Taip LIF sureagavo į tarptautinės irklavimo federacijos „World Rowing“ sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams.

„Tačiau mes griežtai laikysimės savo – į Lietuvoje organizuojamas tarptautines regatas agresorių nepriimsime“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė Saulius Ritteris (Saulius Riteris).

„World Rowing“ nusprendė pritarti Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijoms grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas. Kaip neutralūs atletai jie jau galės varžytis šių metų jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų pasaulio čempionatuose.

Pasaulio jaunimo čempionatas bus organizuojamas Bulgarijoje liepos 19–23 dienomis, stipriausi jauniai varžysis Prancūzijoje rugpjūčio 2–6 dienoms, o pasaulio suaugusiųjų pirmenybės, kuriose bus dalijami olimpiniai kelialapiai, vyks Serbijoje rugsėjo 3–10 dienomis.

„World Rowing“ pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pasus turintys sportininkai jaunimo bei suaugusiųjų varžybose galės varžytis tik vienviečių ir pavienių dviviečių valčių klasėse.

Pasak S. Ritterio, ar dalyvauti šiose varžybose, Lietuvos atletai apsispręs patys.

„Negalime jų priversti dalyvauti, bet negalime ir neleisti varžytis. Kiekvienas priims savo sprendimą. Manau, puikiai visa sportininkų bendruomenė supranta, kad pasaulio čempionate bus kovojama dėl olimpinių kelialapių. Tai gali nulemti tolimesnę sportininkų karjerą“, – sakė jis.

Dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą rusų ir baltarusių atletai buvo pašalinti iš daugumos tarptautinių varžybų, tačiau pastaruoju metu jie vėl sugrąžinami į varžybas.

Tarptautinis olimpinis komitetas kovą paskelbė tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomenduojantis leisti su kariuomene nesusijusiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams „varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

Šeštadienio rytą Jūros miško irklavimo kanale lietuviai užtikrintai įvykdė svarbiausią porinių dviviečių valčių paguodos plaukimo užduotį – aplenkti bent vienus konkurentus. Aplenkė du ir, užėmę antrąją vietą tarp keturių įgulų, pateko į sekmadienį vyksiantį pusfinalį.

S. Ritteris ir A. Adomavičius 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 27,36 sek. ir 0,72 sek. atsiliko nuo vokiečių Stephano Kruegerio ir Marco Weberio. Trečiąją vietą užėmė ir paskutinį bilietą į kitą etapą laimėjo airiai Ronanas Byrne‘as ir Philipas Doyle‘as (6 min. 29,9 sek.). Ketvirti liko čekai Jakubas Podrazilas ir Janas Cincibuchas. Jiems olimpinės žaidynės jau baigėsi.

Kovojome labai, aišku, nepasakyčiau, kad vakar nekovojome, bet dabar kovojome iki galo.

Porinių dviviečių valčių pusfinalyje varžysis 12 komandų. Antro šanso čia jau nebebus – iš kiekvieno plaukimo trys valtys keliaus į A finalą, o kitos trys – į B.

„Faktas tas, kad pavyko patekti į dvyliktuką. Šiandien labiau susitelkėme į antrą distancijos pusę, pavyko išplėšti finišą prieš varžovus. Kovojome labai, aišku, nepasakyčiau, kad vakar nekovojome, bet dabar kovojome iki galo“, – po finišo sakė S. Ritteris.

Sekmadienį lenktyniaus ir visi kiti Tokijo žaidynėse startuojantys Lietuvos irkluotojai. Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės laukia porinių dviviečių valčių pusfinalis ir tapo pati užduotis – būti pirmajame savo plaukimo trejete.

Mindaugas Griškonis vienviete valtimi mėgins prasibrauti į pusfinalį. Norint tai padaryti, ketvirtfinalyje reikės būti tarp trijų greičiausiųjų savo plaukime. Kitaip beliks varžytis tik dėl 13-24 vietų.

Vyrų porinė keturvietė – Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis – sekmadienį rungsis paguodos varžybose. Čia laukia laba sunki kova, nes dėl dviejų likusių bilietų į finalą lenktyniaus šešios komandos.

Išsiskirs visur

Pirmieji aprangą dar vasario mėnesį išbandė irkluotojai olimpiečiai Milda Valčiukaitė ir Saulius Ritteris, dalyvavę Varšuvoje surengtoje specialioje fotosesijoje.

"Pirmas įspūdis buvo labai geras: kolekcija labai ryški, su daugybe lietuviškų akcentų. Manau, kad tikrai išsiskirsime tiek per žaidynių atidarymo ceremoniją, tiek ir sporto bazėse, – vertino olimpinis vicečempionas S.Ritteris. – Man labiausiai patiko marškiniai, kurie ir patogūs, ir turi gražių išsiuvinėjimų su lietuviška simbolika. Sportinė apranga lanksti, nevaržanti judesių, lengva ir pralaidi orui. Matyti, kad buvo įdėta daug pastangų, jog jas pritaikyti pagal specialius sportininkų poreikius."

Paradinių olimpiečių drabužių dizaino autorė – Oksana Raginskienė. Žaidynių atidarymo iškilmėms sukurtos dvi aprangos versijos: vyrai galės rinktis kostiumą su šonine juostele papuoštomis kelnėmis arba šortais, o moterys – klasikinius polo marškinėlius ir siaurą sijoną arba modernią suknelę, dėvimą kartu su švarku.

"Norėjau, kad žiūrovai tiek gyvai, tiek per televiziją iš tolo pamatytų asociatyvias spalvas ir iš karto mus susietų su Lietuva – kad tai būtų ryšku, aišku ir funkcionalu", – sakė O.Ragauskienė.

Audiniai – ypatingi

"Praeitą vasarą Europos žaidynėse ir Jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų delegacijas buvo galima lengvai pastebėti net ir sėdint tolimiausioje stadiono tribūnoje. Buvome išskirtiniai, sulaukėme daug komplimentų, – prisiminė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. – Ši kolekcija – viso to tęstinumas su dar daugiau tautinių simbolių, tad  neabejoju, kad vilkėdami šias aprangas Lietuvos delegacijos nariai jaus pasididžiavimą."

Europos žaidynėse ir Jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų delegacijas buvo galima lengvai pastebėti net ir sėdint tolimiausioje stadiono tribūnoje.

Kurdami Lietuvos olimpinę kolekciją "4F" dizaineriai atsižvelgė ir į oro sąlygas Tokijuje, todėl buvo nuspręsta naudoti lengvumu išsiskiriančius, orui pralaidžius, greitai išdžiūvančius, kvapus kontroliuojančius ir nuo ultravioletinių spindulių net penkis kartus labiau nei medvilnė apsaugojančius audinius.

"4F" geriausius mūsų šalies sportininkus rengia nuo 2019-ųjų.

Kurti olimpines kolekcijas Lenkijos kompanijai patikėjo ir daugiau nacionalinių olimpinių komitetų, tarp jų – Latvijos, Serbijos, Kroatijos, Slovakijos, Graikijos, Šiaurės Makedonijos.

Teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse jau yra iškovoję 23 Lietuvos sportininkai.

Viską lems vakcina?

Dėl pandemijos atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės 2021-aisiais vyks tik tuo atveju, jei jau bus atrasta COVID-19 vakcina arba vaistai nuo šios ligos. Tai pareiškė XXXII vasaros olimpiados organizacinio komiteto pirmininkas Yoshiro Moris.

Paklaustas, ar olimpinės žaidynės vyks, jei situacija išliks nepakitusi, Y.Moris pabrėžė, kad tokiu atveju jos nebus rengiamos, tačiau pridūrė, kad toks scenarijus yra tik hipotetinis.

Laukia: Japonijos sostinė skaičiuoja iki olimpiados likusias dienas, valandas, minutes ir sekundes. / AFP nuotr.

Paskutinė Japonijos gyventojų apklausa liudija: 23,9 proc. respondentų pritaria, kad žaidynės vyktų 2021 m., 36,4 proc. – kad renginys būtų dar kartą atidėtas ir 33,7 proc. – kad išvis neįvyktų.

"Likus vos vieniems metams iki olimpinės šventės, prieš akis dar vis turime milžinišką užduotį. Kartu su partneriais ir draugais Japonijoje sutariame, kad Tokijo žaidynių planavimą privalome pritaikyti prie pasaulinės krizės aplinkybių, kartu išsaugodami unikalią žaidynių dvasią. Siekiame optimizuoti veiklą ir paslaugas nepadarydami neigiamos įtakos sportui ir sportininkams", – kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Sudėliojo tvarkaraštį

Jau paskelbtas Tokijo olimpiados tvarkaraštis. Žaidynių atidarymo iškilmės numatytos 2021 m. liepos 24-ąją, uždarymo – rugpjūčio 8-ąją.

Pirmiausia (liepos 21 d.) varžybas pradės futbolininkai ir beisbolo bei softbolo komandos, o jau 24 d. medalius dalysis šaudymo iš lanko, dviračių sporto (plento), fechtavimosi, dziudo, šaudymo, tekvondo ir sunkiosios atletikos atstovai.

Trijulių krepšinio (3x3) turnyras ir plaukimo varžybos prasidės liepos 24-ąją, didžiojo krepšinio – 25 d., lengvaatlečiai startuos 30 d.

Tarptautinių sporto monitoringo, analizės ir statistikos kompanijų ekspertai prognozuoja: jeigu Tokijo olimpiada baigtųsi šiomis dienomis, daugiausiai medalių – 135 (iš jų 52 aukso) – turėtų JAV sportininkai.

Kinijos atletų rinktinė būtų susižėrusi 78 medalius (iš jų 32 aukso), Rusijos atstovai (jeigu šalis nebus eliminuota už Antidopingo kodekso pažeidimus) – 70 (19 aukso).

Lietuvos olimpiečiams šiuo metu prognozuojami du sidabro (akademinis irklavimas ir lengvoji atletika) bei du bronzos (akademinis irklavimas ir plaukimas) medaliai, nors pernai rugpjūtį ekspertai buvo dosnesni: žadėjo du aukso (akademinis irklavimas ir lengvoji atletika), vieną sidabro (sunkioji atletika) ir du bronzos (akademinis irklavimas ir baidarių-kanojų irklavimas) medalius.

Pasaulio pirmenybėse porinę dvivietę su Dovydu Nemeravičiumi irklavęs sportininkas teigė, kad vienuoliktoji pozicija nėra rezultatas, dėl kurio buvo dirbama visus metus.

„Ilgai ir sunkiai treniravomės, netinginiavome, o lūkesčiai buvo nepateisinti, – kalbėjo S.Ritter. – Todėl teko apsispręsti, ką daryti. Kuo vyresnis tampi, tuo dažniau pagalvoji, kad sportininko karjera nėra amžina. Norisi viską atlikti kuo kruopščiau ir išnaudoti kiekvieną treniruotės akimirką kuo kokybiškiau“.

31-erių S.Ritter apsisprendė keisti trenerį – nuo spalio mėnesio darbuojasi su Tomu Valčiuku.

„Aš nieko nekaltinu, tačiau suprantu, kad per didelis pripratimas vienas prie kito jau nepadeda tobulėti, – kalbėjo nuo 2013-ųjų metų su treneriu Mykolu Masilionu treniravęsis irkluotojas. – Natūralu, jei pastebima, kad stinga postūmių, reikia kažką keisti. Supratau, jeigu dabar nežengsiu žingsnio šiuo momentu, niekas nepasikeis. O vienuolikta vieta vėl? Tai manęs netenkina“.

Nuo 2013-ųjų metų S. Ritteris iškovojo Europos aukso, sidabro ir bronzos medalius, pasaulio pirmenybėse skynė sidabrą, pasipuošė Universiados auksu bei Rio de Žaneiro žaidynių sidabru irkluodamas porinę dvivietę, o pernai su porinės keturvietės įgula tapo Europos vicečempionu.

„Aš augau kaip sportininkas, M. Masilionis augo kaip treneris – kartu tobulėjome, – kalbėjo S.Ritteris. – Kartu pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau tikiu, kad nauja trenerio akis pamatys daugiau“.

Prabilęs apie kelią į Tokijo olimpines žaidynes S. Ritteris kalbėjo atsargiai – kas irkluos vienvietę, o kas sudarys porinės dvivietės įgula turėtų paaiškėti kitų metų pavasarį.

„Faktas – kelialapiai iškovoti. Pavasarį turėtų paaiškėti, kurie sportininkai užims visas tris vietas valtyse, – aiškino S. Ritteris. – Porinė dvivietė? Dar neaišku. Tačiau yra aišku, kad sportininkas turi būti kuo geresnės sportinės formos, kad galėtų įrodyti esantis vertas vietos olimpinėse žaidynėse“.

S. Ritteris 2016 metais Rygoje (Latvija) yra pasiekęs uždarų patalpų pusės maratono pasaulio rekordą.

Antroje vietoje liko olimpietis Aurimas Adomavičius (5 min 51,6 sek.), o trečioji vieta atiteko dar vienam olimpiečiui Dovydui Nemeravičiui (5 min. 52,6 sek.).

Moterų varžybose neaplenkiama buvo pasaulio čempionė Ieva Adomavičiūtė, distanciją įveikusi 6 min 40,5 sek. Antrą vietą užėmė Viktorija Senkutė (7 min. 2 sek.), o trečia pozicija atiteko Dovilei Rimkutei (7 min. 7,1 sek.),

Jaunimo iki 23 m. moterų varžybose pirma buvo Viktorija Senkute, antra - Dovilė Rimkutė, trečia - Kamilė Kralikaitė (7 min. 9,4 sek.).

Vaikinų jaunimo iki 23 m. įskaitoje pirma vieta atiteko Dovydui Nemeravičiui, antra - Giedriui Bieliauskui (5 min. 59,6 sek.), trečia - Povilui Stankūnui (6 min. 4,7 sek.).

Jaunių (iki 18 metų) merginų įskaitoje nugalėjo D. Rimkutė, antra buvo K. Kralikaitė, trečia - Laurita Nemeravičiūtė.

Tarp jaunių vaikinų triumfavo Augustinas Matusevičius, antrąją vietą užėmė Virgilijus Prušinskas, trečiąją - Domantas Maročka.

Jaunučių (14-16 metų) merginų grupėje pirmoji vieta atiteko Ugnei Juzėnaitei, antroji - Nomedai Nazarenkaitei, trečioji - Ramintai Malijauskaitei.

14-16 metų vaikinų tarpe pirmą vietą užėmė Rokas Jakubauskas, antras liko Gustas Logvinovas, trečias - Donatas Bareika.

Ši regata yra ne tik irklavimo varžybos, bet ir savotiška miesto šventė, kurioje netrūksta nei žiūrovų, nei sirgalių ir kurią plačiai nušviečia žiniasklaida. Regatos metu pagerbiami Bydgoščiaus irklavimo klubui, kuriam priklausė ir kai kurie žinomi Lietuvos irkluotojai, labiausiai nusipelnę atletai.

Lietuvai šioje regatoje atstovavusi vyrų aštuonvietė, kurią irklavo jau ne vienų varžybų prizininkai Artūras Muravjovas, Valdas Venckus, Domantas Maročka, Povilas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Giedrius Bieliauskas, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris ir vairininkas Edgaras Savickis, įveikę septynias Lenkijos ir Vokietijos ekipas, užėmė pirmąją vietą.

Gustas Logvinovas, Benas Volkovas, Vilius Grikpėdis, Aronas Nagys, Mantas Gudukas, Saulius Aušbikavičius, broliai Domantas ir Dovydas Stankūnai bei vairininkas Povilas Rubinas jaunių aštuonviečių valčių klasėje užėmė trečiąją vietą.

Šioje regatoje vyksta ir meistrų varžybos, tačiau jose didžiausias dėmesys skiriamas originaliausiam komandos pasirodymui (įdomiausiai aprangai), o ne distancijos įveikimo laikui. Lietuvos įgulą šiais metais sudarė irklavimo teisėjai.

„Wielka Wioslarska o Puchar Brdy“ regatoje jau 12-ąjį kartą rengiamos varžybos tarp irklavimo gimtinės Didžiosios Britanijos Kembridžo ir Oksfordo universitetų komandų. Šį kartą Kembridžas įveikė Oksfordą ir Bydgoščiaus regatose Kembridžas jau laimėjo penkerias varžybas, o Oksfordo universitetas – septynerias.

Didžiausio dėmesio sulaukė šiame renginyje pristatyti Lenkijoje išleisti pašto ženklai, įamžinantys Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių irklavimo prizininkus, tarp kurių pateko ir Lietuvos irkluotojai – sidabrą iš kovoję Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter bei bronzą iškovojusios Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė-Karalienė.

Planetos pirmenybės Floridoje esančiame Sarasotos-Bradentono rajone turėtų vykti rugsėjo 24 – spalio 1 dienomis, o lietuviai prieš čempionatą varžybų vietoje buvo suplanavę surengti treniruočių stovyklą.

Pagal planą pirmadienį į Floridą turėjo išvykti Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Daukantienė, treneris Virgaudas Leknickas ir ilgametis Lietuvos irkluotojų rėmėjas šveicaras Werneris Hansas Zwimpferis. Ankstų antradienio rytą į JAV turėjo iškeliauti ir sportininkai.

Deja, dėl uragano nutrūko susisiekimas su Florida ir irkluotojams teko keisti panus.

„Šiuo metu esame nežinioje ir laukiame informacijos iš Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA), – sakė LIF generalinė sekretorė I. Daukantienė. – Avialinijos dalį skrydžių atšaukė, tačiau kitus paliko galioti. Tai reiškia, kad galima skristi iki paskutinio saugaus taško, o tuomet reikėtų sėdėti viešbutyje ir laukti. Toks variantas sportininkams, iki čempionato likus vos 2 savaitėms, yra nepriimtinas. Todėl mūsų rinktinė lieka treniruotis Trakuose.“

Kada bus galima išvykti į Floridą – nežinia.

„Esame informuoti, kad čempionato šeimininkai daro viską, ką gali, ir susisieks su mumis, kai tik bus galimybė ir turės kokios nors naudingos informacijos“, – sakė I. Daukantienė.

Šiandien FISA vykdomasis direktorius Mattas Smithas visoms nacionalinėms irklavimo federacijoms išsiuntė laišką, kuriuo prašė nekeisti planų.

„Uraganas „Irma“ jau už Sarastos-Bradentono ir tikimės šiandien įvertinti padėtį žemėje. Prašome nekeisti savo planų artimiausias 24-36 valandas kol gausime daugiau informacijos. Pranešime visas naujienas iš Floridos, kai tik jų turėsime“, – sakoma laiške.

Šių metų pasaulio čempionate dalyvaus 4 Lietuvos įgulos. Porines dvivietes irkluos Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris bei Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, porinę keturvietę – Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius, o keturvietę be vairininko – Saulius Ilonis, Dominykas Jančionis, Giedrius Bieliauskas ir Povilas Stankūnas.

Vyrų porinė dvivietė, kurią irkluoja olimpiniai vicečempionai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, atrankos antrajame plaukime distanciją įveikė per 6 min. 21,43 sek., užėmė antrąją vietą ir iš karto pateko į pusfinalį.

Lietuvos atstovai, įveikus 1500 metrų buvo pirmi, tačiau paskutinėje trasos dalyje užleido pirmąją vietą lenkams Miroslawui Zietarkiui ir Mateuszui Biskupui (6.17,400).

Taip pat sėkmingai atrankos varžybos susiklostė mūsų porinei keturvietei, kurią irkluoja Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius. Lietuviai atrankos pirmajame plaukime distanciją įveikė per 5 min. 51,030 sek., artimiausius konkurentus aplenkė daugiau nei 4 sek. ir iš karto pelnė vienintelį kelialapį į A finalą.

Armandas Kelmelis vienvietininkų atrankos antrajame plaukime finišavo trečias (7.08,38), todėl dėl vietos pusfinalyje turės kovoti paguodos plaukime.

Keturviečių be vairininko atrankos trečiajame plaukime Saulius Ilonis, Dominykas Jančionis, Povilas Stankūnas ir Mantas Juškevičius liko ketvirti (6.04,480) ir taip pat startuos paguodos plaukime.

Porinių keturviečių varžybose dar startuos Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius.

– Kaip atrodo tipinė tavo kaip sportininko diena?

– Mano rytas prasideda 7 valandą. Kadangi esu vyturys, keltis nėra labai sunku. Dienos nepradedu be pusryčių – tai svarbi kiekvieno sportininko režimo dalis. Po pusryčių ruošiuosi treniruotei, kuri paprastai trunka nuo 9 iki 13 valandos. Atėjus pietų metui pasistiprinu ir likusį laiką iki antrosios treniruotės, kuri prasideda 16 valandą, skiriu suplanuotiems dienos darbams.

Po treniruotės grįžtu į eilinį socialinį gyvenimą: susitinku su draugais, vakarieniauju, kartais baigiu darbus, kurių nespėjau atlikti per dieną, ir einu ilsėtis. Mano dienos ritmas pakankamai griežtas, tačiau kai viskas detaliai suplanuota, nuveikti spėju iš tiesų daug.

– O kada randi laiko rūpintis buitimi?

– Dažnam atrodo, kad sportininkai visą dieną bėga neatsikvėpdami, o tokiems dalykams kaip namų ruoša neturi laiko. Tame yra dalis tiesos. Tačiau aš labai mėgstu ir vertinu tvarką, man svarbu, kad kiekvienas daiktas namuose turėtų savo vietą, lova būtų paklota, o indai suplauti.

Visgi nemanau, kad intensyvi rutina gali būti priežastis betvarkei. Žinoma, kartais tikrai nėra galimybės palikti namų tvarkingų taip kaip norėtųsi, bet tai neturėtų tapti įpročiu. Po dienos darbų norisi grįžti į jaukią ir tvarkingą namų aplinką – negaliu įsivaizduoti poilsio aukštyn kojom apverstuose namuose. Pats namų ruošos nevengiu, tačiau turiu pripažinti, kad dažnai keliaujant ir apsistojant viešbučiuose, tai būna padaryta už mane.

– Kada pradėjai savarankiškai rūpintis buitimi?

– Savarankišką gyvenimą pradėjau ganėtinai anksti, kai tėvai sutiko mane išleisti mokytis ir gyventi į Trakus, į tuo metu egzistavusią internatinę irklavimo sporto grupę. Buvau 14 metų – būtent tada ir prasidėjo mano savarankiška buitis, kai daugeliu dalyku teko rūpintis pačiam.

Pamenu, pradžia buvo nelengva, bet tuo pačiu ir smagi: staiga niekas tau nebeprimena, kada metas tvarkytis, valgyti ar skalbti. Nebent kambario draugas, kuriam gali įkyrėti tavo indų krūva ar suverstas kambarys (juokiasi). Žinoma, kai gyveni su tokio pat likimo draugais, natūraliai atsiranda poreikis kooperuotis, dalintis atsakomybėmis, kad buitis taptų lengvesnė.

– Tikriausiai tau kaip sportininkui itin dažnai tenka užsiimti skalbimu, tiesa? Ar turi daug sportinės aprangos komplektų, ar mieliau renkiesi turėti kelis ir dažniau juos skalbti?

– Kai treniruotis tenka po 16 kartų per savaitę, neišvengiamai susiduriu su dažnu skalbimu. Turiu ne vieną sportinių drabužių komplektą, bet yra pora, kuriuos ypač mėgstu ir vilkiu dažniau.

Anksčiau būdavo sunku išlaikyti gerą drabužių būklę dėl dažno skalbimo. Rūbai greitai išsitampydavo ir dėl to tapdavo nepatogūs, ypač irkluojant, kai labai svarbu, kad drabužiai tinkamai priglustų prie kūno ir netrintų. Dėl šios priežasties stengiuosi juos prižiūrėti tinkamai, kad šie tarnautų kuo ilgiau, renkuosi naujausią buitinę techniką, kuri paprastai nenuvilia. Šiandien skalbti yra dar paprasčiau, nes naujosios skalbyklės ir džiovyklės itin palengvina šį darbą.

– Ar buityje yra pasitaikę kokių nors kuriozinių nutikimų?

– Pamenu turėjau tuo metu ne patį maloniausią, tačiau dabar keliantį juoką, siurprizą, kai iš skalbyklės ištraukti sportbačiai buvo išsilydžiusiais padais... Matyt parinkau per aukštą vandens temperatūrą (juokiasi).

Dabar su tokiomis problemomis susiduriu vis rečiau, juolab, kai naujos skalbyklių ir džiovyklių technologijos iš tiesų prailgina drabužių gyvavimą. Smagiausia yra tai, kad net nebūtina išmanyti audinių priežiūros subtilybių, užtenka atitaikyti programą: jautriems – jautri, lauko rūbams – speciali, impregnuoto audinio nesugadinanti programa ir tai viskas, ką reikia žinoti, kad ištrauktas rūbas nenustebintų pakitusia forma ar spalva.

– Pasidalink prisiminimais: ar vaikystėje tekdavo padėti tėvams buities darbuose?

– Be abejo, kaip ir daugelis vaikų, taip ir aš turėjau man pavestas atsakomybes ir namų ruošos darbus. Tiesa, neretai mano situaciją lengvindavo tai, kad buvau jaunesnis ir vyresniam broliui kliūdavo sudėtingesni darbai, tokie kaip grindų siurbimas, dulkių šluostymas ir kiti. Žinoma, brolis nevengė dosniai jais dalytis, tad vienaip ar kitaip atsakomybėmis būdavo paskirstytos po lygiai.

Pamenu vienas labiausiai stresą keliančių darbų buvo dulkių šluostymas indaujoje. Šis darbas reikalavo ne tik kantrybės pakeliant, nušluostant, gražiai sustatant indus atgal į vietą, bet ir atsargumo, stengiantis jų nesudaužyti. Kaip dabar menu, kad dažniausiai virsdavo ant plonų kojelių stovinčios taurės.

Lietuvis distanciją įveikė per 1 val. 10 min. 14,4 sek. ir vokiečiui Benjaminui Reuteriui priklausiusį geriausią planetos rezultatą pagerino 32,8 sek.

Antrąją vietą Rygoje užėmęs latvis Dairis Adamaitis finišavo per 1 val. 12 min. 10,3 sek.

Moterų varžybose jėgas išbandė olimpinio bronzos medalio laimėtoja Milda Valčiukaitė. Ji distanciją įveikė per 1 val. 26 min. 15,2 sek. ir užėmė 3-ąją vietą. Varžybų nugalėtoja tapusi latvė Elza Gulbė tai atliko per 1 val. 23 min. 44,3 sek.