Pirmadienį Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Bankroto administratoriumi paskirtas Dalius Volskis, kuriam įmonė per 15 dienų privalo perduoti turtą.

Į Klaipėdos apygardos teismą LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas kreipėsi šių metų lapkričio 27 d. prašydamas iškelti jo valdomai bendrovei bankroto bylą. Nurodydamas, kad kompanija yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir negalės jų vykdyti ateityje.

Esą LKL veikla per pastaruosius trejus metus buvo nuostolinga, perspektyvų situacijai pagerėti nėra, nes patiriamos sąnaudos viršija gaunamas pajamas.

2012 metais įmonė patyrė 16,4 mln. litų nuostolių, 2013 metais – 41 mln. litų, pernai – 21,8 mln. litų nuostolio. Bendras nuostolis per trejus metus sudaro 79,38 mln. litų.

Apie bankrotą įmonė informavo pagrindinius kreditorius – SEB banką, bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovę „Smiltynės perkėla“, kad negali ir ateityje negalės, be finansinės pagalbos iš šalies, vykdyti komercinės veiklos bei atsiskaityti su kreditoriais.

LJL turi turto už 31,4  mln. eurų, tačiau realiai turto vertė gali būti ženkliai mažesnė. Beveik visą turtą sudaro laivai, kurių vertė gali sumažėti 2-3 kartus, trys iš penkių bendrovės laivų yra areštuoti, iš kurių du – užsienio uostuose, todėl naudojimasis ir disponavimas jais yra apribotas.

Į finansinę aklavietę patekusios įmonės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) paskutinysis dar plaukiojęs laivas "Voruta" jau prisišvartavo Ispanijos uoste ir dabar lauks savo lemties, kuri artimiausiu metu turėtų paaiškėti teismui paskelbus verdiktą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Liūdnas Kalėdų laukimas

LJL darbuotojams artėjančios Kalėdos gerosios naujienos nežada.

Į finansinę duobę įkritusiai laivininkystės įmonei prisikelti vilčių beveik nebeliko. Paduotas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes akivaizdu, jog kitos išeities nebėra.

"Situacija įmonėje nepakitusi, laukiame teismo sprendimo. Taip, kaip ir buvo planuota, laivuose esantiems jūrininkams sumokame už vandenį, maistą, degalus. Turime penkis laivus ir nė vienas iš jų nedirba. Klaipėdos uoste stovi du laivai – "Deltuva" ir "Venta" , Graikijoje – "Romuva", Ispanijoje stovi "Raguva" ir šiandien turėtų atplaukti "Voruta"," – dienraščiui sakė LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Klaipėdos uoste esanti "Deltuva" buvo areštuota pačių jūrininkų iniciatyva.

Jie to griebėsi baimindamiesi, kad laivas dėl įmonės įsiskolinimų nebūtų areštuotas kokiame kitame pasaulio uoste.

Tada esą taptų sunkiau išsireikalauti pradelstų atlyginimų.

Jūrininkų įgulos šiuo metu sėdi laivuose, kiekviename – iki 18 žmonių, kad palaikytų laivų gyvybingumą. Jiems algos turėtų būti sumokėtos pirmiausia. Tačiau to kol kas neįvyko.

Dauguma jūrininkų – Lietuvos piliečiai.

Skaudus smūgis – iš savų

"Deltuvos" areštas tarsi žaibas kirto naujai paskirtajam direktoriui dar pirmosiomis jo vadovavimo įmonei savaitėmis.

Tada teismo sprendimu antstoliai areštavo iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžusį bendrovės laivą, kuris po kelių dienų turėjo išplaukti į naują reisą.

"Iki šiol keturi iš penkių įmonės laivų buvo areštuoti. Vienintelis "Deltuva" švartavosi Klaipėdoje ir praeitą sekmadienį buvo pasirengęs išvykti gabenti krovinių, pasirengęs uždirbti pinigų, kuriais mes atsiskaitytume su jūrininkais. Ir ką jūs manote? Laivą prieš savaitę areštavo", – prieš tris su puse mėnesio iškart po incidento piktinosi S.Dobilinskas.

Arešto iniciatoriai – bendrovėje dirbantys jūrininkai, o motyvas tas, kad per kelias paskutines savaites į įmonės sąskaitą "neįkrito nė vienas euras".

Taigi "Deltuva", užuot uždirbusi pinigų, liko uoste, nes derybos su antstoliais buvo bevaisės.

Jūrininkų sąjunga neatlyžta

Situacija LJL nepatenkinta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Esą bendrovė jūrininkams nemoka algų.

Jūrininkų profesinę sąjungą kasdien pasiekia raštai iš kiekvieno bankrutuojančios kompanijos laivo.

"Darbuotojams ir "Sodrai" įmonė skolinga 1,809 mln. eurų. Štai ant stalo turiu dokumentą, su kuriuo vakar jūrininkai kreipėsi į Transporto darbuotojų federaciją, Saugios laivybos administraciją, LJL inspektorių dėl jiems nesumokėtų 900 tūkst. eurų. Jie kelia klausimą, kaip tuos pinigus susigrąžinti, ką daryti. Prieš kelias dienas gavome "Vorutos" įgulos, kuri buvo išlaisvinta iš Gvinėjos ir jau šiandien turi būti Las Palme", pareiškimą, – teigė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Jis tvirtino, kad "Romuva" net krovinio nėra nugabenusi užsakovams, nes buvo sulaikyta dėl įsiskolinimų.

"Jūrininkams turi būti sumokėti atlyginimai. Mes dėl to kelsime triukšmą ir sieksime, kad žmonės būtų pargabenti namo. Tiek kolektyvinė sutartis, kuri tebegalioja, nes bankrotas įmonei dar nepaskelbtas, tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos teisės aktai byloja, kad ilgiau nei mėnesį nesumokėjus algos, jūrininkai turi teisę pareikalauti, kad būtų repatrijuoti namo. Tokiu atveju laivai užsienyje būtų palikti likimo valiai", – pabrėžė P.Bekėža.

Injekcijos nepakako

Esą 3 mln. eurų finansinės injekcijos, kuri LJL pasiekė dar vasarą, buvo mažai, reikėjo dar dukart tiek, galbūt tada laivai būtų galėję pradėti dirbti.

"Kai kuriems jūrininkams iki šiol nesumokėta alga už pusę metų. Tegul S.Dobilinskas ar susisiekimo ministras padirba negaudami jokio atlyginimo. Juk žmonės turi šeimas, turi vaikų. Kaip jiems gyventi?" – klausė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak P.Bekėžos, juodų dalykų yra ne tik LJL, bet ir kitose laivybos bendrovėse, esą keliami tie klausimai, bet viskas juda sunkiai.

Minkštai leistis nepavyko

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, LJL bankrotą lėmė ekspertų išvados.

Pagrindinį LJL akcijų paketą (56,6 proc.) perėmusi bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" buvo nusamdžiusi audito kompaniją "Ernst & Young", kurios specialistai rengė galimus įvairius LJL ateities scenarijus – nuo verslo vystymo, "minkšto nusileidimo" galimybių iki blogiausiu atveju bendrovės uždarymo.

Suskaičiavus visų šių scenarijų išlaidas ir panašius dalykus, buvo siūlomi du planai – drastiškas kredito sumažinimas (t.y. skolų nurašymas), kad bendrovė galėtų dirbti toliau, ir bankrotas.

Pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas kredito sumažinti nesutiko, tad neliko nieko kito, tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo LJL.

Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" ir SEB bankas įsteigė specialų fondą, kurį sudaro maždaug 1,2 mln. eurų.

Pinigai skirti susigrąžinti bendrovės laivus į saugius Europos uostus ir socialinėms jūrininkų reikmėms padengti, kol vyks įmonės bankroto procedūra.

"Jei premjeras ir susisiekimo ministras pasakė, kad laivininkystė turi būti išgelbėta, turėjo suklusti daug kas ir ieškoti sprendimų. Bet viskas atsitiko kitaip. Vien "Deltuvos" pavyzdys ką rodo? Visi puolė tik greičiau atkąsti savo kąsnio. Nes buvo preziumuojama, esą S.Dobilinskas išvarys "Deltuvą", pakeis vėliavą ir teks gaudyti ją po visą pasaulį. Iki tokių absurdų prieita", – piktinosi LJL vadovas.

Paskolos gali nuplaukti?

Susisiekimo ministerija šių metų liepą jau buvo inicijavusi įmonės bankrotą, nes bendrovė tapo nemoki.

Tačiau susitarus su pagrindiniu kreditoriumi – banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros sustabdytos.

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų, konstatavo, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.

LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.

Situaciją buvo bandoma gerinti ir pusės milijono eurų paskola, kurią suteikė kita valstybei priklausanti kompanija "Smiltynės perkėla".

"Per bankroto procedūrą vienaip ar kitaip tie pinigai bus susigrąžinti. Nors vargu ar pardavus esamus laivus paskolos atsipirks. Bet palikime tą klausimą ateičiai", – prognozuoti nesiryžo S.Dobilinskas.

Pasirengęs išeiti

Dabar laukiama teismo sprendimo, po kurio pagaliau paaiškės, ar LJL bus iškelta bankroto byla.

O tada, pasak S.Dobilinsko, ateis bankroto administratorius ir perims įmonės valdymą.

Skęstančiai kompanijai ryžęsis vadovauti S.Dobilinskas iki tol dirbo bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Investicijų departamento Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoju.

"Kai apsisprendžiau vadovauti LJL, neatmečiau tikimybės, kad viskas gali pasisukti taip, kaip nutiko dabar, nors labiau tikėjausi, kad mes dirbsime. Dabar pasirengęs išeiti. Kur eisiu, tai jau kitas klausimas", – nepanoro atvirauti S.Dobilinskas, LJL generalinio direktoriaus poste neišdirbęs nė pusės metų.

Šiuo metu bendrovėje dirba 200 žmonių.

Prasidėjus bankroto procedūrai, teismo paskirtas administratorius turėtų visus juos atleisti ir pasirinkti tuos specialistus, kurie jam padėtų įgyvendinti įmonės uždarymo procedūrą.

Vienam iš penkių bankrutuojančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų penktadienį išplaukus į Europą, paskutinis įmonės laivas pasiektų senojo žemyno uostą, kur galėtų būti areštuotas pagal Europos jurisdikciją ir būtų saugus, teigia bendrovės vadovas. Anot Sigito Dobilinsko, „Voruta“ penktadienio vakarą turėtų išplaukti iš Batos uosto Pusiaujo Gvinėjoje.

„Šiandien išplaukia iš Batos uosto laivas „Voruta“, jis neužilgo turėtų pajudėti į Europos jurisdikcijos uostą. Laivai yra gana stipriai techniškai nuvaryti ir galima sulaukti negerų dalykų, bet mes tikimės, kad pasieksime laimingai Europos uostus“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė S.Dobilinskas.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka BNS sakė, kad „Voruta“ turėtų atplaukti į Kanarų salų uostą Las Palmą.

Anot S.Dobilinsko, kito - Ispanijoje areštuoto laivo „Raguva“ - nebus bandoma išvaduoti - jis ir liks Seutos uoste.

Penktadienį LJL vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto, nes, pasak S.Dobilinsko, įmonė nebepajėgia mokėti už degalus, maistą, o atlyginimai jūrininkams nemokami tris mėnesius.

S.Dobilinskas tikino, kad nepriklausomų ekspertų - „Ernst & Young Baltic“ atliktame vertinime rugsėjį buvo pateikti du scenarijai - tęsti veiklą ir skelbti bankrotą.

„Mes su „Ernst & Young“ kompanija darėme strateginį planelį, kaip kompanija galėtų vystytis. Vienas planas, kad kompanija dirbs, kitas - kad bankrutuos. Bet buvo mąstymas, kad jeigu bankrutuos, kad nebūtų stichinio bankroto, kad nebūtų palikti jūrininkai. (...) Plano A nepavyko padaryti, nes kreditoriai (SEB bankas - BNS) nesutiko sumažinti reikalavimus“, - tikino S.Dobilinskas.

Be to, anot jo, rinkoje yra bloga situacija, neleidžianti bendrovei atsitiesti - „Baltic dry“ indeksas, pagal kurį skaičiuojami sausakrūvių laivų frachtai, mažėja - šis rodiklis šiemet pasiekė rekordines žemumas.

S.Dobilinskas, tikino, kad per jo vadovavimo laiką nuo rugpjūčio pradžios bendrovė gavo 1,5 mln. JAV dolerių pajamų. Buvo tikėtasi, kad pavyks atsitiesti, tačiau Klaipėdoje įgulos prašymu antstoliui areštavus laivą „Deltuva“, situacija pablogėjo.

„Aišku, didelis smūgis buvo, kada mums jau gavus paskolą, „Deltuva“ buvo per antstolius pačių jūrininkų Klaipėdos uoste sulaikytas“, - tikino S.Dobilinskas.

LJL vadovas teigė, kad 2014 metų vertinimu, bendrovės laivų vertė siekia nuo 4,5 mln. iki 5 mln. JAV dolerių. Tačiau jis negalėjo atsakyti, ar laivai bus parduodami aukcione ir kada tai galėtų įvykti.

„Šitas klausimas galbūt ne man. Mano buvo uždavinys, kad kol bus paskirtas bankroto administratorius, kad būtų pinigų aprūpinimui - vanduo, maistas“, - teigė S.Dobilinskas.

Ketvirtadienį su didžiausiu įmonės kreditoriumi SEB banku sutarta LJL laivams ir jų įguloms skirti 1,2 mln. eurų, kad jie galėtų saugiai atplaukti į Europos uostus.

S.Dobilinskas BNS anksčiau teigė, kad bendra skola jūrininkams siekia apie 375 tūkst. eurų. Kokios bendros LJL skolos, neskelbiama, o lapkričio 17 dienos duomenimis, „Sodrai“ ji buvo skolinga 265,6 tūkst. eurų.

LJL per tris šių metų ketvirčius patyrė 7,317 mln. eurų grynųjų nuostolių, o pernai sausį-rugsėjį buvo patyrusi 4,561 mln. eurų nuostolių. LJL nuosavas kapitalas rugsėjo pabaigoje siekė 10,097 mln. eurų, nurodoma „Lietuvos geležinkelių“ ataskaitoje.

Finansinių sunkumų turinčios ir su tiekėjais bei jūrininkais nebegalinčios atsiskaityti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) ateitis ir veiklos perspektyvos paaiškės ne anksčiau kaip po savaitės.

Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir didžiausio įmonės kreditoriaus SEB banko vadovai ketvirtadienį aptarė įmonės padėtį ir nusprendė per savaitę parengti veiksmų planą, BNS pranešė susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys.

„Sutarta per savaitę parengti artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kuris numatytų, kaip ir kur turėtų plaukti laivai, ką jie turėtų vežti ir ko nevežti, kokius kitus veiksmus atlikti. Parengus planą, bus priimami sprendimai dėl tolesnės įmonės veiklos“, - BNS tvirtino R.Slapšys.

Pasak jo, sprendimus prims „Lietuvos geležinkeliai“ ir SEB.

Apyvartos lėšų nebeturinčios LJL vadovas Sigitas Dobilinskas ketvirtadienį LRT radijui sakė negalintis komentuoti spendimų, nes susitikime nedalyvavo ir neturi informacijos. Jis pripažino, kad įmonės padėtis yra sunki.

„Negalėčiau sakyti, kad ji yra panaši (palyginti su vasara - BNS), ji tokia pat, gal kažkiek yra panaši, bet šiandien esame nuvežę krovinius, kurie buvo laivai areštuoti, gavėjams, - įmonė nusiėmė atsakomybę prieš krovinio gavėjus. Du laivai yra Klaipėdoje, vienas laivas - „Romuva“ vykdo komercinę veiklą, manau, jis turėtų ją užbaigti, kiti du laivai stovi, jie yra areštuoti dėl mūsų negalėjimo sumokėti senų skolų (...). Įgulai už du mėnesius esame įsiskolinę“, - kalbėjo S.Dobilinskas.

Pasak jo, įmonės perspektyva bloga dėl negerėjančios rinkos padėties, o jos likimo jis neprognozavo: „Kaip bus nuspręsta, taip ir darysime“.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS anksčiau sakė, kad galimui trys sprendimo variantai - LJL veiklos tęsimas, bendrovės veiklos stabdymas, išsiparduodant turtą, LJL bankroto procedūros iniciavimas.

Liepą Susisiekimo ministerija jau buvo iniciavusi įmonės bankrotą, nes ji buvo nemoki - jos įsipareigojimai gegužės pabaigoje sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto. Tačiau susitarus su SEB banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros buvo sustabdytos.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų ir rugsėjo pabaigoje tapo didžiausia LJL akcininke, yra atlikusi laivybos įmonės auditą. Geležinkelių vadovas Stasys Dailydka anksčiau BNS sakė, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.

Kol kas vienintelė kliūtis skelbti bankrotą yra tarptautinės jūrų teisės reikalavimas, kad bankroto atveju bendrovės laivai negali likti be įgulos - juose turi būti minimalus jūrininkų skaičius. Lietuvoje kol kas nėra teisės aktų, numatančių, kas finansuotų tokių laivų įgulų darbą.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad žlungančios "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) laivai, kurie dar neseniai buvo areštuoti užsienio uostuose, po truputį pradeda dirbti. Anot jo, vienas laivas plaukia į Rygą pasiimti krovinio, o Italijoje esantis laivas "Romuva" tikėtina jį gaus netrukus. Tuo metu LJL vadovas sako, kad įmonėje disciplina pašlijusi, pinigų beveik nėra, todėl vėl ieškoma, iš kur jų gauti.

"Apie laivų padėtį užsienio ustuose geriau žino gerbiamas Dobilinskas (LJL vadovas Sigitas Dobilinskas - BNS). Aš žinau, kad kai kuriems laivams atsiranda krovinys ir prasidės tam tikrai veikla. (...)Šiuo metu vienas laivas plaukia į Rygą, kad pasiimtų krovinį, o laivas Italijoje laukia krovinio - atrodo, kad bus nominuotas", - žurnalistams sakė R.Sinkevičius.

Puslapio marinetraffic.com duomenimis, laivas "Raguva" šiuo metu yra prie Rygos, o Italijoje esanti "Romuva" vis dar stovi Taranto uoste.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS patvirtino, kad "Raguva" šiuo metu laukia krovinio Rygos uoste, o "Romuva" netrukus turėtų išplaukti iš Italijos ir pasiimti krovinį Viduržemio jūroje.

Anot jo, šiuo metu baigiami Portugalijos Aveiro uoste stovinčio laivo "Voruta" remonto darbai ir tuomet bus sprendžiamas laivo arešto panaikinimo klausimas.

Dar vienas LJL laivas "Deltuva" šiuo metu yra areštuotas Klaipėdos uoste, o Kanadoje esantis laivas "Venta", anot S.Dobilinsko, jau baigiamas iškrauti ir tuomet greičiausiai plauks į Europą.

Beveik visą "Lietuvos geležinkelių" rugpjūtį suteiktą 3 mln. eurų paskolą jau išleidusiai LJL gyvybiškai svarbu vėl pradėti vežti krovinius ir gauti pajamų.

"Reikia dar nemažų pinigų, dabar sprendžiam tuos dalykus. (...) Dar paskutinė paskola nėra išnaudota, dar galima šiek tiek iš jos paimti, bet matome, kad yra pats galas", - BNS sakė S.Dobilinskas ir pridūrė, kad turimų paskolos pinigų užteks dar šiai savaitei.

Jo teigimu, įmonei dirbti sunku ir dėl to, kad dalis darbuotojų dėl kelis mėnesius nemokamų atlyginimų kreipėsi į teismus.

"Situacija nėra gera, sunki situacija su personalu, kadangi žmonėms nebuvo mokama. Pašlijusi disciplina, viskas pašliję. Laivuose kapitonai susitvarko, bet kai reikia surinkti pakaitines įgulas, yra pakankamai sunku", - aiškino LJL vadovas.

Šiuo metu audito bendrovė "Ernst&Young Baltic" rengia LJL likimo scenarijus. Iki šiol skelbta, kad įmonė bus įtraukta į kuriamą transporto įmonių holdingą, tačiau šaltinių teigimu, bendrovę gali įsigyti "Lietuvos geležinkeliai".

S.Dobilinskas teigė kol kas nenorintis komentuoti įmonės ateities: "Aš nenoriu nieko komentuoti, kol nėra priimti sprendimai. Įvairiausi variantai svarstomi".

Susisiekimo ministerija liepą iniciavo LJLbankrotą, tačiau vėliau susitarus su SEB banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo, bankroto procedūros buvo sustabdytos. Rugpjūčio pradžioje "Lietuvos geležinkeliai" suteikė 3 mln. eurų paskolą, kuri buvo skirta išvaduoti pasaulio uostuose įstrigusius laivus. Be to, gegužę 0,5 mln. eurų įmonei paskolino Smiltynės perkėla, dar 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) vasarą suteikė SEB bankas.

LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.

Iš JAV Filadelfijos uosto išplaukė dėl valstybės gelbėjamos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) finansinių sunkumų ten ilgiau nei mėnesį stovėjęs laivas „Venta“.

Laivų maršrutų duomenis skelbiančio tinklalapio marinetraffic.com duomenimis, laivas uostą paliko beveik prieš porą valandų ir šiuo metu plaukia į Kanados Sorelio uostą. Į Filadelfijos uostą „Venta“ atplaukė liepos 22 dieną.

Laivas gabena plieno gaminius - dalis jų buvo iškrauta Filadelfijos uoste, likusi - šiuo metu plukdoma į Kanadą.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS trečiadienį teigė, kad šią savaitę buvo galutinai panaikintas „Ventos“ areštas. Jis teigė, kad laivo įgulai atlyginimai sumokėti ir su jūrininkais kilę ginčai išspręsti.

Šiuo metu 3 iš 5 įmonės laivų yra areštuoti. Praėjusią savaitę išlaisvintas Senegalo Dakaro uoste buvęs laivas „Raguva“ - jis šiuo metu plaukia į Lenkiją.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems įkeistas laivas „Venta“, rugpjūčio pradžioje suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL, o SEB bankas dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Tai leido stabdyti LJL bankroto procedūras.

LJL akcininkų susirinkime ketvirtadienį pritarta įmonės laivų „Voruta“, „Romuva“, „Deltuva“ ir „Raguva“ pardavimui. „Ventos“ pardavimui pritarta dar birželio viduryje.

Finansinių sunkumų turinti „Lietuvos jūrų laivininkystė“ Senegale įstrigusį laivą „Raguva“ ketina išlaisvinti artimiausiu metu, tačiau dėl JAV esančio laivo „Venta“ iškilo problemų.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS teigė, kad du iš trijų „Raguvos“ kreditorių jau atsiėmė areštus, o trečiojo advokatai teisme tai turi padaryti artimiausiu metu. Tačiau „Ventos“ įgula dėl atlyginimų nusisamdė teisininkus, todėl su jais gali prasidėti bylinėjimasis.

„Dėl „Raguvos“ turime patvirtinimus jau iš dviejų kreditorių, kad nuimtas areštas, iš trečiojo laukiame. Kreditorius perdavė, kad advokatam perduotas nurodymas, jog iš teismo paimtų dokumentus. Tai turėtų artimiausiu metu pajudėti. Su „Venta“ šiandien turim atsiskaityti, bet su „Venta“ kol kas bendraujame su įgulos nusamdytais advokatais. Įgulai sumokėta, bet advokatai savų niuansų ir dabar vyksta intensyviai derybos ir net galvojame JAV nusisamdyti savo advokatus, kad išspręstume problemas“, - BNS sakė S.Dobilinskas.

Jis tikino, kad kol kas nesulaukia iš „Ventos“ advokatų informacijos, ko konkrečiai norima. Tačiau LJL vadovas teigė, kad ketvirtadienį pervedami pinigai visiems „Ventos“ kreditoriams.

Trečiadienį S.Dobilinskas buvo susitikęs su premjeru ir susisiekimo ministru, Anot S.Dobilinsko, jis pateikė informaciją apie dabartinę situaciją bei ko ketinama imtis artimiausiu metu

LJL vadovo teigimu, kai nebegrės areštai, laivai, neturintys krovinio, bus siunčiami į naujus reisus.

„Žiūrim tiems laivams, kurie be krovinio su „Deltuva“ ir „Romuva“, kad kai jiems nebegrės areštas, bandysime toliau plaukti (gabenti krovinius - BNS)“, - teigė S.Dobilinskas.

LJL vadovas neatskleidė, kokia dalis iš 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ suteikto kredito jau yra panaudota. Anot jo, tai yra komercinė paslaptis.

Pirmadienį S.Dobilinskas BNS teigė, kad tiek „Raguvą“, tiek „Ventą“ tikisi išlaisvinti šią savaitę.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusią savaitę suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL, o SEB bankas liepos pabaigoje dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido stabdyti LJL bankroto procedūras - Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė praėjusį penktadienį.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Finansinių sunkumų kamuojamam „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivo „Voruta“ kapitonui teigiant, kad norint išplaukti iš Portugalijos ir pristatyti krovinį į Pusiaujo Gvinėją, gali prireikti 1 mln. eurų įsiskolinimams padengti, LJL vadovas tvirtina, kad skolos yra mažesnės.

„Aš noriu pasakyti, kad suma, kurią jūs girdėjote, nėra tiksli ir ji bus ženkliai mažesnė, kai bus tiksliai suskaičiuota. Laivas ruošiamas po remonto išleisti į Gvinėją, nes jis turi krovinį pristatyti. Tos problemos, susidariusios LJL yra sprendžiamos. Pirmiausiai mes norime išleisti „Raguvą“, po to „Ventą“, o dėl remonto su „Voruta“ turime daugiau laiko, todėl mažesnis dėmesys „Vorutos“ problemai skiriamas“, - LRT radijui sakė LJL vadovas Sigitas Dobilinskas.

Anot jo, „Vorutai“ pervesti pinigai už maisto produktus, o situacija, kad nuo sekmadienio laivas neturėjo maisto susidarė dėl biurokratijos.

„Jiem jau pinigai jau padaryti. Iš principo viskas vykdavo taip, kad mes duodavome užsakymą, tiekėjas atsiųsdavo sąskaitą ir veždavo produktus. Šiandien dėl susidariusios laivininkystės padėties taip nėra. Gavome geležinkelių paskolą ir iš tos paskolos mokame“, - tikino LJL vadovas.

„Mokame įguloms atlyginimus, įsiskolinimus, bet viskas vyksta tvarkingai, lėšų nėra daug ir jos skrupulingai vykdomos“, - pridūrė jis.

„Vorutos“ kapitonas Saulius Mačiukas BNS teigė, kad laivo įsiskolinimai siekia apie 1 mln. eurų, nemaža dalis - dėl cemento krovinio gabenimo netesybų, mat vėluojama jį nugabenti į Pusiaujo Gvinėją. Jis taip pat sakė, jog laivui sekmadienį baigėsi maisto produktai ir dabar įgula matinasi „sutaupytais likučiais“. Tačiau į laivą yra atvykusi remontininkų komanda, turinti sutaisyti dyzelinį generatorių, be kurio laivas negali išplaukti iš Portugalijos.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusią savaitę suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL, o SEB bankas liepos pabaigoje dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido stabdyti LJL bankroto procedūras - Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė praėjusį penktadienį.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše. 

Naujasis "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) vadovas du iš keturių užsienio uostuose sulaikytų laivų išlaisvinti tikisi dar šią savaitę. Anot Sigito Dobilinsko, pirmiausiai išplaukti turėtų JAV esanti "Venta" ir Senegale esanti "Raguva".

LJL vadovas BNS teigė, kad Portugalijoje esanti "Voruta" galės išplaukti po to, kai bus suremontuotas jos variklis, o Italijoje esančiai "Romuvai" kol kas pervesti pinigai už kurą.

"Aš norėčiau, kad šios savaitės pirmomis dienomis išplauktų. "Venta" ir "Raguva", kurios yra su kroviniu, išplauktų į paskirties uostus. "Voruta" taip pat yra su kroviniu, bet jai apmokėjome remontininkams kelionę, sutarėm su remonto kompanija. O "Romuvai" pervedėm už kurą, kad būtų palaikymas", - BNS sakė S.Dobilinskas.

Anot jo, iš "Lietuvos geležinkelio" gautas kreditas naudojamas jūrininkų atlyginimams ir laivų išvadavimui iš uostų.

"Amerikoje įgula yra pareiškusi protestą tarnyboms Jungtinių Valstijų, tai pamokėjom šiek tiek, bet negalime apgaudinėti kitų jūrininkų ir deramės dabar - sunkios derybos su kreditoriais - kad būtų išlaisvinti laivai. Ir kad būtų visų laivų palaikymas, kad neliktų be vandens, elektros, maisto įgulos. Tokie pirmieji prioritetai", - tvirtino LJL vadovas.

Penktadienį "Lietuvos geležinkeliai" BNS patvirtino, kad pradėjo pirmuosius mokėjimus iš 3 mln. eurų suteiktos paskolos LJL. Ketvirtadienį geležinkeliai ir bankas pasiekė žodinį susitarimą dėl laivo "Venta" įkeitimo už paskolą LJL, o penktadienį dėl to pasirašė sutartį. Iki tol visi 5 LJL laivai buvo įkeisti bankui.

"Lietuvos geležinkeliai" buvo vieninteliai atsiliepę į LJL kvietimą suteikti 3 mln. eurų paskolą. Paskolinti daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai LJL atsisakė valstybės įmonės "Lietuvos energija", "Klaipėdos nafta" bei Klaipėdos uostas.

Liepos pabaigoje SEB bankas dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą.

Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido stabdyti LJL bankroto procedūras - Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė praėjusį penktadienį.

LJL akcijos kotiruojamos "Nasdaq" Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Finansinių sunkumų kamuojamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vadovu paskirtas Sigitas Dobilinskas. Jis pakeitė įmonei nuo birželio pabaigos laikinai vadovavusį technikos direktorių Valerijų Adamonį, kuris liepą atsisakė toliau eiti šias pareigas.

S. Dobilinskas yra vadovavę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o pastaruoju metu dirbo „Lietuvos geležinkelių“ Infrastruktūros direkcijos Investicijų departamento direktoriaus pavaduotoju.