukęs tyrėjų skambučio, reiškė itin audringas pretenzijas dėl neva kėsinimosi į jų privačius duomenis.

Šįvakar, apibendrinus tai, ką išsiaiškino skambinusieji, pabendravę su beveik dviem šimtais Palangos gyventojų, esančių NVSC sergančiųjų sąrašuose, tapo akivaizdu, jog tų, kuriuos dar kamuoja virusas, yra itin ženkliai mažiau, nei teigia oficialioji statistika.

Iš 192 liko mažiau nei 50

Kaip ir reikėjo tikėtis, atlikus tyrimą, galima konstatuoti apie ženklius oficialios informacijos ir realybės neatitikimus.

Skambinta buvo visiems 192 palangiškiams, esantiems sergančiųjų COVID-19, sąraše. 26 asmenys neatsiliepė, 20 atsakė, kad serga, o net 146 patvirtino, jog yra pasveikę.

„Skambinta buvo visiems 192 palangiškiams, esantiems sergančiųjų COVID-19, sąraše. 26 asmenys neatsiliepė, 20 atsakė, kad serga, o net 146 patvirtino, jog yra pasveikę. Pasidomėjus, kiek COVID-19 ligonių gydosi Palangos sveikatos priežiūros įstaigose, išsiaiškinta, jog nuo koronaviruso infekcijos kurorto sveikatos priežiūros įstaigose šiuo metu yra gydomi tik 44 palangiškiai. Žinoma, lieka tikimybė, kad dalis sergančiųjų gydosi ne Palangoje esančių šeimos gydytojų centruose“, – Palangoje surengto tyrimo rezultatus šįvakar apibendrino kurorto Savivaldybės vadovas.

„Klausimą dėl oficialiai skelbiamų sergančiųjų COVID-19 skaičiaus Palangos mieste galimo neatitikimo realiai situacijai kėlėme jau seniai – dar rudenį šią problemą kartu su kitomis miesto atsakingomis tarnybomis kėlėme Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiuose, tačiau, matyt, NVSC ir kitų atsakingų tarnybų, renkančių ir skelbiančių naujausius ligos plitimo duomenis, prioritetai buvo kiti“, – „Vakarinei Palangai““ sakė Palangos meras.

Jis teigė labai seniai atkreipęs dėmesį į tai, jog oficialiuose sergančiųjų COVID – 19 palangiškių sąrašuose nuolat matėsi ir tie, kurie jau seniai pasveiko. „Tarp tokių buvo ir Savivaldybės darbuotojai. Matau, kad jie jau seniai ateina į darbus, o oficialiojoje statistikoje vis žymimi, kaip sergantys koronavirusu“, – „Vakarinei Palangai“ sakė kurorto meras.

Neatitikimai nelemia karantino ribojimų

Palangos vadovas ir vakar, ar šiandien, kalbėdamas su „Vakarine Palanga“, akcentavo, kad sergančiųjų ir pasveikusiųjų skaičių neatitikimai vis dėlto nelemia konkrečios savivaldybės priskyrimo mažos, vidutinės ar didelės rizikos savivaldybėms, kur turėtų galioti griežtesni ar švelnesni karantino ribojimai.

„Turime stengtis mažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių, nes būtent nuo naujų patvirtintų atvejų skaičiaus, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų per paskutines 14 dienų, priklauso savivaldybės sergamumo rodikliai. Pagal šį kriterijų Palanga šiuo metu 37 vietoje. Taigi situacija geresnė nei vidutiniškai šalyje. Tačiau dar negalime atsipalaiduoti, todėl likime susitelkę, saugokime save ir aplinkinius“, – akcentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šarūno Vaitkaus teigimu, šiame kurorte norą uždrausti rūkyti balkonuose pareiškė penki daugiabučiai. Jis teigė, kad savivaldybė įstatymą įgyvendins, tačiau sakė abejojantis tiek jo nauda, tiek kontrole.

„Aš laikausi tokios nuomonės, kad šis įstatymas – nėra įmanoma jo pilnai įgyvendinti, nėra įmanoma jo kontroliuoti. Šis įstatymas, priešingai, sukiršins dar daugiau žmones, kaimynus, kurie patys pradės vienas kitą sekti, fotografuoti“, – LRT radijui sakė Š. Vaitkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Palangoje, ypač vasarą, kambarius ir butus nuomojasi daug atostogaujančių žmonių, o juos perspėti ir tinkamai kontroliuoti gali būti problematiška.

Palangos merui pritarė ir Kauno mero patarėjas, kuris teigė, kad neaiškumų įstatyme netrūksta, o jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas. T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Palikti prie durų? Tikrai ne!

Šiandien šimtąją gimtadienį švenčianti palangiškė Adelė Čižauskienė po pietų sulaukė tokios staigmenos, kokios nesitikėjo nei ji, nei Sodų gatvėje gyvenantys jos kaimynai.

Palangoje gyvuoja tradicija, jog kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus visada sveikina miesto senjorus, mininčius solidžius jubiliejus. Nepamiršta buvo ir senjorė Adelė.

Tačiau iškilo problema, kaip pasveikinti jubiliatę, kad ne tik nebūtų pažeisti Vyriausybės nurodymai dėl karantino, bet ir senjorė būtų saugi, nerizikuojant, jog svečiai netyčiomis gali atsinešti ir nepageidaujamą šių dienų palydovą virusą.

Moteris gyvena daugiabučiame name. „Na, kaip tai atrodys, jei pakilsiu iki jubiliatės buto ir paliksiu puokštę bei tradicinį šakotį ant grindų prie durų. Anokia čia šventė!“, – svarstė Palangos vadovas.

Rudenį, kuomet visi taip pat saugojomės nuo viruso, kita ilgaamžė palangiškė buvo pasveikinta jai puokštę ir skanėstą įteikus pro langą. Tiesa, ji gyvena nuosavame name.

Dabar buvo nuspręsta pasitelkti rudens patirtį ir senjorei Adelei gėlių įteikti taip pat pro atvirą langą. Tai, kad ji gyvena antrajame daugiabučio namo aukšte, netapo kliūtimi nudžiuginti jubiliatę. Susitaręs su „Palangos komunaliniu ūkiu“ meras, susimokėjęs 21 eurą, pusvalandžiui išsinuomojo mašiną su pakeliamu bokšteliu.

A.Kazlausko nuotr.

Komunalininkai, žinodami, kad bus užsakyta tokia paslauga, šiandien jau iš anksto nuvažiavo į „žvalgybą“ – apžiūrėjo reikiamo Sodų gatvės namo kiemą, pastrategavo, kaip geriau privažiuoti sunkiasvoriui transportui, kaip pasukti automobilį, kad bokštelis pakiltų būtent ten, kur reikia.

Kaimynai ėmė ploti

Atvažiavus technikai į namo kiemą ir pradėjus ruoštis neįprastai misijai, kažkiek žmonių, išlaikydami saugią distanciją, susirinko kieme, tačiau kur kas daugiau prilipo prie savo būstų langų – visiems buvo smalsu, kas čia vyks, gal norima pašalinti kokį gedimą?

Tačiau, kai į Sodų gatvės daugiabučio kiemą atvyko meras Š.Vaitkus ir, įsiropštęs į bokštelį, su puokšte bei šakočiu rankose ėmė kilti aukštyn, amo neteko ne tik jubiliatė, bet ir pro langus vaizdą stebintys kaimynai. Dauguma jų atsidarė langus ir, sužinoję, kokia proga meras taip neįprastai kyla link antrojo aukšto, ne tik tapo visos neįprastos sveikinimo ceremonijos liudytojais, bet ir dalyviais – ėmė ploti ir garsiai sveikinti kaimynę.

Labai susigraudino ir šimtametė jubiliatė – priėmusi puokštę ir saldžią dovaną pro atvertą langą moteris labai graudinosi ir braukė ašaras.

A.Kazlausko nuotr.

Pasiruošti sutikti svečius ilgaamžei palangiškei padėjo nuolat ją lankanti socialinė darbuotoja. Jos pagalba moteris pasipuošė pačiais gražiausiais rūbais, o ir buvo rami, kad pagalbininkė ir langą padės atidaryti, ir pabus šalia. Jubiliatė, kaip ir privalu tikrai damai, belaukdama sveikintojų, pasirūpino ir makiažu – raudona spalva paryškino lūpas, ir aksesuarais – pasipuošė dailiais karoliais.

Nenorėjo „paleisti“ sveikintojo

„Tai nepakartojamas jausmas! Tiek nuostabos ir džiaugsmo senolės akyse! Aš ir pats labai susigraudinau“, – po ceremonijos nusileidęs ant žemės pasakojo meras.

A.Kazlausko nuotr.

Tiesa, senolė labai prašė, kad ant bokštelio link jos langų pakilęs Palangos vadovas dar pabūtų su ja, kad ir tokiu neįprastu būdu, ir niekaip nenorėjo „paleisti“ sveikintojo. „Per karantiną esu visiškai viena, niekas negali manęs aplankyti, sėdžiu namie tarp keturių sienų“, – merui guodėsi jubiliatė.

Š.Vaitkaus sumanymą šimtametę miestietę pasveikinti tokiu neįprastu būdu, pasitelkus pakeliamą bokštelį, mero patarėjai ir Savivaldybės vadovai šįryt iš pradžių pasitiko išpūtę akis. Bet galiausiai, padiskutavę, visi nusprendė, jog tai tikrai bus močiutei labai saugi ceremonija, o ir didelė šventė, kuri ją tikrai nudžiugins.

Panašu į tai, jog dabar kiekvienais metais sausio 21 – ąją Palangoje galėsime švęsti Močiutės Adelės – Gerumo ir palangiškių bendruomeniškumo – dieną.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus BNS teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Palangoje deklaravo jau 82 žmonės.

„Nuo gruodžio 14 dienos iki šiandien deklaravo savo gyvenamąją vietą 82 gyventojai. Aš manau, kad taip gali būti ir dėl to, kad jie būtų įleisti į miestą kaip gyventojai“, – sakė Palangos meras.

Protingai galima daug ką gyvenime, kaip mano močiutė, amžiną atilsį, sakydavo.

Jo teigimu, žmonių motyvai, kodėl staiga panoro tapti palangiškiais, gali būti įvairūs.

„Galbūt yra dalis žmonių, kurie nebuvo to padarę, tada tai nėra nauji atvejai. Galbūt yra žmonių, kurie gyvena, ir tarkim vienas šeimos narys deklaravęs savo gyvenamąją vietą Palangoje, o kitas gali būti nedeklaravęs arba deklaravęs kitame Lietuvos mieste, bet dabar kadangi yra ribojimai, tai turbūt suskubo deklaruoti ir imti pažymas“, – teigė Palangos vadovas.

„Tai žmogaus teisė, jeigu jis turi nekilnojamojo turto“, – pridūrė jis.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Druskininkuose jau deklaravo 38 žmonės, kai per visą gruodį iki šiol – 75.

„Kad įtakos tam turėjo ir karantino ribojimai, tai vienareikšmiškai“, – BNS sakė R. Malinauskas.

Jis teigė besidžiaugiantis tuo, kad karantinas padėjo paskatinti žmonių registraciją ir patikino, kad Druskininkuose žmonės gali saugiai sutikti šventes.

„Gyventojų skaičius visomis prasmėmis yra gerai. Druskininkuose žmonės saugiai gali sutikti šventes. Nesakau, kad skatinu važiuoti – kiekvienas žmogus turi nešti atsakomybę, bet Druskininkai su parkais, skverais, šeimai išeiti pasivaikščioti tikrai yra galimybės ir pagal skaičius Druskininkuose sergamumas yra vienas mažiausių“, – teigė Druskininkų vadovas.

Dešimteriopai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

„Protingai galima daug ką gyvenime, kaip mano močiutė, amžiną atilsį, sakydavo“, – pridūrė jis.

R. Malinausko teigimu, daugiausia žmonės deklaruojasi pas tėvus arba turi nuosavybės.

Klaipėdoje ir Neringoje – pažymų spausdinimo vajus

Neringos meras Darius Jasaitis BNS teigė, kad šiuo metu savivaldybės specialistai užsiima pažymų, įrodančių apie gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje, spausdinimu.

Anot mero, tai įrodo, kad šventiniu laikotarpiu į Neringą ketina atvykti daugiau žmonių nei įprastai.

„Specialistai man pasakė, kad nuo užvakar ir vakar nieko kito šiuo metu neveikia, tik spausdina pažymas ir siunčia. Tai reiškia, kad judėjimas deklaruotų gyventojų bus nemažas“, – sakė D. Jasaitis.

„Tos švieselės, kurios degdavo tik vasarą, o nedegdavo žiemą, ko gero, šį savaitgalį degs“, – pridūrė jis.

Panaši situacija ir Klaipėdoje, kurios vadovas Vytautas Grubliauskas sako, kad prašymai dėl pažymų išaugo dešimteriopai.

„Dešimteriopai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Matyt, čia dėl to, kad į Klaipėdą galėtų įvažiuoti tie, kurie joje negyvena“, – BNS sakė V. Grubliauskas.

„Situacija įdomi ir jaučiasi ribojimų įtaka“, – teigė jis.

Anot uostamiesčio vadovo, dėl to kai kuriems darbuotojams teks nutraukti nuotolinį darbą ir sugrįžti dirbti į savivaldybę.

„Tai priveda prie to, kad kai kuriems darbuotojams teks sugrįžti iš nuotolinio į fizinę darbo vietą, nes deklaruojant vietas pakanka interneto, o pažymas reikia antspauduoti“, – kalbėjo Klaipėdos vadovas.

Policijos dėmesys – Palangai

Policijos pareigūnai trečiadienį įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimais didesnį dėmesį skiria Palangai – čia sustiprintos pareigūnų pajėgos užtikrins nepertraukiamą kontrolę.

Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, penkiuose postuose trečiadienį iki popietės buvo patikrinta apie 400 automobilių, iš kurių apie 20 nebuvo įleisti.

„Paaiškinimai, kad į kurortą važiuoti esą buvo būtina, nes nori apsipirkti, pajūryje pavedžioti šunį, ar panašiai, nėra būtina priežastis, todėl žmonėms, suprantama, teko apsisukti ir važiuoti namo“, – rašoma policijos pranešime.

Policija ragina susilaikyti žmones nuo nebūtinų kelionių į kitas savivaldybes, o jeigu jau vykstama, turėti priežastį patvirtinantį dokumentą.

„Labai prašytume Ekonomikos komiteto ir Seimo narių, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į visos Vakarų Lietuvos prašymą ir Palangos oro uosto tūpimo-kilimo takas būtų įtrauktas į rekonstrukciją panaudojant DNR lėšas 2021 metams“, – Seimo Ekonomikos komitete teigė Š. Vaitkus.

„Tam dalykui oro uostai ruošėsi ilgą laiką, yra pasirengę visą reikiamą techninę dokumentaciją, išsiėmę statybos dokumentus. Kiek mane pasiekė informacija, jau yra pradėtos viešųjų pirkimų procedūros“, – pridūrė jis.

Anot mero, ekspertų vertinimu, jei nebūtų atlikti kapitalinio remonto darbai, takas tarnautų ilgiausiai dar vienerius metus.

„Vėliau iškyla grėsmė, kad vieno iš tarptautinio oro uosto Lietuva neturėtų, kol nebūtų rekonstruotas takas. Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija. Oro uostai yra pasiruošę visiškai per 2021 metus įgyvendinti šį planą. Mums labai būtų tinkamas laikas 2021 metai, nes su aviacija dabar yra prastai, labai nesitrukdytų ir skrydžiams“, – teigė Š. Vaitkus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pakilimo takas yra svarbus visam Vakarų Lietuvos kraštui.

Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija.

„Tai yra labai puikus nutūpimo takas toms investicijoms, kurios į Klaipėdą, Vakarų kraštą ateina, todėl ši logistinė grandis yra ypač svarbi. (...) Tai nėra investicija į vieną iš oro uostų, tai investicija į Lietuvos ekonomikos potencialo stiprinimą“, – sakė V. Grubliauskas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis sakė, kad oro uostai šiam projektui yra visiškai pasiruošę, trūksta tik finansavimo.

„Oro uostai yra pasiruošę tiek iš techninės pusės, tiek iš kitų resursų pusės. 2019 metais vėl atlikome tyrimus tūpimo-kilimo tako ir situacija parodė, kad ji yra itin prasta. Yra parengta visa techninė dokumentacija. Šiandien yra paskutinė diena teikti pasiūlymus rangovams dalyvauti šiame projekte. Tikimės sausio pirmą savaitę išstatyti potencialius rangovus į eilę“, – teigė jis.

Anot M. Gelžinio, šio projekto įgyvendinimui trūksta dar 18 mln. eurų iš 24 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovė Zita Dubickienė posėdyje teigė, kad lėšų būtų galima numatyti nebent iš valstybės biudžeto.

„Susisiekimo ministerija iš savų finansavimo šaltinių tokių galimybių neturi, nes tokiais ištekliais nedisponuoja. Įvertinant tą poreikį, būtų prašymas numatyti valstybės biudžete“, – sakė Z. Dubickienė.

Finansų ministerija tuo tarpu atkerta, kad tokios galimybės dėl pablogėjusios ekonominės situacijos nėra.

„Tikrai buvo nagrinėjamas klausimas dėl Palangos oro uosto rekonstravimo, tačiau pagal 2021-2027 metų investicijų programą, tiek iš Ekonomikos gaivinimo priemonės nėra galimybės finansuoti, todėl galėtų būti finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau dėl pasikeitusios ir neapibrėžtos finansinės ekonominės situacijos didinti valstybės biudžeto asignavimus artimiausiu metu nėra galimybės“, – sakė ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alicija Penkovskaja.

„Kaip ir buvo nagrinėjama skirti lėšų iš DNR plano, tačiau jis netinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama peržiūrėti DNR planą, tai gali būti, kad nagrinėsime šį klausimą dar kartą“, – pridūrė ji.

Seimo Ekonomikos komitete nuskambėjo siūlymas ateityje peržiūrėti virtualių oro linijų kūrimui skiriamas lėšas ir skirti dalį jų Palangos oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai.

Palagos meras ragina apgyvendinimo paslaugų teikėjus išlikti sąmoningiems net ir esant sudėtingai ekonominei situacijai.

„Gerbiami apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kreipiuosi į jus, tikėdamasis kiekvieno iš jūsų sąmoningumo. Suprantu, kad ekonominė situacija yra nelengva, ir nežinia dėl karantino trukmės bei ribojimų griežtumo kelia nerimą. Pagunda vilioti svečius į savo apgyvendinimo įstaigas yra didelė – juk artėja gražiausios metų šventės, o kartu ir ilgasis savaitgalis, tad norinčiųjų šv. Kalėdas ar Naujuosius metus sutikti pajūryje yra išties nemažai. Vis dėlto raginu būti sąmoningus – vardan vieno kito papildomo euro nerizikuokite nei savo, nei savo artimųjų sveikata ir gyvybe“, – sako Š. Vaitkus.

Pabandyti apeiti draudimus, apgauti įvažiavimą į savivaldybes kontroliuojančius pareigūnus gal ir įmanoma, tačiau ar verta apgaudinėti pačius save?

Meras atkreipia dėmesį, kad „epidemiologinė situacija šalyje yra labai grėsminga. Kasdien tenka skaičiuoti ne tik susirgusius COVID-19, bet ir mirusius nuo šios infekcijos. Ir deja šie bauginantys skaičiai kasdien vis labiau auga.“

Š. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad neverta apgaudinėti savęs, o infekcija visuomenę puola lyg nematomas priešas.

„Pabandyti apeiti draudimus, apgauti įvažiavimą į savivaldybes kontroliuojančius pareigūnus gal ir įmanoma, tačiau ar verta apgaudinėti pačius save? Ar uždarbis, gautas už suteiktą apgyvendinimo paslaugą, atpirks mūsų artimųjų sveikatą ar net gyvybę? Juk plačiai atverdami duris svečiams, kartu atveriame duris grėsmei užkrėsti savo šeimos narius bei mus pačius.  Ši infekcija mus puola lyg nematomas priešas – niekad nežinome, kuris apsikabinimas, rankos paspaudimas, kurie pietūs prie bendro stalo taps lemiami mums ar tiems žmonėms, kuriuos labiausiai mylime. Todėl nuoširdžiai prašau – nesistenkime apgauti patys save, būkime sąmoningi ir atsakingi, per šias žiemos šventės neatverkime savo namų ar viešbučių durų svečiams. Šiais metais žiemos šventes tik su pačiais artimiausiais žmonėmis sutikime saugiai, savo namuose. Antraip, pasibaigus kalėdiniam spindesiui bei nuslopus pakilioms emocijoms, po švenčių gali tekti gailėtis dėl labai skaudžių, galbūt nebeatitaisomų pasekmių“, – teigė Palangos meras. 

Tiesa, Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė sakė, kad policijos pareigūnai situaciją Palangoje kontroliuos jau nuo ankstaus trečiadienio ryto.

„Kaip informavo Palangos policijos komisariato viršininkas, jie jau planuoja nuo 8 ryto kontroliuoti situaciją ir nuo pat ryto jau bus pastatyti penki postai“, – naujienų portalo delfi.lt žurnalistams sakė A. Grauslienė.

„Nuo pirmadienio, gruodžio 7 dienos, iki pat žiemos atostogų – gruodžio 23 dienos imtinai – visi Palangos bei Šventosios moksleiviai, įskaitant ir pradinukus, bus ugdomi nuotoliniu būdu”, – feisbuke pranešė Š. Vaitkus.

Pasak jo, toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į didėjančią susirgimų COVID–19 kreivę mokyklose bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas.

Meras teigia suprantantis, kad mokymasis nuotoliniu būdu sukels nemažai rūpesčių tiek vaikų tėvams, tiek pedagogams, tačiau „kito pasirinkimo nėra.”

Pasak Š. Vaitkaus, per pastarąsias keturias dienas koronavirusu susirgo 9 pedagogai ir darbuotojai bei 3 mokiniai, artimą kontaktą su jais turėjo 182 asmenys.

Visą posėdį pūtė dūmus?

Nutikimas užfiksuotas per paskutinį Palangos miesto tarybos posėdį. Jo pradžioje priesaiką davė naujas tarybos narys Paulius Rojus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, kuris pakeitė į Seimą išrinktą konservatorių Mindaugą Skritulską.

Panašu, E. Simutis elektroninės cigaretės ėmė dairytis svarstant vos pirmąjį klausimą, kai buvo diskutuota apie bendruomeninių organizacijų tarybos reikalus Palangoje.

Nervai nelaiko.

Pristačius klausimą, galimybės pasisakyti paprašė kurorto tarybos narė socialdemokratė Svetlana Grigorian. Kol viešai kalbėjo ši politikė, E. Simutis paslapčiomis užsirūkė.

Vyras elektroninę cigaretę laikė suspaudęs kumštyje ir rūkė prieš pat kompiuterio ekraną. Politikui išpūsti dūmus teko visiems matant – į šoną.

E. Simutis nesusilaikė nuo cigaretės net ir tuomet, kai teko balsuoti. Visą laiką, kol tarybos nariai balsavo dėl pirmojo klausimo, politikas pūtė dūmus.

E. Simutis retkarčiais cigaretę patraukdavo kone viso posėdžio metu.

Užkliuvo merui

Palangos mero Šarūno Vaitkaus pastabos E.Simutis sulaukė po pusantros valandos posėdžio transliacijos.

"Eugenijau, per tarybos posėdį rūkyti yra negražu", – pabrėžė Š.Vaitkus.

"Ką rūkyti?" – į akis šoko politikas.

Š. Vaitkus patikino nežinantis, ką rūko E. Simutis, bet pabrėžė, kad posėdyje taip elgtis nederėtų.

"Ką jūs čia nesąmones šnekate", – atšovė E. Simutis.

Tuo metu daugelis Palangos tarybos narių ėmė šypsotis į ūsą, kai kurie pradėjo taip krizenti, kad ėmė linguoti rankose laikomos planšetės.

Nervinosi dėl teisybės

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl politikas viešai rūkė per posėdį, E. Simutis atsakė, kad dėl įtampos.

"Nervai nelaiko. Ne, neįkliuvau. Nei aš slapsčiausi, nei ką", – patikino kurorto politikas.

E. Simutis aiškino, kad per posėdį jis ypač nervinosi dėl tvarkų, kurios jam kelia klausimų.

"Neaišku, kas čia dedasi. Nesuprasi, kokiais kriterijais remiantis apleisti pastatai yra įtraukiami arba išbraukiami iš neprižiūrimų statinių sąrašo. Jo objektai apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Norint kokį nors objektą įtraukti į tokį sąrašą, tvarką turi patvirtinti Vyriausybė. Savivaldybės sukuria savo tvarkos aprašą, įtraukia tokius objektus į sąrašą, o paskui pralošia teismą. Du objektus išbraukia, o visi kiti lieka", – aiškino E. Simutis.

Politiko emocijas sukėlė du prekybos centrai. Vienas jų įsikūręs J.Basanavičiaus g. 13, kitas, dar nebaigtas statyti, – Šventojoje.

"Kai nervai nelaiko, kartais užsidegi cigaretę. Rūkiau elektroninę. Bet juk ne posėdžių salėje, o namuose", – sakė E. Simutis.

Sulaukė moralinio pasmerkimo

Tai ne pirmas atvejis, kai politikas viešos transliacijos metu sugalvoja užsirūkyti. Lietuvoje didelio atgarsio sulaukė nuotolinis Vyriausybės posėdis. Jo pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka pasiėmė cigaretę ir užtraukė dūmą.

Į tai sureagavo tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir dabar laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

A.Veryga finansų ministro V. Šapokos elgesį savo feisbuko paskyroje pakomentavo itin šmaikščiai.

"Žurnalistė šiandien manęs paklausė, kaip vertinu tai, kad vakar per nuotolinį posėdį finansų ministras V.Šapoka užsirūkė. Kaip kaip? Man net alaus bokalas iš rankų iškrito", – juokavo alkoholio nevartojantis A. Veryga.

Gimimą lydėjo daug septynetų

– Minite jubiliejinį 45-ąjį gimtadienį. Sakoma, kad žmonės vieną savaitę prieš gimimo dieną ir vieną savaitę po jos neranda ramybės, juos kamuoja nerimas, pergalvojamas nueitas kelias, prisimenami jautriausi gyvenimo įvykiai. O kaip jaučiatės Jūs?

– Kažką panašaus ir aš jaučiu: pastarosiomis dienomis galvoje vis šmėsteli vienas ar kitas vaikystės, paauglystės dienų, studentavimo laikų, politinės karjeros pradžios prisiminimas, emocijos, susijusios su tėveliais ar mano paties šeima. Visko daug…

O jei klaustumėte, kaip jaučiuosi sulaukęs 45-erių, atsakyčiau, jog kaip žmogus, turintis labai daug jėgų ir patirties, galėčiau kalnus nuversti. Galiu pasidžiaugti, kad Dievas davė galimybę beveik dvidešimt metų tarnauti visuomenei ir mūsų miesto bendruomenei, ir tai man kuo toliau, tuo labiau patinka. Žinote, kaip kartais būna gyvenime, kažką darai, darai, o po to pasakai sau: „Ai, atsibodo“. Man galimybė dirbti savo gimtajam miestui ir jo žmonėms yra didelis apdovanojimas, kurį pelniau savo gyvenime.

Dviejų metų būsimasis Palangos meras nufotografuotas prie "Gabijos" viešbučio. 1977 m. Asmeninio albumo nuotr.

Viską pasiekiau pats savo darbu, niekas nieko man ant lėkštutės neatnešė. Savo darbinę karjerą pradėjau nuo administratoriaus pareigų mūsų šeimos viešbutyje „Perliukas“, dirbau jau nuo 18 metų. Vėliau tapau šio viešbučio vadovas. Šis darbas išugdė bendravimo įgūdžius, suvokimą, kad esi kurorto žmogus ir turi visada ieškoti būdų, kaip pritraukti svečią ir jam palikti pačius geriausius įspūdžius.

Dabar aš džiaugiuosi tuo, jog turiu galimybę padėti žmonėms. Galiu ir vakare, ir naktį ieškoti sprendimų, jei žmogus paskambina ar parašo. Aš visada ir visur skubu – jei kažką reikia daryti dabar, tai ir darau, niekada neatidedu darbų vėlesniam laikui ar laikotarpiui „kada nors“. Tiesiog imi ir darai, kuo greičiau, tuo geriau. Ir taip visą gyvenimą.

Aš net gimti skubėjau… Mano gimimo data  – 1975 metų lapkričio 17-ąją 17.30 val. Gimiau prieš laiką, 7 mėnesių, buvau neišnešiotas kūdikis. Beje, lapkričio 17-oji minima būtent kaip Pasaulinė neišnešiotų kūdikių diena… Aš kažkodėl nusprendžiau, kad man reikia gimti būtinai šią dieną… Tai va, turėjau būti Ožiaragis, sausio vaikas, o esu Skorpionas…

Mama gimdė Klaipėdoje, po to dar porą mėnesių praleidome ligoninėje. Gimiau vos 2 kilogramų. Močiutė Aniceta, tėvelio mama, man pasakojo, jog kai mane parsivežė namo buvau toks mažuliukas, kad ji net išsigando. Močiutė sugalvojo numegzti man kepurytę, o galvytė, kaip pasakojo, buvo vos gero kumščio dydžio.

Taip ir klostosi viskas gyvenime, kad nuo pat gimimo iki dabar visur vis skubu ir skubu.

Lemtingas interviu „Vakarinei Palangai“

– Nepamenu, ar kažkur skaičiau, ar pati kažkada rašiau, jog jau mokykloje žinojote, jog norite būti Palangos vadovas. Ar taip iš tikrųjų ir buvo?

– Na, negalėčiau sakyti, kad buvo būtent taip. Tik pamenu, jog kažkas iš mokytojų pasakė: matosi, kad aš būsiu vadovas. Tiesą sakant, nei mokykloje, nei studijų Klaipėdos universitete metais neplanavau ir neturėjau jokių minčių apie dalyvavimą politikoje.

„Radau savo nuotrauką, man čia keli mėnesiai. O antroje pusėje Mama užrašė, kam skirta. Radau pas savo močiutę“. / Asmeninio albumo nuotr.

Mano politinė karjera prasidėjo nuo interviu „Vakarinei Palangai“. Pamenu, sėdėjau tuometėje „Tauro“ kavinėje ir gėriau kavą. Prie manęs priėjo jūsų laikraščio žurnalistė Dalia. Tuomet buvau turizmo ir rekreacijos specialybės studentas, rašiau bakalauro darbą apie turizmą ir tai, kaip matau Palangos ateitį, kokių pokyčių čia reikėtų. Dalia paprašė manęs duoti laikraščiui interviu – jai pasirodė įdomūs mano pamąstymai apie mūsų kurorto galimybes. Tai buvo 2002 metų vasarą.

Šį interviu perskaitė tuometis Palangos meras Pranas Žeimys, jo patarėjas Mindaugas Skritulskas. Mindaugas mane susirado ir pasiūlė rudenį dalyvauti konservatorių partijos sąraše rinkimuose į miesto Tarybą. „Mums reikia jaunų, iniciatyvių žmonių“, – tuomet argumentavo dabar jau į Seimą išrinktas palangiškis.

Pasitariau su tėvais, nes manęs politiko karjera lyg ir nedomino. Tada amžiną atilsį tėvelis pasiūlė pabandyti. „Pabandyk, gal tau tai bus įdomu, o jei ne, visada galėsi išeiti“, – tuomet patarė.

Rudenį vykusiuose rinkimuose į miesto Tarybą pateko, berods, šeši mūsų partijos atstovai, o aš buvau kaip tik šeštas sąraše. Tad dvidešimt septynerių tapau miesto Tarybos narys.

Vėliau buvau pakviestas dirbti mero P.Žeimio patarėju jaunimo klausimais. Tuomet mane labai palaikė ir daug padėjo amžiną atilsį Salvijus Jodka, jis buvo mero pavaduotojas. Salvijus visada sakydavo, kad reikia palaikyti jaunus žmones.

2005 m. man pasiūlė tapti Savivaldybės administracijos vadovu. Man, trisdešimtmečiui, tai buvo didžiulis iššūkis, buvo tolygu, lyg tave įmestų į gilų šulinį ir kapstykis. Buvo be galo didelė darbinė įtampa – visų Savivaldybei pavaldžių įstaigų valdymas, vyko intensyvūs teritorijų planavimo darbai, begalės kasdienių spręstinų reikalų ir problemų. Tuomet buvau vienas iš jauniausių savivaldybių administracijos vadovų Lietuvoje.

„Jei mes to nepadarysime, jei mes negalime, tai ką mes čia veikiame? Tada susirinkime savo daiktus ir skirstykimės, nes esame nieko verti“. Dabar jau turime atkurtą visą gražuolį Kurhauzą, ir tai man yra mano svarbiausias būnant meru padarytas darbas“. / Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Nuo 2006 – ųjų  ketverius metus buvome opozicijoje miesto Taryboje, o 2011 – aisiais mes laimėjome daugumą ir balandžio 14 d. buvau prisaikdintas Palangos meru. Tad ateinančių metų balandžio 14 d. sukaks lygiai dešimt metų, kai vadovauju miestui.

Visada gali rasti priežastį pasakyti „ne“

– Mes visi matome, kad Palanga keičiasi neįtikėtinais, tiesiog milžino žingsniais. Žinoma, vertiname tik matomąją pokyčių pusę ir kartais net neįsivaizduojame, kaip nelengvai tai pasiekiama. Kas per tuos beveik dešimt metų būnant meru Jums buvo sunkiausia? Kokį darbą galėtumėte įvardyti svarbiausiu gyvenimo pasiekimu?

–Niekas ir niekur nebuvo lengva. Dabar Palangoje viskas juda – ir ten, ir ten  kažkas vyksta. Su laiku kaupiasi patirtis – ir darbe, ir valdyme, ir politinėje diplomatijoje, tai labai padeda. Visada sakiau, kad nėra blogų žmonių: yra geranoriškų, yra ir piktų, priešiškai nusiteikusių, nesuprantančių, nepalaikančių. Bet visada reikia kalbėtis: susėdi, bendrauji ir susikalbi.

Džiaugiuosi, kad man pavyko susikalbėti net su trimis vyriausybėmis – Andriaus Kubiliaus, Algirdo Butkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio. Ir visais atvejais buvo randama bendra kalba, galimybės padėti Palangai keistis, ypač, jei yra didžiulis noras ir poreikis. Pamenu, socialdemokratai net priekaištavo tuomečiam Premjerui A. Butkevičiui, jog jis konservatoriui merui padeda daugiau nei savo partijos atstovams, vadovaujantiems kitoms savivaldybėms.

Darbų ir sumanymų visada buvo labai daug, bet man sunkiausias ir svarbiausias – Kurhauzo atstatymas. Dešimt metų kurorto centre prastovėjo pastato griuvėsiai, atrodė, jog taip bus amžinai ir kažką pakeisti yra neįmanoma. Nepasakosiu apie tuos visus teismus, apie tai, kaip pavyko perimti pastatą iš nesitvarkiusio, bet vėliau nuolat skundais teismus užversdavusio ir atstatymui labai trukdžiusio buvusio bendrasavininkio veiksmus – mūsų norai atkurti istorinį pastatą nuolat balansavo ties neįmanomo, nepasiekiamo, neįgyvendinamo riba. Pamenu, pasakiau savo komandai: „Jei mes to nepadarysime, jei mes negalime, tai ką mes čia veikiame? Tada susirinkime savo daiktus ir skirstykimės, nes esame nieko verti“. Dabar jau turime atkurtą visą gražuolį Kurhauzą, ir tai man yra mano svarbiausias būnant meru padarytas darbas.

Per tuos beveik dešimt metų darbų pasipylė begalės. Centras buvo nesutvarkytas, stovėjo sena koncertų salė, šalia jos nieko nedomino neapšviesta ir nesutvarkyta Tiškevičių alėja. Neturėjome sporto komplekso, baseino, buvo ganėtinai apleistas Anapilis, neatitiko šiuolaikių turizmo standartų kempingas.

„Apie vaikų stovyklą Kunigiškėse kalbėjau su Prezidente Dalia Grybauskaitė, kai ji apsilankė mūsų organizuojamoje akcijoje Lietuvos vaikams „Pasveikink jūrą“. / Asmeninio albumo nuotr.

Prisimenu, kaip sužinojau, kad atliko 3 mln. eurų nuo vieno projekto, įgyvendinamo kažkur Lietuvoje. Tuomet kreipiausi į A.Butkevičiaus Vyriausybę, kad tuos pinigus skirtų Palangai naujai koncertų salei statyti. Pavyko įtikinti, pinigus skyrė, bet juos įsisavinti reikėjo vos ne per pusę metų, kitaip būtų reikėję lėšas grąžinti atgal į valstybės biudžetą. Ir mes tai padarėme! Naujosios koncertų salės atidarymo iškilmėse viešėjęs A.Butkevičius man tuomet prasitarė netikėjęs, kad Palanga pajėgs per tokį trumpą laiką įsisavinti skirtas valstybės lėšas. „Maniau, kad tai avantiūra, neįmanoma, kad tai tiesiog jaunatviškas maksimalizmas“, – tuomet stebėjosi Vyriausybės vadovas.

Prisipažinsiu, būna, kad ir Savivaldybės administracijos specialistai sprendžiant vieną ar kitą klausimą taip pat tvirtina: „Tai neįmanoma! Nepavyks, nėra laiko“. Manau, kad, jei nori, visada gali rasti priežasčių pasakyti „ne“. Štai ir dabar dėl „Auskos“ perėmimo juk galėjome nesistengti. Bet mes perėmėme ir džiaugiuosi, kad pavyks išsaugoti visuomenės reikmėms tiek šį pastatą, tiek unikalią teritoriją aplink jį.

Žmona Vilma viską supranta, ji yra protinga moteris ir labai palaiko mane. Vilma labai daug padeda, be jos pagalbos man būtų buvę be šansų dirbti ir stengtis dėl savo gimtojo miesto.

Džiaugiuosi ir tuo, kad Kunigiškėse, buvusios vaikų stovyklavietės vietoje, pradedamos naujo komplekso vaikams ilsėtis ir kurti statybos. Beje, apie tai, kad nesusirūpinus ir nepriėmus atitinkamų sprendimų yra grėsmė, jog čia gali pradėti dygti daugiabučiai ar kotedžai, kalbėjau su Prezidente Dalia Grybauskaitė, kai ji apsilankė mūsų organizuojamoje akcijoje Lietuvos vaikams „Pasveikink jūrą“.

Šiuo metu Palangoje vykdoma net 60 įvairių projektų. Sutvarkyta ar tvarkoma visa kurorto centro infrastruktūra, išskyrus S.Nėries gatvę, bet ir jai ateis laikas. Sutvarkytas ir naujasis mikrorajonas, praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, kiemuose įrengtos žaidimų vaikams aikštelės. Pokyčiai matomi ir Šventojoje, čia jau galime puikuotis gražia centrine aikšte, o priešaky dar  Šventosios uosto atstatymo darbai.

Palangai sugrąžinta ar perduota nemažai objektų: tai ir kelininkų poilsio namai, kuriuose dabar įsikūrė Savivaldybės administracija, ir teniso kortai, ir jūros vandens gręžinys su visa infrastruktūra, ir Šventosios švyturys.

Tikrai turime kuo pasidžiaugti. O dar viena gera žinia: vakar žmona Vilma man pasakė, jog mes jau perkopėme 18 tūkstančių – tiek dabar gyventojų yra Palangoje, ir jų ne mažėja, o daugėja (Š.Vaitkaus sutuoktinė Vilma darbuojasi Palangos civilinės metrikacijos skyriuje – aut. pastaba).

„Dešimt metų esu susikaupęs“

– Jūs turėjote puikią galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose ir pakilti politinės karjeros laiptais. Ir vis dėlto, kodėl atsisakėte kandidatuoti?

– Apie savo apsisprendimą nekandidaduoti į Seimą išsamiai pasisakiau pavasarį. Jei trumpai, viską ramiai pergalvojau ir prisiminiau savo tėvelį, kuris visada mokė nesiblaškyti. Pavasarį buvo metai, kai buvau išrinktas meru trečiajai kadencijai, manimi pasitikėjo beveik 80 procentų rinkėjų. Ką turėčiau jiems pasakyti, kodėl viską numetu ir išeinu?

O ką turėčiau pasakyti savo komandai, Savivaldybės žmonėms? Juk kai išeina meras, jie turi išeiti kartu. O kaip bus su jais, su jų šeimomis?

Dabar tikrai labai sudėtinga ekonominė situacija tiek šalyje, tiek Palangoje. Jau dabar aišku, kad nesurinksime planuotų pajamų į vietos biudžetą. Yra didžiulis ekonominis nuosmukis, laukia daug sunkių ir nepopuliarių sprendimų. Jūs manote, būtų teisinga nuo viso to pabėgti į Seimą?

– O niekada nekilo minčių apskritai pasitraukti iš politikos?

– Būsiu atviras, buvo tokių pamąstymų. Būdavo, kad supykdavau ir pradėdavau galvoti: „Ką aš čia dabar deginuosi, naktimis dirbu, o mane spaudžia į kampą“. Tada pabūnu ramiai kelias dienas, darsyk viską permąstau ir nusprendžiu nesikarščiuoti.

– Emociškai nėra lengva beveik dešimt metų vadovauti miestui?

– Dešimt metų esu susikaupęs, jaučiu nuolatinę įtampą, stresą, tai, žinoma, duoda didžiulį nuovargį. Net į miestą negali išeiti bet kaip, nepasitempęs, atsipalaidavęs – visada esi stebimas ir matomas. Bet, duok Dieve, sveikatos, ir viskas bus gerai.

Nežinau, kiek dar kadencijų būsiu meras. Arba tiek, kiek dar žmonės išrinks, arba matysiu, kad jau pavargau. Amžinų merų nėra, bet, kol sekasi, reikia padaryti Palangai kiek įmanoma daugiau.

Ar būna nekalbadienių?

– Žinau, kad Jums didžiulė vertybė yra Jūsų šeima. Ar lieka jai laiko?

– Aš labai daug dirbu. Iš ryto išeinu į darbą ir pareinu vėlokai vakare. Bet ir parėjęs aš toliau dirbu. Žinoma, aš stengiuosi pabendrauti su Vilma ir vaikais, tačiau grįžęs namo nemoku nedirbti, nemoku išjungti telefono ir tiesiog būti namie. Stengiuosi atsigriebti savaitgaliais, tuomet telefoną padedu į šalį ir į jį pasižiūriu kas dvi valandas.

Žmona Vilma viską supranta, ji yra protinga moteris ir labai palaiko mane. Vilma labai daug padeda, be jos pagalbos man būtų buvę be šansų dirbti ir stengtis dėl savo gimtojo miesto. Ji laiko savo žinioje visus keturis namų kampus ir daug laiko skiria vaikams.

– Ar būna, kad vis dėlto Vilma supyksta dėl tokio Jūsų užimtumo? Ar tarp Jūsų būna nekalbadienių?

– Visose šeimose visko būna, ir pas mus kartais mūsų nuomonės išsiskiria. Gal ir yra buvę nekalbadienių, bet labai retai tokie dalykai būna… Bet būna… Kartais ir aš iš darbo pareinu ne su ta nuotaika… Žinoma, lėkštės neskraido, rėkimo niekada nėra, vienas kito neįžeidinėjame. Tiesiog ramiai pabūname kas sau, ir viskas atsistoja į savo vietas.

– Ar pakalbate su vaikais apie jų gyvenimo kelio pasirinkimą?

– Kaip tik šiandien kalbėjau su Gabija apie tai. Dukrai liko mokytis dveji metai iki vidurinio mokslo pabaigos, ir jau reikia galvoti, kur norėtų toliau studijuoti. Jai labai patinka bendrauti, ir ji man prasitarė, kad norėtų būti psichologė. Atvirai kalbant, galvojau, jog dukra paseks mano pėdomis ir studijuos politiką, bet ji kol kas mato kitą kelią.

Sūnus Domantas yra tiksliukas, jis gali būti ir medikas, ir architektas. Architektūra jį labai domina.

Kas bus Ievutė? Net neįsivaizduoju. Gal dar anksti apie tai galvoti.

Gimtadienis lėktuve

– Šiandien vakare su šeima ramiai atšvęsite savo 45-ąjį gimtadienį. Ko palinkėsite sau?

– Praėjusį savo gimtadienį švenčiau aukštai danguje, lėktuve. skrisdamas namo iš konferencijos Pietų Afrikoje. Tuomet mane sveikino įgula ir aš kėliau simbolinę šampano taurę.

„Grįžęs namo nemoku nedirbti, nemoku išjungti telefono ir tiesiog būti namie. Stengiuosi atsigriebti savaitgaliais, tuomet telefoną padedu į šalį ir į jį pasižiūriu kas dvi valandas“. / Asmeninio albumo nuotr.

Kas galėjo tuomet pagalvoti, kad štai dabar, praėjus vos metams, mes negalime niekur keliauti, negali dalyvauti renginiuose, o su žmonėmis turime bendrauti kelių metrų atstumu užsidėję ant veido apsaugines kaukes. Kaip šiame gyvenime viskas trapu.

Labai norėčiau, kad kuo greičiau sugrįžtų įprastas gyvenimas, kad galėtume nesibaiminti dėl tos infekcijos ir ramiai planuoti savo dienas. Dar norėčiau, kad man su komanda ir toliau sektųsi įgyvendinti projektus, kurie gražintų Palangą ir darytų ją patrauklią gyventi ir ilsėtis.

O labiausiai sau ir visiems mūsų miestiečiams, visiems žmonėms, norėčiau palinkėti sveikatos, ir kad kuo greičiau būtų įveikta mus visus sukausčiusi pasaulinė pandemija. Būkime sveiki ir kantrūs!

Apie skaičių 7

Kaip minėta, Šarūnas Vaitkus gimė 1975 metų lapkričio 17 dieną 17.30 val. būdamas 7 mėnesių. Tad jo gimimo dienoje yra net trys septynetai, o su gimimu iš viso susiję keturi septynetai.

Ką numerologai sako apie skaičių septyni?

7 – dieviškos išminties skaičius. Žmogus, kurio gyvenimo skaičius 7, turi kaupti išmintį, o paskui ja pasidalyti su kitais. Siekti tobulumo, eiti dvasinio tobulėjimo keliu, skleisti išmintį ir šviesą. Tada jam gyvenime sekasi.

Toks žmogus bene geriausiai supranta save ir savo vietą pasaulyje, bet jam reikia laiko savo sumanymams įgyvendinti.

7 yra mistiškiausias iš visų skaičių. Tai filosofų, mokslininkų, analitikų, vienuolių skaičius. Pasakose 7 simboliai yra išmintingi senukai, žyniai, kurie savo patarimais padeda nuskriaustiesiems.

Numerologijoje 7 laikomas pačiu svarbiausiu skaičiumi. Kiekvieną dieną mes susiduriame su skaičiumi 7. Kartais net patys nesuvokiame, kad septynetas yra dalis mūsų kasdienio gyvenimo: 7 savaitės dienos, 7 spalvos vaivorykštėje, 7 gamtos garsai, 7 pasaulio stebuklai, 7 Mėnulio fazės dienos.

Septynetas yra analizės, tobulumo, dvasingumo, paslaptingumo ir gausumo simbolis.

Septynetas mus skatina išsiaiškinti gyvenimo paslaptis, dirbti ir įgyvendinti savo tikslus, ieškoti nuotykių ir siekti pokyčių, vadovautis intuicija, pasitikėti laime.

Trys septynetai (777) – mistinis ženklas, suteikiantis žmogui išskirtinių gebėjimų.

Keturi septynetai (7777) – išskirtinis ženklas, kurį, kaip teigia numerologai, globoja angelas.

Beje, iš 7 raidžių yra ir Šarūno Vaitkaus vardas, ir pavardė. O ir žodis Palanga susideda iš 7 raidžių, kaip ir žodis Lietuva. Tiesiog mistika, o gal likimo ženklai.