Šią dieną tradiciškai pakeliama Žemės vėliava, organizuojamos inkilų kėlimo šventės, sparnuočių sutiktuvės, žygiai pavasarėjančioje gamtoje, žaliosios pamokos ir gamtosauginiai konkursai, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Šiemet Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre planuojama atsidaryti geologinę paroda apie unikalius mineralus, Marijampolės ir Alytaus mokyklose bus skaitomos žaliosios paskaitos.

Anykščių regioninis parkas ta proga organizuos aplinkos švarinimo akciją „Žemės vardan“. Visą mėnesį – nuo kovo 20-osios iki balandžio 20-osios – specialistai Anykščių regioniniame parke rengs talkas.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia moksleivius dalyvauti fotografijų konkurse „Mano gamtos kampelis“, Veisiejų regioniniame parke ir Dieveniškių istoriniame regioniniame parke bus kabinami inkilai, žygeiviai keliaus Gaujos mokomuoju taku, inventorizuos senus inkilus, juos valys, identifikuos inkilų gyventojus, taip pat vyks edukacinė programa „Pažink paukščius".

Žemės dienos žygis organizuojamas Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Pasaulinė Žemės diena minima kovo 20 dieną, tai kartu ir astronominis pavasaris. Šią dieną Saulė kerta pusiaujo plokštumą, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visame Žemės rutulyje, o gamta pabunda iš žiemos miego.

Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių degalai, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų išsakytus pageidavimus ir problemas. Vienas iš planuojamų pakeitimų – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai.

.

 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis ir kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, kad pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.

ŽŪM primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Ir institucijoms, ir ūkininkams tai leistų geriau pasiruošti šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu ŽŪM toliau tariasi su EK, siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams.

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojciechowskio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas sausio 23 d.

AM ir ŽŪM tarpusavyje suderino vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą, šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. Freepik.com nuotr.

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad ši funkcija atlikta netinkamai pasirengus. Ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą ir priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini.

Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą procesą, pasiūlyti sprendimų, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos į socialinių partnerių nuomonę. Sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai.

AM šiuo metu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reglamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT ir kiti socialiniai partneriai pateikė AM pastabas ir tris pasiūlymus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. 1878686

„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą“, – Eltai teigė K. Šetkus.

„Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – sakė jis.

Anot viceministro, miškų savininkai galės „vieno langelio principu“ pateikti reikiamus duomenis, kad gautų ūkio veiklos poveikio saugotinoms „Natura 2000“ tinklo buveinėms įvertinimą, pavyzdžiui, prieš kertant mišką. Daugiau duomenų prieš išduodant leidimą esą surinks ne pats savininkas, o atsakingos institucijos.

„Pats procesas yra apie reikšmingumo nustatymą „Natura 2000“ teritorijoje, t. y., ar galima vykdyti miško ūkio veiklą ir kokiu būdu, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.

Sutarta, kad būtų vieno langelio principu – kad miško savininkas būtų kuo mažiau apkraunamas informacijos surinkimu. (Miško savininkas – ELTA) pateiktų pačią pažymą, formą užpildytą ir pačios institucijos, kurios vertina reikšmingumą, galėtų susirasti papildomus duomenis“, – kalbėjo K. Šetkus.

Pasak jo, taip siekiama, jog kuo labiau sutrumpinti poveikio „Natura 2000“ buveinėms vertinimo procesą, kad jis nebūtų ilgesnis nei 20 darbo dienų.

K. Šetkaus teigimu, Aplinkos ministerijos pasiūlymui pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija, organizavusi pirmadienio protesto akciją.

„Tad lieka techninis įgyvendinimas“, – teigė viceministras.

Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas miškų savininkai turi gauti jei planuoja miškotvarkos veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje. Tik jas gavus galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT), kad ji išduotų leidimą kirsti mišką.

Toks precedentas atsirado gruodžio 6 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, jog Ignalinos raj. Valstybinei miškų urėdijai buvo neteisėtai išduotas leidimas kirsti mišką „Natura 2000“ tinklo teritorijoje, prieš tai neatlikus poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda.

 

Antradienį VMT paskelbė apie pirmuosius miškų savininkus, gavusius šias poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Anot K. Šetkaus, toks naujas reikalavimas miškų savininkams sukūrė papildomą naštą, nes norint gauti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą, būtina pateikti duomenis apie saugotinas buveines, kuriose numatoma ūkinė veikla.

„Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda“, – sakė K. Šetkus.

Tariamasi su miškų savininkais

Kauno apskrityje pirmadienį vyko miškų savininkų protesto akcija, kurios metu keliasdešimt miškovežių priemonių važiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone iki Kėdainių.

Akciją organizavo Privačių miškų savininkų asociacija, kuri solidarizavosi su praeitą savaitę protestavusiais ūkininkais. Miškų savininkai nėra patenkinti „Natura 2000“ teritorijų plėtra, kuri vykdoma ir privačiuose miškuose. Dėl to esą be miško savininko sutikimo apribojama ūkinė veikla.

Dar miškų savininkai reiškia nepasitenkinimą už šių teritorijų steigimą mokamomis, jų teigimu, per menkomis kompensacijoms, Lietuvoje taikomu 5 proc. mokesčių už parduotą žaliavinę medieną.

K. Šetkus sakė, kad Aplinkos ministerija derasi su kita miško savininkus vienijančia asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, su kuria buvo susitikusi penktadienį ir pirmadienį. Dar vienas susitikimas suplanuotas kitą pirmadienį.

„Diskusija vyksta tikrai nuolatos“, – teigė viceministras, dar patikinęs, kad ministerija miškų savininkų keliamus reikalavimus svarstys.

K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos.

Šiuo metu europinių florai ir faunai svarbių buveinių tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje laikomas nepakankamu, todėl siekiama į tinklą įtraukti naujas teritorijas, įgyvendinti konkrečias priemones joms apsaugoti.

Siekiant šio tikslo, 2018 m. parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose programa, pradėti atrinkinėti privačios žemės sklypai, derybos su jų savininkais dėl apsaugos sutarčių pasirašymo.

Tinklo plėtrai įgyvendinti planuojama valstybės nuosavybėn išpirkti bent 100 ha privačios ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose, pasirašyti bent 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais.

Aplinkos ministerijos teigimu, įsteigti Germanto regioninį parką pasiūlė vietos gyventojų atstovai, o Telšių rajono savivaldybės taryba šiai iniciatyvai pritarė dar 2022 metų spalį.

Naujos saugomos teritorijos pagrindu taptų Germanto kraštovaizdžio draustinis – vienas patraukliausių objektų Žemaitijoje. Tai vienas pirmųjų draustinių Lietuvoje, įsteigtas prieš beveik 60 metų siekiant išsaugoti vidurio Žemaitijos aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerų kompleksu.

Anot Aplinkos ministerijos, preliminariai naujasis parkas apimtų esamus Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinius draustinius. Į šią teritoriją taip pat patektų dalis itin vertingų gamtinių teritorijų, Europos Bendrijos svarbos buveinių, vertingų miškų, kurie yra už minėtų draustinių ribų.

Į siūlomą Germanto regioninio parko teritoriją ketinama įtraukti ir Gelžio ežerą, Kantaučių apylinkes.

Planuojama, kad naujos saugomos teritorijos plotas siektų iki 10,5 tūkst. hektaro. Tikslus plotas ir konkrečios ribos paaiškėtų planavimo metu.

Aplinkos ministerijos duomenimis, siūlomoje steigti teritorijoje yra apie 190 sodybų, į ją patenka ir keturi draustiniai su maždaug 50 sodybų.

„Savivaldybės administracijos darbuotojai ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos direktorius vyko pas gyventojus ir tiesiogiai informavo apie planus steigti regioninį parką“, – nurodoma Vyriausybei pateiktuose dokumentuose.

Į regioninio parko teritoriją pateksiančios žemės savininkams žadama išmokėti kompensacijas už nuostolius, patirtus dėl ūkinės veiklos apribojimų. Kai kuriais atvejais gali būti siūloma privačią žemę išpirkti.

Lietuvoje iš viso yra 30 regioninių parkų ir penki nacionaliniai parkai. Bendrai saugomos teritorijos užima 18,3 proc. viso šalies ploto.

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 25 susilaikė. 

Seimas nepritarė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlymui tokias teritorijas nustatyti 50-čiai metų arba neterminuotai, bet Seimas tam nepritarė. 

Seimas leido privačias saugomas vietoves nustatyti visoje Lietuvoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas kai kurias saugomas vietoves. Jas nustačius privačios žemės savininkai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba turės sudaryti sutartis, o jas nutraukus savininko iniciatyva jis turės grąžinti gautą kompensaciją. 

Jei sutartis bus pasirašoma ilgiau nei 30-čiai metų, už kiekvienus papildomus 10 metų bus mokamos dar 5 proc. vienkartinės kompensacijos.

Tokios saugomose vietovėse gamtotvarkos planai ir jų priemonės bus finansuojamos valstybės lėšomis, nebent bus susitarta kitaip. 

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma. 

Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos. 

„Tokie plotai nebūtų identifikuoti kaip prioritetiniai“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl naujo aplinkosaugos reglamentavimo, siūlomo Seime svarstomam Saugomų teritorijų įstatymo projektui, teigė A. Klimavičius.

Pasak ministerijos atstovo, sutartys galėtų būti sudaromos tik be kompensacijų, nes jų visais atvejais išmokėti valstybė neturi lėšų: „Pinigai turi būti nukreipti į vertingiausias teritorijas“.

Saugomų teritorijų įstatymo pataisos numato, kad su savininkais būtų sudaromos apsaugos sutartys. Tuo metu bendruomenės ar kitos organizacijos negalėtų inicijuoti tokių sutarčių. Jos būtų sudaromos neterminuotai ir išmokama visa numatyta kompensacija arba bent 30-čiai metų su puse apskaičiuotos kompensacijos.

Pavyzdžiui, vienkartinės kompensacijos miško turėtojams būtų apskaičiuojamos individualiai, priklausomai nuo medienos rinkos kainos.

Siūlau į įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma.

 

Visą išmoką gautų tik tie savininkai, kurių žemė bus įtraukta į planuojamą sukurti prioritetinių vietovių sąrašą, tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė sako, kad vietoj jo labiau apsimokėtų paskelbti žemėlapį.

„Nes jeigu bus sąrašas, jis neduoda teritorinių duomenų. Kaip tam žmogui žinoti, ar jo sklypas patenka į tą potencialią vietovę, ar ne. O jeigu būtų paskelbtas žemėlapis, tada tikrai būtų aiškiau. Gali būti sąrašas, bet plius žemėlapis“, – teigė R. Baškytė. 

Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos, kaip numato pataisos, būtų skiriamos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą. Jei neterminuota apsaugos sutartis nutraukiama žemės savininko iniciatyva arba dėl jo kaltės išnyks saugomos vertybės, jis turėtų grąžinti išmokėtą kompensaciją ir dar 3,5 proc. metų palūkanų netesybas. 

A. Klimavičiaus teigimu, tokia „lengvo sutarties nutraukimo“ sankcija reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimų.

„Sudaroma sutartis, paima vienkartinę kompensaciją, vėliau sutartis nutraukiama, mediena parduodama rinkoje ir kadangi medienos kainos linkusios kilti, lengvai valstybei sugrąžinama kompensacija (...) Tai kad tokio paslėpto savo reikmių finansavimosi nebūtų, būtina įvesti netesybų mechanizmą“, – komitete aiškino ministerijos atstovas. 

Pasak A. Klimavičiaus, privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos tik tuo atveju, jeigu žemę žmogus paveldėjo, o ne persikėlė.

Komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino įžvelgiąs rizikų dėl sprendimų, kokios privačios teritorijos bus verčiamos saugomomis bei priekaištavo dėl „per laisvo reglamentavimo“. 

„Kas nuspręs, ką saugome ir kodėl saugome, kad eis iš paskos ir tikrins, ar tikrai reikia tai saugoti? Siūlau į įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma“, – kalbėjo jis. 

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė sako, kad jau laikas nustatyti laiką, per kurį gyventojai spėtų apsispręsti, ar atstatys senas sodybas šiose teritorijose. Aplinkos ministerija siūlo kitą variantą – leisti atstatyti tik buvusių sodybų savininkų palikuonims.

„Manau, kad reikėtų nustatyti protingą terminą – penkerių metų ar kiek, 2030-ieji ateina. Ir nustatyti datą ir kažkada pabaigti. Septynerių metų užtektų – žmonės projektus galėtų pasidaryti ir vėliau tęstų sodybų atstatymą. Niekas neuždraustų. Bet turime kažkada pabaigti“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje pareiškė VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė. 

Pasak jos, nė viename Lietuvos regione nebandoma sodybų atstatyti senose jų buvimo vietose – tai daryti bandoma tik saugomose teritorijose.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė nemano, kad sodybų atkūrimas ant senų pamatų yra teisingas būdas, o protingo termino nustatymas duotų žmonėms aiškumo, kad atkūrimo procesas turi turėti pabaigą.

„Atkuria žmonės ne tie, kurie ten gyveno“, – pridūrė parlamentarė. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius siūlo apsvarstyti galimybę sekti sodybų atstatymo miškuose pavyzdžiu.

Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams.

 

„Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams. Tada atkūrimo teisė susiejama su tikraisiais buvusiais savininkais ir tas teisingumas mažiau pažeidžiamas. Ir tai automatiškai lemia, kad tas procesas bus kažkada baigtinis“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

„Miškuose niekas ir nebeatstato, nes nebėra tų paveldėtojų“, – pastebėjo A. Gedvilienė.  

A. Klimavičius informavo, kad šiemet jau priimta 11 sprendimų dėl sodybų atkūrimo, pernai – 10, o per pastaruosius 12 metų – 161.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sako, kad jeigu būtų palikta galimybė ir toliau leisti atstatyti buvusias sodybas draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, svarbiausia preciziškai surašyti taisykles.

„Be jokių dviprasmybių ir galimybių taikyti skirtingas nuostatas“, – komiteto diskusijoje teigė ji. 

S. Krasilnikova taip pat įspėjo vengti situacijos, kai nustačius terminą bus bandoma atlaisvinti sprendimų dėl sodybų atstatymo priėmimą: „ Žmonės yra kūrybingi, adaptuojasi prie pokyčių. Kai visuomenė išgirs termino pabaigą, tai gali netiesiogiai paskatinti ieškoti būdų nesąžiningai pasielgti“.

A. Gedvilienė pasigedo informacijos, kokia veikla vyksta atstatytose sodybose.

R. Baškytės teigimu, dažniausiai sodybos atstatomos asmeniams poreikiams, kai kur jose žmonės nuolat gyvena, dalyje įkurtos kaimo turizmo sodybos.

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas. 

„Inicijavome šituos teisės aktų pakeitimus dėl tokių priežasčių, kad turėtų būt saugomos rūšys ir buveinės. Bet gavom pasiūlymų, kad nereikėtų apsiriboti vien tiktai biologinės įvairovės svarbiais objektais, bet ir gali būt kultūros paveldo objektai, įvairios dėl dvasinių priežasčių žmonių siūlomos saugoti vietos. Net priemiesčio miškai buvo įvardinti kaip situacija, kada tam tikri miško plotai galėtų būt saugomi“, – teigė kalbintas ekspertas.

– Šių privačių teritorijų savininkai galės gauti kompensaciją. Klausimas, kokios tai yra kompensacijos, ar tai yra vienkartinė išmoka, ar būtų mokama periodiškai ir ką dėl to privačios teritorijos savininkas turėtų padaryti?

– Valstybė siekdama paskatinti žmones apsispręsti dėl svarbių biologinės įvairovės objektų išsaugojimo sudarys prioritetinių vietovių sąrašą, kur pirmiausiai būtų remiami žemės savininkų apsisprendimai. Ir į tokį sąrašą įtrauktume tas vietas, kuriose mes turime neįvykdytas gamtosaugines užduotis dėl europinės svarbos rūšių ir buveinių išsaugojimo. Tai pakviestume, sudarydami konkretų sąrašą, žemės savininkus atsiliepti iš šių vietovių ir pasiūlytume jiems už jų apsisprendimą vienkartines kompensacijas. Vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustato saugomų teritorijų įstatymas ir apibrėžia, kad jis apskaičiuojamas, iš principo kalbant, į detales neinant, darant prielaidą, kad ta mediena, sukaupta miške, galėjo būt parduota rinkoje ir gautos pajamos, iš pajamų atmetant medienos ruošos pajamas. Tokio dydžio būtų mokama vienkartinė kompensacija, jeigu visam laikui atsisakoma pagrindiniais kirtimais kirsti mišką tame plote.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Supratau. Bet ar nėra tokio pavojaus, kad, tarkime, atsiras tokių savininkų, kurie sieks tik kompensacijos, bet teritoriją nebūtinai saugos?

– Na, įsipareigojimai apims atsisakymą vykdyti pagrindinius kirtimus. Jeigu miško savininkas nesilaikytų įsipareigojimų, įstatymas sako, jog sutartyje privaloma numatyti, kas bus tada, jei įsipareigojimai yra sulaužomi. Tada išmokėta kompensacija turi būti sugrąžinta, skaičiuojant ir vidutines palūkanas, kurios galėjo būt gautos už tą laikotarpį. Privačios saugomos teritorijos nustatymas nereiškia apribojimų lankytis. Mes pirmiausiai kalbame apie miško kirtimų atsisakymą. O lankymasis apskritai nėra tas objektas, už kurį turėtų būt kompensuojama.

Privačios saugomos teritorijos nustatymas nereiškia apribojimų lankytis.

– Tai taip suprantu, kad prisiminus, tarkime, sostinėje Gulbinų kvartalo atvejį, nenutiks taip, kad, pavyzdžiui, ežerų pakrantės ar kitos vaizdingos vietos taps staiga privačiomis saugomomis teritorijomis ir ten žmonės negalėtų lankytis? Šitaip nenutiks, pagal jus?

– Šitaip nenutiks, visų pirma dėl to, kad ten yra valstybinis miškas. Gulbinų atvejis čia tikrai netinka aptarinėt, galėtume sukonstruot galbūt teorinį atvejį kur nors kitur, kitose Lietuvos vietose, kur yra privačių miškų. Ir jeigu mums labai rūpėtų išsaugoti saugomos rūšies radavietę ar natūralią buveinę... Įsivaizduokim, taip gali juk atsitikti, kad plačialapės klumpaitės auga privačiam miške, kuriam suėjo kirtimo amžius ir joks kitas įstatymas, jokia kita teisinė nuostata nesaugo šito ploto, miškas tuoj bus iškirstas. Tai mes tokį plotą galėtume pasiūlyti tos sodybos savininkui nekirsti, palikti saugomą, neiškirstą dėl tos priežasties, kad ten auga Europos bendrijos svarbos saugoma rūšis.

„Tai žemės savininko valingas sprendimas prisidėti prie saugomų vertybių išsaugojimo“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius, pristatydamas Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją.

Tokių teritorijų savininkai su atsakinga valstybės institucija sudarytų specialias sutartis, pagal jas valstybė už vertybių apsaugą mokėtų vienkartines kompensacijas.

Aplinkos ministerija planuoja sudaryti prioritetinių saugomų vietovių sąrašą.

„Tada būtų kviečiami žemės savininkai atsiliepti, jeigu jie sutiktų savo žemėje savo iniciatyva nustatyti saugomą teritoriją“, – komitete aiškino A. Klimavičius.

Pasak jo, nustačius tvarką, kaip būtų steigiamos tokios teritorijos, Lietuvoje atsirastų daugiau saugomų vietovių: „Taip pasiektume saugomų teritorijų plotų tikslus“. 

Be kita ko, A. Klimavičius pabrėžė, kad privačių saugomų teritorijų steigimui galėtų trukdyti žemės savininkų nesutarimai.

„Jeigu matytume, kad iš 10 savininkų sutinka tik vienas, reiktų aiškintis priežastis, kas žmonėms trukdo apsispręsti – keisti gal kompensavimo mechanizmą, švelninti sutarčių su valstybe sudarymo sąlygas“, – kalbėjo ministerijos atstovas. 

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis abejojo, ar valstybei apsimokėtų mokėti kompensacijas, o Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė nesantis tikras, ar apskritai pavyks įgyvendinti idėją, nes  tvarka gali nemotyvuoti žmonių įteisinti tokias vietoves.

„Tikrųjų miško ir žemės savininkų nemotyvuos įsitraukti į privačių saugomų teritorijų steigimą“, – teigė A. Gaižutis.

Kita vertus, jis mano, kad atsiras daug tokių teritorijų, nes jų savininkai labiau sieks finansavimo, o ne bus motyvuoti išsaugoti tokias teritorijas.  

Europos Sąjungos Bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma. 

Anot jos, siūlomi Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai panaikintų dabartinę tvarką, pagal kurią draustiniuose neleidžiama statyti pastatų ir įteisinti jų kaip stogines gyvuliams, o pataisos tokį reguliavimą naikintų.

„Projektu siūloma reguliavimo atsisakyti“, – teigiama pataisų projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje.

Jeigu siūlomi pakeitimai įsigaliotų, įstatymas nesaugotų vertybių, suteiktų nesąžiningo elgesio galimybę.

STT vertinimu, pakeitus įstatymą saugomose teritorijose kaip stoginės galėtų būti įrengiami kiti, pavyzdžiui, rekreaciniai statiniai, o tai būtų palanku siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims.

Išvadose taip pat teigiama, jog neaiški ir interpretavimui atvira ministerijos siūloma pataisa dėl draustiniuose leidžiamos naujos statybos buvusios sodybos vietoje – vietoj jos būtų leista nauja statyba kitoje vietoje, jei neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje vietoje.

„Dalis projektu apibrėžtų sąlygų – užaugęs miškas, nutiestas kelias ar kitos neapibrėžtos priežastys – gali būti žemės sklypo savininko ar valdytojo sąmoningos veiklos padariniai“, – skelbia išvados.

STT antikorupciniu požiūriu neigiamai įvertino ir kitus pakeitimus, susijusius su sprendimų priėmimu dėl saugomų teritorijų įsteigimo ar jų ribų keitimo.

Išvadą STT pateikė Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetams, kuriuose bus svarstomos įstatymo pataisos.