Jis vyks balandžio 16 d., nuo 18 val., adresu Kintų g. 5.

Kaip skelbia savivaldybė, iškėlus garažus 84 arų sklype tarp Kintų ir Giedraičių gatvių įrengta Šnipiškių aikštė – pagrindinė bendruomenės lauko renginių erdvė su sporto ir vaikų žaidimų aikštelėmis, originaliu pasivaikščiojimų taku-tiltu ir terasomis, ant kurių įrengtos sėdėjimo vietos.

„Šnipiškių transformacijų metu didelį dėmesį skiriame viešųjų erdvių tinklo sukūrimui. Tikimės, kad ši aikštė taps ne tik kaimynų susibūrimų, švenčių vieta, bet į ją užsuks ir aplinkinių biurų darbuotojai. Šnipiškės keičiasi – jose telpa tiek savitumą išlaikę tradiciniai mediniai pastatai, tiek šiuolaikiški biurai. Kuriame įvairų, daugiasluoksnį miestą, kuriame prioritetą teikiame bendruomenių poreikiams“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Šnipiškių atidarymo šventėje balandžio 16 d. koncertuos folko grupė „Kūjeliai“. Taip pat netrūks pramogų visai šeimai – vaikai bus kviečiami į piešimo edukaciją, muilo burbulų šou. Susirinkusieji bus vaišinami vafliais ir karštais gėrimais.

Šnipiškių aikštės sutvarkymas ir įrengimas kainavo 1,95 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų skirta iš ES regioninės plėtros fondo. Savivaldybė aikštei įrengti skyrė 586 tūkst. eurų, likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos. 

Garažų nukėlimas pajudėjo UAB „Grindai“ nukėlus pirmuosius garažus ir įrengus patogų išvažiavimą. Tuomet dalį garažų išsivežė patys savininkai. Kitus iškrausto ir nukelia UAB „Grinda“.

„Vilniaus mieste, o ypač tankiai apgyvendintose teritorijose, labai trūksta laisvos žemės darželiams, mokykloms. Kuo greičiau bus atlaisvinta ši teritorija, tuo greičiau čia galės atsirasti darželis, todėl raginame gyventojus suskubti ir išsivežti savo turtą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

S. Žiūros nuotr. 

Garažų nukėlimas vykdomas teismo paskirtu sprendimu dalyvaujant ir anstoliui. Dar 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymas įpareigojo visus Vilniaus mieste ant valstybinės žemės esančių metalinių garažų savininkus iškeldinti šiuos statinius iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Daugelis miesto gyventojų nukėlė savo garažus geranoriškai, bet Kernavės garažų bendrija prašymus ignoravo. Ji ilgai neatskleidė tikrųjų savininkų, vėliau teigė, kad įpareigos juos nukelti garažus iki šių metų vasaros pabaigos. Bendrijai to nepadarius, teismas leido pačiai savivaldybei nukelti šiuos garažus.

Kernavės gatvėje stovėjo 179 metaliniai garažai. Jie užėmė apie 63 arų ploto sklypą, kuriame tilptų visas darželis, liktų vietos dar ir sporto žaidimų aikštelei. Metalinius garažus ir juose buvusį turtą laikinai saugos UAB „Grinda“. Norėdami atsiimti turtą, žmonės galės kreiptis į įmonę, jei turimais dokumentais įrodys, kad tai jų turtas. Vėliau turtas bus atiduotas atliekų tvarkytojams.

S. Žiūros nuotr. 

Per trejus metus Vilniuje buvo nukelta beveik 9000 metalinių garažų – tai yra daugiau nei 80 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų. Visi laikinieji metaliniai garažai užima apie 50 ha plotą. Nukėlus garažus sutvarkoma aplinka, sklypuose projektuojamos žaliosios erdvės, gyventojams reikalinga infrastruktūra, tokia, kaip darželiai ir mokyklos.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet šiems garažams buvo leista valstybinėje žemėje įsikurti laikinai – 3–5 metams. Tačiau dešimtmečiams stovėti valstybinėje teritorijoje likę garažai ilgainiui tapo sąvartynais ir ėmė kelti grėsmę aplinkai ir iš esmės apsunkino valstybinės žemės panaudojimą viešiesiems interesams.

„Šnipiškės – kontrastų kupinas rajonas, kuriame ilgą laiką šalia pažangiausių verslo bei komercijos centrų buvo galima rasti ir medinių trobelių. Nepaisant to, pastaraisiais metais tai yra bene sparčiausiai besivystantis sostinės mikrorajonas, prie kurio „atšviežinimo“ prisidėjo ir „Link Ten by CITUS“ projektas. Siekėme projektą sklandžiai įpinti į daugiasluoksnį pažangių gyvenamųjų kvartalų, verslo paslaugų ir modernėjančios viešosios infrastruktūros audinį, kokiu pasižymi auganti sostinė“, – teigė „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis.

Dalis projekto investicijų – apie 200 tūkst. eurų be PVM – buvo skirta Utenos gatvės atkarpos sutvarkymui ir viešosios erdvės – skvero greta „Link Ten by CITUS“ sukūrimui. Čia bus įrengti takai, suoliukai, apšvietimas; vėliau savivaldybė planuoja skverą papildomai apželdinti.

Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų „Link Ten by CITUS“ namuose, kuriuos projektavo „2 Bricks | Architects“, buvo galima rinktis 1–4 kambarių, 28–88 kv. m ploto butus. Taip pat buvo suprojektuotos 9 komercinės patalpos, sudarančios 381,61 kv. m plotą. Gyventojų ir verslo reikmėms projekte skirtos 120 automobilių parkavimo vietų (113 požeminių ir 7 antžeminės) bei 45 dviračių saugyklos.

Rytas Stalnionis. „Citus“ nuotr.

Bendras „Link Ten by CITUS“ butų plotas siekė 5 515,5 kv. m. Butai pirmuosiuose aukštuose siūlyti su privačiais kiemeliais, o viršutiniuose – su erdviomis terasomis. Devyni terasiniai butai – vienas iš didžiausių projekto išskirtinumų. Beveik 50 kv. m siekiančios terasos naujų namų šeimininkus lepins įkvepiančiais vaizdais į sostinės centrinį verslo rajoną bei Šeškinės Ozą. Tarp kitų privalumų – gausus viešųjų erdvių, parkų, aktyviam laisvalaikiui skirtų erdvių pasirinkimas, taip pat šalia esantys pramogų, kultūros, prekybos ir paslaugų objektai.

Visos 123 patalpos (114 butų ir 9 komercinės) buvo parduotos per 32 mėn., paskutinis butas šeimininkų sulaukė gegužę. Jau pasirašytos ir beveik visos notarinės sutartys, būstai bei komercinės patalpos perduotos šeimininkams, o gyventojams surengta šventė.

„Pardavimų greitis išliko panašus visą projekto laikotarpį – ir pandemijos metu, ir netgi prasidėjus karui Ukrainoje, kai ekonominės prognozės nežadėjo nieko gero. Šiokių–tokių iššūkių sukėlė užsitęsę biurokratiniai procesai, kurie pavėlino projekto užbaigimą apie pusę metų. Kita vertus, laikinos problemos projekto sėkmės nesustabdė, todėl džiaugiamės galutiniu rezultatu ir dėkojame klientams bei partneriams už suteiktą pasitikėjimą“, – apibendrina R. Stalnionis.

Galutinė parduotų būstų vidutinė kaina siekė 2 730 Eur/kv. m (su PVM). „Citus“ analitikų duomenimis, nuo projekto pradžios iki jo užbaigimo Šnipiškėse plėtojamų naujų projektų butų vidutinė pasiūlos kaina augo net 72 proc. ir šis augimas buvo vienas sparčiausių mieste.

Projekto „Link Ten by CITUS“ plėtotojas – uždarojo tipo investicinė bendrovė „Victory Development II“, statybų valdytojas – „Citus Construction“.

Naujojo Vilniaus centro vardą užsitarnavusioje miesto dalyje bendrovė pradėjo dviejų naujų šešiaaukščių namų statybas. Didelio naujakurių dėmesio sulaukęs projektas iš viso pasipildys 122 naujais butais ir 13 komercinių patalpų.

Šatrijos gatvėje, šalia finansinio Vilniaus centro statomuose A+ energinio naudingumo klasės namuose bus įrengti 2-4 kambarių butai, kurių plotas sieks nuo 40 kv. m iki 98 kv. m. Architekto Algirdo Kaušpėdo komandos suprojektuotose namuose būsto kaina prasidės nuo 3280 eurų už kv. m.

Daugiabučiuose bus įrengti efektyvią eksploataciją ir tvarumą užtikrinantys inžineriniai sprendimai – pažangi grindinio šildymo sistema, leidžianti reguliuoti kiekvieno kambario oro temperatūrą, taip pat pilnai individuali kiekvieno buto vėdinimo sistema su iš karto įrengtais rekuperatoriais. Butai turės erdvius balkonus su vitrininiais langais, o pirmųjų aukštų būstai – į vidinį kiemą orientuotas terasas. Namų statybas planuojama užbaigti 2024 metų vasarą.

„Šnipiškių rajono veidas per paskutinį dešimtmetį smarkiai pasikeitė, o „Naujojo Skanseno“ kvartalo plėtra neabejotinai reikšmingai prisidėjo prie šių pokyčių. Finansinį Vilniaus centrą dešiniojoje Neries krantinėje pratęsiantis kvartalas tapo patrauklia vieta gyventi miesto centro privalumus vertinantiems gyventojams. Pagal tvarios plėtros principus ir 15 minučių miesto koncepciją vystomas kvartalas yra populiarus pasirinkimas kokybiško ir patogioje lokacijoje esančio būsto Vilniuje ieškantiems gyventojams, todėl sparčiai tęsiame jo plėtrą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Visame „Naujojo Skanseno“ kvartale ypač didelis dėmesys skiriamas namų aplinkai. Unikalus kvartalo projektas leidžia organiškai apjungti privačias gyventojų bendruomenės, rekreacines ir viešąsias miesto erdves. Kvartalo aplinka suprojektuota tarsi dviem lygiais. Viršutiniame įrengti saugūs privatūs kiemai su žaliosiomis erdvėmis ir vaikų žaidimo aikštelėmis, o žemesniajame – visiems miestiečiams atviri praėjimai ir komercinės erdvės. Daugiabučiai kvartale išdėstyti tarp jų išlaikant didesnį atstumą ir užtikrinant daugiau privatumo bei erdvės pojūčio gyventojams. Kvartalu vingiuoja projekto vizitine kortele tapęs ir gyventojų pamėgtas bėgimo takas aktyviam laisvalaikiui, važinėjimui dviračiais ar pasivaikščiojimams.

Siekiant, kad namų kiemai būtų skirti gyventojų poilsiui ir nebūtų užstatyti automobiliais visos jų stovėjimo vietos bus įrengiamos po daugiabučiais. Dviračių entuziastų patogumui kvartale pasirūpinta dviračių saugyklomis.

Pabaigus statyti du naujausius namus „Naujojo Skanseno“ plėtra persikels į naują gretą esantį sklypą, kuriame iš viso bus pastatyti dar 6 daugiabučiai. Statant juos didelis dėmesys bus skiriamas kvartalo gyventojų labiausiai vertinamiems privalumams – patraukliai apželdintiems erdviems kiemams be automobilių, didesnėms erdvėms tarp pastatų, dideliems butų langams, balkonams ir terasoms, patogioms laiptinėms su akiai maloniu interjeru.

„YIT Lietuva“ šiuo metu sostinėje taip pat plėtoja „Matau Vilnių“ projektą šalia Tauro kalno ir ruošiasi naujo gyvenamųjų namų projekto „Virš šilų“ startui Viršuliškių rajone. Kaune bendrovė plėtoja vieną sėkmingiausių pastarojo meto gyvenamųjų namų projektų Lietuvoje – „Piliamiestis“. Laikinojoje sostinėje Aleksoto rajone šalia miesto centro „YIT Lietuva“ taip pat vysto naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“.

Apie „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Anot pranešimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su statybos bendrove „Skominta“, kuri užbaigs anksčiau pradėtus skvero įkūrimo darbus. Praėjusiais metais sutartis su buvusiais rangovais, UAB „CoReal“,  buvo nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo. 

„Kintų skveras taps Šnipiškių bendruomenės centru. Čia bus įrengta aikštė, aplink kurią išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki erdvė koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu traukos centru aplinkiniams ir viso miesto gyventojams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Statybos darbai prasidės pavasarį, kai tik leis orai. Projekto valdytoja „Vilniaus vystymo kompanija“ jau suderino darbų grafiką, planuojama, kad skveras gyventojams turėtų tapti atviras kitų metų pradžioje. Projektas buvo rengiamas atsižvelgus į bendruomenės norą čia turėti kuo įvairesnių funkcinių zonų laisvalaikiui leisti.

Pagrindiniu akcentu skvere taps pakelta terasa, po kuria galės vykti renginiai ar mugės, o ant terasos bus įrengtas takas pasivaikščiojimams.

„Pagrindiniu akcentu skvere taps pakelta terasa, po kuria galės vykti renginiai ar mugės, o ant terasos bus įrengtas takas pasivaikščiojimams. Skvere bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, o aktyviam bendruomenės poilsiui ir sveikatinimui – sporto zona su lauko treniruokliais“, – pasakojo projektą valdančios bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ Projektų vadovas Linas Urba.

Teritorijos apželdinimas primins miesto sodą su dekoratyviniais vaismedžiais – bus pasodinta mandžiūrinių riešutmedžių, plačialapių kriaušių, dekoratyvinių obelų, taip pat paprastųjų kaštonų, svyruoklinių gluosnių, japoninių šermukšnių.

Vilniaus Šnipiškių rajonas gyvena permainų ir gražinimosi nuotaikomis. Pernai buvo pertvarkyta Kernavės gatvė, atidaryta ir nauja viešoji erdvė – Drakonų pieva. Šnipiškių pakraštį juosia neseniai sutvarkyta Senvagės aplinka, o šalia Linkmenų gatvės Japoniškas sodas vartus atvers jau šį pavasarį.  Šnipiškėse plečiama ir ugdymo įstaigų infrastruktūra – „Vilniaus vystymo kompanija“ rengia architektūrinį projekto konkursą lopšeliui-darželiui Kernavės gatvėje. Projektuotojų idėjos visuomenei bus pristatytos sausio pabaigoje. 

„Vilniaus vystymo kompanija“ šiuo metu vykdo viešąjį konkursą sutvarkyti Kintų skverą ir užbaigti projektą. Planuojama, kad prie Šnipiškių transformacijos ženkliai prisidėsianti nauja viešoji erdvė vėl bus tvarkoma nuo pavasario. 

„Kintų skveras taps Šnipiškių bendruomenės centru. Čia bus įrengta aikštelė, aplink ją išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki vieta koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu traukos centru aplinkiniams ir viso miesto gyventojams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė. 

Projektas buvo rengiamas atsižvelgus į bendruomenės poreikius, kad šioje vietoje atsirastų įvairių funkcinių zonų, tinkančių leisti laisvalaikį. 

Vilniaus savivaldybės vizualizacijos

„Pagrindiniu akcentu skvere taps pakeltas takas-terasa, po kuria bus galima rengti įvairius renginius ar muges, o ant terasos – pasivaikščioti, prisėsti bei pasigrožėti vaizdu iš viršaus. Skvere bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, o aktyviam bendruomenės poilsiui ir sveikatinimui – sporto zona su lauko treniruokliais,“ – sako projektą valdančios bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ Projektų vadovas Linas Urba.

Teritorijos apželdinimas primins miesto sodą su dekoratyviniais vaismedžiais – bus pasodinta mandžiūrinių riešutmedžių, plačialapių kriaušių, dekoratyvinių obelų, taip pat paprastųjų kaštonų, svyruoklinių gluosnių, japoninių šermukšnių. 

Būsimasis Kintų skveras, esantis teritorijoje ties Giedraičių ir Kintų gatvių sankirta, buvo pradėtas tvarkyti pernai, tačiau įvertinus rangovų, UAB „CoReal“, galimybes įgyvendinti projektą, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė šiame etape šalių sutarimu nutraukti sutartį ir ieškoti naujų rangovų. 

Vilniaus Šnipiškių rajonas gyvena permainų ir gražinimosi nuotaikomis. Naujai atidaryta, pagal Vilniaus gatvių standartą apželdinta ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikyta Kernavės gatve jau džiaugiasi kelią besirenkantys tarp Žalgirio ir Ozo gatvių. Vasarą Šnipiškėse atidaryta ir nauja viešoji erdvė – Drakonų pieva – tikra poilsio stotelė dangoraižių apsuptyje. Visai netoliese, šalia Linkmenų gatvės įkuriamas pagal rytų tradicijas kurtas Japoniškas sodas, vartus atversiantis ir lankytojus pakviesiantis kitais metais. Šnipiškių pakraštį juosia sutvarkyta Senvagės aplinka, žaluma ir natūralia gamta dvelkianti jungtis tarp Ozo parko tvenkinių ir Neries krantinės.

„Ši teritorija – lyg reprezentacinis įėjimas į senąsias Šnipiškes, tačiau kartu tai ir pamėgta šnipiškiečių laiko leidimo vieta. Todėl svarbus uždavinys buvo išlaikyti autentiką ir sukurti dvi skirtingas miesto ašis jungiantį skverą“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Vienoje „Drakonų pievos“ dalyje, toliau nuo gatvės, suformuota aktyvi zona, kur įkurtos vaikų žaidimo, krepšinio, mini futbolo ir treniruoklių aikštelės. Kitoje skvero pusėje įkurta ramesnio poilsio zona – brandžių medžių paunksmėje įrengti suoliukai ir šachmatų stalai. Skvere taip pat pastatyta 14 kv. metrų pavėsinė pasislėpti nuo kaitrios saulės ar liūčių.

Anksčiau šiame beveik trijų arų sklype šalia Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankirtos augo pavieniai medžiai ir driekėsi sena veja, kurioje žmonės rinkosi šventėms ir įvairioms kūrybinėms veikloms. 

Džiaugiamės matydami rezultatą ir tikime, kad atgimusi „Drakonų pieva“ bus erdvė, kurią žmonės tausos ir puoselės.

„Nuo pat projekto pradžios palaikėme ryšį su bendruomene ir žinojome, kaip svarbu ne tik sukurti jiems reikalingą infrastruktūrą, bet ir išsaugoti jų rankomis kurtą simbolinę skulptūrą-kiaušinį. Džiaugiamės matydami rezultatą ir tikime, kad atgimusi „Drakonų pieva“ bus erdvė, kurią žmonės tausos ir puoselės“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Linas Urba.

Pranešime nurodoma, kad įgyvendinant projektą viešosios erdvės teritorija sukurta kaip pereinamoji, jungiamoji grandis tarp sodybinio Šnipiškių gyvenamųjų sodybų rajono, vadinamojo Skanseno, ir modernaus Neries dešiniojo kranto daugiaaukščių pastatų.

Kuriant skverą parinktos medžių rūšys, artimos sodybiniam apželdinimui: čia pasodinta šermukšnių, uosių, gluosnis, ąžuolas, dvi juodosios pušys, taip pat įvairių krūmų ir žolinių augalų.

Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ suprojektuotą būsto kvartalo projektą vysto tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. 2020-aisiais pradėtas A+ energinės klasės kvartalas kyla tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių. Jį užbaigti planuojama iki 2025-ųjų pabaigos. Šiuo metu vystomas trečiasis projekto etapas ir statomi dar du daugiabučiai namai, kurie bus baigti 2023 m. pavasarį.

Esant tokia didelei NT paklausai Vilniuje, itin svarbi naujai statomų namų aplinka bei butų įrengimas. Anot „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų vadovės Jurgos Vilkenės, įmonė vadovaujasi principu – „kiemai be automobilių“, tad stato požemines stovėjimo aikšteles, o sportuoti mėgstančių ar nevairuojančių gyventojų patogumui kvartale įrenginėja ir atskiras dviračių saugyklas. Naujų butų kvadrato kaina čia prasideda nuo 3,2 tūkst. eurų.

„YIT Lietuva“ nuotr.

„YIT Lietuva“ pasirašytų preliminarių sutarčių kainų bei statybos terminų nekeičia ir tvirtai laikosi savo įsipareigojimų.

„Ieškantys naujo būsto itin noriai renkasi butus „Naujajame Skansene“ – užklausos ir rezervacijos pasipila vos prasidėjus namo statybai. Ypač dabar klientams kaip niekad aktualus sutartų kainų bei terminų laikymasis, kuomet rinkoje, sparčiai brangstant statyboms, geriausiai užtikrintumą gali pasiūlyti patikimi, gerą reputaciją bei finansinį stabilumą turintys vystytojai. Atliepdami esantį klientų susirūpinimą galime užtikrinti, jog „YIT Lietuva“ pasirašytų preliminarių sutarčių kainų bei statybos terminų nekeičia ir tvirtai laikosi savo įsipareigojimų“, – sakė „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė.

Naujuosiuose namuose ypatingas dėmesys skiriamas tvarumui. 2–4 kambarių butai bus erdvūs, turės didelius balkonus, džiuginančius vitrininiais langais. Naujakūriams kils mažiau rūpesčių, nes juose bus įrengtos šildomos grindys bei individualios rekuperacinės vėdinimo sistemos.

Naujame kvartale 2021 m. rugsėjį du daugiabučius įsigijo ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“, iš Suomijos kompanijos „YIT“ viso Baltijos šalių sostinėse nupirkusi penkis daugiabučius nuomai: po du Rygoje ir Vilniuje, vieną – Taline. Sandorio vertė – 65 mln. eurų. Kompanijos steigia bendrą įmonę, Baltijos šalyse investuosiančią 120 mln. eurų į daugiabučių nuomai verslą.

Svarbiausi objektai – pasiekiami ranka

Naujai kylantį kvartalą iš visų pusių supa patogi infrastruktūra, verslo centrai, viešosios įstaigos. Mėgstantiems gamtą svarbus aspektas – netoliese esančios rekreacinės sostinės erdvės su dviračių bei pėsčiųjų takais. Mėgstantiems pasivaikščioti paupiu taip pat gera žinia – nuo „Naujojo Skanseno“ iki Neries krantinės – vos kelios minutės, netoliese ir ten įrengtos poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zonos.

„YIT Lietuva“ nuotr.

„Gyvenantys aktyvų kultūrinį gyvenimą galės džiaugtis Nacionaline dailės galerija, sakurų parku, kitapus upės esančiu Vilniaus senamiesčiu su visais jo teikiamais malonumais. Netoliese įsikūręs sostinės finansinis centras su bankais, prekybos bei maitinimo įstaigomis. Tad apsipirkti bei sutvarkyti svarbius reikalus naujiesiems kvartalo gyventojams pavyks greičiau.

Negana to, kvartalas iš kitų išsiskirs funkciniais ir technologiniais sprendimais: kieme specialiai įrengtu bėgimo taku, gyventojai kiekviename bute galės naudotis išmaniosiomis planšetėmis, kurių pagalba bus galima reguliuoti patalpų vėdinimą ir šildymą kiekviename kambaryje. Svarbu paminėti, kad pernai „Naujasis Skansenas“ laimėjo geriausio gyvenamųjų pastatų BIM projekto – daugiabučių gyvenamųjų namų projekto apdovanojimą. Buvo geriausiai įvertintas už technologijų ir skaitmeninės statybos pritaikymą“ – sakė J. Vilkenė.

Šiuo metu be „Naujojo Skanseno“ Vilniuje „YIT Lietuva“ plėtoja ir „Piliamiesčio“ daugiabučių kvartalą Kaune, pradėjo pasirengimo darbus naujo gyvenamųjų namų kvartalo statybai Aleksoto rajone bei užbaigė trečiąjį projekto „Matau Vilnių“ etapą Vilniaus centre, šalia Tauro kalno.

Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.

„Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, o dabar turime gausiai apželdintą, patogią pėstiesiems ir dviračiams gatvę, kurios vienintelis trūkumas – automobilių parkavimo vietos. Taip nebenutiktų, jei ji būtų projektuojama šiandien, kai turime naują gatvių standartą, pagal kurį daugumoje atnaujinamų gatvių suplanuojamas išilginis parkavimas“, –  sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šiandien Šnipiškės žymios ryškiais kontrastais – medinių namelių pašonėje stiebiasi stiklo bokštai, šalia senųjų gyventojų, o kartais ir vietoj naujos galimybės nesulaukusių medinių namų, daugėja naujakurių, pagal naują standartą pertvarkomos gatvės - pastaraisiais metais čia buvo rekonstruotos Giedraičių, S. Fino gatvės. Čia formuojamas ir perimetrinis kvartalų užstatymas su patogiais pasivaikščiojimo takais ir atvirais, gyvais pirmaisiais pastatų aukštais. Šnipiškės kuria savo unikalų veidą, kuriame matysis ir turtinga šios miesto dalies praeitis, ir modernus Vilnius.

Apželdinta, dviračių ir pėsčiųjų takų įrėminta Kernavės gatvė dar irgi matys pokyčių - kai kurie apleisti sklypai dar laukia naujų pastatų. Netolimoje ateityje, baigus sklypų išpirkimo ir kitas teisines procedūras, gatvė bus pratęsta iki Konstitucijos prospekto.

Keisis 69 autobusų maršruto trasa

Šią savaitę Kernavės gatvėje pradėjo kursuoti ir viešasis transportas - 69-asis autobuso maršrutas, įrengtos naujos stotelės bei trys laukimo paviljonai.

69-ojo autobusų maršruto trasa driekiasi nuo Bajorų iki pat Lazdynėlių, autobusai kursuoja kas 25-32 minutes. Minėto maršruto autobusai, važiuodami Žalgirio g. Bukčių kryptimi, suks į Kernavės g. bei stos naujai įrengtose „Kernavės“, „Krokuvos“ stotelėse. Autobusai, kursuodami Baltupių kryptimi, važiuos Linkmenų g., tuomet suks į Lvivo g.  ir toliau važiuos naująja Kernavės gatve. Autobusai Kernavės gatvės maršruto trasos dalyje stos naujai įrengtose – „Šnipiškių“, „Krokuvos“ ir „Kernavės“ stotelėse.

Važiuodami pakeista 69 maršruto autobusai nebestos kai kuriose stotelėse – „Šnipiškės“ (Linkmenų g.), „Saltoniškės“ bei „Linkmenų“ stotelėse (abiem kryptimis). Papildomai autobusai stos „Lietuvos Sąjūdžio kelias“ stotelėje T. Narbuto g. kryptimi.

Kernavės gatvėje buvo paklota nauja asfalto danga, įrengtas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, dvi sankryžos, pasodinta naujų želdinių. Nutiesus naują dviračių taką, vilniečiai gali greitai pasiekti darbą ar namus dviračiais, paspirtukais. Žalios erdvės teritorijai suteikė jaukumo ir kviečia daugiau  judėti pėsčiomis, dviračiais. Gatvėje pasodinti 132 nauji medžiai – klevai, gudobelės, šermukšniai, daugiau kaip 7,5 tūkstančiai dvylikos rūšių krūmų –  dominuoja Japoninės lanksvos, šveicariniai karklai, šermukšnialapės lanksvūnės.

Atnaujintoje Kernavės g. įrengta nauja žiedinė sankryža, Lvivo–Kernavės šviesoforais reguliuojama sankryža bei rekonstruota Žalgirio–Kernavės gatvių sankryžos.

Per visą gatvę nusidriekęs raudono asfalto dviračių takas, ir pėsčiųjų šaligatviai, kurie susijungia su beveik kilometro ilgio nauju dviračių taku Žalgirio gatvėje ir tapo patogia jungtimi riedėti dviračiais per Šnipiškes, vykti į darbus Konstitucijos prospekte. Žalgirio gatvėje jau atnaujintas ir tako apšvietimas, pėsčiųjų takai. Tai buvo reikalinga jungtis su miesto dviračių tinklu: Rinktinės, Apkasų, Ozo, Linkmenų gatvėse bei viešąją erdve Širvintų gatvėje. Šis takas taip pat susijungia ir su itin judriu Konstitucijos prospektu, kuriame įsikūrę daug verslo centrų ir Ozo gatve ties Vilniaus Licėjumi. Atnaujintoje Žalgirio g. dviratininkai bei pėstieji judės saugiau ir patogiau. Jų eismo reguliavimui įrengti bendri pėsčiųjų ir dviračių šviesoforai, žalio signalo iškvietimo mygtukai. Nuo šiol Žalgirio g. bus ne tik reguliuojama pėsčiųjų perėja, bet ir dviračių pervaža, todėl dviratininkai į kitą Žalgirio g. pusę galės pervažiuoti nenulipdami nuo dviračio. Sankryžose ties dviračių taku įrengti infraraudonųjų spindulių jutikliai, skirti skaičiuoti dviračių srautams, padedantys suplanuoti būsimų dviračių takų plėtros strategiją.

Kas sieja visas šias atnaujinamas gatves be to, kad visur bus galima patogiai vaikščioti ir važiuoti dviračiu – svarbu, kad visos jos kuriamos žalios: medžių alėjos, krūmai.  Žvelgiant iš paukščio skrydžio, Šnipiškės atrodė pakankamai žalios – tačiau toks vaizdas buvo dėl augalų privačiuose kiemuose, tuo tarpu gatvėse medžių beveik nebuvo. Keičiantis rajono užstatymui, maksimaliai stengiamasi apželdinti gatves alėjomis, kuriomis malonu vaikščioti ir karštą dieną. O iš vystytojų reikalaujama, kad kuriant projektus būtų numatyti ir želdiniai.

Miesto gyvybė po truputį atsisuka veidu į Šnipiškes. Konstitucijos prospektas irgi yra Šnipiškių dalis. Kažkada visas jis formuotas taip, tarsi būtų atsisukęs į upę, o Šnipiškėms rodytų nugarą. Konstitucijos prospektas, pradedant pirmiausiai nuo pačios Savivaldybės, kviečiant “Europos” prekybos centrą,  pamažu atsisuka į Šnipiškes - ir nauda abipusė. Šnipiškėse jau atsiranda namų, gatvių iš kurių malonu pėstute ateiti į darbą dešiniajame Vilniaus centre. Tikimasi, čia atsiras ir išskirtinių jaukių restoranų, kuriuose pietaus ir vakarieniaus biurų darbuotojai. Giedraičių gatvė ir jos prieigos ilgainiui gali tapti savotišku Šnipiškių senamiesčiu.

Aktyvi Šnipiškių transformacija vyksta jau dešimt metų. Pernai įvertinome atskirų Šnipiškių dalių jungčių kokybę, viešojo transporto pasiekiamumą ir kitus iššūkius. Rengiant tolesnę pokyčių strategiją vyksta ir anksčiau suplanuoti darbai. Pabaigta ir S. Fino g. rekonstrukcija.

Jau šį pavasarį gyventojai galės laisvalaikį leisti Drakono pievoje – skvere tarp Giedraičių ir Krokuvos g. įrengta viešoji erdvė su sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, apšvietimu ir kt.  Drakono pievos pavadininimas kilo iš Šnipiškių „pravardės“ - Šanchajus, o vienas iš Kinijos simbolių – drakonas.

Kuriamas Japoniškas sodas, atsiversiantis iki 2023 m. pavasario. Pradėti ir Kintų skvero įrengimo darbai. Jį atverti planuojame dar šiemet.

Kernavės gatvės rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 4,3  mln. eurų. Savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, likę daugiau nei 2,6 mln. eurų – iš ES investicijų programos ir  apie 300 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros programos. Naują gatvę Šnipiškėse nutiesė konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė - įmonės „Kauno tiltai“ ir „Kerista“.