-
Pirmasis klaipėdiečių ilgametražis vaidybinis filmas „Sistema“ kviečia balsuoti 5
Dabar kūrėjai prašo klaipėdiečių dėmesio, Lietuvos kino centras (LKC) ir Lietuvos radijas ir televizija (LRT) kino mėgėjus kviečia rinkti Lietuvos žiūrovų mylimiausią lietuvišką kino filmą – „Sistemai“ reikalingi jūsų balsai.
„Dėmesio visiems klaipėdiečiams ir kino mėgėjams! Pirmasis klaipėdiečių ilgametražis vaidybinis filmas „Sistema“ Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose pretenduoja tapti mylimiausiu lietuvišku filmu. Jūsų balsas – mums labai svarbus.
Tai didelis įvertinimas ir paskata Klaipėdos kino kūrėjams. Kviečiame rinkti mylimiausią Lietuvos žiūrovų filmą!“ – ragina balsuoti T. Jašinskas.
Savo balsą galite atiduoti LRT puslapyje iki gegužės 20 d. čia: https://www.lrt.lt/projektai/nacionaliniai-lietuvos-kino-apdovanojimai?fbclid=IwAR0IZYRrP9u3ZvpucH3zZwhAWXRp3_UAY62ami_PShKVmcXpwEcmJ9d730I.
-
Lengva patikrinti, kuriuose Kauno daugiabučiuose draudžiama rūkyti 13
Kauno situacija
Nuo metų pradžios įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Kaune vis daugiau daugiabučių tampa nerūkymo zonomis.
Kauno miesto savivaldybės atstovai pažymėjo, kad mieste šiuo metu yra daugiau kaip 100 tokių daugiabučių. Viešai nėra skelbiamas sąrašas, kurie daugiabučiai yra paskelbti tokiomis nerūkymo zonomis, tačiau savivaldybės atstovai nurodė, kad yra sukurtas specialus žemėlapis, kuriame šią informaciją galite lengvai rasti.
Gyventojai, įvedę tikslų namo adresą, gali sistemoje patys pamatyti, ar jų namas yra priskiriamas nerūkymo zonai. Šį žemėlapį galite rasti čia.
Interneto nuotr.
Kiek anksčiau sostinės savivaldybė paskelbė apie savo internetinėje svetainėje nuolat atnaujinamą daugiabučių, kuriuose draudžiama rūkyti, sąrašą.
Įstatymas įsigaliojo šiemet
Kaip jau rašyta, pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.
-
Naujo lietuviško filmo „Sistema“ režisieriai: į aikštelę išvedame švietimo temą 1
„Mes esame įstrigę laiko kirmgraužoje: laikmečiai keičiasi, o švietimo sistema nesikeičia, nebesutampa mokyklos ir mokinių ritmai. Reikia projektų, kurie duotų vaikams sąlytį su realiu pasauliu, leistų išnirti iš to mokyklos burbulo“, – esminę švietimo sistemos problemą išryškina režisierius T. Jašinskas.
Jis pats įsidarbino mokyklos teatro studijoje tam, kad tarp mokyklos sienų ir šiuolaikinių moksleivių pajaustų tą tikrą (ne)pasitenkinimo esama sistema „temperatūrą“. Jau daugiau nei 8-erius metus T. Jašinskas ir A. Eimulis gilinasi į švietimo sistemos mechanizmą, ieško kitokio žinių perteikimo moksleiviams per kūrybiškumo prizmę. Švietimas, kino kūrėjų nuomone, yra tai, nuo ko priklauso valstybės pamatų tvirtumas.
Ruošėsi mūšiui
Idėja filmui „Sistema“ kilo dalyvaujant projektuose „Kūrybinės partnerystės“ (vėliau – „Kūrybinės jungtys“). Jų esmė – mokyklose integruoti kūrybiškus ugdymo metodus pasitelkiant įvairių sričių specialistus ir mokslininkus. Taip gimė ne vienas unikalus mokymo metodas, kaip, pavyzdžiui, „Play math“ – Andriaus Chomičiaus, filmo „Sistema“ scenarijaus autoriaus, sukurtas matematinis žaidimas, kurį jau išbandė daugiau nei 10 tūkst. mokinių ir jų matematikos pažangumo rezultatai išties stebina. Filmas „Sistema“ taip pat gimė kaip edukacijos forma, siekiant leisti pedagogams ir moksleiviams bei jų tėvams per meninę išraišką patirti, kad mokymosi procesas gali būti kitoks ir paskatinti dialogą permainoms.
Organizatorių nuotr.
Režisieriai filmą jau pristatė ne vienoje mokykloje ir sako išties nesitikėję tokių pozityvių reakcijų.
„Pernai spalį, kai pradėjome filmą rodyti mokyklose, laukėme tarsi kovos, buvome pasiruošę eiti į mūšį, bet, iš tikrųjų, mes neįvertinome, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai yra sąmoningi, kad mes skatiname diskusiją pamąstyti ir jie tą diskusiją priima“, – džiaugiasi T. Jašinskas.
Jam antrina kolega A. Eimulis, prisiminęs patirtį vienoje gimnazijoje: „Mane šokiravo vaikų reakcija – jie ėmė ploti viduryje filmo. Kinas yra, visų pirma, pramoga ir jei nori žmogų sudominti, turi jį pralinksminti, tada jis lengviau priima turinį“.
T. Jašinską taip pat pribloškė vienos mokytojos refleksija, kuri išvydusi filmo personažę Stefaniją (mokyklos „geležinį kumštį“, sistemos šalininkę – red.) sušuko: „Bet juk čia aš!”. Filmas, pasak autorių, tai lyg veidrodis, į kurį pažvelgus kyla inspiracijų keistis. Šiuolaikinė mokykla, anot jų, tebėra stipriai suvaržyta.
Mokykla lyg „cypė“
„Palyginti su gyvenimu, mokyklos normos nėra gyvenimiškos, o greičiau kaip kalėjimo. Aš taip pasijaučiau, kai baigiau mokyklą – kaip išleistas iš kalėjimo. Yra egzaminai, kontroliniai, pažymiai, ir visi jiems meldžiasi, ir visi kenčia“, – lyg užburtą švietimo sistemos ratą regi filmo „Sistema“ režisierius A. Eimulis.
Jo matymu, tėvai reikalauja rezultatų iš vaikų, tuomet mokytojai bijo taikyti kūrybiškus metodus, o vaikai pyksta ant mokytojų, kad „sistema“ jų neįtraukia, nesudomina mokslu. Tačiau, pasak A. Eimulio, yra drąsesnių, emociškai stipresnių mokytojų, kurie imasi kūrybiškų metodų, bet šie dažnai susilaukia kritikos iš kolegų mokytojų – taip visi mirksta nuolatiniame susipriešinime. A. Eimulio didžiausias noras, kad trimetis jo sūnus ateityje eitų į kitokią mokyklą.
Organizatorių nuotr.
„Mokykla kelia asociaciją kaip „cypė“, nes turi ten eiti ir atsėdėti. Filme mes nemoralizuojame, neverkšlename ir tiesmukai nesakome, kad va, tokią ar anokią mokyklą reikia konstruoti. Švietimo sistemos temą išvedama į aikštelę – tai pirmas toks filmas lietuviško kino padangėje. Mes skatiname mokinius, mokytojus ir tėvus tą sistemą kartu pakeisti“, – filmo tikslus įvardija T. Jašinskas.
Pasak jo, filme apstu asociatyvinių jungčių, atpažįstamumo, moksleiviai gali atpažinti bendraamžių prototipus, paliečiamos ir emigracijos bei patyčių temos – visa tai, kuo gyvename mes ir mūsų vaikai.
Mokytojo profesijos prestižas – prioritetas
A. Eimulis bene sėkmingiausia švietimo sistema laiko Suomijos praktiką: „Ten nėra egzaminų, pažymių, nėra dalykų, šie apjungiami į temas, o rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje. Mokytojo specialybė Suomijoje yra viena prestižiškiausių ir geriausiai apmokamų“.
Kino kūrėjas, besidomintis švietimo sistemoje atliktais tyrimais, yra įsitikinęs, kad didžiausią rezultatą mokymosi kokybei turi mokytojas, jo taikoma metodika ir priemonės.
Organizatorių nuotr.
„Infrastruktūra lemia mažiausiai, todėl svarbiausia yra tinkamai paskirstyti švietimui skiriamus pinigus, kelti mokytojo specialybės prestižą. Pinigai taip pat yra svarbi dedamoji motyvuojant gerus, protingus, kūrybiškus žmones rinktis švietimą karjerai“, – požiūrį dėsto A. Eimulis.
Jo kolega režisierius T. Jašinskas pastebi, kad Europos kontekste Lietuva švietimui skiria pakankamai lėšų, tačiau, jo nuomone, atsakymas yra ne piniguose ir atlyginimuose.
„Kalba eina apie kitokį pinigų paskirstymą ir, turbūt, labiausiai nėra ryžto eiti į realų keitimą. Juk apie švietimą kalbama nuolat, bet tai tik aptakus šnekėjimas, niekas nekalba apie tai, ar mes turime kažkokią aiškią krypti, kur link einame?“, – švietimo strategijos nebuvimu piktinasi kino kūrėjas.
Organizatorių nuotr.
Anot jo, kaip ir kultūra, taip ir švietimo sistema tebėra apleista, nors tai turėtų būti prioritetas. Filmo autoriai neabejoja, kad pokyčių inercija atsiras, kadangi filmas yra puikus formatas, kad tai įvyktų.
Lietuviška komedija „Sistema“, sukurta klaipėdiečių aktorių ir visos kūrybinės komandos, kino teatruose pasirodys rugsėjo 18 d. Visą premjerinę savaitę Lietuvos kino teatruose vyks susitikimai su kūrybine grupe.
Kur bus rodomi filmai, galima pažiūrėti čia: https://bit.ly/32eaaoe.
Apie filmą: https://sistemafilmas.lt/.