Širdies ligos lenkia onkologines

„Pradėjus pokalbį apie širdies ir kraujagyslių ligas, pirmiausia kyla mintis apie tai, kad šiandien jos, deja, vis dar nusineša labai daug gyvybių, – sako gydytoja kardiologė. – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. Mes gerokai viršijame kitų šalių vidurkius.“

Pasak J. Badarienės, daugelis žmonių bijo mirti nuo vėžio, tačiau situacija yra tokia, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama gerokai dažniau nei nuo onkologinių ligų. „Lietuva drauge su posovietinėmis šalimis priklauso labai didelės kardiovaskulinės rizikos regionui. Remiantis 2022 metų tyrimo duomenimis, pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalis buvo šeštoje vietoje – mus lenkė tik Latvija, Vengrija, Rumunija, Serbija ir Bulgarija, – sakė gydytoja. – Be to, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia darbingo 16–64 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.“

 Doc. Jolita Badarienė. J. Baidarienės asmeninio archyvo nuotr.  

Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. 

Gydytojos teigimu, situacija pagal lytį skiriasi menkai: kaip matyti iš 2022 metų tyrimo, kraujotakos sistemos ligos nusinešė 46 proc. Lietuvos vyrų ir 58,4 proc. moterų gyvybių, o štai  piktybiniai navikai lėmė 20,9 proc. vyrų ir 16,1 proc. moterų mirčių.

80 proc. atvejų galima išvengti

Nuo senų laikų širdies ir kraujagyslių ligos vadinamos žmonijos rykšte ir šiandien, deja, šio epiteto vis dar nepavyksta atsikratyti. „Taip, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar labai opi mūsų visuomenės problema. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ją būtų galima gerokai sumažinti, stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius, kurie sukelia ligas“, – sakė J. Badarienė.

Paprašyta detalizuoti rizikos veiksnius, gydytoja išvardijo tradiciškiausius, kuriuos žino daugelis: padidėjęs arterinis kraujospūdis ir blogasis cholesterolis, rūkymas. Anot specialistės, įrodyta, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti vaistais reguliuojant kraujospūdį, nustojus rūkyti ir sumažinus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

„Bet koks rūkymas yra labai žalingas. Visos nikotino tiekimo sistemos veikia panašiai – nėra nei saugesnių, nei kenksmingesnių rūkymo būdų. O Pasaulinė širdies federacija įspėja, kad paaugliams ir vaikams, kurie rūko elektronines cigaretes, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar nuo jų mirti padidėja dvigubai“, – sakė gydytoja.

Anot J. Badarienės, be minėtų tradiciškiausių, yra ir kitų veiksnių, taip pat lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas. Tai yra nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, cukrinis diabetas ir kt. „Mokslininkai nustatę ir naujų rizikos veiksnių: miego trūkumas ir, žinoma, kasdienis, nenutrūkstamas stresas. Apie tai daug kalbama, tačiau suvaldyti juos – sunku“, – sakė gydytoja kardiologė.

Trūksta noro keisti gyvenimo būdą

Apie tris dešimtmečius kardiologijos srityje dirbanti medikė pastebi, kad situacija Lietuvoje palengva keičiasi į gera. Pasak jos, vis daugiau žmonių nori žinoti apie save, stengiasi išsitirti sveikatą –judama teigiama linkme“, – sakė J. Badarienė, bet pabrėžė pasigendanti noro keisti gyvenimo būdą, nustačius širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančius rizikos veiksnius. Dalis pacientų ne itin nori juos koreguoti, dar nemažai tokių, kurie vadovaujasi įvairiais mitais, sunkioms ligoms gydyti taiko liaudiškus metodus.

 Neretam dar tenka įrodinėti, kad gydytojai nėra priešai, o  žmonės, kurie nori padėti.

„Daugybė žmonių, su kuriais susiduriu dirbdama, siekia gyventi sveikai, tačiau nemažai jų atsisako vartoti bet kokius vaistus net tada, kai jie yra būtini. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai miokardo infarktą patyrusiam žmogui tenka aiškinti, kad joga ir sąmoningasis kvėpavimas nepadės... Neretam dar tenka įrodinėti, kad gydytojai nėra priešai, o  žmonės, kurie nori padėti.“

Paklausta, ar, jos manymu, ligos jaunėja, gydytoja teigia šiuo klausimu esanti kiek kitokios nuomonės. Anot gydytojos kardiologės, tiesiog vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių skiria dėmesio savo sveikatai, didėja visuomenės raštingumas sveikatos tema, daugelis net vyresnių žmonių internete pasiskaito apie įvairių ligų simptomus, aiškinasi, kaip išvengti negalavimų, kaip koreguoti gyvenimo būdą. Daugelis pacientų jau žino, kada reikia kreiptis į medikus.

„O aš savo ruožtu visiems primenu, kad pajutus spaudžiantį skausmą krūtinėje ar už krūtinkaulio, kuris plinta į gerklę, rankas, nugarą, reikėtų nuvykti pasitikrinti. Taip pat skatinu visus vyresnius žmones reguliariai matuotis kraujospūdį. Jeigu jis pakilęs, būtina apsilankyti pas gydytoją. Taip pat nuo 40 metų svarbu pradėti dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje“, – skatina gydytoja kardiologė.

Atkreipti dėmesį į savo sveikatą

„Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa yra viena iš priemonių, leidžiančių sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų, – sakė J. Badarienė. – Programa siekiama atkreipti žmonių dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams.“

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Jiems šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Kai gydytojas įvertina, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, jis pacientą siunčia į specializuotus centrus išsitirti išsamiau. Prireikus – skiriamas gydymas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais gerokai padaugėjo gyventojų, paslaugas gavusių pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą. Praeitais metais pagal šią programą pasitikrino beveik 400 tūkst. asmenų, arba trečdaliu daugiau nei užpernai. 2023 m. 13,4 proc. žmonių, pasitikrinusių pagal šią programą, buvo siunčiami išsamiai išsitirti, kad būtų užkirstas kelias širdies ir kraujagyslių ligoms.

„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis sakė R. Šerpytis.

„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.

Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.

Rokas Šerpytis. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R. Šerpytis.

Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.

„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R. Šerpytis.

„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.

Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.

„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.

Viktorija Butrimaitė. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V. Butrimaitė.

Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.

Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.

Tomas Lapinskas. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagylių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.

„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T. Lapinskas.

Didžiausias sergamumas ES

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojai, iš kurių 22 503, arba 53 proc., – nuo kraujotakos sistemos ligų.

Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

Šias sąlygas lemia sveikų ir sergančių asmenų bendradarbiavimas su gydytojais, gydytojų kvalifikacija ir pakankamas finansavimas, skiriamas šioms problemoms spręsti. Deja, Lietuvoje stebima dislipidemijos pandemija, tik mažas procentas pacientų pasiekia tikslinę mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio vertę.

„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų, ypač sukeltų aterosklerozės, rizikos veiksnius, pagrindiniai ir svarbiausi išlieka didelė blogojo cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidėjusio kraujospūdžio liga ir rūkymas. Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusi gliukozės apykaita, cukrinis diabetas, nutukimas, nejudra, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Gydytoja sako, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sukėlė daug iššūkių pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą, tvarką ligoninėse ir užtikrinant infekuotumo patikrą. Pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl infekcijos baimės lėmė blogesnį gydymo efektyvumą, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo būtų galima paaiškinti didesnį mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 2020–2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas ŠKL žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 m. siekė 280,59 ir 288,17.

Nepaisant kiek sumažėjusių mirčių skaičiaus, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose ES šalyse.

Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentei prof. Sigitai Glaveckaitei nerimą kelia, kad Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais žymiai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europos numatomos gyvenimo trukmės atžvilgiu, ji 2022 m. vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje, o sveikų gyvenimo metu atžvilgiu atotrūkis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims“, – akcentuoja ji.

Blogojo cholesterolio įtaka

LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatoma per didelė cholesterolio vertė.

„Gydant dislipidemiją, tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypač rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, kad siektina cholesterolio vertė yra skirtinga sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga. Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietos maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju. Jeigu jūsų šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks, bus skirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą, žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo ir komplikacijų“, – aiškina profesorė.

Raudonosios zonos

Į raudonąsias zonas, kuriose mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.

Mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. ir Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.

„Atsakant į klausimą dėl skirtumų, turėtume analizuoti gana daug veiksnių: ir gyventojų amžiaus pasiskirstymą, ir gydymo įstaigų tinklą, prevencinių programų pritaikymą. Kalbant apie netolygumų šalinimą, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios – nuo visuomenės mokymo ir švietimo, prevencinių programų plėtros, esamos įrangos atnaujinimo ir naujos diegimo. Kalbant apie kardiologinių pacientų ištyrimo galimybes – greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbo optimizavimo, darbo centruose koordinavimo iki medikamentinio gydymo užtikrinimo“, – pažymi prof. O. Dobilienė.

Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę, ir kadangi Lietuva nėra didelės teritorijos šalis – iš daugelio regionų centrą galima efektyviai ir greitai pasiekti.

„Dabar atnaujinama ir centralizuojama GMP sistema užtikrins sklandesnį paciento kelio organizavimą. Tęsiama telemedicinos plėtra – paciento duomenų persiuntimo galimybė į centrą konsultuotis ir būklei įvertinti. Tačiau lėšos medicinos įrangai atnaujinti yra nepakankamos. Tenka pripažinti, kad medikamentų kompensavimo sąlygomis atsiliekame nuo Europos šalių, pavyzdžiui, strigo pacientams būtinų kraujo skystinamųjų medikamentų (tiek antitrombocitinių, tiek antikoaguliantų) kompensavimo galimybė, dabar nesulaukiame naujų cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų kompensavimo“, – kalba kardiologė.

Siunčia šeimos gydytojas

KMP nemokamai vykdo širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą. Pagal ją išsamiai ištiriami ir konsultuojami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, patenkantys į didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.

Tokio amžiaus asmenys, prisirašę prie KMP, sulaukia žinutės arba skambučio, primenančio atvykti pas šeimos gydytoją ir dalyvauti programoje. Šeimos gydytojas užrašo elektrokardiogramą, atlieka kraujo tyrimus, vertina kraujospūdį, liemens apimtį ir kūno masės indeksą. Jeigu asmuo serga cukriniu diabetu ir / ar metaboliniu sindromu, kurį sudaro antsvoris, aukštesnis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, yra nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šiuos asmenis šeimos gydytojas siunčia išsamiau ištirti pas gydytoją kardiologą.

„Širdies ir kraujagyslių ligų programa skirta vidutinio amžiaus žmonėms, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau turintiems didelę riziką jomis susirgti. Vadinasi, kad per artimiausius dešimt metų nesigydant tokį žmogų gali ištikti insultas arba infarktas. Paprastai ankstyvoje ligos stadijoje žmogus jokių simptomų nejaučia, jam nieko neskauda. Tačiau naudodami šiuolaikinę medicinos techniką ir atlikdami tyrimus mes galime nustatyti ankstyvus kraujagyslėse vykstančius pakitimus ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai“, – pasakoja KMP Centro padalinio gydytoja kardiologė Jūratė Pavilionienė.

Atlieka įvairius tyrimus

Asmenims, atvykusiems į kardiologijos profilaktikos kabinetą KMP Centro padalinyje (A. Mickevičiaus g. 4) pas gydytoją kardiologą, vieno vizito metu atliekami širdies ir kraujagyslių sistemos išsamūs tyrimai. Vertinamas arterijų standumas, centrinis kraujo spaudimas aortoje, kulkšnies žasto indeksas, atliekamas kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) funkcijos tyrimas.

„Taip pat atliekame fizinio krūvio testą širdies vainikinių arterijų būklei nustatyti, širdies ultragarsinį tyrimą, kaklo kraujagyslių tyrimus, kur vertiname vidinį kraujagyslės sluoksnį arba jau esančias aterosklerotines plokšteles. Kartu atliekami biocheminiai kraujo, šlapimo tyrimai, skirti kraujagyslių uždegimui ir inkstų funkcijai įvertinti. Atlikę šiuos tyrimus, nustatome, ar vyksta ankstyvas kraujagyslių senėjimas“, – tyrimų naudą pabrėžia J. Pavilionienė.

Medikai pastebi: savo sveikatos būklės nestebintys vidutinio amžiaus žmonės dažnai yra įsitikinę, kad jų sveikata – tokia pat gera kaip jaunystėje.

Operatyviai: išsamius tyrimus pagal prevencijos programą J. Pavilionienė atlieka vieno vizito metu./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

„Kartais pasakę žmogui, kad jo kraujospūdis per aukštas, sulaukiame atsakymo: kad jis visada buvo žemas. Žmogus nepastebi, kad spaudimas, bėgant metams, keičiasi. Būna, tenka pasakyti: jūsų kraujagyslės – dešimt metų senesnės nei jūsų biologinis amžius. Kai žmogus rūko ne vieną dešimtmetį, kraujagyslių pakitimai tampa ryškūs. Lygiai tas pats atsitinka, jei ilgai negydomas aukštas kraujospūdis ar blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas“, – atkreipia dėmesį J. Pavilionienė.

Šiuolaikiniais tyrimais galime nustatyti ankstyvus širdies ir kraujagyslių pakitimus ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai.

Atlikęs tyrimus, gydytojas kardiologas išsiaiškina tikrąją paciento širdies ir kraujagyslių būklę ir skiria tikslias rekomendacijas, kaip atitolinti nepageidaujamas ligas ir jų išvengti.

Skiria reikiamą gydymą

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant ir metus rūkyti galima veiksmingai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir prailginti gyvenimą. Tereikia laiku išsitirti ir laikytis gydytojų nurodymų. Deja, daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmai. Dažnas pacientas tvirtina, kad didelis pilvas jam netrukdo, riebaus ar saldaus maisto atsisako nenoriai, daugiau judėti neturi laiko. Toks rūkymo, nejudrumo ir antsvorio derinys galiausiai priveda prie rimtų ligų“, – pastebi gydytoja kardiologė.

Jei žmogus pakeičia gyvenimo būdą, ima sveikiau maitintis, daugiau judėti, o esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai – vartoja vaistus, žymiai sumažina infarkto ir insulto riziką.

Taigi, širdies ir kraujagyslių ligos ir jų prognozė priklauso nuo didelės rizikos veiksnių visumos, o ne nuo vieno žalingo faktoriaus. Gydytojos teigimu, net ir mažas cholesterolio kiekis tampa kenksmingas, kai jau yra prasidėjęs kraujagyslių uždegimas.

Jei pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą pacientams nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, išsamūs tyrimai jiems atliekami kartą per metus. Jeigu vidutinė arba maža – kartą per dvejus.

„Teikiame rekomendacijas, skiriame vaistų, paaiškiname, kaip ir kokius tikslus pacientas turėtų pasiekti“, – informuoja J. Pavilionienė.

Kada išsamiai ištiriama širdis?

Pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą KMP nemokamai (su šeimos gydytojo siuntimu) atlieka tyrimus ir konsultuoja gydytojas kardiologas. Tiriami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, sergantys cukriniu diabetu ir / arba metaboliniu sindromu, atitinkantys mažiausiai 3 iš šių 5 kriterijų:

• kai liemens apimtis yra ≥102 cm (vyrų) arba ≥88 cm (moterų);

• Kai kraujo serumo trigliceridai (kraujyje aptinkami riebalai, žymimi TG) yra ≥1,7mmol/l;

• kai didelio tankio cholesterolis (DTL) yra < 1,03 (vyrų) arba < 1,29 mmol/l (moterų);

• kai sistolinis kraujospūdis yra ≥ 130 mmHg, diastolinis ≥ 85 mmHg (arba asmuo vartoja antihipertenzinius vaistus);

• kai glikemija kraujo plazmoje yra ≥ 5,6 mmol/l.

Asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus, su šeimos gydytojo siuntimu gali registruotis išsamiems širdies ir kraujagyslių tyrimams KMP Centro padalinyje (A. Mickevičiaus g. 4, Kaunas) gydytojos kardiologės Jūratės Pavilionienės konsultacijai.

Informacija ir registracija tel. (8–37) 409 222, 409 233.

44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos. Tokie „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai kelia nerimą gydytojams, nes rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra pakankamai kontroliuojama.

Tokie rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelinkę tikrintis sveikatos ir ja rūpintis, įsitikinusi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemijos paplitimas atsilieka tik truputį, o tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias paprastai ir prišaukia nekoreguojamas padidintas kraujospūdis ir cholesterolis, yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – sakė J. Jurgaitytė.

Profilaktiškai tikrinasi vos kas antras

Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu arterinė hipertenzija bei dislipidemija dažniausiai nustatomos 46–55 m. amžiaus apklausos dalyviams – daugiau nei 50 proc. apklaustųjų. Pasak gydytojos, būtent šie žmonės patenka į amžiaus rėžį, kuriam yra skirta Lietuvoje vykdoma ŠKL prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti 40–54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų moterys. Jiems kartą per vienerius metus šeimos gydytojas nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius, o esant didelei ŠKL tikimybei siunčia pacientą pas specialistus išsamesniems tyrimams.

Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. šioje programoje dalyvavo beveik 44 proc. visos tikslinės populiacijos, 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc. J. Jurgaitytės nuomone, nors vis daugiau žmonių įsitraukia į ŠKL prevencijos programą, to dar nepakanka.

„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis. Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sakė ji.

Pasijutus blogai ir kreipusis į gydytoją kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimai nustatyti net 45 proc. 26–35 metų, 43 proc. 18–25 metų ir 35 proc. 56 ir daugiau metų apklausos dalyvių.

Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad nors valstybės finansuojamos profilaktinės sveikatos patikrinimo programos skirtos tam tikroms amžiaus grupėms, net ir į jas nepatenkantys gyventojai, vos pasijutę blogai ar tik turėdami baimių, abejonių, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir išrašys siuntimą pasikonsultuoti su specialistu.

ŠKL gali grėsti ir jaunesniems žmonėms, turintiems daugiau rizikos faktorių ar nepalankią šeiminę anamnezę, tad reguliarūs profilaktiniai tyrimai gali padėti nustatyti ligas laiku.

„Apklausos rezultatai rodo, kad 8 proc. gyventojų, daugiausia tai 36–45 m. amžiaus žmonės, aukštą kraujospūdį arba padidintą cholesterolį sau nusistatė savarankiškai įsivertinę savo sveikatos būklę. Pasitaiko, kad žmonės, ypač jaunesni, tokias išvadas pasidaro po atliktų bendrų kraujo tyrimų, kai kurie – iš tam tikrų savijautos pakitimų, taip pat jei kas nors iš artimųjų turėjo šią bėdą“, – dalijosi medikė ir atkreipė dėmesį, kad diagnozę visuomet turėtų nustatyti ir gydymą paskirti gydytojas.

Liga gali keisti eigą ir formą

Apklausa parodė ir tai, kad nustačius padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį ne visi sąžiningai stebi šiuos rodiklius ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka tyrimus vos du iš dešimties (23 proc.) apklaustų sergančiųjų. Nereguliariai, rečiau nei rekomenduojama tą daro dar maždaug penktadalis (22 proc.), reguliariai darosi tik cholesterolio tyrimą 4 proc., o reguliariai tikrinasi tik kraujospūdį 17 proc. apklausos dalyvių. Net trečdalis (34 proc.) sergančiųjų prisipažino sveikatos rodiklių apskritai nesekantys.

Susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus.

„Nepakankamas sveikatos rodiklių stebėjimas gali lemti nepakankamą ligos kontrolę ar jos gydymą. Svarbų vaidmenį vaidina paciento motyvacija, o jos dažnai nepakanka. Visgi teigiami pokyčiai yra, vis daugiau pacientų domisi gydymu, būna skaitę įvairios informacijos apie ligą, inovatyvesnius gydymo būdus, pavyzdžiui, politabletes, tad pareigingai žiūri ir į sveikatos rodiklių sekimą, supranta, kodėl tai svarbu“, – kalbėjo J. Jurgaitytė.

Viena iš priežasčių, kodėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti savo sveikatos rodiklius yra ta, kad liga gali keisti savo eigą ir formą.

„Tarkime, pacientui nustatomas padidėjęs cholesterolis. Jei jis nekontroliuojamas, jis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui – mokslinėje literatūroje rašoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą. Yra ir atvirkštinė sąsaja, todėl labai gali būti, kad susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus“, – aiškino gydytoja kardiologė.

Ligos eigai keičiantis jos gydymas gali būti koreguojamas skiriant kitokius vaistus ar keičiant dozes. Pavyzdžiui, vietoje kelių atskirų tablečių arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti pacientui gali būti skiriamos politabletės, kurių vienoje tabletėje yra abi šias ligas kontroliuojančių veikliųjų medžiagų.

„Kartais skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis nepavyksta pasiekti tikslinių cholesterolio reikšmių, tad skiriamos politabletės ir situacija susitvarko. Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų – vienoje politabletėje yra ir statinas, ir antihipertenzinis vaistas, tad pacientas negali pamiršti išgerti kurios nors tabletės, todėl ligos kontroliuojamos efektyviau“, – tikino pašnekovė, ir atkreipė dėmesį, kad pacientui nesekant savo sveikatos rodiklių reguliariai, sudėtinga parinkti jam tinkantį gydymą.

Kad reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimus, teigia 28,5 proc. vyresnių nei 46–55 metų ir 40 proc. vyresnių nei 56 metų respondentų. Rodiklių apskritai neseka atitinkamai 25 proc. ir 14 proc. šių amžiaus grupių atstovų.

„Nenoras stebėti savo sveikatos rodiklių labiausiai pastebimas tarp tų pacientų, kuriems pakitimai nustatomi atsitiktinai, gydantis nuo kitų ligų. Tokiu atveju jie dažnai mano, kad tie rodikliai yra vienkartiniai, atsitiktiniai matavimai, gydytis jiems nereikia ir griežtai atsisako gydymo. Toks elgesys be galo rizikingas, nes žmogų gali ištikti miokardo infarktas, insultas, kuomet padėti jau gali būti per vėlu“, – aiškino J. Jurgaitytė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, koreguojant tokius širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius, kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, taip pat atsisakius rūkymo, sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų galima sumažinti maždaug 80 proc.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Dažnai galima išvengti

Kas dvi valandas nuo ŠKL Lietuvoje miršta penki žmonės. Per metus dėl to netenkame 23 tūkst. šalies gyventojų. Mirštamumas nuo ŠKL Lietuvoje sudaro 48,2 proc. visų mirties atvejų. Specialistai teigia, kad iki 2030 m. įmanoma net pusės tokių mirčių išvengti, o pacientų išgyvenamumą pailginti 20 proc. Tokie tikslai užsibrėžti šiemet paskelbtoje 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje. Tačiau kaip tai pasiekti? Apie tai diskutuota praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra ne tik trumpiausia Europoje, bet ir beveik nesiskiria nuo Rusijos ar Baltarusijos vyrų.

Didžiausia problema – dalis pacientų nesilaiko susitarimų su savo gydytoju, nesilaiko gydymo režimo.

Pasak jos, pagal mirštamumą nuo ŠKL, pandemija nubloškė Lietuvą 5–10 metų atgal – mirštamumas nuo šių ligų vėl auga. „Per pastaruosius dešimt metų statistika buvo pagerėjusi, kai dėl pagerėjusio tam tikrų medikamentų kompensavimo mes pradėjome matyti nedidelius teigiamus pokyčius sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL statistikoje. Deja, COVID-19 pandemija viską nubloškė atgal. Nepaisant to, kad miokardo infarkto klasterių sistema veikia puikiai, ūmioje situacijoje pagalba suteikiama laiku ir vietoje, nepaisant to, kad nuo 2005 m. Lietuvoje veikia ŠKL didelės rizikos prevencinė programa. Matydami šiuos rezultatus, esame sunerimę“, – teigė O.Gustienė.

Pasak jos, reikia ieškoti būdų, kaip tai pakeisti.

Olivija Gustienė

Nesumažino blogojo cholesterolio

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo ŠKL būtų galima išvengti, jei žmonės šalintų pagrindinius rizikos veiksnius: pakeistų mitybą, būtų fiziškai aktyvūs, atsisakytų žalingų įpročių, stebėtų mažo tankio lipoproteinų (arba blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje, ir, jei reikia, jį efektyviai koreguotų.

O.Gustienė pabrėžė, kad ŠKL – ne vien vyrų problema: „Tiesa, vyrai išemine širdies liga pradeda sirgti anksčiau nei moterys, kurios dažniau suserga pomenopauziniu laikotarpiu.“

Ji ragino pasvarstyti, kodėl, socialine visuomenės struktūra būdami panašūs į kitas ES šalis, taip drastiškai skiriamės pagal aterosklerotines ŠKL.

„Vaisius ir daržoves valgome panašiai kaip kitose ES šalyse, nerūkome daugiau nei kitose ES šalyse, vidutinis alkoholio suvartojimas taip pat nedaug skiriasi. Tačiau drastiškai skiriamės vienu svarbiausiu veiksniu vystytis ŠKL – blogojo cholesterolio koncentracija. Net pacientams po miokardo infarkto, stentavimo, aortos ir vainikinių jungčių operacijų mes nesugebame koreguoti cholesterolio koncentracijos, kas lemia kartotinius įvykius, kartotinius miokardo infarktus“, – profesorės žodžiais, dėl to žymiai sutrumpėja šių pacientų gyvenimo trukmė.

Tai, kad Lietuvoje blogojo cholesterolio kiekis kontroliuojamas labai prastai, rodo ir tyrimai. Tarptautinis daugelyje Europos šalių vykdytas registras parodė, kad net 90 proc. Lietuvos pacientų nesumažino blogojo cholesterolio koncentracijos kaip privalu, kad aterosklerozė neprogresuotų. Palyginti su kitomis šalimis, tai buvo patys blogiausi rezultatai.

Pasak Kauno klinikų šeimos gydytojo docento Gedimino Urbono, tam, kad cholesterolį pavyktų kontroliuoti geriau, šiuo metu yra koreguojama 2005 m. Lietuvoje pradėta vykdyti ŠKL prevencijos programa. Ją pataisius, pagal šią programą dirbantys gydytojai bus skatinami aktyviai aiškintis, kurių žmonių blogojo cholesterolio koncentracija išskirtinai didelė, ir siekti ją koreguoti.

„Tikimės, kad greitu laiku šios programos centrinis rodiklis, rodantis didesnę tikimybę kai kuriems žmonėms sirgti ŠKL, bus būtent blogojo cholesterolio kiekis. Žinoma, kartu bus vertinami ir kiti rizikos veiksniai“, – vylėsi docentas.

Pagundos, kurios mus atveda iki infarkto: riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti. Tai yra pagundos gyventi komfortišką, bet nesveiką gyvenimą.

Be to, tikimasi, kad gydytojai bus suinteresuoti dirbti šį darbą, nes už pasiektus rezultatus bus skatinami finansiškai.

Galimas geras rezultatas

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto direktorės profesorės Gintarės Šakalytės, Lietuvos gyventojams dažnai nustatomas ne tik padidėjęs blogasis cholesterolis, bet ir aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas. Profesorės teigimu, nerimą kelia tai, kad šie skaičiai nesikeičia. „To paties didelio procento žmonių rizikos veiksnių rodikliai yra dideli ir metai iš metų nemažėja. Esame labai didelės ŠKL rizikos šalis, tačiau mūsų veiksmai yra iš dalies chaotiški ir ne visada siekiantys tikslo. Jei, tarkime, arterinę hipertenziją mes iš dalies pažabojome, tokių rizikos veiksnių kaip dislipidemijos (padidėjusios blogojo cholesterolio koncentracijos kraujyje – red. past.) kontroliavimo pasiekimai, deja, yra riboti ar net gėdingi. Mūsų pacientai, persirgę miokardo infarktu, blogiausiai ES pasiekia šių rizikos veiksnių mažinimo tikslus“, – teigė gydytoja kardiologė.

Ji pabrėžė, kad problemos įsigyti vaistų nėra – dauguma vaistų, skiriamų ŠKL rizikos veiksniams koreguoti, kompensuojami. Profesorė abejojo, ar per artimiausius dešimt metų ŠKL bus išstumtos iš pirmosios vietos pagal mirčių priežastis. „Tačiau, jeigu mes išsaugosime pacientų gyvybes arba nutolinsime grėsmingas situacijas, bus pasiektas didžiulis rezultatas“, – atkreipė dėmesį G.Šakalytė.

Išskyrė tris veiksnius

Santaros klinikų gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė pabrėžė: pirmiausia labai svarbu nustatyti, kuriems pacientams yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, o tada jį mažinti.

„Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis aterosklerozės vystymosi veiksnys yra padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje, ypač jeigu vyksta uždegimas. Pagal PSO, aterosklerozės sukeltų ŠKL galima išvengti koreguojant vos tris rizikos veiksnius: padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusią blogojo cholesterolio (riebalų) koncentraciją ir atsisakius rūkymo. Taip galima sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo ŠKL apie 80 proc.

Ji priminė, kad Lietuvoje vykdoma didelės rizikos ŠKL pirminės prevencijos programa, skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Dalyvaujantieji programoje tiriami dėl ŠKL rizikos veiksnių. „Pagal programos duomenis, net 90 proc. sveikų žmonių cholesterolio, ypač – blogojo cholesterolio, koncentracija yra padidėjusi. Jei blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje yra labai padidėjusi, vien dieta jos sumažinti nepavyks – prireiks ir vaistų. Vis dėlto nepakanka cholesterolio mažinti vien statinais, nes daliai pacientų cholesterolio koncentracija kraujyje net ir juos vartojant išlieka didelė“, – J.Badarienės teigimu, tokius pacientus reikia gydyti vaistų deriniais ir naujausiais vaistais.

Pasak jos, tyrimais, kuriuose dalyvavo per 100 tūkst. pacientų, buvo įrodyta, kad, sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje bent 1 mlmol/l, pirmojo ŠKL įvykio (infarkto, priešinfarktinės būklės rizikos, poreikio išplėsti vainikines arterijas) atsiradimą ir mirštamumą nuo šių ligų galima sumažinti 22 proc.

„Taigi, ŠKL tikrai galima išvengti. Ir kai iš žiniasklaidos girdžiu, kad nuo ŠKL mirė žinomas žmogus, visada pagalvoju: ar jis buvo pas gydytoją, ar pasitikrino dėl pagrindinių rizikos veiksnių?“ – svarstė J.Badarienė.

Jolita Badarienė

Jos teigimu, jei žmogus neturi antsvorio, yra lieknas, sportuoja, sveikai maitinasi, neturi žalingų įpročių ir neturi genetinio polinkio sirgti ŠKL, nuo šių ligų jis neturėtų mirti. Jei turi antsvorio – pagal tam tikrą formulę galima apskaičiuoti jo riziką sirgti minėtomis ligomis.

„Europos kardiologų draugija yra išleidusi tam tikras lenteles, kuriomis remiantis galime apskaičiuoti antsvorio turinčio žmogaus riziką susirgti ir net numirti nuo ŠKL. Remdamiesi tomis lentelėmis, mes aiškiai žinome, kada pradėti antsvorio turinčio žmogaus gydymą“, – antsvorį kaip vieną rizikos veiksnių sirgti ŠKL išskyrė J.Badarienė.

Ji pabrėžė, kad, norint išvengti daugelio ŠKL rizikos veiksnių, sveika gyvensena turėtų būti ugdoma nuo pat gimimo.

„Fizinis aktyvumas, geri mitybos įpročiai, darbo ir poilsio režimas turi būti neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Bėgant metams, žmogui senstant, rizikos veiksnių daugėja, didėja kiti parametrai: kraujospūdis, cholesterolio koncentracija. Juos sumažinus – mažiname mirštamumą, tai įrodyta. Žinoma, žmogus turi ir nerūkyti“, – priminė docentė.

Turėtų atpažinti pirmasis

Konferencijoje priminta, kad šeimos gydytojas pirmasis turėtų atpažinti paciento ŠKL rizikos veiksnius ir rekomenduoti juos koreguoti, nusiųsti pas gydytoją specialistą.

Šeimos gydytojas G.Urbonas siūlė visų žmonų, besikreipiančių į savo šeimos gydytoją pagal ŠKL prevencijos programą ir ne vien pagal ją, klausti, ar nepadidėjęs blogasis cholesterolis. Jei reikia – atlikti cholesterolio koncentracijos kraujyje tyrimą.

„Didelė blogojo cholesterolio koncentracija sukelia ne tik širdies įvykių – ir insultų, ir periferinių kraujagyslių, apatinių galūnių aterosklerozę, po kurios gali tekti ir amputuoti kojas, ir žarnyno kraujagyslių aterosklerozė kartais tampa netikėta mirties priežastimi“, – galimą žalą sveikatai pabrėžė G.Urbonas.

„Blogasis cholesterolis yra tikroji tylioji mirtis. Jis žymiai daugiau priklauso nuo genetikos nei nuo gyvenimo būdo. Ir aš nesupriešinčiau sveikos gyvensenos ir medikamentinio gydymo. Tai turėtų sugyventi – sveika gyvensena ir medikamentinis gydymas. Šeimos gydytojas turėtų sudėlioti pacientams jų perspektyvą, įvertinti riziką, – teigė docentas. – Tam yra ne tik svorio lentelės – ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijos, kuriomis naudojasi Lietuvos šeimos gydytojai. Pagal tai pacientus skirstome į mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos sirgti ŠKL. Pacientams, kurių rizika maža ir vidutinė, šeimos gydytojas leis pasitaisyti su sveika gyvensena: fiziniu aktyvumu ir dieta. Bet jeigu rizika yra didelė ir labai didelė, ypač jei yra cukrinis diabetas su organų taikinių pažeidimu ir jeigu jau yra įvykęs ŠKL įvykis, nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, tais atvejais medikamentinis gydymas yra būtinas.“

Gydytojo žodžiais, tik nuosekli ir ilgalaikė blogojo cholesterolio kontrolė gali sumažinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. „Didžiausia problema, kurią matau, – dalis pacientų nesilaiko susitarimų su savo gydytoju, nesilaiko gydymo režimo“, – pastebėjo G.Urbonas.

Gediminas Urbonas (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Kad to laikytis sunku, neslėpė prieš trejus metus infarktą patyręs etiketo žinovas, labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas Giedrius Drukteinis. Pasak jo, Lietuvoje sukurta puiki ŠKL prevencijos ir gydymo sistema, tačiau pacientai nuolat pilni pagundų nesekti gydytojo nurodymų.

„Pagundos, kurios mus atveda iki infarkto: riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti. Tai yra pagundos gyventi komfortišką, bet nesveiką gyvenimą. Didelė Lietuvos, kaip ir kitų neturtingų šalių, bėda – sportas nėra masinis dalykas. Tinginiavimas – masinis, – pastebėjo etiketo žinovas. – Ir susėsti prie šašlykėlio su alučiu prie laužo yra kur kas priimtinesnis laisvalaikio praleidimo būdas, nei visiems pračiuožti slidėmis, pačiūžomis arba išbėgti krosą. Ir pagundos, kurios mus priveda iki infarkto ir, tikiu, daugelio kitų ligų, lygiai taip pat egzistuoja ir po infarkto ar kraujagyslių stentavimo operacijų.“

Pagal programos duomenis, net 90 proc. sveikų žmonių cholesterolio, ypač – blogojo, koncentracija yra padidėjusi.

Pasak G.Drukteinio, pagundos, kurios atveda žmogų iki infarkto, nedingsta ir po jo: „Jaučiu tai pats, girdžiu bendraudamas su savo likimo broliais ir sesėmis. Per dieną aš turiu išgerti šešias tabletes. Per metus jų susidaro 2 tūkst. Per trejus metus nuo mano infarkto aš jau išgėriau 6 tūkst. tablečių. Kartais pagalvoju: kiek kilogramų sintetikos aš susiverčiau į save? Gal galėčiau mažiau? Vienos tabletės neišgeri – lyg ir nieko neatsitinka. Kiekvieną dieną kyla pagundų jų neišgerti. Amžinai kovoji su noru sumažinti, nutraukti. Prašai gydytojos sumažinti vaistus, nors pasąmonėje suvoki, kad vaistai tokiu atveju yra privalomas dalykas. Kas nors vaistus galbūt tiesiog užmiršta, pameta, kas nors susinervina dėl negalinčios kalbėti šeimos gydytojos, kuri laiku neišrašo tam tikrų vaistų. Ir kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo dažniau žmonės ima grįžti prie nesveikos gyvensenos.“

Žinomo vyro teigimu, pacientai nesilaiko susitarimo su gydytoju, nes tam reikia didelio sąmoningumo. „Tarpusavio pagalbos grupėse, kur susitinka patyrusieji infarktą, aš pastebiu, kad visa prevencinė informacija aktuali tik tiems, kurie kažkada yra su tuo susidūrę. Kitiems ji praeina pro ausis. Kaip užtikrinti visuomenės susidomėjimą visais rizikos faktoriais, ne vien tik ŠKL, bet ir kitų ligų? Tai turbūt ministerijų, vyriausybių užduotis“, – pacientų atstovo žodžiais, užtikrinti visuomenės susidomėjimą ligos prevencija yra didelis uždavinys valstybei.

Ar tikrai „toks likimas“?

G.Drukteinis taip pat pabrėžė, kad rūpintis savo sveikata reikalauja pastangų ir papildomų resursų. Be to, kartais ja besirūpinantieji sulaukia pašaipų. „Mano aplinkoje buvo viso labo du draugai iš kokių 50, kurie kiekvienais metais tikrindavosi sveikatą, tirdavosi kraują. Mes, likę 48, iš jų šaipydavomės gerdami alų, rūkydami ar valgydami karką. Tie žmonės mums atrodė bailūs, silpni, užsiimantys bereikalingais niekais, nes mes buvome jauni, sveiki ir stiprūs. Kai pradėjome vienas po kito virsti iš klumpių, mirti, liko viską nurašyti genetikai, amžiui, statistikai ir sakyti: toks likimas“, – pastebėjo pacientų atstovas.

Žinomas vyras prisipažino: jo gyvenimas po infarkto pasikeitė. „Tačiau, kiek pastebiu tarp savo likimo brolių, sulig kiekvienais metais, praėjusiais po infarkto ar insulto, žmonės vis labiau ir labiau nori grįžti prie buvusio gyvenimo būdo. Tai yra staiga parūkyti cigaretę, staiga išgerti daugiau kavos, bokalą alaus. Jei gydytojai leidžia 200 ml taurę išgerti, – gal tada galiu išgerti 300 ar 400 ml? Juk nieko neatsitiko. Tokia mūsų žmogiška prigimtis – mus traukia prie to, kas teikia malonumą. Kas skaniausia, paprastai yra nesveikiausia“, – įsitikinęs labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas.

Kitiems konferencijos dalyviams priminus, kad G.Drukteinis, kaip žinomas žmogus, galėtų formuoti kitokias madas, jis teigė, kad tokiame amžiuje, peržengus 50-metį, pakeisti žmogaus gyvenimo būdą, įtikinti jį daryti kitokius pasirinkimus, nei darė iki šiol, yra labai sunku.

Anot G.Drukteinio, mūsų visuomenė sveikesnio gyvenimo link nenuviliojama meduolio principu – jai reikia bizūno.

Pasisekė: pasak infarktą išgyvenusio G.Drukteinio, pagundų, atvedančių iki šios ligos – riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti, – daug kam sunku atsisakyti. (L.Balandžio / BNS nuotr.)

Nuo vaikų darželio

O.Gustienė taip pat pabrėžė, kad labai sunku įtikinti suaugusius žmones sveikai gyventi, vartoti paskirtus vaistus. Todėl ŠKL prevenciją reikia taikyti nuo kuo jaunesnio amžiaus.

„ŠKL prevencija turi prasidėti ne mokykloje, o vaikų darželyje. Turime keisti visuomenės požiūrį iš esmės. Kol mes neužauginome jaunosios kartos su sveikos gyvensenos, pakankamo judėjimo įgūdžiais, gerų rezultatų nepasieksime. Palyginkime su Kinija – ten žmonės sportuoja iki vėlyvos senatvės. Tačiau mes gyvename dabar. Hipotetinis klausimas: ar Leonidas Donskis, Gintaras Ruplėnas, Vytautas Šerėnas, Arūnas Storpirštis galėtų dabar būti tarp mūsų? – nuo ŠKL mirusius darbingo amžiaus žinomus vyrus vardijo profesorė. – Šalia mūsų dabar yra tie vidurinio amžiaus vyrai ir moterys, kurių požiūrio į sveiką gyvenseną jau nebepakeisime. Dabar svarbiausia išsaugoti jų gyvybes ir prailginti jų gyvenimo trukmę. Ir žinome statistiką: jeigu blogąjį cholesterolį reikia sumažinti 50 proc., galite tris mėnesius misti tik vandeniu ir grikiais, tokio rezultato nepasieksite. Tai reikalauja ilgalaikių pastangų.“

Konferenciją organizavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, kad, norint sumažinti sergančiųjų ir mirštančiųjų nuo ŠKL skaičių, svarbu imtis ne tik jau esančių, bet ir papildomų priemonių.

„ŠKL yra tikroji pandemija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Svarbu imtis priemonių, kad lietuviai mažiau sirgtų ŠKL, kad ligos būtų efektyviau kontroliuojamos, kad mes galėtume išgelbėti kuo daugiau gyvybių, – pasak J.Sejonienės, tam, kad būtų pasiekta minėtų tikslų, visų pirma turi būti pakeista įstatymų bazė. – Kovą su ŠKL turime paskelbti sveikatos priežiūros prioritetu ir sudaryti šiai kovai ambicingą planą.“

Gydytojai pabrėžė: svarbu kiekvienam periodiškai lankytis pas savo šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus, jei paskirti vaistai – juos vartoti. Be to, periodiškai pasimatuoti kraujospūdį, pasitikrinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Širdies nepakankamumo liga serga labai daug žmonių: Europoje skaičiuojama per 15 mln., Lietuvoje – ne mažiau kaip 130 tūkst. Dažnai sakoma, kad tai visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių problema. Širdies nepakankamumas yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, negydomos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimo ir kitų, priskiriamų kardiologinių ligų klasei, – padarinys.

Gydytojų teiginys, kad širdies nepakankamumas yra mirtina liga, žmonėms, kuriems ji diagnozuota, sukelia neramių minčių. Apie tai, ką turėtų labai tiksliai žinoti širdies nepakankamumo ligoniai, kaip gyventi sergant šia liga, „Kauno diena“ kalbina Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę Dianą Žaliaduonytę.

– Kada žmonės susirūpina širdies sveikata?

– Žmonės per mažai dėmesio kreipia į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Taip jau yra, kad kol žmogus sveikas, jis nevertina sveikatos. Rūpintis pradedama tada, kai kažkas atsitinka. Žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių padarinys vėliau būna širdies nepakankamumas, nesuserga staiga. Kai jau serga širdies liga, neretai gydomas neadekvačiai, užsiima savigyda, pats nusprendžia, kada jam nutraukti vartoti vaistus, neklauso gydytojų nurodymų.

Tačiau negalima sakyti, kad visada kaltas tik pacientas. Būna visaip – gal žmogus ne visada gauna tinkamą pagalbą. Blogas paslaugų prieinamumas (tai matėme per pandemiją) – eilės pas specialistus ar kliūtys užsiregistruoti – priežastys, dėl kurių ligonis lieka be tinkamo gydymo.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus.

– Širdies nepakankamumo ligoniai ne visada gydomi tinkamai?

– Dar ir šiandien pacientui, kai liga pažengusi, kai jau aiški širdies nepakankamumo diagnozė, ne visada skiriamas 100 proc. tinkamas gydymas. Mes daug dėmesio skiriame supažindinti gydytojus, slaugytojus, rezidentus, studentus su šiandieniu moderniu širdies nepakankamumo gydymu. Informuojame, kad yra net keletas vaistų grupių, kurios privalo būti skirtos širdies nepakankamumo ligoniui, jei norime suvaldyti ligą. Jie veikia skirtingas širdies nepakankamumo vystymosi grandis. Yra naujų vaistų grupių, kurie turėtų atsirasti pacientų gydymo schemoje tam, kad prailgintume gyvenimą ir pagerintume gyvenimo kokybę. Pabrėžiame, kad būtina nuolatinė tokio ligonio priežiūra, kad reikia pakeisti požiūrį į šią ligą ir išmokti su ja gyventi. Tai ne taip paprasta, kad paskyrei vaistus ir gali pamiršti pacientą. Ši liga reikalauja ligonį apžiūrėti kas pusę metų, pakoreguoti gydymą, titruoti dozes, peržiūrėti, ar nėra vaistų šalutinių efektų, galbūt laikas siųsti intervenciniais būdais gydyti širdies nepakankamumą, ruošti širdies transplantacijai. Reikia žinoti ir tai, kad kai kuriuos vaistus ligonis gali ir pats pasikoreguoti, jeigu mes išmokome jį tai daryti.

Pastaba: anot profesorės D.Žaliaduonytės, žmonės per mažai dėmesio skiria širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Pacientui reikia išmokti gyventi su šia liga. Tačiau kaip išmokti?

– Lietuvoje ilgai nebuvo žinių, kaip išmokyti ligonį gyventi sergant širdies nepakankamumu. Esame perėmę skandinavų širdies nepakankamumo priežiūros patirtis. Tai šiandien įgyvendinama, bet dar ne visoje Lietuvoje prieinama.

Lietuvoje yra širdies nepakankamumo kabinetų, į kuriuos pacientai gali patekti po stacionarinio gydymo dėl paūmėjusio širdies nepakankamumo. Tuose kabinetuose jie ir yra mokomi, kaip gyventi sergant širdies nepakankamumu. Pokalbio taip pat kviečiami ir ligonio artimieji. Aiškinama viskas: ir ką valgyti, ir kaip vartoti vaistus, kada laikas pas gydytoją, kada pakanka gydytojui paskambinti, kada ligonis pats gali susireguliuoti vaistus, išaiškinama, kokia tai liga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra širdies nepakankamumo klinikų, kuriose apmokytas slaugytojas suteikia informaciją. Lietuvoje tokių klinikų nėra. Šiandien už širdies nepakankamumą turinčių pacientų mokymą atsakingi širdies nepakankamumo kabinetuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai, šeimos gydytojai, kardiologai.

Kai kurie gydytojai spėja suteikti ligoniui visą reikalingą informaciją, kai kurie nespėja. Vis dėlto manau, kad tai turėtų būti ne gydytojo darbas, o labiau slaugytojo.

– Užsiminėte apie širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje. Kiek tokių kabinetų yra Kaune?

– Lietuvoje teikiamos gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurias įeina paciento mokymas sergant širdies nepakankamumu (taip oficialiai vadinasi specializuota programa). Kaune veikia du tokie kabinetai. Vienas – Kauno klinikų Kardiologijos klinikos konsultacijų ir diagnostikos centre, kitas – Kauno ligoninės Šančių padalinyje, Konsultacijų poliklinikoje.

– Ar žmonės žino apie tokius specializuotus kabinetus?

– Man atrodo, kad žinomumas nepakankamas, nors ir stengiamės apie tai informuoti. Kadangi pati dirbu tame kabinete ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje, laukiame pacientų, nes priimti jų galėtume ir daugiau. Čia dirba puikiai parengtos komandos. Tai gydytojai ir slaugytojai, kurie, prieš teikdami šią paslaugą, specialiai apmokomi. Ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje yra kelios komandos, galinčios dirbti šį darbą, suteikti informaciją.

Mes, gydytojai, stengiamės, kad stacionaro skyriuose gulintys pacientai jau ten sužinotų apie šią paslaugą, kviečiame gydytojus pasakyti ligoniams apie teikiamą specializuotą širdies nepakankamumo paslaugą. Tačiau net jei atsitinka taip, kad paciento nenusiunčia į tokį kabinetą gydytojas, kuris jį gydė stacionare, dabar (pagal galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą) tai gali padaryti ir šeimos gydytojas, ir vidaus ligų gydytojas, jei ligonis po stacionaraus gydymo sugrįžo pas jį. Šeimos gydytojas, žvelgdamas į epikrizę, mato, kad žmogus gulėjo ligoninėje dėl širdies nepakankamumo. Jis taip pat turi teisę nusiųsti pacientą į širdies nepakankamumo kabinetą.

Šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir būti kantriems siekiant vaistų efekto.

– Ko pacientui tikėtis širdies nepakankamumo kabinete?

– Yra sudaryta tam tikra programa, įtvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kiekvienam pacientui, turinčiam siuntimą į šį kabinetą, priklauso keturios konsultacijos. Jos gali būti išdėstytos metams, kas dvi savaites ar kas mėnesį. Gydytojas sprendžia, kaip paskirstyti tas konsultacijas. Norime, kad ligonis po stacionaraus gydymo į mūsų kabinetą patektų bent jau po poros savaičių. Vienas iš šio kabineto tikslų – pritaikyti vaistus, ypač jų dozes. Išvykdamas po stacionaraus gydymo, pacientas dar negauna optimalių vaistų dozių, todėl labai svarbu gydymo tąsa ir korekcija kuo anksčiau po stacionaraus gydymo.

Minėtų keturių susitikimų metu ligonis patenka pas gydytoją, tačiau svarbiausias vaidmuo tenka slaugytojui. Slaugytojas dvi akademines valandas praleidžia su pacientu – suteikia žinių apie ligą, jos eigą, prognozę, vaistus, kuriuos jis turės gerti, apie tai, kaip vaistai veikia, kada pamažinti dozes, kada padidinti, kaip ligonis gali leisti laisvalaikį, kaip vartoti skysčius, ką tinka valgyti ir ko nevalgyti.

Kiekvieno apsilankymo metu atliekami kraujo tyrimai, gydytojas gali vertinti paciento būklę – gerėja ji ar blogėja. Dažniausiai širdies nepakankamumo ligonių, besilankančių tokiuose kabinetuose, būklė gerėja ir mes dėl to labai džiaugiamės. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo: jei pacientui teikiamos specializuotos širdies nepakankamumo paslaugos, gerėja ligos prognozė, mažėja pakartotinių hospitalizacijų. Tai ir yra pagrindiniai gydymo tikslai.

– Į diagnozę – širdies nepakankamumą, ypač jei savijauta dar nėra labai bloga, neretai pažiūrima pro pirštus. Tačiau skelbiama, kad, diagnozavus šią ligą, gyvenimo trukmė tesiekia penkerius metus.

Kai žmogui diagnozuota tokia liga, tikėtina, kad gydymas jam jau  paskirtas. Tačiau atlikti klinikiniai tyrimai rodo: gana sunku užtikrinti, kad pacientas vartotų jam skirtus vaistus. Tai nėra tik Lietuvos problema, taip yra ir kitose Europos šalyse. Yra daug priežasčių, kodėl ligonis nesigydo maksimaliai – vienas pamiršta, kitam gydytojas nepaskiria visko, kas priklauso, ir pan.

Iš anksčiau yra atėjusi manipuliacija širdies nepakankamumu kaip diagnoze. Gal dėl diagnostikos trūkumo, gal dėl požiūrio: ai, tau čia skauda krūtinę, tai greičiausiai bus koks nors širdies nepakankamumas. Šiandien bandome keisti šią tradiciją – aiškiname, kad tai yra liga, kuri turi etiologinių priežasčių. Be to, yra diagnostika, kuri gana paprasta, liga nustatoma remiantis echokardiografija ir kraujo tyrimais (tiriami natriureziniai peptidai). Kai jau tikrai nustatytas širdies nepakankamumas, tai prognozės požiūriu yra labai nepalanki liga. Mūsų, medikų, tikslas yra keisti pacientų mąstymo koncepciją, t.y. juos įtikinti: jei jau patvirtintas širdies nepakankamumas, labai svarbu gydytis, nes kitaip prognozė – labai bloga.

– Tačiau, nepaisant grėsmingos prognozės, dalis pacientų, pagerėjus būklei, nutaria, kad jie sveiki ir ignoruoja skirtą gydymą.

– Negaliu jų smerkti, nes taip elgtis, kai savijauta pagerėja, labai žmogiška. Tačiau labai kviesčiau žmones vartoti jiems skirtus vaistus. Pagerėjusi sveikata yra vaistų efektas. Jeigu pacientas nutraukia vartoti vaistus, tai dar kažkiek laiko jo sveikata išlieka nebloga, tačiau ilgainiui būklė vėl pablogėja, o tada viską reikia pradėti nuo pradžių.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurio mūsų pacientai gal ne visada supranta, – vaistų efektas nėra trumpalaikis. Širdies nepakankamumui skirti vaistai veikia plačiai, daug lemia įvairūs neurohormonai, kuriuos ne taip greitai sureguliuoja vaistai, – gali užtrukti mėnesį, o gali ir šešis mėnesius, ir, aišku, tų vaistų poveikis tęsiasi ilgėliau. Efektas toks, kad šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir  būti kantriems siekiant vaistų efekto. Pradėdami gydymą skiriame mažesnes dozes, kad prisitaikytų organizmas, kraujospūdis, širdies susitraukimo dažnis, kad persitvarkytų neurohormonai; ilgainiui dozes didiname siekdami geriausio efekto.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus. Pagrindinės vaistų grupės – širdies remodeliavimąsi veikiantys, širdies susitraukimo dažnį ir kraujospūdį veikiantys, šlapimą skatinantys vaistai.

– Vis dėlto paslaugų prieinamumas išlieka problema. Štai pavyzdys: pacientas tris mėnesius laukė vizito pas kardiologą vienoje Kauno poliklinikoje. Likus kelioms dienoms iki paskirto vizito, jam pranešė, kad vizitas atšauktas ir rekomendavo registruotis iš naujo. Vėl trys mėnesiai laukimo.

– Aš taip pat kartais girdžiu tokių istorijų ir dėl to labai liūdna. Tik galiu užtikrinti, kad visos gydymo įstaigos stengiasi priimti ligonius kuo greičiau, o kartais nutinka visaip, gydytojai irgi suserga. Šiandien yra galimybių pas kardiologą patekti ne vienoje poliklinikoje, yra poliklinikų padalinių, yra ligoninių poliklinikų, privačių centrų. Laikas, per kurį ligonis patenka pas gydytoją, yra labai svarbus, o vieta, kur pas jį pateks, ne tiek svarbi. Kiekvienas kardiologas žino šiuolaikinius širdies nepakankamumo gydymo standartus ir ras galimybių nusiųsti ligonį  gauti reikalingų paslaugų pagal jo poreikį.

Geri pokyčiai

Alminos balsas jaunatviškas, žvalus. Ji šypteli, kad aplinkiniai ją laiko jaunesne, nei matyti iš asmens dokumentuose įrašytos gimimo datos. Pagirta, kad toks amžius – pats žydėjimas, neieško žodžio kišenėje: „Tai ir žydime, dabar pats gyvenimas. Viskas verkta atverkta. Daug visko buvo, daug visokių minčių. Žinote, širdis tai ne koja, ranka ar pirštas. Širdis – svarbiausias žmogaus organas.“

Neretai susidaro įspūdis, kad sunkius išgyvenimus dėl sveikatos patyrę žmonės labiau moka džiaugtis kasdieniais paprastais dalykais kaip gyvenimo dovanomis, kurių kiti nepastebi.

„Sūnus gyvena penktame aukšte. Dabar galiu užlipti be didelių sustojimų, gal tik jau užlipusi ir nuėjusi į butą turiu atsikvėpuoti", – Almina išskiria ryškiausią pokytį po širdies gydymo. Iki tol smarkiau einant, lipant moterį nuolat kamavo dusulys, trūko oro, tino kojos ir visas kūnas.

Almina nuolat vartoja vaistus ir sako, kad sveikatos pagerėjimas įvyko dėl specialistų jai skirto gydymo ir mažo aparatuko. „Man implantuotas defibriliatorius su kardioverteriu. Dėl jo viskas stimuliuojama. Žinoma, padeda ir nuolatinė gydytojų priežiūra, – apie maždaug prieš ketverius metus implantuotą širdies pagalbininką kalba Almina. – Atrodo, prieš ketverius metus. Matote, kaip gera gyventi, – net pamiršau.“

Niekada negali žinoti, ar po penkerių metų ir penkių minučių kažkas gali nutikti.

Alminai ir anksčiau buvo mėginta implantuoti stimuliatorių, bet pagal moters fiziologiją jis netiko. Teko keisti gydymo strategiją. Moteris atvirauja: niūros mintys apie tai, kad jau visai blogai, lindo į galvą, bet žinojimas, kad yra puikių specialistų, galinčių padėti, kuriais ji gali pasitikėti, neleido palūžti.

„Šakalytė – tobulas žmogus, griežtas, bet teisingas, nepaliks bėdoje. Gal šiurkščiai pasakysiu, bet malonu ir sirgti, kai tokių žmonių yra“, – apie ją gydžiusią Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovę profesorę Gintarę Šakalytę atsiliepia Almina.

Ieškojimų metai

Alminos širdies nepakankamumo ligos istorija prasidėjo prieš maždaug penkiolika metų. Kažkiek kamavo dusulys, tačiau nebuvo nepakeliamas. Tuo metu Almina su vyru išsiruošė pas draugus į Vokietiją. Vyko automobiliu, kelionė ilga, sėdima padėtis vargino moterį, ištino kojos. Anot Alminos, pasidarė vos ne trigubai didesnės nei įprastai.

„Nežinojome, ką daryti ir kas galėtų būti. Kreipėmės į gydytojus. „Dusina? Tai tau astma, – nusprendė daktarai. Kokia čia astma? Niekada gyvenime nieko nebuvo, peržiūrėjome visą genealoginį medį – niekas tokios problemos neturėjo“, – pirmą ryškų sveikatos pablogėjimą prisimena Almina.

Na, bet maža ką, susitaikė su diagnoze. Ėmė gydytis purškiamais vaistais nuo astmos, tačiau kuo daugiau purškė, tuo blogiau darėsi. Dar labiau dusino, dar daugiau trūko oro. Moteris pasakoja, kad jautėsi kaip žuvis, išmesta ant kranto, vis gaudė orą. Vėl purškė, vėl dusino, gal net labiau dusino pasipurškus vaistais nuo astmos, nei jų nepurškiant.

Galiausiai prieniškė pateko į Kauno klinikas. „Vienas profesorius ir sako: „Mergyt, tau kokios trys savaitės likusios su šitais purškalais.“ Pasirodo, aš dar blogiau dariau, nežinodama, kas iš tiesų man yra“, – klaidingos diagnozės pasekmes ir pirmą žinią apie širdies bėdą išgirdo Almina.

Tada, prieš penkiolika metų, ir prasidėjo Alminos gydymo kelias. Buvo atlikta širdies echoskopija, moteris buvo stacionarizuota, atlikta širdies biopsija – aiškintasi, kokia ligos priežastis.

„Galvojau, kad viskas nuo mano jaunystės intensyvaus sporto. Lankiau gimnastiką, sportinius ir tautinius šokius, siekiau sportinių rezultatų. Tačiau prisiminiau: vienais metais taip stipriai susirgau gripu, kad maniau atiduosianti galus, nors visada uoliai skiepijausi nuo gripo. Taip ir ieškojome, ar tai atsitiko nuo sporto, ar buvo gripo pasekmė. Galutinė gydytojų išvada: vis dėlto tai buvo gripo pasekmė“, –  tęsia Almina.

Požiūris: su širdies nepakankamumu susidraugavusi moteris džiaugiasi kiekviena diena kaip didžiausia dovana. 

Gyvenimo džiaugsmas

Almina ir pati sako, kad nėra tinkamų žodžių apibūdinti tam, ką jautė sužinojusi, kad jos širdis dėl gripo komplikacijos yra pažeista, pavargusi. „Esu stiprus žmogus, bet tuo metu pasaulis tapo nemielas. Mes gyvename prie Nemuno. Čia yra labai gražus tiltas per upę. Atėjau ant to tilto, sustojau ir galvoju: jau taip ar taip blogai, tai gal reikia atsisveikinti“, – anuometes niūras mintis liejo Almina.

Tamsiausia būna prieš aušrą. Almina susiturėjo. Pagalvojo apie šeimą, vaikus. „Kam nuo to bus geriau? Kodėl turi kentėti mano artimieji? Juk turi būti kažkoks kelias pirmyn? Ėmiau galvoti, kad juk tas žengimas pirmyn ir yra išeičių ieškojimas, o jų kažkokių juk yra. Ašaras nusibraukiau ir atgal – namo. Gyviesiems kapų nėra. Po truputėlį kabinausi į gyvenimą“, – tęsia Almina.

Dabar moteris džiaugiasi kiekviena išaušusia diena. Namai pilni jos mėgstamiausių gėlių ir augalų. Augina Meino meškėnų veislės kates ir kartoja kaip mantrą, kad nė vienas nežinome, kiek ir ko mums likimas dovanoja.

„Apskritai, reikia gyventi šia diena. Niekada negali žinoti, ar po penkerių metų ir po penkių minučių kažkas gali nutikti. Reikia džiaugtis tuo, ką turi", – Almina laiminga. Vaikai dideli, jau padovanojo mamai ir anūkų. Pati susitvarko namus, nors anksčiau grindis plaunant tekdavo po keletą kartų ilsėtis.

„Daktarai sako, kad dėl širdies problemos turiu būti kaip lėlė. Kokia aš lėlė... Negaliu. Turiu eiti, kažką daryti. Kiekvienas žino, kad, jei sustos,  sustos visam. Mano gyvenime pilna veiklos", – žvaliu balsu dalijasi apie nepakartojamai nuostabią kasdienybę.

Almina neslepia sulaukianti pylos iš artimųjų. Vyras su vaikais bara atimsiantys kauptukus, kastuvus, paslėpsiantys šluotas, bet ir žino, kad tokiais būdais Alminos nesustabdys.

Sveikatos šaltiniai

Kad ir kaip būtų, gyvenimo etapus dažnai skirstome iki kažkokių svarbių įvykių ir po jų, kartais tie įvykiai susiję su sveikata – gyvenimas iki operacijos ir po jos. Paklausta, ar dėl sveikatos teko keisti iki tol įprastą gyvenimo ritmą ir įpročius, Almina susimąstė, tačiau ne todėl, kad reikėjo daug ką keisti, priešingai – pokyčių buvo ne tiek ir daug.

Moteris ėmė vardyti, kad mitybos įpročiai šeimoje buvo gana sveiki. Alkoholio moteris ir taip praktiškai nevartojo. Mėsą perka iš ūkininkų, tačiau labiau mėgsta daržoves, rūkytų gaminių ir taip vartojo labai mažai, sriuba mėgaujasi taip pat kaip iki operacijos.

„Kai man pasidaro blogai – kreipiuosi į gydytojus. Vaistus pareguliuoja, ir viskas. Kaip gali užsiimti saviveikla dėl vaistų? Visi šie dalykai – tik su gydytojų rekomendacijomis. Širdis – juk pats svarbiausias organas, kaip gali juo rizikuoti, užsiimdamas kažkuo, ko pats neišmanai", – apie pasitaikančią kitų žmonių savigydą kritiškai kalbėjo Almina.

Vis dėlto vienu svarbiausių dalykų Almina laiko gebėjimą nepasiduoti sudėtingoje situacijoje. Kokia liga besusirgtum. Kiek įmanoma, visiems pataria stengtis judėti, užsiimti miela veikla. „Gyvenimas duotas tik vienas, todėl ir turi gyventi. Kas iš to, kad sudėjusi rankas dejuosi, kaip nieko negali“, – žvalus Alminos balsas neleido abejoti jos žodžiais.

Bene svarbiausias viso sveikimo kelio faktorius – šeima. „Mūsų šeima – vienas kumštis. Bet kokioje situacijoje mes visi esame vienas už kitą. Kartais ir žodžių nereikia, pakanka gražaus gero žvilgsnio. Tuo, manau, daug pasakyta. Tai – ir palaikymas, paspirtis eiti tolyn, žiūrėti į priekį, stengtis, gyventi",  – artimaisiais didžiuojasi Almina.

„Mama, mes su tavimi“, – Almina kartoja sūnų sakomus žodžius ir priduria, kad vargu ar gali būti kas geriau, nei girdėti vyrą sakant: „Aš tave myliu.“

Specialisto komentaras

Prof. Gintarė Šakalytė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė:

Širdies nepakankamumo gydymas nėra vienos ar kelių tablečių išgėrimas. Tai yra sudėtingi medicininiai sprendimai, kompleksinis gydymas. Rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės ir gyvensenos keitimas: lengvi ar vidutiniai fiziniai pratimai – ne statiniai, o judesio. Taip pat nuolatinė svorio stebėsena, tiek perspėjant apie skysčių kaupimąsi organizme, tiek siekiant optimalaus kūno svorio, riebaus maisto ir druskos ribojimas maiste. Druska yra vienas iš dažniausiai naudojamų konservantų, net 80 proc. druskos gauname valgydami pramoniniu būdu pagamintą maistą. Siūlome valgyti namuose gamintą maistą, papildomai nedėti druskos, nenaudoti rūkytų ar sūdytų produktų. Savo praktikoje gydžiau vieną pacientę, kuri buvo stacionarizuota į intensyvios terapijos skyrių dėl paūmėjusio lėtinio širdies nepakankamumo, o būklės pablogėjimą sukėlė labai nekalta priežastis – mėgavimasis šviežiai raugintais agurkais, kuriuose, nors kartais nesusimąstome, yra gausu druskos.

Gydymas vaistais yra svarbi gydymo dalis. Pastaraisiais metais pakito gydymo schemos, rekomenduojamos naujos vaistų klasės. Tinkamai paskirti ir nuolat paciento vartojami vaistai gerina gyvenimo kokybę, retina gydymo stacionare dažnį arba leidžia išvengti ligoninės, ilgina gyvenimo trukmę.

Gydytojų konsiliumo sprendimu yra taikomi ir sudėtingesni gydymo būdai – implantuojami sudėtingi stimuliatoriai, labiau ligotiems pacientams – širdį pavaduojantys prietaisai, kartu su kardiochirurgais yra aptariama širdies transplantacijos galimybė. Kauno Klinikų kardiologijos klinikoje pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, gydymas yra toks pat kaip ir bet kurioje geriausioje Europos ar pasaulio ligoninėje. Po gydymo stacionare pacientai yra stebimi ir konsultuojami širdies nepakankamumo kabinetuose ambulatoriškai, stebima jų būklė, jie mokomi suprasti ligą, stebėti savo būklę, sveikai maitintis ir, kiek leidžia liga, aktyviai gyventi.

Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mm Hg.

Hipertenzija dar vadinama „tyliuoju žudiku“. Daugelis žmonių savo kraujo spaudimo tiesiog neseka, nes nejaučia jokių simptomų. Dėl to būtina profilaktiškai matuotis kraujo spaudimą. Kai pradeda reikštis simptomai, žmogus gali jausti galvos skausmą rytais, iš nosies gali bėgti kraujas, širdies ritmas gali būti nereguliarus, pasireikšti regos sutrikimai ar ūžimas ausyse. Sunki hipertenzija gali pasireikšti nuovargiu, pykinimu, vėmimu, krūtinės skausmu, raumenų tremoru, nerimu.

Nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti daug kitų sutrikimų: krūtinės anginą, infarktą, širdies nepakankamumą, insultą. Be to, neretai išsivysto ir inkstų ligos.

Hipertenzijos išsivystymui įtakos turi visas kompleksas rizikos veiksnių. Vieniems iš jų jokios įtakos daryti negalime – tai amžius (daugiau nei 65 metai), paveldimumas, gretutinės ligos (tokios kaip diabetas, inkstų ligos). Prevencijai žymiai svarbesni veiksniai, kuriuos galime koreguoti: sveikatai nepalanki mityba (per didelis druskos vartojimas, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų rūgščių vartojimas, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, taip pat antsvoris ar nutukimas.

Hipertenzijos prevencija mažina širdies infarkto, insulto, inkstų ir kitų ligų riziką. Jeigu rūpinatės savo sveikata, patartina:

per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos;

valgyti daugiau daržovių ir vaisių;

užsiimti reguliaria fizine veikla;

nevartoti tabako;

sumažinti alkoholio vartojimą;

kontroliuoti sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą (vienas iš pagrindinių šaltinių – gyvulinės kilmės riebalai);

nevartoti transriebalų (pvz., atsisakyti margarino);

išmokti valdyti patiriamą stresą;

reguliariai matuotis kraujo spaudimą (net jei jaučiatės gerai);

jei kraujo spaudimas aukštas – jį gydyti;

valdyti gretutinius sveikatos sutrikimus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad 2022 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nepažinotų žmogaus, turinčio šią būklę, o gal ir patys tokie esame ir žinome, ką reiškia gyventi su šia liga. Atminkime, kad sveikata nėra būsena. Sveikata – nuolatinis procesas, todėl tik kasdienis rūpinimasis savimi padės išvengti ligų ir gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Pradėti nuo šiandien yra nevėlu.

„Jeigu tėvai ar seneliai ankstyvame amžiuje sirgo hipercholesterolemija, yra didelė rizika, kad jų atžaloms taip pat teks susidurti su padidėjusiu cholesteroliu dėl turimo genetinio polinkio. Tiesa, dažniausiai padidėjęs cholesterolis yra siejamas ne su įgimtais, o įgytais rizikos veiksniais – pasyviu gyvenimo būdu, nutukimu, nesubalansuota mityba, per dideliu riebalų turinčių produktų vartojimu, per mažu daržovių įtraukimu į racioną, žalingais įpročiais, tokiais kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas. Tai reiškia, kad šiuos veiksnius, priešingai nei įgytus, galima kontroliuoti ir ne visada tam reikia medikamentų“, – teigia A. Rodovičius.

„Blogas“ ir „geras“ cholesterolis: kuo jie skiriasi?

Anot vaistininko, kiekvienoje ląstelėje esantis cholesterolis – riebalas, būtinas organizmui, kaip angliavandeniai ar baltymai. Cholesterolis dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties bei lytinių hormonų sintezėje, be to, yra svarbus galvos smegenų, nervų sistemos, organizmo ląstelių regeneracijos procesuose, tačiau jis gali būti skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas.

„Bloguoju“ cholesteroliu yra vadinami mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie savo „pravardę“ užsitarnavo dėl turimo polinkio kauptis ant kraujagyslių sienelių. „Blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus, jeigu jis mažesnis už 3 mmol/l. „Geruoju“ cholesteroliu yra vadinami didelio tankio lipoproteinai (DTL), ardantys ir tirpdinantys „blogojo“ cholesterolio sankaupas, susidariusias ant kraujagyslių sienelių bei transportuojantys jas į kepenis neutralizavimui. „Gerojo“ cholesterolio kiekis organizme turėtų būti didelis už 1 mmol/l“, – sako A. Rodovičius.

Kai cholesterolio koncentracija nuolatos yra didesnė už nustatytą normą, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Tada aktyvuojasi uždegiminis procesas ir kraujagyslių spindis pradeda mažėti, kol galiausiai jos visiškai užanka. Šis procesas gali įvykti bet kurioje kraujagyslėje, tačiau ypač pavojinga, kai užanka smegenis ar širdį maitinančios kraujagyslės, nes gali ištikti infarktas ar insultas.

Andrius Rodovičius. Vaistinės nuotr.

„Camelia“ vaistininkas priduria, kad svarbu sekti ne tik „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio normas, tačiau ir bendrą cholesterolio kiekį, kuris yra:

    • Normalus, kai koncentracija kraujyje mažesnė už 5 mmol/l;

    • Šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l;

    • Vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l;

    • Aukštas – didesnė už 7,8 mmol/l.

Penki būdai, kaip kovoti su padidėjusiu cholesteroliu

A. Rodovičiaus teigimu, kovojant su padidėjusiu cholesteroliu, reikia imtis veiksmų kuo greičiau, o norint išlaikyti jo normalų lygį – prevenciškai rūpintis savimi. Ir viena, ir kita galima padaryti koreguojant rizikos veiksnius, o tam padės penki vaistininko siūlomi būdai.

1. Vadovaukitės sveikos mitybos principais. Į mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, augančių Lietuvoje, žuvies, kitų jūrų gėrybių. Rinkitės liesą mėsą, pavyzdžiui vištieną ar jautieną, venkite kepto maisto, geriau jį ruoškite troškintuve ar garų puode.

2. Vartokite maisto papildus, praturtinančius reikalingomis medžiagomis. Ne visada pavyksta išpildyti visas subalansuotos mitybos rekomendacijas, o ir su sveiku maistu dažniausiai gauname tik dalį reikalingų maistinių medžiagų, todėl savo organizmo atsargas galima papildyti maisto papildais. Rekomenduojama rinktis žuvų taukus, kofermentą Q10, augalinių sterolių, sojų, monakolino K preparatus.

„Žuvų taukuose yra gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą. Monakolino K preparatai, pagaminti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, padeda išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kofermentas  Q10 būtinas ląstelių funkcionalumui ir jų regeneracijai palaikyti, nes šio riebaluose tirpaus junginio, esančio mūsų ląstelėse, ima mažėti nuo 25-erių metų, o sulaukus 50-ties, jo kiekis sumažėja 50 proc.“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkas.

A. Rodovičius profilaktiškai pataria vartoti ir sojų daigų ekstraktus, kuriuose yra augalinių sterolių, padedančių palaikyti normalų bendrą cholesterolio lygį kraujyje ir mažinančių „blogojo“ cholesterolio sankaupas. Sojų daigų preparatų sudėtyje yra chromo – labai svarbaus mikroelemento, padedančio palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir gerinančio medžiagų apykaitą. Folio rūgštis, B2, B12 vitaminai taip pat dalyvauja kraujotakos ir medžiagų apykaitos kontrolėje, todėl patariama juos reguliariai vartoti.

3. Didinkite savo fizinį aktyvumą. Skirkite fizinei veiklai bent 30 minučių per dieną. Galite vaikščioti, užimti joga, mankštintis, lengvu tempu bėgioti, važinėti dviračiu ar užsiimti kita jums patinkančia ir aktyvumą skatinančia veikla. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyrams 3 dienas per savaitę, o moterims – 2 dienas per savaitę po porą valandų reikėtų intensyviai sportuoti.

4. Atsikratykite žalingų įpročių. Reikėtų atsisakyti rūkymo, dažno alkoholio vartojimo, nes šie žalingi įpročiai šimtus kartų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

5. Reguliuokite svorį. Stenkitės nevartoti daug cukraus turinčių produktų ar labai apribokite jų vartojimą, kadangi cukrus skatina organizmą gaminti insuliną, atsakingą už riebalų kaupimą. Venkite persivalgymo, nes visos organizmo nepanaudotos maistinės medžiagos kaupiasi ir virsta riebalais.

Vaistininkas priduria, kad tuos pačius penkis būdus vertėtų išbandyti ir tiems, kurių cholesterolio lygis yra vidutinis ar aukštas – tokiu atveju reikės mažesnių vaistų dozių.

Kada prireikia vaistų?

Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė sako, kad asmenims, kurie turi genetinį padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų polinkį, gyvenimo būdo korekcija bei riebaus maisto kiekio mažinimas turi mažesnį poveikį. Tikėtina, jog tokie asmenys cholesterolio kiekio reguliavimui skirtus statinus turės vartoti visą gyvenimą.

Anot A. Rodovičiaus, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad statinai yra žalingi organizmui, nors tai yra netiesa. „Camelia“ vaistininkui pritaria ir  gydytoja: „Šalutinis vaistų poveikis yra retas.  Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo. Jeigu vartodami statinus jaučiate kokį nors šalutinį poveikį, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju: esant poreikiui, jums bus pakoreguota vaistų dozė.“

Norint išvengti galimų padidėjusio cholesterolio pasekmių ar profilaktiškai stiprinti savo kraujotakos sistemą, reikia kontroliuoti rizikos veiksnius, o turint padidintą riziką – kreiptis į gydytoją.