„Šie automobiliai – ne prabanga, o būtinybė, siekiant užtikrinti sklandų mūsų krašto seniūnijų darbą. Transporto priemonės leis jums būti arčiau žmonių, susitikti su jais, išgirsti su kokiomis problemos jie susiduria ir operatyviai jas spręsti“, – perduodamas automobilius kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak rajono savivaldybės pranešimo, seniūnijų transporto atnaujinimo planas vykdomas jau kelerius metus. Senieji automobiliai nuolat gesdavo, o išlaidos už jų remontą nemažėjo. Todėl kasmet savivaldybė, išleisdama apie 100 tūkst. eurų, įsigyja po keletą transporto priemonių ir jas perduoda seniūnijoms.

„Sutarėme taip – kol kas statuto pataisų neteikiame ir naujų pavaduotojų į kandidatus neteikiame“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė patvirtino, jog šiam sprendimui pritarė visi susitikimo dalyviai.

„Laikotarpis iš tiesų sudėtingas, darbingas, chaoso nėra, Seimas ypatingai daug ir atsakingai dirba, mokestiniai įstatymai, visi biudžeto lydintieji įstatymai, ta kryptimi Seimas ir orientuojasi“, – sakė R. Baškienė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog „dabar tikrai ne tas laikas, kada reikia įsivelti į ginčus“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis trečiadienį sušaukė parlamentinių frakcijų seniūnų pasitarimą dėl situacijos iš vicepirmininko pareigų atstatydinus „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininką R. Žemaitaitį.

„Valstiečiams“ pasitarime atstovavo ne frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, o jo pavaduotojas Jonas Jarutis bei Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė.

Seimas antradienį valdančiųjų teikimu Seimo narių Mišrios grupės narį R. Žemaitaitį atleido iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Už tai balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė vienas parlamentaras.

Seimo pirmininkas žurnalistams dar iki paskelbiant balsavimo rezultatus sakė, kad R. Žemaitaičio atstatydinimo atveju siūlys naikinti vieną vicepirmininko pareigybę.

Seimo pirmininko ir seniūnų pasitarime nuspręsta, kad su Statuto pataisa skubama nebus, nes ir dabartinė redakcija leidžia mažesnį pavaduotojų skaičių.

Seimo statute įrašyta, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

Projektą dėl R. Žemaitaičio atstatydinimo pateikė 44 valdančiųjų atstovai, tarp jų – ir buvę bendražygiai „tvarkiečiai“, argumentuodami, kad jis prarado į pareigas delegavusios frakcijos pasitikėjimą.

Atstatydinti Seimo vicepirmininką reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“. Valdantieji spalio mėnesį nesėkmingai bandė atstatydinti „valstiečius“ palikusį Seimo pirmininką V. Pranckietį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga spalio pabaigoje nutraukė valdančiosios koalicijos sutartį su „Tvarka ir teisingumu“.

Rugsėjį visi Seimo „tvarkiečiai“, išskyrus partijos lyderį R. Žemaitaitį, įkūrė naują frakciją „Lietuvos gerovei“. Didžioji dalis šios frakcijos narių pasitraukė ir iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Ši frakcija su valdančiaisiais pasirašė susitarimą dėl bendro darbo Seime.

Tai siūlančią Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurimas Gaidžiūnas ir šios frakcijos nariai Agnė Širinskienė, Tomas Tomilinas ir Audrys Šimas.

Tarp valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurių deklaruojamas turtas yra skelbiamas viešai be jų rašytinio sutikimo, nebuvo seniūnų – savivaldybių administracijų filialų vadovų.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai, tačiau jų skyrimą į pareigas reglamentuoja ne tik šis įstatymas, bet ir Vietos savivaldos įstatymas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnijos gali būti šių formų: savivaldybės administracijos filialai arba biudžetinės įstaigos. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra 545 seniūnijos, ir visos jos yra savivaldybių administracijų filialai. „Dar nė viena savivaldybė nėra įsteigusi seniūnijos biudžetinės įstaigos, o šios įstaigos vadovo turto deklaracija teoriškai būtų viešinama. Šiuo metu nėra seniūnijų – biudžetinių įstaigų, todėl seniūnų deklaracijos nėra viešinamos, tad visuomenė neturi galimybės su jomis susipažinti,“ – sako projektą parengęs A. Gaidžiūnas.

Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, būtų viešinami visų seniūnų, nepriklausomai nuo seniūnijos statuso, turto deklaracijų duomenys be šių gyventojų rašytinio sutikimo.

Tikimasi, kad tai turės teigiamą įtaką kovai su korupcija, viešojo sektoriaus išskaidrinimui bei užtikrins visuomenei galimybę įgyvendinti viešąją atsakingas pareigas einančių asmenų pajamų ir turto kontrolę.

„Galime sugadinti savivaldą. (Projektas – BNS) neišsprendžia, kaip tai padės žmogui“, – trečiadienį po susitikimo su Seimu pirmininku žurnalistams sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Anot jo, šiemet birželį parlamentarams pristatytas Seniūnų rinkimų įstatymo projektas yra neapgalvotas ir neatsako į daugybę klausimų.

„Renkame seniūną, kuriam kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi, gali dalyvauti bet kas. (...) Tokiu atveju tiesiogiai žmonių išrinktas seniūnas pavaldus administracijos direktoriui, neaiškus biudžetas, santykis su tiesiogiai išrinktu meru, kokios jo funkcijos“, – projekto spragas vardijo asociacijos vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje esančios seniūnijos – labai skirtingo dydžio, nuo 25 tūkst. iki 400 žmonių.

Be to, tiesiogiai renkamas seniūnas taptų politiku ir tuo pačiu metu būtų pavaldus administracijos direktoriui.

K. Vilkausko teigimu, stiprinti seniūnų instituciją reikėtų numatant jai daugiau funkcijų ir skiriant pakankamą finansavimą joms vykdyti.

„Mes kalbame apie vidinę savivaldybių decentralizaciją, kai nuleidžia apačion pinigus“, – tvirtino  Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį, kad yra savivaldybių, kur seniūnijos veikia gerai, bet tai priklauso nuo merų požiūrio.

„Pavyzdžiui, Tauragės rajono Mažonų seniūnija. Ten dirba 21 žmogus, jie visiškai savarankiški, turi savo biudžetą, savivaldybė jį paskiria eilute. Jie ir apšvietimą valdo, ir tvarko aplinką, turi bendruomenės namus, dirba su pašalpomis. Jie turi techniką šienauti, valyti“, – teigė K. Vilkauskas.

Jo duomenimis, dabar savivaldybės savo seniūnijoms perskirsto nuo 0,2 proc. iki 14 proc. savo biudžeto.

„Ten, kur 14 proc. skiria apačion, per seniūnijas perskirsto, visai kitokie rezultatai“, – teigė jis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis per savo atstovę spaudai perdavė, kad norint Lietuvoje įvesti dviejų pakopų savivaldos sistemą, būtina platesnė diskusija.

„Suprantame, kad seniūnas yra artimiausias žmogui pareigūnas sprendžiant administracinius ir kitus veiklos klausimus, todėl žmonių nuomonė šioje vietoje turėtų būti aiškus rodiklis. Viešųjų diskusijų būdu galime išsiaiškinti, koks savivaldos modelis būtų priimtiniausias“, – teigiama jo komentare.

Pagal Seimui pateiktą projektą, seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą.

Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.

Eiliniai seniūnų rinkimai būtų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas.

Vienas iš projekto autorių „socialdarbietis“ Andrius Palionis, pristatydamas projektą parlamente, pripažino, kad seniūnai taptų valstybės politikais, todėl reikėtų jiems numatyti didesnius įgaliojimus.

Anot jo, pirma reikėtų įteisinti tiesioginius rinkimus, o tada spręsti kitus klausimus.

Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimas išanalizuoti seniūnų rinkimų įteisinimo galimybę.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniūnijos. Penkiose savivaldybėse seniūnijų nėra įsteigta.

Dabar seniūnai atrenkami skelbiant konkursą į šias pareigas.

Seminare dalyvavo septyniolika žmonių, tarp jų buvo seniūnijų vadovų, miškininkų, savivaldybės atstovų, taip pat atvyko penki svečiai iš Lenkijos – Krasnopolio, Punsko ir Smalėnų valsčių. Čia vyko teoriniai ir praktiniai mokymai, kuriuos vedė Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Klemensas Narkevičius.

Teorinėje seminaro dalyje buvo dėstoma ugniagesių istorija, pasakojama apie degiąsias ir gesinamąsias medžiagas, kaip tinkamai naudotis gesintuvu, ką daryti pastebėjus gaisrą. Praktinėje dalyje susirinkusieji turėjo galimybę gesinti tikrą gaisrą. Dauguma gesintuvą rankose laikė pirmą kartą, todėl užgesinę ugnį džiaugėsi, kad pavyko įvykdyti užduotį.

K.Narkevičius pabrėžė, kad pirminė apsauga nuo gaisrų yra žmonių sąmoningumas: "Kuo daugiau visuomenė žinos, kokiais būdais saugotis nuo gaisro ir kaip elgtis jam kilus, tuo daugiau gyvybių ir turto pavyks išsaugoti. Saugumas prasideda nuo prevencijos."

Seminaras finansuojamas vykdant "Interreg" projektą "Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, plėtojant savanorystę priešgaisrinės saugos srityje". Visiems dalyvavusiesiems ir išklausiusiesiems 8 val. kursą gegužės 4-ają, Šv.Florijono dieną, bus įteikti sertifikatai, pažymintys įgytas žinias, taip pat savanorių ugniagesių ženklai. Savanoriai bus pasirengę padėti gesinti gaisrus, vykdyti visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje.

Kaimyninėje Lenkijoje savanorių ugniagesių komandos yra labai gausios. Lietuva turi pavyzdį, kaip vystyti šią sistemą.

Mokymus stebėję Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Rytis Velžys ir jo pavaduotojas Algirdas Žandaras džiaugiasi, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai ugniagesiams skiria daug dėmesio.

Anksčiau jie turėjo teisę gyventojus bausti tik už nedidelius pažeidimus, o dabar įpareigoti rašyti protokolus ir triukšmadariams, kelių eismo, prekybos, žvejybos bei kitų taisyklių pažeidėjams.

Jei anksčiau seniūnai galėdavo bausti už šiukšlinimą, palaidus šunis, dabar galės ir už kelių eismo, žvejybos taisyklių pažeidimus, triukšmavimą, kasos aparatų netinkamą naudojimą – iš viso už pusę iš devyniasdešimties naujajame kodekse įvardytų administracinių nusižengimų. Seniūnai sako nesuprantantys, kodėl turi dirbti už aplinkosaugininkus, policininkus ar net mokesčių inspekciją,

„Daug neaiškumų yra. Kadangi mes, seniūnai, nenorime būti baudėjais, nes dažniausiai į mus žmonės kreipiasi dėl smulkių nesutarimų tarpusavyje ir mes stengiamės juos sutaikyti“, – kalbėjo Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas.

Anykščių rajono meras sako, kad seniūnai turėtų būti teisiškai išprusę, mokėti surašyti protokolą. Žmonės dažniausiai skundžiasi dėl baudos, neigia įvykio aplinkybes, todėl seniūnai neišeitų iš teismų. Savivaldybė jiems žada rengti mokymus.

„Mokymus užsakysime, kaip tie pažeidimai įforminami, kad nebūtų trūkumų, paskui teismų nepralaimėtume, kad mūsų neapskųstų ir kad mes patys neturėtume dengti nuostolių, kurie atsirado dėl mūsų surašymo“, – teigė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Kupiškio rajono meras sako, kad ir anksčiau seniūnai neskubėdavo rašyti protokolų, nors būdavo raginami. Todėl savivaldybėje įkurtas teisės ir viešosios tvarkos skyrius, jo darbuotojai bus tarpininkai tarp seniūno ir gyventojų.

„Toks skyrius aptarnaus žmones, kurie negyvena toje konkrečioje vietovėje. Kurie bus iš kitos vietos, turės galbūt daugiau tos valios pažiūrėti principingai į neigiamą reiškinį. Tiesiogiai nebuvo tokios koordinacijos, kad kažkas stebėtų ir prižiūrėtų, kaip vykdomi tarybos sprendimai apie viešąją tvarką“, – pasakojo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Vienos didžiausių rajone Šimonių seniūnijos seniūnas sako, kad panaikinus policijos pareigūno etatą kaime, jiems užkrautos jų funkcijos. Esą seniūno pareiga ginti žmones, o ne bausti.

„Dirbu jau ketvirtus metus seniūnu, bet nesu surašęs nė vieno protokolo, nes stengiuosi su žmogumi surasti bendrą kalbą ir diskusijų būdu išspręsti problemą. Ar sakykim sutaikyti kaimynus, ar dėl palaido šuns, su žmogumi reikia kalbėtis, o ne bausti. Bauda galima, greitai kažką pasiekti, bet ar ji bus veiksminga tolimesniam gyvenimui,sunku pasakyti“, – abejojo Kupiškio rajono Šimonių seniūnas Žydrūnas Vanagas.

Seniūnai tikina, kad bausti žmones gal ir būtų už ką, tačiau sunkiai begyvenantiems ir taip sunku verstis.

Seniūnų asociacijos prezidentas žada pateikti pastabas dėl naujojo administracinių nusižengimų kodekso savivaldybių asociacijai, kad ši rekomenduotų savivaldybių vadovams kai kurių funkcijų, tokių, kaip kelių eismo, žvejybos taisyklių pažeidimų ar triukšmadarių baudimo neužkrauti seniūnams.

Tai numato nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas, rašo „Lietuvos žinios“.

„Įdėmiai išstudijavęs šį kodeksą išsiaiškinau, kad žmonės dabar gali būti baudžiami už 88 administracinius nusižengimus. Mums, seniūnams, suteikta galia bausti už 44 iš jų", - pabrėžė Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas.

Anot jo, seniūnai šią žinią apie jiems priskiriamas naujas funkcijas sutiko audringai, nes daliai jų vykdyti - pavyzdžiui, fiksuoti kelių eismo taisyklų ar kasos aparatų naudojimo pažeidimus, neturi reikiamų kompetencijų: „Pagal ankstesnį kodeksą galėjome bausti žmones už netinkamoje vietoje išmestas šiukšles ar palaidus šunis, o dabar turėsime pakeisti ir Kelių policiją, ir gamtos apsaugos inspektorius, ir net Mokesčių inspekciją“.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Kupiškio rajono savivaldybės seniūnai A.Z. ir J.V.S. iš įmonės, atlikusios kelių tvarkymo darbus, reikalavo ir priėmė kyšių įvairiomis paslaugomis“, – rašoma STT pranešime.

Įtariamieji sulaikyti dviem paroms.

Pareigūnai tiria, kaip buvo vykdomos sutartys dėl Kupiškio seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbų.

Atlikdami procesinius veiksmus, STT Panevėžio valdybos pareigūnai iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Buvo atliktos kratos kai kurių asmenų darbo vietose bei namuose.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Tai jau ketvirtas šiais metais STT Panevėžio valdybos pradėtas ikiteisminis tyrimas Kupiškyje. Du ikiteisminiai tyrimai yra susiję su bendrove „Kupiškio vandenys“, kitame tyrime pareigūnai aiškinasi Kupiškio rajono seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

Parlamentarė įregistravo tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas argumentuodama, kad jos stiprintų savivaldą, vietos bendruomenes. R.Tamašunienė taip pat sako, jog pertvarka nepareikalautų ypatingų lėšų, nes seniūnų ir seniūnijų tarybų rinkimai būtų rengiami per savivaldos rinkimus, o tarybas aptarnautų dabartiniai seniūnijų darbuotojai.

Pagal parlamentarės pataisas, seniūnas būtų tiesiogiai renkamas seniūnijos gyventojų. Šiuo metu seniūnas yra karjeros tarnautojas, į pareigas skiriamas konkurso tvarka.

Anot R.Tamašunienės siūlymo, kartu būtų renkamos seniūnijos tarybos, jose priklausomai nuo seniūnijos dydžio būtų nuo 15 iki 30 narių.

„Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra apie 550, antrąjį savivaldos lygį, t. y. seniūnijų tarybas. Seniūnijų tarybų nariai būtų renkami per savivaldybių tarybų rinkimus. Toks savivaldos modelis sustiprintų savivaldą, aktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą“, – teigia parlamentarė pataisų aiškinamajame rašte.

Pasak R.Tamašunienės, dviejų lygių savivaldos modelio įgyvendinimas „iš esmės pakeistų šiandieninę bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarką, kuri aktyvizuoja tik labai nedidelę vietos gyventojų bendruomenės dalį“.

Seime taip pat jau anksčiau yra registruota kelių parlamentarų iniciatyva įtvirtinti dar vieną savivaldos lygmenį – kurti bendruomenių tarybas, tiesiogiai rinkti seniūnaičius ir seniūnus, buvo parengta ir atitinkama Konstitucijos pataisa, tačiau jai nepritarė Vyriausybė.

Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet sakė, kad neigiama išvada priimta atsižvelgus į Savivaldybių ir Seniūnų asociacijų poziciją. Jis pabrėžė, kad meras formuoja savivaldybės strategiją ir turi teisę suformuoti komandą. Be to, pasak A.Butkevičiuas, leidžiant seniūnijoms turėti savo biudžetus, pablogėtų finansų valdymas, atsirastų galimybės didėti korupcijai.

 Tokios naujovės numatytos Seime registruotame jau trečiame Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo variante, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Kelių parlamentarų parengtame įstatymo projekte numatyta, kad gyventojai ketveriems metams tiesiogiai kartu su savivaldybių tarybomis bei merais rinktų ir seniūnaičius, o tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų kartu su prezidento, Seimo ar Europos Parlamento rinkimais.

Tiesiogiai išrinkti seniūnaičiai ir bendruomenių organizacijų atstovai galėtų sudaryti vietos bendruomenių tarybas, kurios turėtų lemiamą balsą sprendžiant įvairias seniūnijos problemas.

„Manau, kad patys žmonės turi turėti įtakos valstybės, taip pat savo savivaldybės, seniūnijos gyvenimui“, - tvirtino vienas projekto rengėjų parlamentaras Donatas Jankauskas.