Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Italijos ambasadoriumi Lietuvos vadovas teigiamai įvertino pastarųjų metų dvišalių santykių dinamiką, ypač stiprėjantį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo, gynybos pramonės vystymo, ekonomikos ir kultūros srityse.

Prezidentas pabrėžė, kad Italija ir Lietuva yra šalys bendramintės, ES narės ir NATO sąjungininkės, o dvišalio bendradarbiavimo plėtra yra itin svarbi dabartiniame geopolitiniame kontekste. Šalies vadovas teigė tikintis, kad Lietuva ir Italija ir toliau aktyviai bendradarbiaus tiek stiprinant Europos saugumą, tiek remiant Ukrainą.

Šalies vadovas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad planuojama Lietuvos kultūros pristatymo Italijoje programa 2025–2026 m. prisidės prie kultūrinio bendradarbiavimo ir ryšių tarp žmonių stiprinimo.

G. Nausėda susitikime su JAV ambasadore akcentavo, kad Lietuva aktyviai dirba stiprinant transatlantinę partnerystę įvairiais formatais, nes tvirti saitai yra mūsų saugumo ir stabilumo pagrindas.

Prezidentas pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais tarp Lietuvos ir JAV, kurie auga ir stiprėja visose srityse. Prezidentas pabrėžė JAV karinio buvimo Lietuvoje svarbą, užtikrinant Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumą, taip pat kertinį JAV vaidmenį teikiant karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Su A. Krivu, naujuoju nuolatiniu atstovu Europos Taryboje, prezidentas trečiadienį aptarė pagrindines veiklos kryptis ir prioritetus rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų komitetui, pradėsiančiam darbą kitų metų gegužę.

Taip pat šalies vadovas akcentavo Lietuvos lyderystės svarbą stiprinant Europos Tarybos paramą Ukrainai bei tarptautinius demokratinės praktikos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartus.

Susitikime su L. Linkevičiumi, naujuoju ambasadoriumi Švedijoje, G. Nausėda aptarė strategines Lietuvos bendradarbiavimo kryptis gynybos ir saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, švietimo ir mokslo, kultūros srityse.

„Turime ir toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių, taip pat dvišalius Lietuvos ir Švedijos ryšius ekonomikos, švietimo ir mokslo sektoriuose, ypač kalbant apie gyvybės mokslus, informacines ir finansines technologijas, atsinaujinančią energetiką“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak prezidento, dabar ypač svarbu, kad Švedija kuo greičiau taptų visateise NATO nare, tai esmingai sustiprintų Baltijos regiono saugumą ir atvertų kelius dar glaudesniam bendradarbiavimui gynybos srityje. Šalies vadovo teigimu, svarbu, kad Švedijos oro pajėgos įsijungtų į NATO oro policijos pajėgų rotaciją ir perspektyvoje prisidėtų prie Baltijos šalių oro gynybos.

ELTA primena, kad 2021 metais L. Linkevičių siūlyta skirti Lietuvos ambasadoriumi JAV, tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda tam paprieštaravo, teigdamas, kad buvusiam ministrui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

2021 metų sausį jis buvo paskirtas ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.

Šių metų rugsėjį prezidentas tikino, kad L. Linkevičius jau pakankamai „atšalo“, o gruodį Prezidentūra pareiškė, kad kliūčių buvusio užsienio reikalų ministro skyrimui ambasadoriumi Švedijoje nemato.

L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijai vadovavo 2012–2020 metais.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Vatikanas pranešė, kad ambasadorius Ivanas Soltanovskis įteikė Pranciškui skiriamuosius raštus, taip oficialiai pradėdamas savo kadenciją. Pirmadienio rytą jo kortežas buvo pastebėtas išvykstantis iš Rusijos ambasados į Vatikaną ir grįžtantis maždaug po dviejų valandų.

I. Soltanovskis pakeitė ambasadorių Aleksandrą Avdejevą, su kuriuo Pranciškus susitiko 2022 metų vasario 25 dieną. Popiežiaus vizitas ambasadoje surengtas kitą dieną po to, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pastarosiomis dienomis kalbėjo, kad Maskva pasirengusi dar kartą susitikti su Pranciškaus taikos pasiuntiniu Ukrainoje, Katalikų Bažnyčios taikos iniciatyvų veteranu kardinolu Matteo Zuppi (Matėju Dzupiu).

„Vatikanas toliau deda pastangas. Popiežiaus pasiuntinys netrukus grįš [į Rusiją]", – sakė S. Lavrovas rugsėjo 15 dieną per apskritojo stalo diskusiją apie Ukrainą.

Gegužę paskirtas M. Zuppi lankėsi Kyjive, Maskvoje, Vašingtone ir Pekine. Iš pradžių atrodė, kad jo įgaliojimai apsiriboja priemonėmis, kuriomis siekiama pas šeimas sugrąžinti ukrainiečių vaikus, išvežtus į Rusiją po Maskvos invazijos. Tačiau praėjusią savaitę Pekine vykusiame jo susitikime su Kinijos specialiuoju atstovu Eurazijos reikalams Li Hui (Li Hujumi) buvo aptartas ir sustabdyto grūdų eksporto iš Ukrainos Juodosios jūros uostų atnaujinimas.

Grįžęs į Italiją M. Zuppi sakė, kad susitikimas Pekine buvo svarbus pasikeitimas idėjomis, taip pat išreiškė optimizmą dėl teigiamo S. Lavrovo požiūrio į antrąjį vizitą Rusijoje. Birželį vykdamas į Maskvą M. Zuppi pirmą kartą susitiko su Rusijos vaiko teisių ministre Marija Lvova-Belova ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju.

Kovo pabaigoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė M. Lvovos-Belovos ir V. Putino arešto orderius, kuriuose jie kaltinami vaikų grobimu iš Ukrainos. Rusijos pareigūnai neigia vykstant bet kokius priverstinius įvaikinimus, sakydami, kad kai kurie ukrainiečių vaikai yra globojami.

Šį savaitgalį Italijos vyskupų konferencijos transliuotojui TG2000 M. Zuppi sakė, kad S. Lavrovo atvirumas antram susitikimui yra „svarbus, nes taika pasiekiama per dialogą ir ieškant galimų ir būtinų erdvių. Tai neabejotinai teigiamas pareiškimas ir jis eina ta kryptimi, kurios tikėjosi popiežius Pranciškus“.

Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos, prasidėjusios 2022-ųjų vasarį, mėnesiais jis sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.

Be to, pasipiktinimą sukėlė jo praėjusį mėnesį sakyta kalba apie Rusiją. Rugpjūčio 25 dieną vaizdo žinutėje jauniesiems rusų katalikams 86 metų pontifikas sakė, kad jie turėtų prisiminti, jog yra „didžiosios Rusijos – didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, kurioje tiek daug kultūros, tiek daug žmogiškumo, vaikai“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pavadino šias pastabas imperialistine propaganda ir labai netinkamomis.

Kiek vėliau pontifikas pareiškė, kad turėjo omenyje turtingą Rusijos kultūrinę tradiciją, o ne imperializmą.

Prezidentas su ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Vengrijos ekonominio, politinio ir kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvas, kalbėta apie geopolitinę padėtį ir saugumo situaciją regione.

Pokalbio metu prezidentas pabrėžė, kad būtina ir toliau išlaikyti bei stiprinti paramą Ukrainai, siekti plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, reikalauti Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus.

Šalies vadovas pažymėjo, kad taip pat būtina išsikelti aukštus tikslus dėl Europos Sąjungos (ES) plėtros, palaikyti ir stiprinti esamus dvišalius santykius gynybos ir saugumo srityse dalyvaujant NATO oro policijos misijose, karinėse pratybose.

Pasak prezidento, ekonominis bendradarbiavimas su Vengrija turi potencialo, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto į Vengriją plėtrai, bendradarbiavimo skatinimui saugumo ir gynybos pramonės srityse, Lietuvos įmonių įsiliejimui į tiekimo grandines plečiant automobilių pramonės pajėgumus Vengrijoje bei įgyvendinant karinės įrangos gamybos projektus.

Šalies vadovo teigimu, kitais metais minimas Lietuvos ir Vengrijos diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetis – puiki proga didinti Lietuvos žinomumą šalyje, pristatyti mūsų kultūrą ir meną, bendradarbiauti puoselėjant istorinę atmintį, ypač įprasminant Lietuvos ir Vengrijos pasipriešinimą sovietinei okupacijai.

Prezidentas su ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos ir Vengrijos mokslinį ir akademinį bendradarbiavimą, svarbą tęsti paramą dėstant lietuvių kalbą, kaip gretutinę specialybę, Budapešto Etvešo Lorando universitete.

M. Rukštelė pareigas pradės eiti nuo penktadienio, jis taip pat paskirtas ambasadoriumi Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai.

Rugpjūčio pabaigoje vykusiame Vyriausybės posėdyje diplomatas teigė, jog jo numatytos pagrindinės veiklos sritys – politinė veikla saugumo ir gynybos srityje, ekonominė veikla, viešoji diplomatija ir parama lietuvių bendruomenei.

„Savo ir atstovybės veiklą planuočiau atsižvelgęs į tai, kad Vengrija yra ES narė, mūsų sąjungininkė NATO, taip pat viena iš svarbesnių politinių ir ekonominių žaidėjų Vakarų Balkanų regione“, – sakė jis.

Šalies vadovas kaip tikslus taip pat iškėlė platesnę Lietuvos saugumo ir ekonomikos interesų sklaidą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo bei partnerystės aukštojo mokslo ir aukštųjų technologijų srityse plėtrą, pranešė Prezidentūra.

Susitikime prioritetinis dėmesys skirtas ekonominei diplomatijai, rinkų diversifikacijai, poreikiui padėti Lietuvos verslui, jau dirbančiam arba siekiančiam patekti į Indijos, Bangladešo, Šri Lankos ir Nepalo rinkas, ir aktyviau naudotis ES narystės bei ES ir Indijos partnerystės instrumentais.

D. Mickevičienė taip pat bus akredituota Bangladešui, Šri Lankai ir Nepalui.

Ji yra baigusi tarptautinių santykių, taip pat kultūros istorijos ir socialinės antropologijos magistro studijas Vilniaus universitete. Diplomatinį darbą dirba nuo 1994 metų.

2011–2014 metais D. Mickevičienė buvo Lietuvos ambasados Indijoje ministrė patarėja, 2019–2020 metais – Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė, 2020–2022 metais – Lietuvos ambasadorė Kinijoje.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Lietuvai akredituota Izraelio ambasadore pasidžiaugė stiprėjančiais Lietuvos ir Izraelio santykiais.

Jiedu taip pat aptarė dvišalių ryšių potencialą, ypatingą dėmesį skirdami inovacijų, švietimo ir turizmo sritims, taip pat bendradarbiavimą karinės ir gynybos pramonėje. Prezidentas pažymėjo puikų bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose ir Lietuvos paramą glaudesniam ES ir Izraelio dialogui.

G. Nausėda susitikime su Lietuvai akredituota Salvadoro ambasadore pažymėjo daugiašalio bendradarbiavimo svarbą, ypač siekiant išsaugoti tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Susitikime aptarti Lietuvos ir Salvadoro, ES ir Lotynų Amerikos santykiai, pabrėžtas rezultatyvus bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

Prezidentas taip pat pasveikino akredituotą Zimbabvės ambasadorę, tapus pirmąja šios šalies ambasadore Lietuvai.

Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo skatinimo galimybės, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. G. Nausėda pabrėžė, kad ES ir Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime priimti sprendimai taip pat prisidės prie dvišalių santykių plėtros.

Šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Singapūro ekonominio, politinio ir kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimo perspektyvas.

Pasak prezidento, ekonominis bendradarbiavimas su Singapūru turi potencialo, ši šalis yra itin patraukli kryptis naujų galimybių Lietuvos verslams paieškai. Europos Sąjungos (ES) ir Singapūro sudaryta laisvosios prekybos sutartis sukuria sąlygas plėsti bendradarbiavimą tiek aukštą pridėtinę vertę kuriančiam gyvybės mokslų, fotonikos, informacinių ir finansų technologijų verslui, tiek tradicinėms verslo šakoms: chemijos, inžinerijos, maisto pramonei.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad yra erdvės bendradarbiavimui tarp Klaipėdos ir Singapūro uostų plėsti.

Prezidentas su ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Singapūro dvišalio institucinio bendradarbiavimo skatinimą tarp šalių institucijų, taip pat - mokslinį ir akademinį bendradarbiavimą.

D. Gaidys turi ilgametę diplomatinę patirtį Užsienio reikalų ministerijoje. Ambasadorius anksčiau ėjo Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Los Andžele (JAV), Lietuvos Respublikos ambasados Bulgarijoje ir Kosovui laikinojo reikalų patikėtinio, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke (JAV) konsulo pareigas, primena Prezidento komunikacijos grupė.

Šalies vadovas susitikime su Lietuvai akredituotu Egipto ambasadoriumi aptarė dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtojimo perspektyvas. Prezidentas išreiškė paramą Europos Sąjungos ir Egipto partnerystei, ypač Egipto vaidmeniui užtikrinant dujų tiekimo diversifikaciją Europos Sąjungai. Susitikime dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, jo sukeltai globaliai maisto krizei.

Prezidentas G. Nausėda su Lietuvai akredituotu Jordanijos ambasadoriumi kalbėjosi apie dvišalių santykių raidą ir jų plėtojimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam ir prekybiniam šalių bendradarbiavimui. Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, aptarti Jordanijos santykiai su regiono šalimis, G. Nausėda pažymėjo Jordanijos indėlį išlaikant regioninį saugumą ir stabilumą.

Susitikime su Lietuvai akredituota Botsvanos ambasadore aptarti Lietuvos ir Botsvanos dvišaliai santykiai, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimo perspektyvos, šalių bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

Prezidentas padėkojo naujai akredituotiems ambasadoriams už jų šalių paramą Jungtinių Tautų rezoliucijai, smerkiančiai Rusijos agresiją Ukrainoje.

Pasak šalies vadovo, Graikija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO.

Prezidentas su ambasadore aptarė dvišalių ryšių stiprinimą Europos Sąjungos kontekste, ypatingą dėmesį skiriant – migracijos politikai, sienų apsaugai ir žaliajam kursui, taip pat aptartas bendradarbiavimas gynybos srityje.

G. Nausėda susitikime su naujai paskirta ambasadore aptarė ir Lietuvos ir Graikijos bendradarbiavimo ekonomikos ir verslo srityje perspektyvas.

Pasak prezidento, svarbu stiprinti verslo ryšius aukštos pridėtinės vertės srityse, taip pat plėtoti bendradarbiavimą kultūros ir turizmo srityse.

Pokalbio metu dėmesio skirta ir Graikijos lietuvių bendruomenei, konsulinių paslaugų kokybei.

L. Skerstonaitė turi ilgametę diplomatinio darbo patirtį Užsienio reikalų ministerijoje. Naujoji ambasadorė taip pat yra dirbusi Lietuvos ambasadose Ispanijoje, Argentinoje.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės iniciatyvą, planus plėtoti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

„Japonija yra šalis, su kuria dalijamės bendromis vertybėmis ir kuri galėtų tapti kertine Lietuvos partnere Azijoje“, – sakoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Lietuva stiprina ryšius su partneriais Azijoje, tvyrant įtampai santykiuose su Kinija dėl Vilniuje pernai rudenį atidarytos Taivaniečių atstovybės.

Prezidentas su ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos eksporto skatinimą, Japonijos investicijų pritraukimą, bendradarbiavimą gyvybės mokslų ir finansinių technologijų srityse, poreikį atgaivinti įvažiuojamąjį turizmą į Lietuvą.

Pokalbyje dėmesio skirta ir Lietuvos įvaizdžio stiprinimui. Prezidento teigimu, būtina dirbti ne tik su tiesioginiais lietuviškos produkcijos, investicijų pritraukimo ir turizmo krypčių įvaizdžių segmentais, bet ir stiprinti kultūrinį šalies įvaizdį.

Lietuvos vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė artėjantį Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečio minėjimą.

A. Zykas Vytauto Didžiojo universitete yra baigęs politikos, komunikacijos mokslus, menus, kurį laiką vadovavo VDU Azijos centrui, vadovavo įmonei „Azija LT“.

Jis ketverius metus gyveno Japonijoje, yra išleidęs knygą „Japonijos spalvos ir skoniai“, sudaręs lietuvių ir japonų kalbų žodyną.

Ambasadoriaus Japonijoje Lietuva neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos, kai iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas Gediminas Varvuolis.