Ankstesni skaičiai buvo pagrįsti lizdų skaičiavimu izoliuotuose rajonuose šių žmogbeždžionių buveinių areale, rašoma žurnale „Science Advances“.

Naujieji skaičiai buvo gauti panaudojus matematinį modelį tikėtinam hominidų skaičiui tuose rajonuose, kur žmonės tiesiogiai nematė jų lizdų, apskaičiuoti.

Buvo remtasi kitais žinomais su gorilų ir šimpanzių skaičiumi susijusiais veiksniais, tokiais kaip atstumas iki kelių ir žmonių, neseniai įvykę mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkiai.

59 vietos penkiose valstybėse buvo stebimos 11 metų. Tai išsamiausias ir tiksliausias kada nors suformuotas duomenynas apie šiuos primatus, sakė viena pagrindinių tyrimo autorių Fiona Maisels (Fiona Meisels) iš ne pelno organizacijos „Wildlife Conservation Society“.

Rezultatai rodo, kad Vakarų lygumų gorilų pusiaujo Vakarų Afrikoje yra beveik 362 tūkstančių. Ankstesnis tikėtinas skaičius buvo 150–250 tūkst. individų.

Tuo tarpu šimpanzių šiame regione turėtų būti beveik 129 tūkst., nors anksčiau buvo nurodoma, kad jų yra 70–117 tūkstančių.

Vis tiek pavojuje

Tačiau, nepaisant didesnių skaičių, mokslininkai pastaraisiais metais stebėjo spartų populiacijų mažėjimą. Tai reiškia, kad šioms žmogbeždžionėms vis tiek gresia pavojus išnykti.

Nuo 2005 iki 2013 metų gorilų populiacija sumažėjo maždaug 19,4 proc., sakoma pranešime.

Jei gorilos ir toliau nyks tokiu greičiu, vos per tris kartas jų skaičius sumažės 80-čia procentų.

Jei gorilos ir toliau nyks tokiu greičiu, vos per tris kartas jų skaičius sumažės 80-čia procentų.

Pasak F. Maisels, mokslininkai džiaugiasi tikslesniais skaičiais, bet tai nekeičia gorilų, kaip grėsmingai nykstančios rūšies, statuso Tarptautinėje raudonojoje knygoje.

Taip pat nesikeičia šimpanzių, kaip nykstančios rūšies, statusas.

„Nerimaujame, kad gorilų mažėja po 2,7 proc. per metus“, – sakė F. Maisels.

„Kitas nerimą keliantis dalykas – kad dauguma gorilų ir šimpanzių gyvena ne saugomose teritorijose“, – sakė ji.

Iki 80 proc. šių beždžionių gyvena už saugomų teritorijų ribų, rodo tyrimas.

Maždaug 60 proc. visų žinomų gorilų ir 43 proc. šimpanzių gyvena Kongo Demokratinėje Respublikoje, o Gabone gyvena 27 proc. gorilų populiacijos ir 34 proc. šimpanzių.

Tankiai šios žmogbeždžionės gyvena ir pietinėje Kamerūno dalyje.

Nors žudyti gorilas draudžiama visame pasaulyje, medžioklė išlieka pagrindinė grėsmė jų išlikimui. Toliau veiksnių sąraše yra ligos ir buveinių nykimas.

Reikalinga intensyvesnė kova su brakonieriavimu – ir saugomose teritorijose, ir už jų ribų, pažymima straipsnyje. Tuo tarpu buveines padėtų saugoti geresnis žemės planavimas.

„Atsižvelgdami, kad gorilų yra daugiau, o šimpanzės ekologiškai yra atsparesnės nei tikėtasi, ir kad dideli ekologiškai funkcionuojančių hominidų buveinių rajonai išlieka, turime vilčių, kad energinga apsaugos politika, gerai tvarkomi parkai ir atsakinga industrinė praktika gali sustabdyti jų (skaičiaus) mažėjimą bei užtikrinti sąlygas saugioms ir klestinčioms populiacijoms“, – sakoma tyrimo išvadose.

Buvo atrinktos 34 nykstančios rūšys, kurioms per Maniloje vykusią Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Convention of Migratory Species, CMS) šalių konferenciją bus suteikta papildoma apsauga.

Migruojančias rūšis apsaugoti itin sudėtinga, nes šie gyvūnai kerta šalių sienas ir gali patekti į valstybes, taikančias švelnesnes gamtosaugos taisykles, pranešė CMS vykdomasis sekretorius Bradnee Chambersas (Brednis Čeimbersas).

„Jei kurios nors rūšie gyvūnais keliauja po visas šias šalis, prisidėti turi visi“, – savaitę trukusios konferencijos pabaigoje teigė jis.

Liūtai, leopardai ir šimpanzės išskirtos kaip reikalaujančios daugiau apsaugos. Ypač dideliame pavojuje atsidūrusios šimpanzės, nes pastaraisiais metais jų populiacija sumažėjo nykstant šių primatų natūralioms buveinėms, pabrėžė organizatoriai.

Į sąrašą įtrauktos ir žirafos. Jų mažėja visoje Afrikoje – laisvėje belikę mažiau kaip 90 tūkst. šių gyvūnų.

Papildomos priemonės visų keturių Afrikos žinduolių apsaugai patvirtintos „didele balsų dauguma“, teigiama CMS pranešime.

Kiti į sąrašą įtraukti gyvūnai – trijų rūšių rykliai, įskaitant bangininius ryklius – didžiausias žuvis pasaulyje. Dėl šių gyvūnų įtraukimo kovojo konferenciją savo sostinėje surengę Filipinai, nes bangininiai rykliai pritraukia daug turistų.

CMS turi daugiau kaip 120 narių, tačiau tarp jų nėra Kinijos ir daugelio kitų Azijos valstybių.

„Stengiamės prisikviesti Kiniją tapti konvencijos nare. Stengiamės įtraukti juos į savo veiklą ir jie išties nemažai prisideda, – žurnalistams sakė B. Chambersas. – Tereikėjo teigiamo bendradarbiavimo su šia šalimi ir sprendimų paieškos, o ne ją kritikuoti ir žvelgti vien į neigiamą pusę.“

Tikrosios žmoginės beždžionės taip pat būna pasirengusios padėti, jeigu suvokia, kad žmogus yra klaidingai įsitikinęs dėl kokio nors daikto buvimo vietos, rodo tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLOS ONE“.

„Šis tyrimas pirmą kartą parodo, kad tikrosios žmoginės beždžionės savo supratimu apie klaidingus įsitikinimus gali pasinaudoti tam, kad tinkamai padėtų kitiems“, – sakė Davidas Buttelmannas (Davidas Butelmanas) iš Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.

Mokslininkai panaudojo testą, sukurtą maždaug 1,5 metų vaikams. Testo tikslas – nustatyti, ar vaikai supranta, kai kitas žmogus gali klysti; toks supratimas yra pažangaus socialinio pažinimo ženklas.

„Klaidingo įsitikinimo“ situacija būdavo sukuriama, kai matant beždžionei žmogus padėdavo kokį nors daiktą į vieną iš dviejų dėžių. Tuomet jis išeidavo iš patalpos, o kitas žmogus perdėdavo daiktą į kitą dėžę.

Sugrįžęs pirmasis žmogus bandydavo atidaryti pirmąją dėžę, kur, jo nuomone, turi būti padėtas daiktas, nes nežinodavo, kad jis buvo perkeltas.

Kitais atvejais pirmasis žmogus likdavo kambaryje ir matydavo, kad daiktas perkeliamas.

Iš viso šiame tyrime Leipcigo zoologijos sode Vokietijoje dalyvavo 34 beždžionės – šimpanzės, bonobai ir orangutanai.

„Klaidingo įsitikinimo“ atveju beždžionės reikšmingai dažniau pasirinkdavo teisingą dėžę.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad tikrosios žmoginės beždžionės, kaip ir žmonių vaikai, „buvo labiau linkusios padėti žmogui rasti daiktą, jeigu jis būdavo klaidingai įsitikinęs, kurioje dėžėje yra tas daiktas“, sakoma straipsnyje.

Iki šiol mokslininkai manė, kad tikrosioms žmoginėms beždžionėms nebūdingas gebėjimas nuspėti žmonių ketinimus – kitaip sakant, „skaityti mintis“.

„Tikrosios žmoginės beždžionės gali pasinaudoti šiuo suvokimu socialiai bendraudamos“, – sakoma tyrimo išvadose.

„Jeigu tai patvirtins tolesni tyrimai, numanomas tikrųjų žmoginių beždžionių ir žmonių socialinio pažinimo skirtumas būtų ne pamatinis gebėjimas „skaityti“ kitų mintis, o kažkas kita“, – sakoma išvadose.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis sveikatos institutų susivienijimas paskelbė, kad nuo šiol JAV vaistų ir vakcinų bandymams ir kitiems tyrimams nebebus naudojamos šimpanzės.

Paskutinės 50 šimpanzių, kurios buvo naudojamos tokiose programose, bus perkeltos į zoologijos sodus ar rezervatus.

JAV medikai nusprendė, kad mokslo progresas jau leidžia atlikti tyrimus ir be tokių artimiausių žmonėms žmogbeždžionių pagalbos ir neretai jie yra tikslesni ir pigesni.

Kita vertus, JAV medikai pripažino, kad kiti žemesni primatai, pavyzdžiui, Makakos tebėra labai vertingos, ypač kuriant vakcinas, todėl jos ir toliau bus auginamos ir naudojamos medicininiuose tyrimuose.

Niujorko valstijos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė gyvūnų teisių aktyvistų pastangas užtikrinti „teisės subjekto“ statusą šimpanzėms precedento neturinčioje byloje, sakydamas, kad primatai nepajėgūs vykdyti pareigų, kylančių iš tokio statuso.

Olbanio teismo penkių teisėjų kolegija nurodė, kad advokatas Stevenas Wise'as (Stivenas Vaisas) įrodė, jog 26 metų šimpanzė Tommy (Tomis), laikomas vienas narve, įrengtame vienoje daržinėje Niujorko valstijoje, yra savarankiška būtybė, tačiau jis neįstengia suvokti žmones siejančios visuomenės sutarties.

„Nereikia nė sakyti, kad šimpanzės, kitaip negu žmonės, negali vykdyti jokių teisinių pareigų; joms negali būti taikoma socialinė atsakomybė, jos negali būti laikomos teisiškai atsakingomis už savo veiksmus“, – sakoma teismo pirmininkės Karen Peters (Karen Piters) išvadoje.

S.Wise'as sakė pateiksiantis prašymą Apeliaciniam Teismui, Niujorko valstijos aukščiausiai teismo institucijai, kad ji nagrinėtų šią bylą.

„Tai tik pirmas apeliacinis sprendimas ilgalaikėje strateginėje kampanijoje“ užtikrinti teises šimpanzėms ir kitiems sąmoningiems gyvūnams, pabrėžė advokatas.

S.Wise'as, atstovaujantis organizacijai „Nežmonių teisių projektas“ (The Nonhuman Rights Project), kurią pats padėjo įkurti 2007 metais, siekia, kad teismas pripažintų, jog šimpanzę Tommy neteisėtai kalina jos savininkas Patrickas Lavery (Patrikas Lovris). S.Wise'as argumentavo, kad ta žmogbeždžionė turėtų būti perkelta į šimpanzių prieglaudą Floridoje.

Pasak S.Wise'o ir kitų ekspertų, ši byla yra pirmoji pasaulyje, kai apeliacinio teismo buvo paprašyta taikyti žmogaus teises gyvūnams.

P.Lavery sakė pritariantis teisėjų išvadai, pridūręs, kad Tommy yra rūpestingai prižiūrimas ir kad jis laukia eilėje būti perkeltas į prieglaudą.

„Sprendimas, kur jis iškeliaus, bus mano, o ne kieno nors kito“, – pareiškė šimpanzės savininkas.

K.Peters pranešime teismui sakoma, kad šimpanzėms negali būti užtikrintas teisės subjekto statusas, tačiau S.Wise'as galėtų skatinti valstijos įstatymų leidėjus priimti teisės aktus, suteikiančius naujas apsaugos priemones šimpanzėms ir kitiems sąmoningiems gyvūnams.

Sprendimas, kuris patvirtino 2013 metais Niujorko valstijos teisėjo paskelbtą nutartį, buvo paskelbtas po to, kai S.Wise'as antradienį paragino kitą teismą Ročesterio mieste įpareigoti paleisti kurčią šimpanzę, vardu Kiko, iš betoninio aptvaro jos savininko namuose Niagara Folse.

S.Wise'as taip pat yra pateikęs trečią ieškinį dėl dviejų šimpanzių, laikomų valstijos universitete Long Ailende.

Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse.

Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą vystyti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.

Tyrimo metu buvo naudojamas virtualių slėpynių žaidimas, kurio metu, susidūrus su konkurencine kova, reikia pasirinkti geriausią strategiją. Jį žaidusios šimpanzės turėjo nuspėti kitą žingsnį, kurį atliks priešininkas. Oponentai buvo atsisukę vienas į kitą nugaromis, todėl tarp jų nebuvo jokios komunikacijos. Laimėjusi šimpanzė buvo apdovanota užkandžiais.

Vietiniai gyventojai ir studentai taip pat dalyvavo šiuose bandymuose. Tačiau nugalėję varžovą, kaip paskatą, gaudavo finansines premijas. Jiems taip pat nebuvo leista kalbėtis bei su kitais žaidėjais užmegzti jokio kontakto.

Iš viso tyrime dalyvavo 16 žmonių bei 6 šimpanzės. Kiekvienas dalyvis kovojo su tos paties rūšies varžovu. Jie galėjo rinktis iš dviejų blokų, ir kiekvienas žaidėjas turėjo atspėti, kurį iš jų taip pat pasirinks oponentas. Šis paprastas žaidimas reikalauja tokių pačių įgūdžių, kurių reikia tiek verslo pasaulyje ir laukinėje gamtoje.

„Įdomiausias šio tyrimo dalykas yra tai, kad žaidimų teorija leidžia jums visose situacijose sugalvoti savo strategiją“, – teigia tyrimo bendraautorius Rahul Bhui.

Matematikas John Forbes Nash sukūrė teoriją, vadinamą Nešo pusiausvyra. Pagal jo idėją, nesvarbu, kaip gerai kažkas žaidžia vieno ar kito tipo žaidimus, nė vienas žaidėjas negali padidinti savo laimėjimo vienpusiškai pakeitęs savo sprendimą, todėl reikalingas bendras žaidimo dalyvių pasirinkimas. Ir šiame eksperimente šimpanzės pademonstravo arti geriausio galimo teorinio rezultato.

„Pasirinkdamos šimpanzės geriau prognozavo ir labiau reagavo į pasirinkimų istoriją bei pokyčius, nei bandyme dalyvavę žmonės“, – tyrėjai komentavo savo straipsnyje.

Ankstesni tyrimai jau buvo atskleidę, kad lyginant su žmonėmis, šie mūsų artimiausi giminaičiai turi geresnius trumpalaikės atminties įgūdžius. Mokslininkai tiki, kad šie gebėjimai, kombinuojami su regėjimo aštrumu ir greitu atpažinimu, galėtų būti atsakingi už naujojo eksperimento metu pasiektus stebėtinus rezultatus.

Beždžionės taip pat yra gerokai konkurencingesnės nei žmonės, kurie yra labiau linkę veikti bendradarbiaujant, kas taip pat galėjo daryti įtaką šimpanzių pranašumui.