KODĖL SEKSUALINĖS MAŽUMOS ES TAPO SVARBESNĖS NEI ŠEIMOS?

ES vis aktyviau skverbiasi į visus procesus, vykstančius jos valstybių narių teritorijoje. Siekiama reguliuoti beveik viską: žemės ūkį, energetiką, ekonomiką, socialinę sferą, užsienio politiką ir žinoma – žmogaus teises. Tačiau gražiai ir daug kalbėdama apie mažumų teises, ES nepastebi dramblio kambaryje – diskriminuojamų ir nykstančių šeimų.

2022 m. vidutinis ES gyventojų amžius siekė 44,4 metų, kai 1955 m. jis sudarė 29,5 metų. Nuolat didėja senatvės koeficientas ir mažėja gimstamumas. Kiekviena moteris ES gimdo po 1,53 vaiką. Tačiau, norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką. Palyginimui, 1955 m. gimstamumo rodiklis ES buvo 2,66. Per beveik 60 metų bendras santuokų skaičius ES sumažėjo daugiau nei 50 proc., o skyrybų rodiklis – padvigubėjo.

Taigi bet kokiam blaiviai mąstančiam politikui turėtų būti suprantama, kad reikia ieškoti būdu skatinti Europos demografinį atsinaujinimą. Tačiau Europa renkasi kitokį kelią. Aktyviai kovodama ir gindama seksualinių mažumų interesus, ES nustūmė į paraštes tradicinių, vyro ir moters sudarytų šeimų interesus.

Norint, kad visuomenė neišmirtų ir natūraliai atsinaujintų, reikia, kad kiekviena moteris gimdytų mažiausiai po 2,1 vaiką.

 

Mokslininkai seniai muša pavojaus varpais, įspėdami, kad ES neturi šeimos politikos. Užuot rėmusi šeimas, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, ES šeimą laiko problema. ES politikos formuotojai mano, kad šeimos yra ne ta vieta, kur žmonės gauna paramą ar randa prasmę, o ta vieta, iš kurios jie perima „pavojingas“ nuostatas ir vertybes, pavyzdžiui, tradicijas, ištikimybę ar nacionalinę tapatybę.

Ir tai nenuostabu – politikams naudinga skaidyti šeimas į atskirus individus, kurie savo ruožtu tampa politikos formuotojų įrankiais.

Galima būtų sakyti, kad šeima yra pasenusi formuluotė ir šiuolaikiniai žmonės į pasaulį žiūri laisviau ir plačiau. Tačiau tyrimai rodo ką kita.

Nuo 2016 m. kasmet atliekamo viešosios nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai europiečių šeima yra ypač svarbi. Iš viso 73 proc. apklaustųjų ES gyventojų nurodė teigiamai žiūrintys į šeimas ir tik 7 proc. nurodė vertinantys jas neigiamai. Dar daugiau – tyrimo rezultatai parodė, kad europiečiai nevienareikšmiškai vertina LGBTQ judėjimus ir smerkia LGBTQ idėjų sklaidą mokyklose. Tiriant, ką respondentai rekomenduotų savo vyriausybėms, jei tektų rinktis – ar daugiau dėmesio skirti šeimų apsaugai, ar veikiau seksualinių mažumų apsaugai ir paramai, vidutiniškai 61 proc. ES šalių gyventojų pirmenybę teiktų paramai šeimoms.

Taigi, nors europiečių parama šeimos vertybėms išlieka aukšta ir jie supranta jos svarbą, ES nedrįsta imtis iniciatyvos remti europiečių šeimų, todėl šalys priverstos ginti jas pačios.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu. Ir nors šis žingsnis ES buvo vertintas nevienareikšmiškai, o pačios valstybės – šeimų gynimo iniciatorės buvo nubaustos Europos Komisijos, kuri pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos vyriausybes, tačiau skaičiai rodo, kad sėkmingai įveikia demografinius iššūkius būtent tos šalys, kurios skiria dėmesį šeimos paramai.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija dar 2021 m. įkūrė šeimų aljansą, kurio tikslas skatinti šeimos politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu.

 

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. gimstamumo rodiklius, labiausiai jie išaugo Čekijoje – net 59 proc., Slovakijoje – 36 proc., Vengrijoje – 23 proc. Tuo tarpu Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje per 20 metų gimstamumo rodikliai tik mažėjo.

Būdamas EP nariu, klausimą dėl šeimų skatinimo Europos mastu keliu nuolatos. Šių metų birželio mėnesį buvo užregistruotas mano pasiūlymas dėl rezoliucijos „Dėl šeimos vertybių ir institucijos išsaugojimo ES“.

Rezoliucijoje yra atkreipiamas dėmesys, kad ES švietimo sistemose turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tradicinės šeimos institucijos stiprinimui ir tradicinės šeimos propagavimui, nes tai yra sveikos ir gyvybingos visuomenės pamatas; kad švietimo sistemose yra vis daugiau kalbama apie LGBT, o pamatinėms vertybėms, tokioms kaip tradicinė šeima, lieka vis mažiau vietos, o bet koks tradicinės šeimos institucijos gynimas yra marginalizuojamas ir traktuojamas kaip neapykantos kurstymas; kad vaikai yra seksualizuojami ir jiems yra diegiamas lytinis bei seksualinis švietimas, kuris neatitinka nei jų amžiaus, nei jų suvokimo galimybių.

Todėl paraginau EK pradėti remti pamatines ir pagrindines vertybes, tokias kaip šeima bei žodžio laisvė, kurios yra bet kurios demokratinės visuomenes pagrindas.

Taip pat atkreipdamas dėmesį į mažėjančius gimstamumo rodiklius, ne vieną kartą buvau įspėjęs EP, kad ekonomika negali augti ir nėra kaip užtikrinti socialinių garantijų bei pensijų dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus, todėl visą laiką turi augti mokesčiai, kurie dar labiau mažina ekonomikos augimą. Todėl paraginau EK pradėti remti šeimos instituciją.

Neabejoju, kad ES, keldama aukštą vertybinę žmogaus teisių ir lygybes kartelę savo valstybėms narėms, turi būti nuosekli iki galo ir vienodai traktuoti visus savo piliečius, neskirstant žmonių į tuos, kieno teisės yra daugiau svarbios, o kieno – mažiau. Pagaliau turime pradėti rodyti tinkamą dėmesį ir pagarbą visoms Europos šeimoms.

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.