Muzikų sąjunga savo puslapyje teigia, kad maestro mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, 1974 m. baigė klasikinio fortepijono studijas Lietuvos muzikos akademijoje (prof. M.Azizbekovos klasėje), o baigęs studijas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir įsitraukė į jos muzikinį gyvenimą.

Pažymima, kad nuo 1970 m. S.Šiaučiulis aktyviai reiškiasi kaip džiazo pianistas. Taigi jau daugiau nei 50 metų!

Iki 1985-ųjų jis vadovavo Klaipėdos džiazo kvartetui, vėliau savo vardo ansambliui, nuo 1980 m. grojo su Klaipėdos konservatorijos diksilendu ir bigbendu, 1985–1994 m. – duetu su taip pat gerai žinomu klaipėdiečiu klarnetininku Pranu Narušiu.

Profesorius yra muzikavęs su garsenybėmis V.Čekasinu, V.Pilibavičiumi, V.Labučiu, J.Maksimovičiumi, T.Botyriumi, A.Jofe, A.Šilkloperiu, J.Whighamu.

S.Šiaučiulis muzikavo ir su Kauno bigbendu, su garsiu saksofonininku P.Vyšniausku, dainininku S.Januška.

Tačiau su kuo profesorius bekoncertuotų, kur bemuzikuotų, jis jau daugybę metų vis tiek yra autentiškas Klaipėdos veidas. Be jo būtų sunku įsivaizduoti ir Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų laikotarpį, kai fakultetai garsėjo tiek jo, tiek ir P.Narušio dėka.

O ir vėlesnis Klaipėdos muzikinio gyvenimo laikmetis yra neatsiejamas nuo maestro.

Galima konstatuoti, kad pernai rudenį, kai profesorius minėjo savo jubiliejų, jis nebuvo adekvačiai įvertintas ir pagerbtas. Todėl labai puiku, kad šiemet maestro paskelbtas kultūros magistru sykiu su aktore Virginija Kochanskyte ir menininku Benu Šarka.

Manykime, kad tai tik pradžia ir S.Šiaučiulis sulauks dar iškilesnių nominacijų. Reikėtų pagalvoti apie šio žmogaus paskelbimą Klaipėdos miesto garbės piliečiu. Šio įvertinimo jis tikrai vertas.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, šiemet buvo pateikta dešimt pretendentų į Klaipėdos kultūros magistrus.

Tai – kultūrininkas Kęstutis Meškys, dirigentas Tomas Ambrozaitis, džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojas Alfonsas Navickas, juvelyras Vidas Bizauskas, aktorius Benas Šarka, teatro vadovas Tomas Juočys, rašytoja Nijolė Kepenienė ir dailininkas Juozas Vosylius.

Tačiau Klaipėdos dramos teatro direktorius T.Juočys savo kandidatūrą atsiėmė, tad magistrai buvo renkami iš devynių kandidatų.

„Šiais metais suplanuoti trys žiedai ir, kadangi šiais metais pretendentų daug, tai visas galimybes išnaudosime“, – teigė E.Deltuvaitė.

Vakar vykusiame Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdyje po slapto balsavimo paskelbti šių metų kultūros magistrai.

„Smagu, kad šiemet Klaipėda turi tris kultūros magistrus, tai – S.Šiaučiulis, V.Kochanskytė ir B.Šarka. Tai labai skirtingų žanrų kūrėjai, menininkai, atlikėjai, manau, kad jie tikrai papuoš Klaipėdos kultūros magistrų ložę. Tai tikrai labai graži dovana visai kultūros bendruomenei miesto gimtadienio proga“, – kalbėjo šios komisijos pirmininkas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m.

Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų. Šiemet prie jų prisijungs dar trys kūrėjai.

Kaip jau tampa įprasta, balandžio 30-ąją Klaipėda, kaip ir daugybė kitų pasaulio miestų, mini Tarptautinę džiazo dieną.

Šiųmetė džiazo diena buvo kur kas siautulingesnė ir renginiais turtingesnė nei ankstesniais metais.

Startą gausiai puokštei koncertų, kurie išsidėstė beveik 10 uostamiesčio barų, davė šeštadienio pavakarę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fojė vykęs renginys.

Dar prieš jį Tarptautinę džiazo dieną uostamiestyje pristatančio Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė buvo pastebėjusi, kad šis koncertas taps pagrindiniu tos dienos akcentu ir „desertu“.

Ir iš tiesų, šis renginys uostamiesčio džiazo mylėtojams pažėrė malonių staigmenų – jo metu vienintelį koncertą surengė specialiai Džiazo dienai uostamiestyje atgimusi puikiai žinoma ir viena reikšmingiausių klasikinio džiazo grupių Lietuvoje – „Doudi Jazz Band“.

Šiam legendiniam kvintetui talkino ir įspūdį stiprino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjai Aušra Krasauskaitė-Berulė ir Mantas Černeckas.

Ir tai dar ne viskas. Šiemet uostamiestyje pradedant Tarptautinės džiazo dienos renginius įteiktas ir „Džiazo žvaigždės“ apdovanojimas. Jis atiteko kartais netgi džiazo tėvu tituluojamam muzikantui Sauliui Šiaučiuliui.

Jis renginio dalyvius taip pat nudžiugino savo atliekamos muzikos garsais.

„Džiazo žvaigždės“ apdovanojimas Klaipėdos džiazo muzikos istorijoje įteiktas pirmą kartą. Organizatorių teigimu, nuo šiol kasmet šis, Klaipėdos pilies džiazo festivalio įsteigtas apdovanojimas bus skiriamas labiausiai nusipelniusiems uostamiesčio džiazo muzikos propaguotojams.

Po iškilmingo atidarymo šios muzikos mėgėjai pasklido po, kaip jau minėta, kitus specialiai šiai dienai surengtus koncertus, kurie išsidėstė beveik 10 įvairių uostamiesčio barų ir restoranų.

Iš gausybės koncertų savo skoniui tinkamą tikrai turėjo atrasti kiekvienas uostamiesčio džiazo mylėtojas. Kai kuriuos koncertus netgi lydėjo šokio pamokos bei specialios šokėjų programos.

Ketvirtadienį naujame Klaipėdos senamiesčio bare „Jazz&Grill bar“  (Turgaus g. 17) atidaryta unikali fotografijos paroda „Klaipėdos pilies džiazo portretai“.

Šioje parodoje, skambant Raimondos Vaičiūtės atliekamoms dainoms,  pristatytos penkios į fotoaparato objektyvą papuolusios žymios Klaipėdos džiazo muzikos pasaulio asmenybės – Inga Grubliauskienė, Vytautas Grubliauskas (Kongas), Kristina Jatautaitė, Kęstutis Sova ir Saulius Šiaučiulis. Tiesa, į parodos atidarymą atėję svečiai  čia šiuos žymius klaipėdiečius jau išvydo įamžintus visai kitame, nei daugeliui tapo įprasta kasdien juos matyti, amplua.

Fotografijos parodos „Klaipėdos pilies džiazo portretai“ idėjos bendraautoriai - fotografė Eglė Sabaliauskaitė ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė. Įdėją įgyvendino fotografas Oleg Kuchorenko.

„Visus šios parodos fotografijose pristatomus žymius klaipėdiečius mes esame įpratę matyti nuolat skubančius, lekiančius, pasinėrusius į savo darbus, rūpesčius bei kasdieninėje aplinkoje dažnai neišskiriančius iš kitų. Visgi šios asmenybės – tai tikrieji pastarųjų metų uostamiesčio džiazo pasaulio ambasadoriai, savo darbais ar atliekama muzika perteikiantys tikrąją Klaipėdos džiazo dvasią. Būtent todėl ir nusprendėme juos įamžinti neįprastoje - klasikinio džiazo dvasia persmelktoje - aplinkoje”, - parodos atidarymo metu sakė E. Sabaliauskaitė.

Fotografijos parodą „Klaipėdos pilies džiazo portretai“ pristato Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Parodos rėmėjai - baras „Jazz&Grill bar“,  „Fotopolis“ ir  viešbutis „National Hotel“.