Kokie planai?

Kauno miesto savivaldybė susidėliojo 2024–2026 m. prioritetines gatves, kuriose būtina atlikti remontą ar renovaciją. Šie darbai išdėlioti po visą miestą, tad Senamiestis – ne išimtis.

Minėtame sąraše vardijama, kad per kelerius metus bus sutvarkytos M. Daukšos, M. Valančiaus, Raguvos, Kumelių, S. Sladkevičiaus, Muziejaus, J. Jablonskio, L. Zamenhofo, T. Daugirdo, A. Mapu gatvės ir Jėzuitų skerskatvis.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokius darbus Senamiestyje ir kada planuojama atlikti, kas bus keičiama? Kai buvo tvarkyta Vilniaus gatvė, tuomet gludinti ir grindinio akmenys, tad ar ir kitose gatvėse reikės specialaus prisilietimo prie akmens? Tačiau kol kas specialistai lakoniški ir konkrečių tvarkybos darbų nevardija.

„Šiais metais planuojama parengti M. Daukšos, M. Valančiaus, Raguvos, Kumelių ir S. Sladkevičiaus gatvių kapitalinio remonto techninius projektus. Kai bus parengti projektai, tuomet bus žinomi sprendiniai ir lėšos“, – pirmuosius darbus įvardijo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pokyčiai: Rotušės aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti rudenį. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didieji darbai

Šiais metais ruošiamasi tvarkyti ir Rotušės aikštę ir jos prieigas. Grandioziniai pokyčiai galėtų prasidėti jau rudenį.

„Dabar atliekama Rotušės aikštės projekto ekspertizė. Tai privalomas paskutinis projektavimo etapas prieš Statybos leidimo išdavimą. Parengus techninį projektą, bus vykdomos viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti. Jei viešųjų pirkimų konkursas vyks sklandžiai, sutartį su rangovu tikimės pasirašyti šių metų vasarą, o darbus pradėti trečią ketvirtį“, – „Kauno dienai“ yra kalbėjęs A. Pakalniškis.

Gatvių tvarkymas – elementari miesto higiena. Senamiestis tikrai netaps viena didele statybų aikštele.

Architektai aiškino, kad rekonstruota aikštė bus nevaržoma iškiliomis kliūtimis, o pjauto granito plokštės, kurios atsiras aikštės centre ir buvusių šaligatvių zonose, savo gabaritais bus artimos grindinio akmeniui. Be to, tašyto akmens grindinys sukurs vientisą dangą, užtikrinančią laisvą judėjimą visiems aikštės lankytojams. Bus ir kitų pokyčių, štai projekte numatyta išardyti ties Jėzuitų bažnyčia esantį fontaną. Taip pat bus sutvarkyti suoliukai, darbai numatyti ir Rotušės aikštės prieigose.

Projekto autoriai dienraščiui pasakojo, kad Maironio skverelio ir paminklo aplinka taip pat bus sutvarkyta, išlaikant esamą Maironio skulptūros vietą. O šalia buvusio Pašto stoties pastato – įrengiama daugiau vietų ramiam laisvalaikiui, kur kauniečiai galės mėgautis pietų saule. Taip pat bus pertvarkyta Motiejaus Valančiaus skulptūros aplinka, atnaujinti apsauginiai bortai ir laiptai, esantys prie Kunigų seminarijos atodangos.

Higiena: savivaldybė per kelerius metus ketina suremontuoti ne vieną Senamiesčio gatvę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Virs statybų zona?

Kadangi Rotušės aikštės rekonstrukcija užims nemažą įprasto Senamiesčio gyvenimo dalį, pasiteiravome, ar kartu tvarkant aplinkines gatveles ši miesto zona netaps viena didele statybų aikštele, į kurią miestiečiams ir Kauno svečiams bus malonu sugrįžti tik po kelerių metų?

„Gatvių tvarkymas – elementari miesto higiena. Senamiestis tikrai netaps viena didele statybų aikštele. Suprantame, kad prasidėjus darbams vietos gyventojai susidurs su laikinais nepatogumais. Su jais anksčiau susidūrė ir gyvenantieji Vilniaus gatvėje. Tačiau dabar visi džiaugiasi atlikto kapitalinio remonto rezultatu. Viskas daroma tik dėl pačių gyventojų patogumo“, – pabrėžė A. Pakalniškis.

Pasak savivaldybės, ji leistų numatyti standartą būsimiems šių gatvių remontams.

„Pagrindinė mintis – Senamiesčio gatvių infrastruktūros standartas, t. y. galimybių studijos rengėjas, išanalizavęs esamas senamiesčio gatves, pasiūlys infrastruktūros sprendinius dėl gatvių remonto – grindinys, šaligatviai, bortai, eismo organizavimas, parkavimas, kiti gatvių elementai“, – BNS sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Studijos rengėjui keliami uždaviniai suformuoti vientisą, patrauklų ir kontekstualų architektūrinį Senamiesčio įvaizdį, išryškinti jo urbanistinį savitumą.

Jam taip pat reikės pasiūlyti, kaip vietos bendruomenės, neįgaliųjų ir miesto svečių poreikiams pritaikyti gatvių aplinką, sukurti kokybiškesnę buitinio aptarnavimo ir transporto infrastruktūrą.

Paraiškas dalyvauti konkurse potencialūs studijos rengėjai gali teikti iki birželio 21 dienos.

Studiją laimėtojas turės parengti ne vėliau kaip per metus nuo sutarties pasirašymo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Ingos Kubilienės, darbų greitis priklausys nuo archeologinių tyrimų sklandumo.

"Nors sutartiniai įpareigojimai yra ilgesni, darbus planuojame baigti iki šių metų pabaigos, jeigu nesutrukdys kokie nors archeologiniai radiniai. Tokių Sukilėlių gatvėje nebuvo rasta, kitose – irgi. Kur rangovas buvo bendrovė "VVARFF", tai lyg ir sklandžiai judėjo darbai. Jeigu bus viskas gerai, planuojame šiais metais pradėti ir pabaigti", – tikino I.Kubilienė.

Uostamiesčio savivaldybė nurodė, kad šioje ir kitose senamiesčio gatvėse bus atnaujintas grindinys, pėsčiųjų takai, lietaus nuotekų sistema, apšvietimas. Atliekant darbus bus vadovaujamasi darnaus judumo principais.

Kaip ir Sukilėlių g., taip ir kitose gatvėse, naudojant tiek naujus, tiek senuosius akmenis, bus įrengiamas lygesnis grindinys, pėsčiųjų takai bus klojami akmeninėmis plokštėmis, atsisakoma stačių bortelių, o aukščių skirtumas tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų takų – vos keli centimetrai.

Apšvietimas bus įrengiamas ant pastatų.

Vykdant remonto darbus, eismas Daržų gatvėje bus ribojamas.

Šiuo metu senamiestyje taip pat atnaujinama Žvejų gatvė, o Didžiojoje Vandens gatvėje darbus numatoma baigti per šiuos metus.

Vežėjų gatvėje kapitalinis remontas jau baigiamas.

Neseniai atnaujinimo darbai baigėsi ir Sukilėlių gatvėje, o rudenį planuojama pradėti Teatro gatvės atnaujinimą. Šių darbų pabaiga – kitų metų pavasaris.

Visų minėtų senamiesčio gatvių atnaujinimo darbų vertė – 4 mln. eurų.

Darbus atliks Plungės bendrovė "VVARFF".

Pritaikys pėstiesiems

"Po ilgų diskusijų ir derybų – reikia pripažinti, daugiausia su Kultūros paveldo departamentu – pavyko gauti leidimus. Bus rekonstruojama nemažai gatvių – Sukilėlių, Teatro, ruožas Vežėjų, Daržų ir Žvejų", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Senamiesčio grindinys bus keičiamas patogesniu – kad gyventojams nebereikėtų baimintis traumų. Be to, Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi darnaus judumo planą. Pagal jį, gatvės turi būti pritaikytos ne tik pėstiesiems, bet ir neįgaliesiems bei dviratininkams.

"Bus tašyti akmenys – ne lauko apvalūs, o tokie, kurie iš esmės suformuoja lygų granito plokštės pagrindą, kad būtų galima pėstiesiems ir neįgaliesiems vaikščioti. Panašūs yra Daržų gatvėje nuo Tiltų gatvės pusės", – paaiškino G.Neniškis.

Siekiant išsaugoti autentišką senamiesčio vaizdą, pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, bus naudojama ir dalis senojo grindinio.

"Reikia rankomis išrinkti, sunumeruoti ir tuos, kuriuos galima naudoti, naudosime, o tuos, kuriuos reikės pakeisti, pakeisime", – teigė direktorius.

Atnaujins ir komunikacijas

Rekonstrukcijos metu bus sprendžiamos ir kitos senamiesčio problemos.

"Ten yra labai silpnos arba visiškai nėra lietaus nuotekų sistemų. Nuo didesnių liūčių kenčia tiek gatvės, tiek gyventojų rūsiai. Taigi norisi suplanuoti, kad per šį laikotarpį būtų tvarkingai sudėlioti ir padaryti visi darbai. Kad paskui nereikėtų vėl iš naujo ardyti", – teigė G.Neniškis.

Gintaras Neniškis: labai smagu, kad tokiems dalykams yra ES parama, kuria galime pasinaudoti.

Kiek tiksliai darbai užtruks, kol kas sunku pasakyti.

"Kadangi viskas bus išrenkama rankomis, tai nevyks per vieną dieną. Čia bus savaičių ar net mėnesių klausimai. Teks nuimti akmenis, sukloti pagrindus, visas komunikacijas", – vardijo savivaldybės administracijos direktorius.

Verslui netrukdys

Darbai vyks etapais – rugpjūčio antroje pusėje, rugsėjo pradžioje ir rugsėjo antroje pusėje. Juos atliks skirtingi konkursus laimėję rangovai.

"Planuojame pradėti pačias "nekalčiausias" vietas – Vežėjų gatvės ruožą rugpjūčio antroje pusėje. Ten nėra įsikūrusio verslo, kuriam tai trukdytų. Gatvės funkcija susisiekimo prasme irgi nėra labai svarbi. Tad šitą gabaliuką pradėtume anksčiau. O ten, kur išsidėstęs mūsų verslo keturkampis – palei Žvejų gatvę, Teatro aikštėje, Sukilėlių gatvėje, kur svarbus privažiavimas, – rugsėjo pradžioje", – teigė savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybėje tartasi, kaip organizuoti gatvių rekonstrukciją, kad ji keltų kuo mažiau rūpesčių miestiečiams. Dar prieš pasitarimą administracijos direktorius žadėjo atsižvelgti ir į verslininkų poreikius.

"Verslas po visų pandeminių reikalų dar ne iki galo atsigavęs. Nesinorėtų tokių konfliktų, kaip įvyko Kaune, kur darbai pradėti pasirinkus ne patį tinkamiausią laiką. Mėnesio skirtumas darbams daug įtakos neturi. Bet kai kas per tą mėnesį labai nemažai užsidirba", – paaiškino G.Neniškis.

Finansuos ES

Gatvių tvarkymas bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

"Kadangi tai senamiestis, su paveldu susiję projektai, jie tikrai labai brangūs. Šiaip labai smagu, kad tokiems dalykams yra ES parama, kuria galime pasinaudoti. Savomis lėšomis už gatvių ruožus mokėti po du ar tris milijonus miestui būtų per sunki našta", – pripažino G.Neniškis.

Iki 2030 m. senamiestį tikimasi visiškai pritaikyti patogiam pėsčiųjų, neįgaliųjų ir dviratininkų judėjimui.

Mažinant taršą uostamiesčio širdyje dalį gatvių ateityje planuojama palikti tik pėstiesiems.

Senamiesčio gatvėmis iš lūpų į lūpas jau sklinda pirmapradžio pasaulio kiaušinio mitas, atgijęs Velykų atviruko gelmėje. Iš tolimo vaikystės sapno, iš namų atminties, iš pavasario ilgesio užgimęs gyvybės užkalbėjimas.

Sako, iš to kosminio kiaušinio išriedėjo mėnulis ir saulė, išaugo gyvybės medis, išskrido paukščiai ir vėjas, ir protėvių vėlės, išlipo žmogeliai ir miško žvėreliai, išsiliejo vanduo ir žolė sužaliavo... Ten zuikiai pyragus kepa, margučius dažo ir vaikams dovanas ridena.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia apžiūrėti etnologų sukurtą instaliaciją „Velykų atvirukas“, eksponuojamą jaukiame fachverkiniame namelyje (Bažnyčių g. 4), – stabtelėti ir patirti artėjančių Velykų dvelksmą.

Instaliacija „Velykų atvirukas“ veiks iki balandžio 13 d.

Atnaujins gatves

Šiomis dienomis miesto Finansų ir ekonomikos komiteto nariai svarstė du siūlymus atnaujinti kai kurias Klaipėdos senamiesčio gatves.

Politikai turėtų apsispręsti, ar pritarti Teatro ir Sukilėlių gatvių rekonstrukcijai.

Įgyvendinant projektą būtų atnaujintos minėtų gatvių važiuojamosios kelio dalys, šaligatviai, įrengta lietaus nuotekų sistema, apšvietimas ir pan.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė teigė, kad šių gatvių rekonstrukcijos projektai jau baigti rengti, dabar jie vertinami ekspertų.

Kai bus gautos išvados, ketinama pradėti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą. Darbai turėtų startuoti 2021 m.

Bendra projekto vertė – 1,3 mln. eurų. Jeigu politikai pritartų projekto įgyvendinimui, būtų teikiama paraiška – 500 tūkst. eurų tikimasi gauti iš ES. Likusią dalį sumos tektų sumokėti miestui.

Domino finansai

Vis dėlto siūlymą svarsčiusiems komiteto nariams kilo klausimų. Komiteto narys Rimantas Taraškevičius domėjosi, kodėl siūlymo nėra įvertinę savivaldybės finansininkai.

"Kur finansininkų požiūris į šį sprendimą? Kaip jie vertina? Kaip būsimo biudžeto atveju šis sprendimas koreliuoja? Tokių sprendimų, kur iš savivaldybės biudžeto mes duodame daugiau, nei gauname paramos, yra ir daugiau. Ar pavyks subalansuoti 2021 ir 2022 m. biudžetus?" – klausė R.Taraškevičius.

Teigiama, kad lėšos šiam projektui buvo suplanuotos atsisakius tiesti Bastionų g.

Nenumatyta pinigų?

Finansavimo klausimai kelti ir svarstant panašų siūlymą dėl dar kelių senamiesčio gatvių, kurioms atnaujinti taip pat ketinama siekti ES lėšų.

Šiuo projektu numatomos atnaujinti penkios gatvės: Žvejų, Daržų, Aukštoji, Didžioji Vandens ir Vežėjų.

Teigiama, kad jau yra parengti ir šių gatvių techniniai projektai, darbai taip pat suplanuoti 2021 m.

Bendra preliminari projekto vertė – 3,5 mln. eurų, iš ES tikimasi gauti 2,1 mln. eurų, o savivaldybei teks prisidėti 1,4 mln. eurų.

Anot komiteto nario Sauliaus Budino, miesto strateginiame plane numatyta, kad prie šio projekto savivaldybė ketina prisidėti kur kas mažesne suma – apie 500 tūkst. eurų.

"Suplanuota yra 470 tūkst. eurų. Kiti pinigai yra ES lėšos. Realiai turime tai, ką turime  strateginiame veiklos plane. Tai, ką mes dabar priimame, yra visiškai ne tas, kas numatyta", – apibendrino politikas.

Vis dėlto E.Jurkevičienė patikino, kad dirbant yra siekiama subalansuoti planus, todėl ši situacija bus patikslinta.

S.Budinas siūlė operatyviai keisti miesto strateginį veiklos planą, kad neliktų nesutapimų.

Senamiestyje taps patogiau?

Nors, kaip minėta, politikams klausimų dėl finansų ir kilo, komiteto nariai palaimino savivaldybės planus sutvarkyti senamiesčio gatves ir siekti tam ES pinigų.

"Ar mūsų damos turės toliau vaikščioti su klumpėmis, ar galės apsiauti prancūziško stiliaus batelius?" – ar parinkti sprendimai iš tiesų senamiestį pavers patogesniu gyventojams, domėjosi komiteto narys Arvydas Vaitkus.

Uostamiesčio savivaldybės Projektų skyriaus vedėja patikino, kad gatvės iš tiesų turėtų tapti patogesnės visiems gyventojams.

Numatoma, kad bus klojama tašytų akmenų danga, šaligatviuose atsiras granito plokštės, tad patogu turėtų būti ne tik moterims, avinčioms aukštakulnius, bet ir vaikų vežimėlius stumiantiems gyventojams, neįgaliesiems.

Trečiadienį miesto savivaldybėje vyko pasitarimas, kurio metu nutarta pertvarkyti Tiltų ir Turgaus gatvių ruožus, kuriuose kertamos važiuojamosios dalys.

Anot  Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Olego Mariničiaus, tokiu sprendimu siekiama palengvinti regėjimo ir judėjimo negalią turinčių asmenų judėjimą senamiestyje.

"Tilto ir Turgaus gatvėse bus "nuleidžiami" šaligatviai, tvarkomas grindinys. Dabartinis grindinys bus pakeistas lygia akmenine danga. Planuojama šaligatvius sutvarkyti taip, kad jie būtų prieinami visiems", – teigė O.Mariničius.

Projektavimo darbus planuojama užbaigti po keleto mėnesių.

Tikimasi, jog darbai prasidės jau šiemet.

Paraiška gauti finansavimą iš ES šiam projektui jau pateikta. Priemonę, kuria skatinta miestuose užtikrinti darnų judumą, skelbė Susisiekimo ministerija. Ji palaimino uostamiesčio savivaldybės pasiūlytą projektą.

"Šį kartą orientavomės į darnų judumą senamiestyje. Norime, kad jo pagrindinėmis gatvėmis darniai judėtų ne tik pėstieji, bet ir negalią turintieji, tėvai, stumiantys vaikų vežimėlius, dviratininkai", – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Darnų judumą gerinančias priemones norima įgyvendinti Žvejų, Turgaus, Daržų, Sukilėlių, Teatro gatvėse.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad dabar šiose arterijose šaligatviai yra iškloti granitinėmis plytomis, kurios yra lygios ir gana patogios važiuoti "ratukais".

Tačiau pagrindines senamiesčio gatves kerta skersinės, kurios išgrįstos netašytais akmenimis. Judėti tokia danga vežimėliais, dviračiais, kitais "ratukais" nėra patogu.

"Norime, kad pagrindinės senamiesčio arterijos būtų patogios visiems", – tvirtino vadovas.

S.Budinas atskleidė, kad vietose, kur pagrindines senamiesčio gatves kerta skersinės, siūloma pakloti lygius akmenis.

Manoma, kad tai pagerintų judėjimo negalią turinčių žmonių, dviratininkų judėjimą.

Įgyvendinti šią priemonę reikia iki 2021 m. Direktorius tvirtino, kad tiek laiko užteks.

Pirmiausia bus rengiamas supaprastintas projektas. Tikimasi, kad būtent toks ir tiks Kultūros paveldo departamentui.