Taip pat Ministrų kabinetas pritarė, kad užsieniečiai, kitoje šalyje padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą lietuviams, galėtų būti teisiami Lietuvoje, jei nusikaltimo padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

Teisingumo ministerijos parengtose pataisose taip pat numatyta, jog sunkų arba labai sunkų nusikaltimą padaręs žmogus, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam būtų taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

„Tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai sukurs visapusiškas prielaidas tinkamai ir teisingai realizuoti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu, užtikrinant, kad asmenims, kuriems yra būtinas gydymas, būtų taikomas priverčiamosios medicinos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstama veika buvo padaryta“, – nurodoma dokumente.

Be kita ko, pataisomis sudaroma galimybė fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su bausme.

Pataisomis taip pat siekiama įtvirtinti galimybę teismui įpareigoti žmogų dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose, kai nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Projekte numatoma, kad sudedant ar keičiant bausmes viena laisvės atėmimo diena prilyginama nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms.

Tuo metu viena arešto para prilyginama nebe dviejų, o šešių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudai, nebe šešioms, o dvylikai viešųjų darbų valandų ir nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms.

Viena laisvės apribojimo diena prilyginama nebe trims, o keturioms viešųjų darbų valandoms, nebe vieno, o dviejų MGL dydžio baudai. Taip pat vieno MGL dydžio bauda prilyginama nebe šešioms, o dviem viešųjų darbų valandoms.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtintas MGL dydis siekia 50 eurų.

Anot ministerijos, šie pakeitimai leis užtikrinti, kad keičiant bausmes jų santykis būtų proporcingas bei leidžiantis paskirti tinkamą bei teisingą bausmę.

Visuomenei naudingi darbai įmonėms

Teisingumo ministerija taip pat pataisomis siūlo įtvirtinti naują baudos skyrimo taisyklę juridiniams asmenims, kuri yra paremta metinių pajamų kriterijumi.

Siūloma numatyti, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais viršija 300 tūkst. MGL (15 mln. eurų), juridiniam asmeniui baudos bausmės dydis būtų nuo 3 iki 15 proc. jo metinių pajamų dydžio iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais.

Juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 tūkst. MGL (5 mln. eurų) arba iki 15 proc. nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.

„Galiojančio BK įtvirtintas baudos bausmės dydis juridiniams asmenims sukuria prielaidas neužtikrinti teisingumo principo. Šiuo metu įtvirtinta maksimali 5 mln. Eur bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot ministerijos, siūlomi pakeitimai leis užtikrinti, kad dideles pajamas generuojantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo jų atžvilgiu ir įtraukti baudžiamajame procese skirtinas baudos bausmes į „veiklos sąnaudas“.

Be kita ko, projektu numatoma teisė teismui uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Anot ministerijos, šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas leis užtikrinti, kad juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su nusikalstamų veikų darymu, negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir kurti civilinius teisinius santykius su valstybės institucijomis nuo penkerių iki septynerių metų.

Taip pat teisiamiems juridiniams asmenims numatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai.

Atitinkamai, kaip ir nemokamų darbų atžvilgiu, juridinis asmuo galėtų teismo būti įpareigojamas nuo 30 iki 90 dienų neatlygintinai teikti visuomenei naudingus darbus, kurios turėtų būti suteikiamos per ne ilgesnį kaip vienerių metų terminą.

Manoma, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas „sukurs prielaidas juridiniams asmenims savo veikla prisidėti prie visuomenei reikšmingų ir reikalingų tikslų įgyvendinimo, tokiu būdu įgyvendinant bausmės paskirtį ir parodant, kad juridinio asmens veikla gali būti nukreipta ne tik į nusikalstamų veikų darymą“.

Ministerija taip pat siūlo, kad nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, privaloma būtų skelbti per visuomenės informavimo priemones.

Šiuo metu tai privaloma tik tuomet, kai jis nuteisiamas už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Dėl šių siūlymų apsispręsti dar turės Seimas.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino išvados projektą dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kurias inicijavo grupė parlamentarų.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius. Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerijos siūlymu ministrai iš principo pritarė iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą, suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įvedama nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks 35 metų amžiaus.

Teisingumo ministerija pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

Parlamentarų projektą įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) iš principo pritaria iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir numatyti šiek tiek švelnesnį reguliavimą. Išvadą šią savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius.

Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti variantui, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 35 merai.

TM pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Pagal ministerijos parengtą variantą, senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įveda nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks minėto amžiaus.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

Jis kaltintas devyniais seksualiniais nusikaltimais prieš keturis vyrus 2001–2013 metais.

Pietų Londone esančiame Sautvarko Karūnos teisme prisiekusieji po daugiau nei 12 valandų trukusių svarstymų priėmė daugumos sprendimus dėl devynių kaltinimų.

Pirmadienį prisiekusieji pradėjo svarstymus po kelias savaites trukusio teismo proceso, kuriame liudijo ir britų roko žvaigždė Eltonas Johnas (Eltonas Džonas).

Dukart „Oskaro“ laureatas, kuriam trečiadienį sukako 64 metai, neigė septynis kaltinimus dėl seksualinės prievartos, vieną kaltinimą dėl vertimo asmenį užsiimti seksualine veikla be sutikimo ir vieną kaltinimą dėl vertimo asmenį užsiimti seksualine veikla su penetracija be sutikimo.

Prokurorai K. Spacey pavadino seksualiniu engėju, mėgdavusiu versti kitus jaustis nepatogiai, be kita ko, agresyviai griebiant vyrus už tarpkojo.

K. Spacey šiuos teiginius pavadino beprotybe ir dūriu į nugarą.

Kaltinimai, susiję su vyrais, kuriems dabar yra 30–50 metų, susiję su laikotarpiu nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų, tai yra didžiąją dešimtmečio dalį, kai jis gyveno Jungtinėje Karalystėje ir iki 2015 metų ėjo Londono teatro „The Old Vic“ meno vadovo pareigas.

Teismas išklausė keturių įtariamų aukų, kurių vardai dėl teisinių priežasčių negali būti skelbiami.

Nuosprendžiai Londone paskelbti po to, kai JAV teismas praėjusiais metais atmetė atskirus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų ten iškeltoje civilinėje byloje.

Teisėjas nusprendė, kad kaltinimai nebuvo įrodyti, nes prisiekusiųjų neįtikino pateikti įrodymai.

„Pritariam, žinoma. Žmonės turi teisę žinot apie tai, kas gyvena aplink ir jei aplink yra tokių žmonių, visuomenė turi teisę žinoti. Toks registras turi būti, man keista, kad jo dar nėra pas mus“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Anot jo, reikėtų galvoti ne apie nusikalstančių asmenų nenorą papulti į tokį registrą, o „galimybę normalios visuomenės dalies apsiginti nuo tokio pobūdžio veikėjų, kurie gali būti šalia“.

A. Mazuronio teigimu, toks registras yra būtinas tėvams, auginantiems vaikus ir siekiantiems juos apsaugoti.

Žmonės turi teisę žinot apie tai, kas gyvena aplink ir jei aplink yra tokių žmonių, visuomenė turi teisę žinoti.

„Tai man atrodo, gal ir nepopuliarus dalykas, tačiau mes turėtume galvoti ne apie kaltosios pusės interesų tenkinimą ar gynimą, tačiau apie sveikosios visuomenės dalies, kuri turi fundamentalią teisę į žinojimą ir galimybę saugiai egzistuoti, apsiginti save“, – kalbėjo partijos pirmininkas.

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras, mano 90 proc. gyventojų. Tai parodė LRT šią savaitę paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Taip ji komentavo apklausos, kurioje devyni iš dešimties apklaustųjų teigė, jog Lietuvoje turėtų atsirasti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras, rezultatus.

„Kalbant apie tą populiarią nuomonę, kad turėtų atsirasti toks atskiras viešas registras, galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieną Lietuvoje jau yra registras apskritai visų nusikaltimų, juose ir su jais turi teisę susipažinti, tarkime, darbdaviai, priimdami darbuotojus, ypatingai į tam tikras sritis, kuriose yra darbas su vaikais“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Tai aš manyčiau, reikėtų kelti klausimą, ar verta dubliuoti, tai yra, kurti naują registrą, ar galbūt vertėtų padiskutuoti apie atvėrimą šio registro, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, kokioms nors papildomoms grupėms“, – sakė ji.

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, registrą galbūt galėtų matyti tėvai, samdantys aukles, ar kiti žmonės, kuriems tokia informacija aktuali.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, jog Europoje panašų registrą turi tik Lenkija, tačiau ir jos patirtis rodo, kad jis neužkardo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.

Jis nemažina skaičiaus tokio pobūdžio nusikaltimų. Tai yra, neužkardo, neapsaugo aukų.

„Jis nemažina skaičiaus tokio pobūdžio nusikaltimų. Tai yra, neužkardo, neapsaugo aukų“, – pastebėjo ji.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Vis dėlto, pasak Seimo pirmininkės, minėtame projekte yra „pakankamai rimtos spragos“ – pavyzdžiui tai, kad jis kertasi su nekaltumo prezumpcija.

„Yra įregistruotas įstatymas berods „valstiečių“ frakcijos kelių narių, kuris panašus labai yra į Lenkijoje galiojantį įstatymą. Jam Teisės departamentas yra išsakęs pastabų dėl prieštaravimo Konstitucijai, kadangi ten yra nuostata, kad ne tik padarę nusikaltimus, bet ir įtariami padarę nusikaltimus turėtų būti tame viešame registre“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai visgi kertasi Teisės departamento nuomone, ir matyt, su ja reikėtų sutikti, su nekaltumo prezumpcija“, – pridūrė ji.

„Kauno apylinkės teismo rūmuose gautas nuteistojo R. J. apeliacinis skundas. Juo prašoma pakeisti 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir nuosprendžio vykdymą atidėti arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu“, – BNS informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Birželio 9 dieną Kauno apylinkės teismas jam paskyrė trejų metų ir mėnesio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Jis nuteistas už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, taip pat šių veiksmų atlikimą už atlygį bei nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys asmenys: du iš jų buvo 15, vienas – 17 metų.

Byloje vienam jų priteisti 8 tūkst. eurų, kitiems dviem – po 7 tūkst. eurų neturtinės žalos.

R. Jakštys jau yra nuteistas panašaus pobūdžio byloje, kurioje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti keturi nepilnamečiai.

Šioje byloje jam skirta laisvės apribojimo bausmė, vėliau pakeista į 90 parų areštą.

Teismas R. Jakščiui buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais.