„Tegul jie žino, kad gėjai kovojo. Tegul V. Putinas žino, kad tie gėjai, homoseksualai, transeksualai ir visi kiti – kovoja. Mes ir prieš jį kovosime tol, kol jo nebebus“, – kalbėjo vyras.

„Prieš devynis metus atvažiavau čia iš Rusijos, bet šiuo metu esu Lietuvos LGBT bendruomenės narys. Paauglystėje galvojau, kad neturiu išvis jokios galimybės ateityje būti savimi, todėl nusprendžiau nebūti. Tik Lietuvoje galėjau susitaikyti su savo tapatybe“, – pasakojo kitas vyras.

Prieš pusmetį Rusijos Aukščiausiasis Teismas tarptautinę LGBT bendruomenę pripažino ekstremistine organizacija. Uždraudė bet kokias jų teises šalyje.

„Esu čia ne tik dėl LGBT bendruomenės Rusijoje, bet ir Afrikos, iš kur atvykau. Esu dėl viso pasaulio, bet labiausiai – Rusijos. Čia rašoma, kad „trans žmonės“ – „transformeriai“. Aš taip reiškiu savo nepasitenkinimą“, – tvirtino dar vienas protestuotojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mes ir prieš jį kovosime tol, kol jo nebebus.

Nuomonių būta ir kitokių.

„Išskirti save iš bendrų protestuojančių tokiu būdu, sakyčiau, kad negražu. Tai tiesiog kvepia reklama“, – sakė publicistas, visuomenininkas Vitalijus Balkus.

„Normalaus žmogaus pozicija. Aš už šeimą, už didelę šeimą, o jie ten nelabai. Todėl jų nepalaikau. Aš palaikau V. Putiną“, – teigė dar vienas vyras.

LGBT palaikymas ar finansinė parama Rusijoje baudžiama penkiolika metų kalėjimo.

Pirmiausia dėl tos vadinamosios gyvenimo įgūdžių programos.

Aš į šią idėją žiūriu įtariai, bet dėl visai kitų priežasčių nei tos, kurios jaudina visokius šeimų maršus ir su jais į prezidentūrą išjoti bandančius populistus. Iš to, ką skaičiau ir ką girdėjau apie tą programą, man susidarė įspūdis, kad tai yra visiški vėjų vėjai, sukurti, matyt, vien tam, kad kažkas galėtų įsisavinti ES lėšas ir sukurti darbo vietas savo draugelių draugeliams.

O kalbant apie visus tuos seksualinių mažumų reikaliukus, visuomenėje pasklidę gandai, jog vaikams bus aiškinama, kaip tą ar aną padaryti, daugiau pasako apie kai kurių „šeimos vertybių gynėjų“ pasąmonėn nustumtus polinkius, jų neįgyvendintas erotines fantazijas ir bėdas miegamajame nei apie pačią programą.

Dabar – apie civilinės partnerystės įstatymą.

Šis įstatymas iš esmės yra reikalingas seksualinių mažumų atstovams, o tradicinės orientacijos atstovams jo visiškai nereikia.

Kodėl?

Todėl, kad iš esmės civilinės partnerystės įstatymas jau yra įteisintas.

Nežinojote?

Jis vadinamas civiline santuoka.

Jeigu neklystu, civilinė santuoka buvo sukurta po Prancūzijos revoliucijos, nes vienas dalykas, ko tada siekė prancūzai, – atskirti pasaulietinę ir religinę valdžią. Teisiniu požiūriu civilinė ir bažnytinė santuoka yra lygiavertės, tačiau teologiniu požiūriu – ne.

Žvelgiant per religinę prizmę, metrikacijos biure sudaryta santuoka yra gyvenimas „susimetus skudurus“, o joje „padaryti“ vaikai – „benkartai“, nes tikra vyro ir moters santuoka, anot bažnytininkų, tik ta, per kurią abu žmonės davė priesaiką prieš Dievą ir jo atstovus (čia aš dabar aiškinu ne savo pasaulėžiūrą ir moralizuoju, kaip jūs turite gyventi, o dėstau, kaip mąsto kai kurie žmonės).

Kalbant apie seksualinių mažumų atstovus, mano nuomone, Lietuvos gyventojai matyti vienalyčių porų ir šeimų dar nepribrendo. Antai Airijoje, kitame katalikiškame ir gana konservatyviame krašte, vienalytės santuokos buvo įteisintos prieš kelerius metus ir nenuleistos iš viršaus „progresyvios“ valdžios, o gavus visuomenės pritarimą per referendumą.

Kitaip tariant, referendumo rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad Airijoje didžioji visuomenės dalis mano, kad seksualinių mažumų atstovai irgi gali būti visaverčiai bendruomenės nariai ir, nepaisant religinių nuostatų, žiūri į viską šiek tiek liberaliau. Lietuvoje šito nėra ir, mano nuomone, dar ilgokai nebus, nepaisant to, kiek A. Tapinas mojuotų vaivorykštės spalvų vėliava, mat čia žmonės yra įpratę kištis ne į savo reikalus (įskaitant kaimynų lovą). Apibendrindama pasakysiu, kad Lietuvos žmonės pernelyg politizuoja lovos reikalus ir tam skiria pernelyg daug dėmesio, o žymiai svarbesniais dalykais (pvz., mokesčiais, palūkanų normomis, verslo ir karjeros galimybėmis, kurias atveria buvimas ES nare, ir t. t.) nesidomi.

Taip pat reikia pasakyti, kad žmonės pas mus dažnai bijo visokių mistinių „iškrypėlių“, tačiau tikrų grėsmių nepastebi. Antai mūsų kieme prieš kelis dešimtmečius gyveno vienas veikėjas, kuriam buvo ir tebėra ne viskas gerai su galva. Pavadinkime jį Petru.

Petras ir jo šeima mūsų daugiabutyje gyveno maždaug 15–20 metų, o paskui kažkur dingo ir jo artimieji, ir jis pats. Nemačiau jo beveik dešimt metų. Dabar jis vėl atsidangino ir nors, atrodo, gyvena kitame name, reguliariai užsuka į savo senąjį kiemą lyg šmėkla.

Nors jis atrodo ir elgiasi kaip didelis peraugęs kūdikis, iš tiesų jam yra daugiau nei 30 metų. Vaikai, kurie kažkada su juo žaidė ir jį žemino, dabar užaugę ir išsiskirstę kas kur, jų artimieji taip pat išvyko arba išmirė, o vietoje jų prie jūros gyventi privažiavo įvairių pašaliečių, kurie čia atsivežė savo atžalas.

Taigi, Petrui virš trisdešimt ir jis su naujakurių vaikais žaidžia gaudynių, slėpynių, „tukituki“ ir „alibaba“. Jūs net neįsivaizduojate, kaip yra baisu klausytis trisdešimtmečio vyro kniaukiančiu vaikišku balsu darželinukams ir pradinukams sakančio „vada“, „užtukino“, „o Nojus išeis į lauką?“. Vaikų tėveliai – rūstūs, „daug dirbantys lietuviai“, didieji tradicinių vertybių gynėjai to, matyt, nežino ir savo vaikams (7–12 m.) leidžia su juo žaisti.

Nors Petras niekada nepasižymėjo hiperseksualumu, būdingu lytinę brandą išgyvenantiems „kitokiems“ vaikams, mes nežinome, ką jis veikė daugiau nei dešimt metų ir ko išmoko apie gyvenimą. Kas bus, jeigu Petras galiausiai kur nors nusives Tomą, Romą, Sašą, Mašą arba Gučį ir parodys jiems, kaip „daromi vaikai“? O jeigu kuri nors mergaitė dar ir pastos? Kas už tai atsakys? Prezidentas? O gal „Laisvės partija“?

2022 m. vidutinis ES gyventojų amžius siekė 44,4 metų, kai 1955 m. jis sudarė 29,5 metų. Nuolat didėja senatvės koeficientas ir mažėja gimstamumas. Kiekviena moteris ES gimdo po 1,53 vaiką. Tačiau, norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką. Palyginimui, 1955 m. gimstamumo rodiklis ES buvo 2,66. Per beveik 60 metų bendras santuokų skaičius ES sumažėjo daugiau nei 50 proc., o skyrybų rodiklis – padvigubėjo.

Taigi bet kokiam blaiviai mąstančiam politikui turėtų būti suprantama, kad reikia ieškoti būdu skatinti Europos demografinį atsinaujinimą. Tačiau Europa renkasi kitokį kelią. Aktyviai kovodama ir gindama seksualinių mažumų interesus, ES nustūmė į paraštes tradicinių, vyro ir moters sudarytų šeimų interesus.

Norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką.

 

Mokslininkai seniai muša pavojaus varpais, įspėdami, kad ES neturi šeimos politikos. Užuot rėmusi šeimas, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, ES šeimą laiko problema. ES politikos formuotojai mano, kad šeimos yra ne ta vieta, kur žmonės gauna paramą ar randa prasmę, o ta vieta, iš kurios jie perima „pavojingas“ nuostatas ir vertybes, pavyzdžiui, tradicijas, ištikimybę ar nacionalinę tapatybę.

Ir tai nenuostabu – politikams naudinga skaidyti šeimas į atskirus individus, kurie savo ruožtu tampa politikos formuotojų įrankiais.

Galima būtų sakyti, kad šeima yra pasenusi formuluotė ir šiuolaikiniai žmonės į pasaulį žiūri laisviau ir plačiau. Tačiau tyrimai rodo ką kita.

Nuo 2016 m. kasmet atliekamo viešosios nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai europiečių šeima yra ypač svarbi. Iš viso 73 proc. apklaustųjų ES gyventojų nurodė teigiamai žiūrintys į šeimas ir tik 7 proc. nurodė vertinantys jas neigiamai. Dar daugiau – tyrimo rezultatai parodė, kad europiečiai nevienareikšmiškai vertina LGBTQ judėjimus ir smerkia LGBTQ idėjų sklaidą mokyklose. Tiriant, ką respondentai rekomenduotų savo vyriausybėms, jei tektų rinktis – ar daugiau dėmesio skirti šeimų apsaugai, ar veikiau seksualinių mažumų apsaugai ir paramai, vidutiniškai 61 proc. ES šalių gyventojų pirmenybę teiktų paramai šeimoms.

Taigi, nors europiečių parama šeimos vertybėms išlieka aukšta ir jie supranta jos svarbą, ES nedrįsta imtis iniciatyvos remti europiečių šeimų, todėl šalys priverstos ginti jas pačios.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu. Ir nors šis žingsnis ES buvo vertintas nevienareikšmiškai, o pačios valstybės – šeimų gynimo iniciatorės buvo nubaustos Europos Komisijos, kuri pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos vyriausybes, tačiau skaičiai rodo, kad sėkmingai įveikia demografinius iššūkius būtent tos šalys, kurios skiria dėmesį šeimos paramai.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu.

 

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. gimstamumo rodiklius, labiausiai jie išaugo Čekijoje – net 59 proc., Slovakijoje – 36 proc., Vengrijoje – 23 proc. Tuo tarpu Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje per 20 metų gimstamumo rodikliai tik mažėjo.

Būdamas EP nariu, klausimą dėl šeimų skatinimo Europos mastu keliu nuolatos. Šių metų birželio mėnesį buvo užregistruotas mano pasiūlymas dėl rezoliucijos „Dėl šeimos vertybių ir institucijos išsaugojimo ES“.

Rezoliucijoje yra atkreipiamas dėmesys, kad ES švietimo sistemose turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tradicinės šeimos institucijos stiprinimui ir tradicinės šeimos propagavimui, nes tai yra sveikos ir gyvybingos visuomenės pamatas; kad švietimo sistemose yra vis daugiau kalbama apie LGBT, o pamatinėms vertybėms, tokioms kaip tradicinė šeima, lieka vis mažiau vietos, o bet koks tradicinės šeimos institucijos gynimas yra marginalizuojamas ir traktuojamas kaip neapykantos kurstymas; kad vaikai yra seksualizuojami ir jiems yra diegiamas lytinis bei seksualinis švietimas, kuris neatitinka nei jų amžiaus, nei jų suvokimo galimybių.

Todėl paraginau EK pradėti remti pamatines ir pagrindines vertybes, tokias kaip šeima bei žodžio laisvė, kurios yra bet kurios demokratinės visuomenes pagrindas.

Taip pat atkreipdamas dėmesį į mažėjančius gimstamumo rodiklius, ne vieną kartą buvau įspėjęs EP, kad ekonomika negali augti ir nėra kaip užtikrinti socialinių garantijų bei pensijų dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus, todėl visą laiką turi augti mokesčiai, kurie dar labiau mažina ekonomikos augimą. Todėl paraginau EK pradėti remti šeimos instituciją.

Neabejoju, kad ES, keldama aukštą vertybinę žmogaus teisių ir lygybes kartelę savo valstybėms narėms, turi būti nuosekli iki galo ir vienodai traktuoti visus savo piliečius, neskirstant žmonių į tuos, kieno teisės yra daugiau svarbios, o kieno – mažiau. Pagaliau turime pradėti rodyti tinkamą dėmesį ir pagarbą visoms Europos šeimoms.

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.

Pedofilija ir seksualinių mažumų klausimai tikriausiai yra vienintelės politinio pobūdžio temos, kurioms neabejingas joks Lietuvos gyventojas. Lietuvis gali spjauti ant Ukrainos, Taivano ir Sudano, jam taip pat gali nerūpėti savi skurstantys tautiečiai ir dideli mokesčiai, tačiau vos tik fone pasirodo vaivorykštės spalvų vėliava, jo ausys iškart suklūsta, veidas apsiniaukia, o rūstūs vyzdžiai išsiplečia.

Reikia pastebėti, kad lietuvių kova už tradicines vertybes yra labai tiesiogiai susijusi su kitais socialiniais ir politiniais klausimais. Puikiai pamenu, kaip prasidėjo ir vystėsi žymioji Garliavos mergaitės epopėja. Prasidėjo ji nuo pavardžių neįvardijančių straipsnių, kuriuose vyriškis A kaltino savo buvusią draugę moterį A, kad ši kartu su savo seserimi (moterimi B) pardavinėja jų dukrą (mergaitę A) ir jos pusseserę (mergaitę B) pedofilams.

Reikia pastebėti, kad lietuvių kova už tradicines vertybes yra labai tiesiogiai susijusi su kitais socialiniais ir politiniais klausimais.

Vienu jų įvardintas vyriškis B, kuris buvo verslininkas, atstovavęs moteriai A teismo procese dėl mergaitės A globos. Netrukus buvo įvykdytos žmogžudystės – nušauta moteris B ir vyriškis C (teisėjas, taip pat įvardintas kaip tvirkintojas). Vėliau sekė dar daugiau dramatiškų įvykių, o bėgant laikui į šią epopėją įsivėlė vis spalvingesni ir keistesni personažai, kurių dėka šis baisus pasakojimas įgavo klaikų farso prieskonį.

Itin negerą vaidmenį jame suvaidino žiniasklaida, mat didelė dalis žinomų žurnalistų palaikė vieną ar kitą pasakojimo pusę ir emociškai šantažavo žiūrovus bei skaitytojus („mergaitės noras grįžti pas mamą“, „mergaitės kova už teisę likti su seneliais, kurie ją myli“), o įvairūs politikos gražuliai taip pat neužmiršo pasidaryti savireklamos.

Dramatiškiems įvykiams vis labiau besirutuliojant dalis senelių – tetos šalininkų įtikėjo, kad egzistuoja visą Lietuvą apraizgęs pedofilų klanas. Jie ne tik grobia ir tvirkina vaikus bei žudo žmones, bet ir yra atsakingi už viską, kas negero įvyko Lietuvoje per 30 metų. Jo atstovai taip pat visiškai kontroliuoja žiniasklaidą, teisėsaugą ir kai kuriuos politikus.

Šis susiformavęs mitas atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos žmonių į lytinius iškrypimus ir seksą žiūri per vadinamąją socialinių klasių kovos prizmę. „Paprastiems“ žmonėms atrodo, kad už visas jų bėdas (mažas pensijas, augančias kainas parduotuvėse, emigravusius bei Kalėdoms negrįžtančius vaikus ir t. t.) yra atsakingi kažkokie mistiniai, abstraktūs „iškrypėliai“.

Jie slepiasi kažin kur ir užsiima nežinia kuo, tačiau už visas pasaulio ir Lietuvos bėdas yra atsakingi būtent jie. Svarbu paminėti, kad didelė dalis Lietuvos žmonių mėgsta klijuoti „iškrypėlio“ etiketę ne tik tiems, kurie yra teisti už vaikų tvirkinimą ir kurie akcentuoja savo „kitokią“ lytinę orientaciją. Iškrypėliais nemaža dalis lietuvių mėgsta pakrikštyti visus, kurie daro kažką „ne taip“ ir kurie kažkuo iš esmės nepatinka „normaliems“ daugumos atstovams. Pvz., jeigu neturi išmaniojo telefono arba automobilio, gali būti, kad žmonės iš pradžių pradės kuždėtis, jog tu esi keistas, o netrukus padarys išvadą, kad esi užsislaptinęs iškrypėlis arba gėjus.

Taip pat tarp Lietuvos žmonių egzistuoja gajus įsitikinimas, kad nei pedofilų, nei gėjų, nei transvestitų sovietmečiu nebuvo ir kad tai neva yra iš Vakarų kartu su nepriklausomybe „liberastų“ atneštas pramanas.

Vis dėlto močiutės išdykavimai su anūku, kalbos apie žinomo krepšininko uošvio, taip pat TV personažo „Mėslitos“ direktoriaus pomėgius, pasakojimai apie kunigo ir kunigėlio santykius su vienu jaunuoliu puikiai parodo, kad „iškrypėliai“ dažniausiai nesislepia dramblio kaulo bokšte. „Iškrypėliai“ gali gyventi čia pat, toje pačioje laiptinėje ar kieme.

Kai buvau mažas, mūsų daugiabutyje buvo paplitęs gandas, kad aukščiau gyvenantis vyriškis tvirkina ir net prievartauja savo podukras. Vėliau, kai buvau šiek tiek vyresnis, vienas girtuoklis priėjo prie mūsų, žaidžiančių vaikų, ir paklausė agresyvaus bei dominuoti linkusio rusakalbio ar šis nenori lito? Rusiukas pasakė, kad nori, ir girtuoklis, pasakydamas „tuomet tu man“, griebė sau už tarpkojo. Visa tai buvo padaryta juokais, labiau norint pažeminti ir pasityčioti, nei patenkinti aistrą, tačiau tai puikiai parodo, kad „tarybiniai virai“ taip pat gali būti padykę. Jeigu manimi netikite, prisiminkite didįjį „disidentą“ E. Čekanavičių.

Taip pat svarbu suvokti, kad tie sostinėje vaivorykštės vėliavomis mojuojantys tapinai nėra nei ištvirkusio „liberastų“ elito atstovai, nei normaliai visuomenei iššūkį bandanti mesti bohema. Jie yra paprasčiausi kaimo jurgeliai, t. y. tokios pat nykios vidutinybės, kaip ir provincijoje likę jų giminaičiai, ir viskas, ko jie nori, tai susikurti savąjį „aš“ per tiesiosios žarnos prizmę.

P. S. Niekas nesirengia taip gėjiškai, kaip Lietuvos buduliai. „Maikės“ be rankovių, šortai arba aptemtos kelnės, „šlepetės arba „tapkės“ ir, žinoma, rankinė, vadinamoji pederastkė, – bet kuris taip apsirengęs vyras JAV ar Vakarų Europoje būtų palaikytas visišku „pyd*ru“.

„Kovotojai su smurtu taip įsismagino pūsdami rusenantį dagtį, kad uždegė didžiulį laužą, kuris nuklojo pelenais visą Lietuvą. Net iš Modžiūnų atkeliavo Alpuonso klausimas – o kas tas genderizmas? Sunkiausia yra sudominti žmogaus širdį tiek, kad geri norai taptų realiais apsisprendimais ir veiksmais. Jei Stambulo konvencija nebūtų Lietuvoje ratifikuota, dėkoti reikės ne kokiai smulkiai žuvelei, atsitiktinai pakomentavusiai savo tinkluose, bet tiems ugnies pūtikams ir pūtikėms, kurie savo neadekvačiu entuziazmu ir elementaria nepagarba įpūtė abejones žmonių ir jų išrinktų valdžios atstovų širdyse, kad gal vis dėlto ne tokią rytojaus Lietuvą noriu matyti, kur net išsižioti baisu“, – feisbuke rašė kunigas.

Tikrai nieko neagituoju, bet jei koks Seimo narys ar net visa grupė pasigautų šią mintį, su mielu noru dovanoju autorines teises. Čia labai rimtai!

„Kalbėjau su Lietuvos pareigūnu, vykdžiusiu Turkijoje Europos Sąjungos misiją, kurios tikslas – dalintis gerąja patirtimi kovoje prieš smurtą ir padėti sukurti sistemą kovai prieš smurtą šalyje. Misijos biudžetas buvo 3 mln. eurų. Šalies policija mielai už tuos pinigus įsigijo autobusiukus. Su daug mažiau entuziazmo išklausė mokymus. Galutinis rezultatas – 84 milijoninėje šalyje, turinčioje 220 tūkstančių policijos pareigūnų, vos 124 žmonės dedikuoti kovai su smurtu. Vadinasi, vienam milijonui net dviejų pareigūnų nėra. Šiuo klausimu Lietuvoje situacija daug geresnė!“ – mintimis dalijosi A. Toliatas.

Kunigo teigimu, jis džiaugiasi, kad visuomenė pradeda drąsiai gilintis į vyraujančią situaciją dėl konvencijos. „Beje, kalbant apie Stambulo konvenciją, tai daugumai turkų, sakė, ji visai netrukdo. Sakė, net neskaitę. Bet labai didžiuojasi ja. Nes Stambulo. Ir pyksta ant lietuvių, kad neratifikavo dar. Bet juk mes lietuviai irgi ne iš kelmo spirti. Juk galima Vilniaus konvenciją susikurti. Subalansuotą mūsų kultūrai ir vertybėms. Tik įsivaizduokite, ir vėl Vilnius nustebintų pasaulį savo originalumu. Tikrai nieko neagituoju, bet jei koks Seimo narys ar net visa grupė pasigautų šią mintį, su mielu noru dovanoju autorines teises. Čia labai rimtai! Ir paskutinis dalykas. Kartais tyla svarbiau už garsą. Ji turi galią pažadinti minios jausmus. Aš labiausiai džiaugiuosi, kad visuomenė pradeda drąsiai kalbėti ir gilintis į situaciją. Ir vis labiau įsisąmonina, kad jei šiandien neišsakys savo pozicijos, rytoj jau nieks už juos neklaus, nes už juos jau bus viskas nuspręsta neatšaukiamai“, – socialiniame tinkle rašė A. Toliatas.

G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.

Nepalaikau jokios nepagarbos. Apginkime kiekvieno žmogaus tikėjimo laisvę ir prigimtines teises. Ypač tų, kurie patiria didžiausią smurtą ir priespaudą.

Kunigas tvirtino, kad po įrašų feisbuke ir sulauktos kritikos, jis sulaukė daug palaikančių skambučių. „Ačiū visiems, kurie palaiko garsiai ir tyliai, nes tikrai man dabar yra labai sunkus metas. Taip pat sulaukiau reakcijų iš nors ir mane palaikančių, bet ir nepagarbiai atsiliepiančių apie įvairias mažumas (pavyzdžiui, neapykantą kurstančių kai kurių žurnalistų bei visuomenės veikėjų. Bet jie juk irgi yra mažuma. Bent jau norėtųsi tuo tikėti). Nepalaikau jokios nepagarbos. Apginkime kiekvieno žmogaus tikėjimo laisvę ir prigimtines teises. Ypač tų, kurie patiria didžiausią smurtą ir priespaudą. Seksualinių mažumų teisės taip pat turi būti apsaugotos ir apgintos. Tik mano nuomone, ne tradicinės šeimos sąskaita. Yra ir kitokių teisinių svertų. Savo nuomonės niekam neprimetu, bet manau, kaip laisvos ir demokratiškos šalies pilietis, galiu ją turėti ir laisvai išsakyti“, – taip įrašą feisbuke baigė A. Toliatas.

Primename, kad po raginimo pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją nepraėjus nė dienai, A. Toliatas pridūrė, kad išsakyta pozicija nesistengė nei užsiimti politikavimui, nei agitavimu. „Kažkaip negaliu neparašyti. Gavau pastabą, kad prieš tai buvęs mano pasidalinimas yra užsiėmimas agitavimu ir lindimas į politikavimą. Tikrai tokio tikslo neturiu. Tiesiog klausiau savaitgalį šios konferencijos ir ypač prof. Jokubaičio įžvalgos (tokios Jokubaitiškai provokuojančios), jo dalis konferencijoje prasideda nuo 1.24 val., privertė susimąstyti, kad daugybė fundamentalių sprendimų mūsų šalyje priimami neįtraukiant visuomenės. Aišku ir pati visuomenė dažnu atveju daug mieliau sėdi prie teliko ar naršo feisbuke, nei gilinasi į tai kokią kryptį už juos pasirenka Lietuvos ir Europos strategai. Taigi mano pasidalinimas yra kvietimas diskutuojant irtis į gelmę. Ir niekam nieko neprimetu. Tiesiog kaip laisvam ir demokratiškam krašte dalinuosi savo nuomone“, – tąkart teigė kunigas.

Panašu, kad A. Toliatas po antro įrašo ir vėl sulaukė pastabų, tad feisbuke pasidalijo dar vienu pasisakymu. „Dėl vakarykščio pasidalinimo. Girdžiu pastabas, kad tai skamba kaip agitacija. Nors mano tikslas buvo tiesiog spontaniškas kvietimas pasigilinti į šią temą. Todėl ištrinu tą dalį, kuri kalba apie peticijas. Nes čia kiekvienas pats turi priimti sprendimą pasitaręs su savo sąžine. Manau, vyskupų konferencijos laiškas labai gražiai pasisako šiuo klausimu. Tiek apie būtinybę aktyviai ginti moterų teises, bet kartu perspėdamas, kad tas dokumentas kaip traukinys, kuriame yra ir daugiau vagonų. Kalba eina apie dirbtinai konstruojamas socialines lytis. Čia tema labai subtili. Verta gilesnių diskusijų ir apmąstymų. Nors kita vertus labai tikėtina, kad traukinys jau pravažiavęs ir gali diskutuoti nediskutavęs“, – socialiniame tinkle rašė kunigas.

Į tokius žinomo dvasininko įrašus socialiniuose tinkluose sureagavo ir žinomi žmonės. Dainininkės Justės Arlauskaitės-Jazzu teigimu, toks požiūris atskleidžia tikrąją bedievystę. „Vemsiu. Kažkokių menkystų pasaulėlis... Neklausote savo popiežiaus, katalikai, pamanykit! Kokia tamsa ir kaip gėda, kai kunigai tokiais pezalais dalinasi... Liūdesys. Kiek dar daug kai kuriems reikia augti... Homofobai niekaip nesupranta: patinka jiems tai ar ne, LGBT žmonės visada buvo, yra ir bus. Kodėl žmonės taip nori kontroliuoti kas ne jų valioje? Kontroliuoti žmogaus pasirinkimą, galiausiai – meilę. Kokie didūs kai kurie jaučiasi.. Čia yra tikroji bedievystė. Tai yra nemeilė. Tai yra tamsa“, – kritikos strėlių negailėjo Jazzu.

Apie žinomo kunigo įrašus viešojoje erdvėje pasisakė ir nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė. „A. Toliato pasidalinimas buvo bjaurus, bet ko dar galima tikėtis? Labiau nustebintų, jei praneštų, kad pagaliau, po 50 remonto metų, bažnyčių stogai sutaisyti ir likusios lėšos skiriamos šeimoms, kurios skurdžiai gyvena“, – feisbuke rašė žinoma moteris.

Vaivorykštės spalvų vėliavomis pasipuošę LGBTQ+ eitynių dalyviai Katedros aikštėje pradėjo rinktis apie vidurdienį. Daugiausiai eisenoje susirinko jaunų žmonių, tačiau akcija sulaukė ir vyresnių žmonių dėmesio.

Policijos teigimu, renginyje dalyvavo apie 500 protestuotojų.

„Legalizuokit mano vardą, legalizuokit mano meilę“, – pritariant būgnams garsiai skandavo susirinkę žmonės.

Per garsiakalbį kalbėjęs jaunas vyras, vėliau prisistatęs Frico vardu, sakė, kad eitynių tikslas yra atkreipti dėmesį į Lietuvoje pažeidžiamas translyčių asmenų teises bei kenksmingas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatas.

Nešini plakatais su užrašais „30 metų be teisių ir pagarbos“, „Mes nesam ir neleisim sau būti kažkieno pajuokos objektu“ bei kitais, žmonių eisena maždaug 13 valandą Gedimino prospektu patraukė prie Seimo, kur ketinama surengti demonstraciją dėl pažeidžiamų seksualinių mažumų teisių, bus sakomos kalbos.

Minėtas akcijos organizatorius tvirtino, kad akcijos dalyviai kelia tris reikalavimus.

Legalizuokit mano vardą, legalizuokit mano meilę.

„Vienas yra, kad trans žmonės lengvai galėtų pakeisti savo lytį, vardą ir pavardę, ypač tai aktualu asmens dokumentų klausimų. Taip pat reikalaujame, kad žmonės galėtų sudaryti santuokas, partnerystes ir įvaikinti vaikus, nepaisant, kokia yra jų ar jų partnerio lytis. Ir reikalaujame, kad būtų panaikintos Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos, kurios skatina LGBTQ+ turinio cenzūrą“, – BNS sakė vaikinas.

Anot jo, šie reikalavimai nėra tik bendruomenės užgaida ir nesitikima, kad jie išspręs visas bėdas.

„Bet tai yra pačios elementariausios teisės, kurios šiuo metu yra neužtikrinamos LGBTQ+ asmenims ir dėl to mes pasirinkome jas, kaip pagrindinius savo reikalavimus“, – teigė jis.

Fricas tvirtino, kad eitynes rengė ne kokia nors organizacija, o nepriklausomi žmonės, kuriems rūpi LGBTQ+ bendruomenės problemos.

„Aš manau, kad ypač jaunų žmonių tarpe, mes tai matome kaip spontaniškus įvykius. Bet nepasitenkinimai vienų ar kitų teisių užtikrinimo trūkumais – jie bręsta visą laiką, nes LGBTQ+ žmonės Lietuvoje gyvena visus metus. Taip, mes juos pamatom vieną kartą per metus ar vieną kartą per tris metus gatvėje. Bet iš tikrųjų apie tuos dalykus yra mąstoma visą laiką“, – kalbėjo vaikinas.

Renginyje taip pat dalyvavusi Lietuvos tolerantiško jaunimo organizacijai priklausanti Šarūnė Padegimaitė džiaugėsi, kad Lietuva pagaliau turi savo eitynes, kuriose yra keliamos mūsų šaliai aktualios problemos.

„Einame su žinute Lietuvai ir tikslai praido yra iškelti būtent pagal mūsų situaciją“, – sakė mergina.

Ji tikisi, kad ateityje tokių akcijų bus daugiau ir į problemas visuomenė žiūrės ne tylomis, o veiksmais ir siekiant pokyčių.

Tarp dalyvių – ir politikai

Eisenoje dalyvavo ir ne vienas Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tarp jų – ir parlamentaras Algirdas Sysas.

„Mes žinom už ką stovim, tos problemos nėra importuotos, jos yra mūsų ir pagaliau mes išdrįsom kovoti už savo įsitikinimus ir matom, kad tos kartos, kurios manėm, kad jos nepalaiko, jos indiferentiškos, jos irgi palaiko ir eina kartu“, – BNS sakė su LSDP sąrašu į Seimą kandidatuojanti Vaida Baranovė.

„Kadangi yra situacija tokia, kokia yra, mes žygiuosime eitynėse tiek, kiek reikės ir kovosime už teises čia, Seime ir kur tik mūsų paprašys“, – tvirtino ji.

Visos eisenos metu susirinkusius žmones lydėjo policijos pajėgos, eisenos priekyje važiavo policijos automobiliai.

Kritikai: tai – seksualinės paikystės

Prie Katedros susirinkusius žmones taip pat pasitiko ir būrelis eitynių kritikų.

Šiek tiek mažiau nei 20 žmonių prie Katedros įėjimo laikė plakatus su užrašais „Nustokite kvailioti iš dyko buvimo“, „Neleisime iškirsti šeimų“ ir „Šalin rankas nuo prezidento“.

Dalis prieš eitynes protestavusių žmonių dėvėjo Lietuvos krikščionių sąjungos marškinėlius, tarp jų buvo ir šios politinės jėgos lyderiai – Seimo nariai Egidijus Vareikis bei Rimantas Dagys.

Žmogaus teisės yra žmogaus teisės, o seksualinės paikystės yra seksualinės paikystės.

E. Vareikis BNS sakė nežinantis, kokios seksualinių mažumų teisės yra pažeidžiamos ir teigė, kad eitynės yra „kultūrinė paikystė“.

„Ar tikrai Lietuvoje yra pažeidinėjamos žmogaus teisės. Tai niekas nieko nepažeidinėja, yra žmogaus teisės, bet yra ir padorumas, ir žaidimai, ir kultūra ir visa kita. Žmogaus teisės yra žmogaus teisės, o seksualinės paikystės yra seksualinės paikystės“, – sakė jis.

„Dauguma atsako už taisykles, bet mažumas turi gerbti. Ir šitos mažumos yra gerbiamos, bet jos yra menkos mažumos ir dauguma mano, kad tai yra kultūrinė paikystė“, – teigė parlamentaras.

Taip pat jis tvirtino, kad nepilnamečių asmenų įtraukimas į tokio tipo renginius yra „nusikalstama veikla“.

Kartu su E. Vareikiu, R. Dagiu ir kitais vyresnio amžiaus žmonėmis prieš eitynes taip pat protestavo ir keli jaunuoliai, kurie laikė plakatą su užrašu „Ne mirties kultūrai!“.

Savo vardo ir amžiaus nenorėjęs pasakyti vaikinas sakė nepriklausantis jokiai organizacijai ir tvirtino protestuojantis prieš LGBT politinę veiklą.

„Protestuojam prieš LGBT, kaip organizaciją, nes tai yra politinė organizacija, kuri siekia savo tikslų kompromituodama politikus ir brutaliai kišdama savo ideologiją“, – sakė jis.

Eisena už seksualinių mažumų teises organizuoja LGBTQ+ (lebsiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenė, tačiau nei jų pavardės, nei organizacijos pavadinimai nebuvo skelbti.

„Vilnius Pride 2020“ rengėjai internete skelbė solidarumo eitynėmis siekiantys atkreipti dėmesį į problemas, „su kuriomis susiduria mūsų bendruomenė, ir solidarizuotis su kitais judėjimais už socialinį teisingumą“.

Teigiama, kad bus išreikštas protestas prieš LGBTQ+ asmenis diskriminuojančius įstatymus bei teisinių apsaugų nebuvimą, taip pat norima paskatinti vietos LGBTQ+ bendruomenės tarpusavio solidarumą ir solidarumą su kitais judėjimais, kovojančiais už socialinį teisingumą, lygybę.

Kvietime į renginį nurodyta, kad jame bus kalbama „kaip įvairios priespaudos sąveikauja tarpusavyje“.

Eitynėms išduotame leidime nurodyta, kad jose gali dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

Europarlamentarai rezoliucijoje pasmerkė „piktnaudžiavimą įstatymais dėl nepilnamečiams prieinamos informacijos, ypač švietimo ir žiniasklaidos srityse, siekiant cenzūruoti su LGBTI asmenimis susijusį turinį“.

Europos Parlamentas teigia, kad piktnaudžiavimą lemia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, ir paragino jas pakeisti.

Šis įstatymas numato, kad turi būti ribojama informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Už Europos Parlamento rezoliucijos nuostatą balsavo liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas bei dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijos grupei priklausanti Aušra Maldeikienė.

Prieš buvo konservatoriai Andrius Kubilius bei Liudas Mažylis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Balsuojant dėl šios nuostatos susilaikė „valstiečių“ atstovai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Europarlamentarai taip pat taip pat atkreipė dėmesį į LGBTI asmenų diskriminacijos apraiškas Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje.

Pernai Lietuvai šiame tyrime teko 39 vieta.

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje Estija kartu su Albanija pasidalino 23-24 vietas, pranešė nevyriausybininkai.

„2016 metais Lietuvos įstatymų leidėjai neišnaudojo galimybių sustiprinti LGBTI asmenų teisinę apsaugą. Rugsėjį patvirtintas atnaujintas Darbo kodeksas, kurio nuostatos neapsaugo translyčių asmenų nuo diskriminacijos darbo rinkoje. Lietuvos Vyriausybė nesiėmė jokių proaktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje L. prieš Lietuvą“, – pabrėžiama „ILGA-Europe“ pristatytoje metinėje ataskaitoje.

Šių metų apžvalgoje taip pat pastebima, kad Seimui buvo pateikta svarstyti Konstitucijos 38-ojo straipsnio pataisa, įtvirtinanti, jog „Šeima sukuriama sudarius santuoką. […] Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vis dėlto, organizacijos „ILGA-Europe“ teigimu, pernai Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų iniciatyva surengtos seksualinių mažumų bendruomenės eitynės „Baltic Pride 2016“.

Geriausią seksualinių mažumų teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Prancūzija, blogiausiai pagal tai įvertintas Azerbaidžanas, Rusija, Armėnija ir Turkija.

Apžvalgoje įvertinta seksualinių mažumų teisių padėtis 49-iose Europos valstybėse, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius lygybę ir nediskriminavimą, teisinį tos pačios lyties šeimų pripažinimą, kovą su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos laisvę, bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, kreiptis prieglobsčio.

Iškilmingą renginį organizuojanti Lietuvos gėjų lyga (LGL) skelbia, kad jame dalyvaus Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall (En Hol), kitų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje atstovai, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo nariai, Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) bendruomenės nariai.

Be to, penktadienio popietę ir vakarą artėjančios Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją proga Vilniaus miesto rotušės pastato kolonas nušvies vaivorykštės spalvų vėliava.

„Šia akcija siekiama perduoti žinutę vilniečiams ir sostinės svečiams, kad Vilnius yra atviras ir tolerantiškas Europos miestas“, – sako LGL.

Renginys rotušėje – LGL organizuojamo festivalio „Vaivorykštės dienos“ dalis.

Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją minima gegužės 17 dieną.