Pasak profesinių sąjungų, siūlomi pakeitimai lems masinį pareigūnų pasitraukimą iš sistemos.

„Šiandien yra apie 50 proc. pareigūnų, kurie visi yra pensinio amžiaus. Šitas skaičius iki 2023 metų, kai ruošiama reforma, gali padidėti dar. Mes matome, kad didžioji dalis pareigūnų, pagal esamą projektą, ruošiasi išeiti iš sistemos“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė  tvirtina, kad pareigūnai nėra prieš reformas, tačiau pasisako „prieš manipuliacijas ir faktų iškraipymą grindžiant reforma“ ir ypač pasigenda tinkamo dėmesio savo socialinėms garantijoms ir darbo užmokesčiui.

Mes nematome iš ministerijos pristatymo, kad darbuotojų darbo sąlygos gerėtų.

Pasak jos, turintiems penkerius ar mažiau metų darbo stažą pareigūnams, bausmių vykdymo sistema yra „tik tarpinė stotelė“, nes didelė jų dalis dėl mažų atlyginimų, psichologinio krūvio vėliau renkasi kitas statutines profesijas.

Profesinės sąjungos tvirtina, kad ministerija iš esmės nėra numačiusi ir darbo sąlygų darbuotojams gerinimo.

„Mes nematome iš ministerijos pristatymo, kad darbuotojų darbo sąlygos gerėtų“, – teigė Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas Darius Čekavičius.

Gundo pusės metų atlyginimo kompensacijos

L. Soščekienė taip pat pasigenda ministerijos dėmesio pareigūnų darbo sąlygų gerinimui, sakydama, kad „rūpesčio pareigūnais reformoje nesimato“.

Ji tvirtina, kad reforma leis pareigūnams palikti sistemą „su didžiulėmis kompensacijomis“, nes Vidaus tarnybos statutas reformos atveju atleidžiant darbuotoja arba jam nesutikus su naujomis siūlomomis pareigomis numato galimybę gauti iki šešių mėnesių vidutinį atlyginimą. Tai, pasak jos, lemtų dar didesnį Bausmių vykdymo sistemos darbuotojų trūkumą, nes jau šiuo metu trūksta apie trečdalio pareigūnų.

Mes matome, kad didžioji dalis pareigūnų, pagal esamą projektą, ruošiasi išeiti iš sistemos.

„Ar šita reforma taupytų darbo užmokesčio lėšas – tai yra labai didžiulis klausimas. Kalbant ne tik apie darbo užmokestį, o apie tai, kas ateina į šią sistemą – specialybė yra tikrai labai nepatraukli. Jei į kitas statutines įstaigas dar šiaip taip surenkami pareigūnai (...), į bausmių vykdymo sistemą, pavyzdžiui, šiemet mokymo centre atėjo septyni žmonės“, – kalbėjo ji.

„Atsistokite į to pareigūno vietą: turiu 25 metų darbo stažą, esu pavargęs dirbti, bet dar dirbu. Dabar turiu galimybę išeiti su šešiomis išeitinėmis (...). Aš manau, kad didžioji žmonių dalis susigundys“, – pridūrė L. Soščekienė.

Vlado Kopūsto / „BNS Foto“ nuotr.

Kritikuoja dėl sistemos darkymo

Anot LTPF vadovės, tik vienoje iš daugiau nei 30 ministerijos pateiktų skaidrių tik vienoje užsimenama apie tai, kad numatoma didinti pirmos grandies pareigūnų darbo užmokestį.

„Yra labai apmaudu ir pikta, kada vienas iš reformos iniciatorių, kalbu apie viceministrą Elaną Jablonską, kuris buvo buvusio komisaro Lino Pernavo komandoje ir kartu su šia komanda sudarkė vieną sistemą, dabar stengiasi tai padaryti su kita“ – teigė ji.

Sakoma, jums turėtų būti garbė dirbti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kolegos, tai yra ne argumentas, tai – kažkokia beletristika.

Pasak profesinių sąjungų, ministerija, inicijuodama pertvarkas, be kita ko ketina atleisti daugiau nei pusę – 55 iš 99 įstaigose vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų. Tai, anot K. Pauliuko, lems ir dalies pareigūnų, turinčių 15 ir daugiau metų stažą, pasitraukimą iš sistemos, nes šie sako nematantys prasmės dirbti nelikus didelę patirtį sukaupusių vadovų. 

L. Soščekienė sako, kad tam greičiausiai prireiks bent 500 tūkst. eurų.

Jos teigimu, dar vienas iš reformos tikslų – atskirti nuo Kalėjimų departamento Probacijos tarnybą, padarant ją tiesiogiai pavaldžia Teisingumo ministerijai. Greta veiktų ir ministerijai pavaldi Lietuvos penitencinė tarnyba. 

„Sakoma, jums turėtų būti garbė dirbti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kolegos, tai yra ne argumentas, tai – kažkokia beletristika, visiškai niekuo neparemta (...), neva pakils atlyginimai. Tuos atlyginimus galima kelti ir dabar, tą įstatymas leidžia. Kažkodėl šitas dalykas nedaromas“, – sakė L. Soščekienė.

Pasigenda pagrįstų duomenų

D. Čekavičius be kita ko tikino, kad ministerija, grįsdama reformos būtinybę, remiasi klaidingais duomenimis dėl nuteistųjų, tenkančių pareigūnams, skaičiaus, dėl jų išlaikymo kaštų, nes, pavyzdžiui, įtrauktas ir jau daugiau nei dvejus metus neveikiantis Lukiškių tardymo izoliatorius.

D. Čekavičiaus teigimu, pateikiami faktai dėl skirtingų darbuotojų atlyginimų už tas pačias funkcijas nėra korektiški, nes skirtingų įstaigų funkcijos skiriasi.

Anot jo, taip pat „melagingai teigiama“, kad per 30 metų bausmių vykdymo sistemoje nebuvo jokių teigiamų pokyčių, nes yra nemažai pavyzdžių, kai nuteistieji, išėję į laisvę, atsisakė priklausomybių, dalindavosi patirtimi su kitais nuteistaisiais.

D. Čekavičiaus teigimu, jau uždarius Lukiškių tardymo izoliatorių ir prijungus kolektyvą prie Vilniaus pataisos namų, į pensiją pasitraukė apie 20 proc. darbuotojų, „turinčių didžiausią darbo patirtį“, nes jie būtent ir pasinaudojo pusės metų išeitinių galimybėmis, o jei tai pasikartos, įstaigos tinkamos veiklos, t.y. organizuoti nuteistųjų priežiūrą, resocializaciją, užtikrinti būtų nebeįmanoma.

Teisingumo ministerija pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas jau pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.

Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.

Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta Lietuvos penitencinė tarnyba. Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.

Centralizuotos priėmimo į darželius mokyklas sistemos kūrimui reikalingus pinigus ministerija prašo skirti iš investicijų plano, vadinamo Ateities ekonomikos DNR planu, rezervu. Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė buvusio Ministrų kabineto parengtą planą žada peržiūrėti.

Seimas pernai priėmė Švietimo įstatymo pataisą, numatančią, kad tokia centralizuota sistema šalies mastu turėtų pradėti veikti nuo 2022-ųjų metų.

„Tai bus nacionalinė sistema, kuri bus susieta su Mokinių registru ir Gyventojų registru. Sukūrus bendrą sistemą, prie jos galės jungtis ir ja naudotis tiek tos savivaldybės, kurios jau turi savo sistemas, tiek tos, kurios neturi“, – BNS informavo ministerija.

Tai leistų nebesuvedinėti mokinių duomenų rankiniu būdu.

Vyriausybės atstovai tikisi, kad elektroninės paslaugos sudarys galimybes tame pačiame tinkle geriau bendradarbiauti savivaldybėms, tuo pačiu būtų siekiama kaupti duomenis apie moksleivius, taip pat ir – mokyklų nelankančius vaikus.

„Tai leistų nebesuvedinėti mokinių duomenų rankiniu būdu. Teisingas ir tikslus mokinių duomenų konfigūravimas taip pat padėtų tiksliai suskaičiuoti nelankančius mokinius, greitai spręsti jų tolesnio mokymosi galimybes, laiku pasirūpinti integracija“, – paaiškino ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.

Įstatymo pataisas praeitos kadencijos Seime inicijavusi konservatorė Gintarė Skaistė tuomet aiškino, kad elektroninė sistema leis efektyviau planuoti ugdymo įstaigų tinklą, panaikins piktnaudžiavimo galimybes.

Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas, jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių: devynios turi bendrą priėmimo sistemą ir į vaikų darželius, ir į mokyklas, dar 20 – tik į darželius.

„Savivaldybės, kurios šiuo metu neturi centralizuotos priėmimo sistemos, bus aprūpintos programine įranga. Lietuvoje taip pat yra savivaldybių, kurios jau įsidiegė centralizuoto priėmimo programas ir vykdo centralizuotą mokinių priėmimą į mokyklas. Bet jų nėra daug, o centralizuoto priėmimo programos tiesiogiai dar nėra susietos su Mokinių registru. Jos taip pat turės prisijungti prie bendros nacionalinės sistemos“, – nurodo Švietimo ministerija.

Savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Viliūnienė BNS nurodė, kad nors dalis savivaldybių jau turi įsidiegusios bei naudojasi savomis vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas tvarkomis bei sistemomis, tačiau „iš esmės dauguma savivaldybių pritaria, kad būtų sukurta centralizuota ir Švietimo ministerijos administruojama mokinių priėmimo tvarka”.

Tuo metu savą elektroninę registravimo į darželius ir mokyklas sistemą įsidiegusios Vilniaus savivaldybės vadovai sako matantys prasmę kurti centralizuotą mokinių priėmimo procesą tik tiek, „kiek tai liečia integracijos galimybes, šiuo įrankiu galėtų pasinaudoti kitos savivaldybės, kurios neturi sistemų“.

„Vilniuje informacinė mokinių priėmimo sistema startavo dar prieš 4 metus ir sėkmingai veikia iki šiol, todėl drauge su kitų miestų savivaldybėmis, kurios taip pat turi jau įdiegtas sistemas, siūlome  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai  prieš kuriant naują sistemą būtinai integruoti jau esamas ir naudojamas sistemas, taip pat pritaikyti miestų priėmimo tvarkas – kiekviena savivaldybė yra skirtinga, turi savo mokyklų tinklą, skirtingą gyventojų skaičių“ , – BNS sakė Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Išankstiniai Seimo rinkimai šįkart – gana populiarūs. Klaipėdoje visas keturias dienas rinkėjai buvo labai aktyvūs, tad laukiančiųjų atlikti pilietinę pareigą eilė neretai nutįsdavo gerokai į lauką už Žvejų rūmų.

O paskutinę, ketvirtą išankstinio balsavimo dienos popietę, 16.45 val., neatlaikė elektroninė sistema, tačiau susirinkę žmonės nusprendė nesiskirstyti, kol galės balsuoti.

"Elektroninė sistema neveikė 35 minutes. Atėję balsuoti žmonės negalėjo žinoti, kiek jiems teks laukti. Kol jie stovėjo, eilė nuo Žvejų rūmų nusidriekė net iki prekybos centro", – teigė Danės rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Klaipėdoje visas keturias dienas rinkėjai buvo labai aktyvūs, tad laukiančiųjų atlikti pilietinę pareigą eilė neretai nutįsdavo gerokai į lauką už Žvejų rūmų.

Per visas keturias išankstinio balsavimo dienas Klaipėdoje balsavo 9,6 tūkst. rinkėjų, iš jų – per 8,5 tūkst. klaipėdiečių ir neringiškių, kurie priklauso Pajūrio rinkimų apygardai, likę – kitų savivaldybių rinkėjai.

Aktyviausi buvo Pajūrio apygardos rinkėjai. Iš šios apygardos iš anksto jau balsavo kas dešimtas rinkėjas, iš viso 3 424 (10,65 proc.) žmonės.

Pasyviausiai balsuota iš Marių apygardos – 1 705 (5,16 proc.), iš Baltijos apygardos pilietinę pareigą atliko 2 152 (6,5 proc.) rinkėjai, o iš Danės apygardos – 2 319 (7,2 proc.).

Visoje Lietuvoje per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė per 178 tūkst. (7,35 proc.) piliečių.

2016 m. Seimo rinkimų išankstinio balsavimo aktyvumas siekė 6,65 proc., kai balsavo 165,9 tūkst. žmonių. Tiesa, tada iš anksto balsuota ne keturias, o dvi dienas.

Tarnybos parengė šią sistemą veikti realiomis sąlygomis po pernai lapkritį Veneciją užliejusių didžiausių per pastaruosius 53 metus potvynių. Užbaigti šį projektą skatino vis dažniau besikartojantys potvyniai, siejami su pasaulio klimato šiltėjimu.

Visos 78 šios sistemos dambos jau įrengtos, bet dalis susijusios infrastruktūros dar neužbaigta. Sistema turėtų būti aktyvuojama kaskart, kai prognozuojamas mažiausiai 110 cm vandens lygio pakilimas. Vis dėlto, kol statybos darbai tebevyksta, šio projekto specialioji komisija nustatė, kad užtvaros turi būti įjungiamos gresiant 130 cm potvyniui.

Prognozuojama, kad tokį lygį potvynis pasieks apie vidurdienį. Jeigu nebūtų užtvarų, vanduo tokiu atveju užlietų apie pusę miesto.

Naujoji Venecijos apsaugos nuo potvynių sistema realiomis sąlygomis išbandoma pirmąsyk.

Uostų valdyba iki 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku uždraudė laivų eismą trimis kanalais, kuriuose yra įrengtos dambos.

Judamųjų povandeninių užtvarų sistemos „Moses“ statybas persekiojo kaltinimai korupcija, projektas kainavo daugiau nei planuota, o darbai smarkiai vėlavo. Iš pradžių tikėtasi, kad sistema kainuos 1,8 mlrd. eurų ir bus užbaigta 2011 metais, bet iki šiol jai jau išleista 5,5 mlrd. eurų, o projekto įgyvendinimas nuo plano atsilieka daugiau kaip dešimtmetį.

Švedijoje liberali tvarka

Ar Švedijoje yra kokia nors ypatingesnė laivų laikymo, įteisinimo tvarka, kuri nesutampa su Lietuvos sistema, kai šie laivai iš Švedijos patenka pas mus? Su tokiu klausimu kreipėmės į Lietuvos transporto saugos administraciją.

„Tvarka skiriasi, tačiau neypatingai. Norint detaliau išsiaiškinti, kokia šioje šalyje tvarka, reiktų oficialiai užklausti Švedijos transporto institucijos, tačiau jų svetainėje, „Swedish Register of Boats“, pateikiama pakankamai informacijos“, – teigė Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Aiškėja, kad Švedijos laivų registre privalo būti registruojami visi laivai, ilgesni nei 15 m.

Šiame registre taip pat privalo būti registruojami komercijai naudojami laivai, ilgesni nei 5 m.

Asmeninėms reikmėms naudojamų iki 15 metrų laivų Švedijoje galima ir neregistruoti, bet jei savininkas pageidauja, gali registruoti.

Įregistruota daug laivų

Čia ir prasideda nesusipratimas. Švedijoje registruoti asmeniniams tikslams naudojamų laivų iki 15 m nereikia, o Lietuvoje – reikia.

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, kaip nurodyta Vidaus vandenų transporto kodekse, neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip šeši metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.

Išeitų, kad Lietuvoje visi kiti laivai turi būti registruojami, netgi ir tie, kurie naudojami asmeniniais tikslais.

Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos atstovės E. Kučinskaitės pateiktus duomenis, šiais metais Lietuvoje buvo įregistruoti 823 pramoginiai laivai. Iš jų net 306 laivai nauji, 231 – pagamintas 2019 me. Bet buvo įregistruoti ir 55 laivai, „vyresni“ nei 22 metų.

Net 264 laivai buvo atvežti iš Ukrainos, tiksliau ten pagaminti, 103 – Kinijos gamybos, 83 – lat-viški, 56 – rusiški, 33 – lenkiški. Iš pačios Lietuvos gamintojų žmonės pirko ir įregistravo 77 laivus.

Švediško liberalizmo pamokos

Lietuvos transporto saugos administracija nekaupia duomenų, kiek ir kokių laivų į Lietuvą įvežama iš kitų šalių. Logiška, kad jei laivas pagamintas Švedijoje, jis iš jos galėtų būti ir įvežtas. Tokių „švediškų“ laivų šiemet buvo devyniolika.

Taip pat logiška ir tai, kad į Švediją gali būti įvežta laivų iš kitur, o juos perkantys lietuviai registruodami pateikia ne kaip švediškus, o kaip pagamintus kitose šalyse. Dėl tokių laivų ir gali kilti daugiausia problemų.

Į redakciją kreipėsi vienas kaunietis, kuris jau 1,5 metų negali įregistruoti Švedijoje pirkto, bet JAV 1980 m. pagaminto laivo. Švedijoje šis laivas nebuvo registruotas, nes to daryti šioje šalyje nebuvo privaloma.

Lietuvoje jis neregistruojamas, nes trūksta kai kurių dokumentų. Iš švedo pirktas, bet Švedijoje neregistruotas laivas pagal dokumentus atrodo tarsi ir nebuvęs toje šalyje. Pagal Lietuvos reikalavimus tas laivas atrodytų kaip atvežtas iš trečiosios šalies.

Žmogus turi laivą, jo pirkimo iš švedo dokumentus, nori jį naudoti asmeniniams tikslams ir nesupranta, kodėl jis Lietuvoje neregistruojamas, nes trūksta kažkokio vieno popierėlio. Jis teigė, kad jam dorai net nepaaiškinta, kokio dokumento reikia – kažkas susiję su CE ženklinimu ar laivo kilme.

Žmogus piktinasi, kaip taip gali būti, kad gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje kaip ir švedai, o tvarka pas mus skiriasi kaip diena nuo nakties.

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė E. Kučinskaitė teigė, kad laivus įsigijusių, bet jų negalinčių įregistruoti dėl dokumentų trūkumo žmonių Lietuvoje yra apie dešimt.

Ko reikia norint įregistruoti pramoginį laivą:

– pateikti prašymą;

– pateikti nuosavybės teisę įrodantį dokumentą;

– pateikti transporto priemonės kilmę, pagaminimą ir techninę atitiktį patvirtinančius dokumentus;

– pridėti ne mažiau kaip 4 skait-menines laivo nuotraukas. Jose turi būti matomas laivo bortas ir priekis, laivo galas, laivo identifikavimo žymenys (gamintojo lentelė, techniniai parametrai, CE ženklinimas (kai taikoma), korpuso numeris) bei stacionarus variklis (jei yra) ir variklio identifikavimo žymenys (gamintojo lentelė, techniniai parametrai, CE ženklinimas (kai taikoma);

– variklio numeris;

– sumokėti trylikos eurų valstybės rinkliavą.

Apie tai bendrovė pranešė po susitikimo su Klaipėdos miesto bendruomenių atstovais, šiems reiškiant nepasitenkinimą nuo „Grigeo Klaipėdos“ fabriko Nemuno gatvėje sklindančiais nemaloniais kvapais.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas sako, kad nemalonus kvapas yra kompleksinė miesto problema, o norint ją išspręsti, priemonių turi imtis ir kitos įmonės.

„Grigeo Klaipėda“ imsis priemonių ne tik pasekmių, bet ir priežasčių likvidavimui. Būtina tinkamai įvertinti ir nuolat sekti kvapų situaciją, tad kaip galima greičiau įdiegsime kvapų monitoringo sistemą ir remdamiesi konkrečiais duomenimis, galėsime pasirinkti dar efektyvesnes priemones“, – pranešime sakė T. Eikinas.

Susitikime dalyvavo Klaipėdos bendruomenės, Klaipėdos Marių, Šernų ir Ketvergių kaimų, Klaipėdos žvejybos uosto, Kuosų gatvės 20 namo iniciatyvinė grupė, Klaipėdos senamiesčio gyventojų ir Dangės bendruomenių asociacijų vadovai.

T. Eikinas dar liepos pabaigoje, kai „Grigeo Klaipėda“ pasirašė naują nuotekų tvarkymo sutartį su bendrove „Klaipėdos vanduo“, pripažino, kad labiausiai jaučiami nemalonūs kvapai prie fabriko.

Jis ketvirtadienį dar kartą pabrėžė, kad nemalonūs kvapai bus sumažinti, kai „Grigeo Klaipėda“ galės atlikti pirminį nuotekų valymą savo įrenginiais Dumpiuose, kurie yra areštuoti Kuršių marių taršos byloje.

„Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, Dumpiuose atlikdami pirminį nuotekų valymą ir po to perduodami jas galutiniam išvalymui į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus, ženkliai sumažinsime nemalonius kvapus mieste, tad tikiuosi, jog tai padaryti galėsime kuo greičiau“, – teigė T. Eikinas.

Pagal trumpalaikes nuotekų tvarkymo sutartis nuo sausio, kuomet kilo nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias skandalas, „Grigeo Klaipėdos“ teršalus priima „Klaipėdos vanduo“.

Ilgalaikę sutartį įmonės galės sudaryti, jei prokurorai leis „Grigeo Klaipėdai“ naudoti ir rekonstruoti valymo įrenginius Dumpiuose, kur bus atliekamas pirminis nuotekų valymas.

Klaipėdos visuomenininkai ir gyventojai nuolat skundžiasi mieste tvyrančiais blogais kvapais ir kaip vieną pagrindinių to kaltininkų pastaruoju metu įvardija „Grigeo Klaipėdą“.

Paaiškėjus, kad jo neišlaikė beveik trečdalis, ištiko šokas. Mokiniai, mokytojai, egzamino užduočių sudarytojai, ministerija, koronavirusas – į ką tik nebesta pirštu. Ir štai kas paaiškėjo – ogi nėra kaltų! Pasirodo, tai sisteminė klaida dėl sisteminių bėdų švietime, kuriam reikalingos sisteminės pertvarkos.

O šiųmečiai abiturientai – sisteminiai vaisiai, nes prieš dvylika metų pradėti mokyti pagal naujas programas? Net strategai, privertę mokytojus vietoj planų kurti vizijas ir misijas, natūralų mokymosi procesą keisti neva moderniais mokymosi ūkais, šiandien tyli suskliaudę ausis.

Žinia apie prastus matematikos egzamino rezultatus – kaip naujiena kelininkams žiemą, kad prisnigo. Mokyklos naikintos, stambintos, o ugdymosi rezultatai tik krito. Šios abiturientų kartos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, laikomo po 10 klasės, rezultatai jau prieš dvejus metus buvo panašūs į šiųmečio matematikos brandos egzamino.

Žinia apie prastus matematikos egzamino rezultatus – kaip naujiena kelininkams žiemą, kad prisnigo.

Sugriovus mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, priveista daugybė visokių plėtočių centrų, o vieno, dirbančio su kiekvieno dalyko metodikomis, nėra. Ką jau kalbėti apie mokytojų kvalifikaciją, jei nacionaline katastrofa tapo tiesiog jų stygius. Ne kvalifikuotų – bet kokių!

Už streikuojančius mokytojus vaikai meldžiasi bažnyčiose, o valdžios kaip apsirūkiusios svaigsta nuo savo pažadų iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine. Būtent tais metais, mokslininkų skaičiavimais, matematikos ir fizikos mokytojų trūks tragiškai. O mūsų švietimo ministras atsistoja giedru kaip šio savaitgalio orai veidu ir postringauja apie nuo rudens numatytas sistemines permainas...

Tiesiog sisteminis šarlatanizmas. O kas yra šarlatanai? Tai nemokšos, apsimetantys mokovais. Tik daugiausia tų nemokšų – ne tarp abiturientų, o tarp juos gyvenimui apsiėmusių rengti dėdžių ir tetų.