-
Gripo komplikacijos gresia net ir išnykus ligos simptomams
„Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams“, - įspėjo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).
Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo.
Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.
Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.
Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.
Kaip rašoma ULAC pranešime, skiepytis nuo gripo tikslingiausia rudens, žiemos laikotarpiu, kol sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis rodikliai yra žemi. Kai sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliai pasiekia epideminį lygį (100 ir daugiau sergančiųjų/10 tūkst. gyventojų), skiepytis taip pat galima, tačiau reiktų žinoti, kad po vakcinos įskiepijimo asmuo bus apsaugotas nuo gripo tik po dviejų savaičių, nes tiek reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai, o sergamumo lygiui pasiekus epideminį, aplinkoje yra daug sergančių ir gripo virusą nešiojančių asmenų, todėl užsikrėsti yra dažnesnė galimybė. Užsikrėtus gripu, susergama po 1-3 parų, todėl paskiepytas asmuo nespės pagaminti antikūnų (apsaugos) nuo gripo.
Viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas, tačiau jo galima išvengti pasiskiepijus. Nemokami skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, kuri sukelia plaučių uždegimą, priklauso rizikos grupių asmenims, kurių sąrašą rasite čia.
-
Klastinga liga, žmogų numarinanti per kelias dienas, prasideda kaip gripas 2
Jai sepsis pirmą kartą smogė prieš 6–7 metus, o vėliau ne kartą pasirodė vėl. Liga pacientę užklupo, kai jos kūne, gydant inkstų uždegimą, net keturiose vietose ilgą laiką buvo palikti kateteriai.
Pasak Loretos, pirmieji simptomai, kuriuos ji pajuto, buvo labai panašūs į gripo – aukšta temperatūra ir šaltkrėtis.
„Loretai labai pasisekė, kad sepsis pasireiškė ligoninėje. Jei tai būtų namuose, labai tikėtina, kad simptomai nebūtų laiku pastebėti. Kaip suprantate, kai pasireiškia aukšta temperatūra ir šaltkrėtis, dauguma galvojame, kad tai yra virusinė infekcija, pavyzdžiui, gripas“, – sako gydytojas Alvydas Unikauskas.
Tačiau Loreta simptomų nepalaikė paprasta virusine infekcija, nes buvo įspėta, kad jai gali prasidėti būtent sepsis.
Nors daug kas mano, kad sepsis – tas pats kaip ir kraujo užkrėtimas, A. Unikauskas aiškina, kad tai – ne visai tiesa.
„Sepsio bakterija pasiekia kraujagysles, į jas įsiskverbia ir paskleidžia toksines medžiagas. Organizmas, reaguodamas į tai, gamina daugiau leukocitų, kurie taip pat išskiria chemines medžiagas tam, kad galėtų susidoroti su priešu. Dėl šios sąveikos kraujagyslėse formuojasi trombai, kurie jas užkemša“, – pasakoja A. Unikauskas.
Taip gali būti užkemšamos įvairių organų arterijos, o to pasekmė – žmogų ištinka atskirų organų (blužnies, plaučių, kepenų ir t.t.) infarktai.
Daugiau apie sepsį – įraše.