-
Dietologė: renkantis aktyvų gyvenimo būdą, nepamirškite sulčių 1
Jų organizmas kasdien turi gauti reikiamą kiekį, o aktyviai sportuojantiems – didesnį nei įprastai.
Skysčių balansui palaikyti – ne tik vanduo
Aktyviai sportuojant netenkame didelio kiekio skysčių, kurį turime atstatyti. Tik taip išlaikysime balansą ir nenualinsime organizmo. Geriamasis vanduo – pagrindinis skysčių šaltinis, tačiau jį reikėtų gerti ne tik pajutus troškulį, o reguliariai. Prieš ar po treniruočių, galite rinktis ir sultis, rašoma pranešime spaudai.
Tiek daržovėse, vaisiuose, tiek ir jų sultyse, yra vandens. Jis aktyvina žarnyno veiklą, padeda šalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas ir yra būtinas medžiagų apykaitos procesams.
„Gerai hidratacijai palaikyti reikia vartoti pakankamai skysčių. Kitu atveju galite jausti silpnumą, galvos svaigimą. Sultys – papildomas skysčių šaltinis, teikiantis dar ir energinių medžiagų, vitaminų, mineralų, antioksidantų bei skaidulų. Reiktų nepamiršti, jog sultyse neturėtų būti pridėtinio cukraus, o pagrindiniu šaltiniu visgi turėtų išlikti grynas vanduo“, – pasakoja gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis
Vaisiai ir daržovės turėtų būti neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis. Jei ne visuomet spėjate pasigaminti salotų, patiekalų su daržovėmis, nusilupti apelsiną ar tinkamai nusiplauti obuolį, 100 proc. sultys – viena iš alternatyvų, padėsianti sutaupyti laiko ir tuo pačiu laikytis subalansuotos mitybos. Tačiau nereikia pamiršti saiko – jos neturėtų pakeisti pagrindinio patiekalo bei vandens.
Vienos sulčių gamintojų užsakymu atlikta apklausa parodė, kad sultis pakeliuose reguliariai vartoja 48 proc. Lietuvos gyventojų, o 61 proc. respondentų mano, kad sultis sveika gerti, nes jose gausu organizmui naudingų medžiagų.
Anot specialistės, 100 proc. sultyse nėra pridėtinio cukraus, o naudingų organizmui medžiagų yra kiek mažiau nei šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Tačiau klaidinga teigti, jog išspaudus sultis, jose nieko naudingo nelieka. „Jose išlieka reikšmingi vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų kiekiai. Aktyviai gyvenantiems, sportuojantiems žmonėms vitaminų bei mineralų poreikis yra didesnis negu to vengiantiems, ypač vitamino C, kalio, magnio, kalcio. Todėl po intensyvių treniruočių rekomenduojama gerti 100 proc. sultis“, – sako gydytoja dietologė D. Pipiraitė.
Skaičiuoklė, atsižvelgianti į poreikius
Nepamirškite stebėti organizmo ir atsižvelgti į jo poreikius. Kitu atveju, gera savijauta gali virsti nuolatiniu nuovargiu, silpnumu ar net suprastėjusia sveikata. Kiek ir kokių sulčių reikėtų suvartoti per savaitę, gali padėti parinkti speciali skaičiuoklė.
-
Inkstų akmenys: gražūs, bet labai pavojingi
„Viena priežasčių – vartojama per mažai skysčių arba dirbama karštoje aplinkoje, prakaituojama ir pamirštama išgerti skysčių. Kita priežastis – galbūt esame įpratę valgyti labai daug vienos rūšies maisto“, – sako gydytoja.
Tačiau, pasak jos, yra ir nuo paties žmogaus nepriklausančių priežasčių – paveldėjimas, tam tikros ligos, medžiagų apykaitos sutrikimo lygos – cukrinis diabetas, nutukimas. Tokių ligų metu akmenys inkstuose taip pat gali susidaryti.
Išsamiau – įraše.
-
Didelis potraukis saldumynams gali reikšti skysčių trūkumą
Tačiau dauguma nežino, kad skysčių trūkumas, kuris vadinamas dehidratacija, gali sukelti rimtų sveikatos bėdų. Apie jas įspėja gydytojas Alvydas Unikauskas.
Vanduo mums, kaip ir bet kuriam gyvam organizmui, būtinas, ir jo trūkumas nėra tik troškulys. Kai organizmas neturi pakankamo kiekio vandens ar kitų skysčių, negali tinkamai funkcionuoti.
„Dėl to gali susidaryti kraujo krešulių, atsirasti raumenų traukuliai ar pasireikšti kitos potencialiai mirtinos komplikacijos“, – įspėja A. Unikauskas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad net lengva dehidratacija neigiamai veikia nuotaiką ir energiją.
Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs, kaip troškulys ar didžiulis nuovargis.
Vienas pirmųjų gresiančios dehidratacijos požymių – blogas burnos kvapas.
„Seilės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o dehidratacijos metu užkertamas kelias pakankamo seilių kiekio gamybai. Tai gali sukelti bakterijų augimą, dėl to viena šalutinių reakcijų – blogas kvapas, sukeltas lėtinės dehidratacijos“, – aiškina gydytojas.
Kitas požymis – sausa oda. Dauguma mano, kad dehidratuoja tie, kurie daug prakaituoja. „Tačiau, kai organizmas išgyvena įvairius dehidratacijos procesus, jaučiate galvos svaigimą, neturite reikiamo kraujo tūrio, dėl to turite itin sausą odą“, – paaiškina specialistas.
Be to, kai oda tampa sausa, ji nebėra vėsinama garinimo būdu ir todėl gali pasireikšti ūmus, staigus odos raudonis.
Kūnui dehidratuojant, galima jausti ir simptomus, panašius į karščiavimą ar šaltkrėtį.
„Trūkstant skysčių, gali pasireikšti ir didelis potraukis saldumynams bei apskritai maistui“, – tikina gydytojas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ reportaže.