Pagal „Standard & Poor’s“ metodologiją, po teigiamos ar neigiamos perspektyvos nustatymo agentūra per dvejus metus turi priimti sprendimą dėl šalies skolinimosi reitingo atitinkamai paaukštinimo ar pažeminimo. „Standard & Poor’s“ kredito reitingų agentūra 2022 m. gruodį, motyvuodama užsitęsusiu karu Ukrainoje, Lietuvos skolinimosi perspektyvą buvo pakeitusi iš stabilios į neigiamą („A+“ skolinimosi reitingas mūsų šaliai suteiktas 2020 m. vasarį). Agentūros pakoreguotas reitingas išlieka aukštesniųjų investicinių reitingų grupėje.

Analogišką sprendimą penktadienį agentūra priėmė ir dėl Latvijos bei Estijos, jų skolinimosi reitingus atitinkamai sumažindama į „A“ bei „A+“ su stabiliomis perspektyvomis.

„Standard & Poor’s“ laikosi nuomonės, kad rusijos karas prieš Ukrainą ir geopolitinė rizika regione vidutiniu laikotarpiu turės įtakos Lietuvos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ir konkurencingumai. Vis dėlto jie pripažįsta, kad šį poveikį yra sunku prognozuoti.

Ekspertai mano, kad rizikas atsvers įsibėgėjantis ekonomikos atsigavimas dėl stipresnės vidaus ir užsienio paklausos, bei tęsiama apdairi fiskalinė politika.

Pasak „Standard & Poor’s“ analitikų, Lietuvos reitingą stiprina efektyvi šalies ekonominė politika bei narystė euro zonoje, taip pat žemas valstybės skolos lygis. Jie prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų grįžti prie 2 proc. augimo.

„Standard & Poor’s“ agentūrai pakeitus Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą, šis susilygino su kitų dviejų agentūrų – „Fitch Ratings“ ir „Moody’s Investment Service“ – mūsų šaliai suteiktais reitingais. Fitch Ratings“ prieš porą savaičių dar kartą patvirtino 2020 m. sausį Lietuvai suteiktą „A“ ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. Šių metų balandį tą patį aukštą kredito reitingą – „A2“ (stabili perspektyva) – Lietuvai dar kartą patvirtino „Moody’s Investment Service“ kredito reitingų agentūra (reitingas pagerintas 2021 m. vasarį), „A (aukštą)“ su stabilia perspektyva – „DBRS Morningstar“ kredito reitingų agentūra (reitingas pagerintas 2021 m. lapkritį).

Agentūros sprendimą lėmė Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES), stabili fiskalinė ir makroekonominė politika, nedidelis valstybės skolos lygis ir atspari, į eksportą orientuota šalies ekonomika. Stabili perspektyva atspindi „DBRS Morningstar“ ekspertų vertinimą, kad rizikos yra subalansuotos, pranešė Finansų ministerija.

„DBRS Morningstar“ laikosi nuomonės, kad Lietuva ir toliau vykdys apdairią fiskalinę politiką ir skolos lygis grįš į prieš pandemiją buvusią mažėjimo tendenciją, o viešojo sektoriaus išlaidos bus subalansuotos, pagerėjus ekonominei situacijai.

Paskutinį kartą „DBRS Morningstar“ Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą peržiūrėjo 2021 metų lapkritį – pakėlė iš A į A (aukštą) su stabilia reitingo perspektyva. 

Kita tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ pernai balandį Lietuvai yra patvirtinusi 2021 metų vasarį suteiktą ilgalaikio skolinimosi reitingą „A2“ (stabili perspektyva), „S&P Global Ratings“ gruodį paliko galioti 2020 metų vasarį suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą, perspektyvą pakeisdama iš stabilios į neigiamą, o „Fitch Ratings“ patvirtino 2020 metų sausį Lietuvai suteiktą „A“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (stabili perspektyva).

Anot pranešimo, „DBRS Morningstar" agentūros ekspertų vertinimą lėmė stabili šalies makroekonomikos būklė ir fiskalinė aplinka, santykinai maža valstybės skola lyginant su BVP. Lietuvos sprendimą nutraukti naftos ir dujų importą iš Rusijos agentūra vertina kaip svarbų žingsnį stiprinant šalies energetinį saugumą. Tuo tarpu stabilios perspektyvos patvirtinimas atspindi „DBRS Morningstar" įsitikinimą, kad pagerėjęs Lietuvos ekonomikos atsparumas atsveria Rusijos invazijos į Ukrainą keliamus iššūkius.

Paskutinį kartą „DBRS Morningstar“ Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą peržiūrėjo pernai lapkritį – pakėlė iš A į A (aukštą) su stabilia reitingo perspektyva.

Kita tarptautinė kreditų reitingų agentūra „Moody's Investment Service“ balandį patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A2 ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. „Fitch Ratings“ Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą „A“ (stabili perspektyva), „S&P Global Ratings“ – „A+“ (stabili perspektyva).

Kredito reitingas – rodiklis, suteikiantis investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus lygį. Aukštas kredito reitingas rodo mažesnę riziką, kad skolininkas (emitentas) nevykdys įsipareigojimų, ir atitinkamai mažesnę skolinimosi kainą.

Kredito reitingams išreikšti kreditų reitingų agentūros vartoja tam tikrą klasifikaciją ir simbolius bei nustato kredito vertę besiskolinančioms valstybėms ir bendrovėms naudodama standartizuotus kredito reitingus.

Savo sprendimą „Moody's“ grindė toliau Lietuvos vykdoma griežta fiskaline politika, paremta laipsniškai mažėjančia, palyginus su BVP, valdžios sektoriaus skola, taip pat tvariomis skolos aptarnavimo išlaidomis bei mažėjančia su visuomenės senėjimu susijusia fiskaline rizika.

Kitas veiksnys, nulėmęs kredito reitingų agentūros įvertinimo teigiamą pokytį, – didėjantis Lietuvos vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonomikos augimo potencialas, kuriam įtakos turi Vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos ir darbo jėgos pasiūlą didinančios migracijos tendencijos, sakoma Finansų ministerijos pranešime.

Išlaikytas A3 kredito rizikos vertinimo reitingas, pasak agentūros ekspertų, atspindi santykinai aukštą šalies gerovės lygį, didelį ekonomikos lankstumą bei stiprią institucinę aplinką, kurią lemia integracija į Europos ir Vakarų institucines struktūras.

Paskutinį kartą „Moody's“ pagerino mūsų šalies skolinimosi reitingo perspektyvą 2015 m.

Kita tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A (teigiama perspektyva), „Fitch“ - A- (teigiama perspektyva).

Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.

„Šis įvertinimas dar kartą patvirtina, kad atsakingai valdome viešuosius finansus ir vykdome efektyvią fiskalinę politiką, taip stiprindami Lietuvos patikimumą pasaulio arenoje. Būtent tai ir parodo toks teigiamas tarptautinės agentūros įvertinimas“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Standard & Poor's“ suteikia Lietuvai aukštesnį reitingą, nes mato sparčią ekonomikos plėtrą ir prognozuoja augimo perspektyvas dėl kylančių atlyginimų ir teigiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtakos. Stiprų ir subalansuotą augimą turėtų lemti palanki užsienio prekybos aplinka, vidaus vartojimo išplėtimas ir integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką, rašo Finansų ministerijos pranešime spaudai.

Agentūra tikisi, kad valstybės skola laipsniškai mažės ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas viešųjų finansų valdymui bei glaudesnei integracijai į Europos Sąjungą.

„Standard & Poor's“ Lietuvos kredito reitingo perspektyvą paskutinį kartą buvo pagerinusi 2017 m. rugsėjį.

Agentūra taip pat pranešė, kad vyriausybės reakcija į liepą įvykusį bandymą nuversti valdžią sustabdė lauktas reformas ir sukėlė pavojų įstatymų viršenybei.

„Turkija ir toliau veikia trapioje finansinėje ir geopolitinėje aplinkoje, – teigė „Moody's“. – Jos išorinis pažeidžiamumas didėjo ir per pastaruosius dvejus metus, ir vėliau dėl nenuspėjamų politinių įvykių bei besikeičiančio investuotojų suvokimo“.

„Moody's“ teigimu, sumažėjusios pajamos iš turizmo, kurios sudaro 4,4 proc. ekonomikos, dėl pernykščių Rusijos sankcijų ir padažnėjusių išpuolių šalies viduje susilpnino mokėjimų balansą.

Tuo pat metu išorinė skola vyriausybės, įmonių ir bankų sektoriuje smarkiai išaugo – šiemet teks sumokėti apie 156 mlrd. JAV dolerių, teigė agentūra.

„Dėl didelio išorinio finansavimo poreikio šalis priklausoma nuo staigių investuotojų pasitikėjimo svyravimų, o pasitikėjimas per pastaruosius 18 mėnesių buvo silpnas ir besikeičiantis“, teigė „Moody's“.

Atrodo, šalis finansiškai ištvėrė pastarąjį nepavykusį perversmą, bet „Moody's“ pažymi, kad mokėjimų balanso krizės tikimybė išaugo dėl „padidėjusio išorinio finansavimo poreikio, išaugusios vidaus politikos rizikos ir besitęsiančių geopolitinių grėsmių derinio“.

Be to, „vyriausybės atsakas į nepavykusį perversmą toliau kelia susirūpinimą dėl vyriausybės politikos nuspėjamumo ir efektyvumo bei tolesnės įstatymų viršenybės“, pridūrė agentūra.

Nors paties reitingo, siekiančio „Aa1“, agentūra nesumažino, „Moody's“ pabrėžė prognozuojanti, kad po D. Britanijos išstojimo iš ES, vadinamojo „Brexit“, ruošiantis pasitraukimui šalies ūkio augimas sulėtės, pasunkės ekonominių sprendimų priėmimas, suprastės šalies finansinė padėtis.

„Moody's“ prognozuoja, kad per tuos kelerius metus, kuomet Jungtinė Karalystė turės susitarti dėl naujų prekybos santykių su ES, vyraus itin didelis netikrumas, smukęs pasitikėjimas ir mažesnės išlaidos ir investicijos, – visa tai lėtins ūkio plėtrą“, – mano agentūros specialistai.

„Ilguoju laikotarpiu, jeigu Jungtinei Karalystei nepavyks susitarti dėl palankių prekybos sąlygų su ES ir kitomis šalimis, JK augimo perspektyvos bus dar prastesnės, negu dabar prognozuojama“, – pridūrė „Moody's“.

Per šias derybas su Europos Sąjunga dėl politinių, ekonominių ir prekybinių santykių daugelis su investicijomis ir išlaidomis Britanijoje susijusių sprendimų bus sustabdyta, mano „Moody's“.

Labai daug kas priklausys nuo būsimos prekybinės partnerystės tarp Britanijos ir ES. Šiuo metu dvišalė prekyba yra visiškai laisva.

„Moody's“ taip pat mano, kad vyriausybės pasikeitimas Britanijoje, kai atsistatydins dabartinis premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), sukels dar daugiau netikrumo dėl šalies finansinės disciplinos.

Tai, ką Britanija sutaupys nebemokėdama į ES biudžetą, nekompensuos neigiamų jos sprendimo pasekmių šalies ūkio plėtrai, pabrėžė „Moody's“.

Ruduo Italijoje prasidėjo optimistinėmis gaidomis, mat tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ pareiškė, kad po pusketvirtų recesijos metų Italijos ekonomika atsigauna. Tačiau, nors Italija ir paliko juodąjį kreditų reitingų sąrašą, analitikai perspėjo, kad augimas, palyginti su partnerėmis Europoje, bus, švelniai tariant, lėtas, nes ekonominį Italijos renesansą stabdo mažas atlyginimų augimas ir aukštas nedarbo lygis, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Italijos verslo naujienas.

Tačiau Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ džiaugsmingai pranešė, kad nedarbo lygis paskutinį trimestrą ne tik neaugo, bet net sumažėjo. Naujausi oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad jis 0,5 proc. nukrito iki 12 proc., o jaunimo nedarbo lygis sumažėjo net 4 proc. ir dabar siekia 40,5 proc.

Statistikai pabrėžė, kad optimizmo teikia ne keli procentai, bet tai, jog didžiausias užimtumo augimas užregistruotas jautriausiose šalies socialinėse kategorijose, tai yra tarp penkiasdešimtmečių asmenų ir moterų, taip pat pietiniuose šalies regionuose, iš kurių, žinomo šalyje rašytojo Roberto Saviano teigimu, jau migruoja ne tik geresnio gyvenimo ieškantis jaunimas, bet ir mafija.

Ekonomikos augimas „visai nėra italų nuopelnas“

Statistinių duomenų sužavėtas Italijos premjeras Matteo Renzi nedelsdamas pareiškė, kad „iki šiol lyg automobilis prakiurusia padanga kelkraštyje tupėjusi Italija pagaliau pajudėjo“, o statistiškai galbūt ir nežymūs skaičiai iš tiesų yra labai reikšmingas vyriausybės reformų pasiekimas.

Tačiau Italijos pramonininkų konfederacijos „Confindustria“ vadovas Giorgio Squinzi entuziazmu degančio premjero pusėn šliūkštelėjo šalto vandens kibirą. Jis pareiškė, kad džiūgauti nėra ko, nes tiesiog juokingas „mažesnis nei pusės procento augimas ne tik nieko nereiškia, bet ir visai nėra italų nuopelnas“.

G. Squinzi teigimu, bendrasis Italijos vidaus produktas vos vos ūgtelėjo dėl degalų kainų sumažėjimo, dolerio sustiprėjimo ir skubaus pinigų kiekio didinimo rinkoje. Todėl pramonininkų prezidentas paragino vyriausybę ne žongliruoti tuščiu optimizmu, bet įgyvendinti žadamas reformas

Valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus

Ne tik Italijos pramonininkų, bet ir tarptautinių ekspertų manymu, Italija iš recesijos neišbris tol, kol nesusitvarkys vidinių reikalų, ypač begalinio išlaidavimo.

Vartotojų teises saugančias asociacijas vienijanti organizacija „Codacons“ apskaičiavo, kad viešojo sektoriaus išlaidos realius poreikius viršija net 30 mlrd. eurų. O kiekvienai italų šeimai biurokratų švaistūniškumas atsieina 1 250 eurų per metus. „Codacons“ duomenimis, už benziną biurokratai kažkodėl moka 13 proc. daugiau nei eiliniai italai, už kompiuterį – 25 proc., o už spausdinimo aparatą sugeba permokėti netgi 68 proc.

Premjero atsakymo, kodėl valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus, kuriuos vyriausybė galėtų panaudoti mokesčių naštai ar valstybės skolai mažinti, vartotojų asociacijos taip ir nesulaukė.

Nežlugti padeda ne valdžios pažadai, o internetas

Kol apie taupymą ir krizę garsiai kalbantys biurokratai toliau lengvabūdiškai išlaidauja, eiliniai italai, ypač prekybininkai, ieško alternatyvių būdų, kaip išgyventi. Štai itin sunkiai krizę išgyvenančiam itališkų produktų sektoriui, vadinamajam „Made in Italy“, nežlugti padeda ne valdžios pažadai, bet internetas.

Skaičiuojama, kad elektroninės prekybos apyvarta šalyje pasiekė rekordinę 15 mlrd. eurų sumą ir sudaro 4 proc. visų pardavimų. Nors tai dvigubai mažiau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, šie skaičiai rodo, kad į viską, kas virtualu, įtariai žiūrintiems italams interneto platybės yra tikroji optimizmo jūra.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" patvirtino Lietuvai pernai birželį suteiktą ilgalaikio skolinimosi reitingą A- su stabilia perspektyva.

Taip pat nepakeistas trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas F1 bei šalies reitingo "lubos" AAA, pranešė "Fitch Ratings".

Pasak "Fitch" analitikų, Lietuvos fiskalinė padėtis yra gera, makroekonominiai disbalansai mažėja, o narystė euro zonoje sustiprinto šalies institucijas ir politikos sistemą. Tačiau, anot agentūros, žemas vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis ir didelis išorinės skolos ir BVP santykis varžo reitingų didinimo galimybes.

"Fitch" sumažino Lietuvos šių metų BVPaugimo prognozę nuo 3 proc. iki 2 proc., o 2016 ir 2017 metais tikisi atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 proc. augimo. Anot agentūros analitikų, Lietuvos ekonomikai didžiausias rizikas kelia padėtis Rusijoje, tačiau taip pat pažymima, kad eksportuotojai sugebėjo padidinti pardavimus ES ir kitų šalių rinkose.

Agentūra "Moody's Investors Service" balandį pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa1 padidintas iki A3, jo perspektyva yra stabili. 2014 metų balandį Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB iki A- pagerino agentūra "Standard & Poors", jo perspektyva taip pat yra stabili.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ patvirtino Ukrainos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą CC ir jo neigiamą perspektyvą.

„Standard & Poor's“ „faktiškai tikra“ („virtual certainty“, jog Ukraina nepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta. Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė pasirašytą susitarimą su komerciniais kreditoriais dėl skolų restruktūrizavimo ir panašius atvejus agentūra laikys defoltu.

„Standard & Poor's“ vertinimais, šiemet Ukrainos ekonomika susitrauks maždaug 15 procentų.